Detonacijos (71)

Kokiu principu veikia detonacijos jutiklis ?

jie tipo skaitosi detonacijos jutikliai?

dar pasakyk, kad benzas ne anksciau uz saliarka uzsidega.Vien del detonacijos

dar kalbant apie individualius tiunus, tai gero degimo kampo be dyno stendo ir be detonacijos detekcijos sistemos nenustatysi.. geriausias degimo kampas yra arciausiai detonacijos, bet dar iki jos nepriejus. geras degimo kmapas gali prideti nemazai sukimo momento ir galios nekeiciant oro/kuro misinio.

mestu check engine. ir ant laisvu nelabai itakotu detonacijos daviklis. kaip ir sake - beda greiciausiai ausktos itampos degimo sistemoje.

isiurbiamo oro temperaturos daviklis gali buti kaltas, arba detonacijos daviklis, gal liambda. tikiuosi klausimas apie benzina ir be duju vazineji

ta pati? total detonation coil reiskia visiskos detonacijos rite.. ka tai bendro turi su virsutiniu mirties tasku?

na jo mazdaug tie 2-4apsuku taip.. galvojau gal kuras blogai, bet ir taip abejoju.. o to detonacijos daviklio remontas brangus?

Ir dar skaitinejua forumus ir kaskam buvo kaskas tokio daug kas patare pasikiaist detonacijos davikli gali del jo but?

juodos jautresnes detonacijai ir elektronika ten kitokia. jei uzdesi juoda vietoj raudonos, tai kompas galvos, kad detonuoja nors detonacijos nebus.

Nes ankstesniu reviziju DI yra neprognozuojamos. Jos megsta sugesti - arba visishkai arba detonacijos "stebejimo" sistema joje. Beje chia kalba eina apie juoda DI skirta Trionic 7.

dek elektronini geriau.. su Megasquirt ar MSD nes tie vakuuminiai gaidys.. labai ribotai galesi keisti. su elektroniniu jei Megasquirt tai rezoliucija 12X12.. atrisa rankas. ir gali ji keisti neislipdamas is masinos. ir detonacijos jutimo kokia sistema patarciau isideti, kad nebutu bajeriu po to. nes ideali ziezirba labai arti pavojingos ziezirbos.. o nezinodamas detonacijos lygio gali perzengti ta slenksti labai nesunkiai

o tu straipsniu paieskok ir suprasi kodel vien del kuro misinio detonacijos jau automatiskai dyz devisi greiciau ir visa kuro sistema susidevi greiciau pati dyz veikimo principa ar zinai ....

visu pirma pasikeisk babina. del apsuku gali buti kaltas laisvos eigos voztuvas. aisku pradziai reiktu patikrinti visus vakuumus. detonacijos daviklis dazna situ subariku beda. liambda irgi butu ne pro sali pasikeisti.

Gamyklinis. Krc pasidariau snd ecu testa pagal ana nuoroda ismirksejo man 34klaida, t.y. detonacijos daviklis. Siaip realu, nes panasiai man su calibra buvo. tik pas cali ismesdavo check iskart, o sx prietaisu skydelyje nera check, o.. Hmm, lyg ir jauciau kad sudetonavo pora kart pries tai, dabar mastau kad neverta pult keis detonacijos daviklio, reikia kazkaip pasalint priezasti del ko detonuoja ir issitrinti klaida.. Minciu?..

ant mazu apsuku ir taip visuose begiuose? ir tik tam apsuku diapazone? jei taip, greiciausiai detonacijos daviklis, nes taip pat buvo buvo ant2.5 v6 ten tik du stovi, nes v6. pakeite dingo viskas

Buvau atjunges detonacijos davikli, irgi pokyciu nulis.... Siaip tai nlb zinau kas dar gali but blogai. Arba jis kazkodel kura "uzsuka" arba degima velina. Bet kas gali tai itakoti? (mechaninej dalij) Gal visgi kazkas netaip surinkta..

Variklis 2.3 20v q. Problema yra tame, jog ant 4k pastringa kai variklis pakankamai įšilęs pvz +50, 60 ir t.t Ir kai sukeli virš 4k lieka mašina buka ( Labai sunkiai reaguoja į gazą) kol neužkuri per naujo arba gali važiuodamas išjungt ir įjugt degimą ir vėl trauka atsiranda kol nenumeti žemiau 4k ir vėl nesukeli iki 4k. Pakeisti detonacijos davikliai, holo davikliai, liamda zondas, oro srauto matuoklė, laisvos eigos vožtuvas, naujos ngk žvakės ir žvaklaidžiai, temperatūros daviklis kuris dedasi variklio nugaroj, bei skriejikas. Dar pora pastebėjimų 1. Kai atjungi pilkos spalvos fiškę (detonacijos daviklio) mašina užgęsta, o kai juodą(irgi detonacijos daviklio) niekas nesikeičia. Taip pat bandėm sukeist vietom, mašina nesivedė 2. Ir kaip jau minėjau važiuojant kai sukeli virš 4k ir pastringa, išjungi ir įjungi variklį (Važiuodamas) tuo metu atsigauna trauka, kol vėl pavaros neperjungi arba nenukrenta žemiau 4k ir vėl neužkeli.

duju kaip ir benzino reikia daugiau, nes dujos cilindre spaudziamos kartu su oru, del to jei oro/kuro misinys bus nepariebintas prie didesniu apsuku ir didesnio kruvio (prie boosto) - prasides detonacija. papildomas kuras (kaip ir aukstesnis oktanas) letina degimo procesa, del ko mazeja detonacijos pavojus. dyzelis nebijo detonacijos, nes kuras ipurskiamas i jau suspausta ora.. vienintele galimybe detonuoti - jei kuras ipurskiamas per anksti. o kuro maziau ipurskia duagiausiai del to, kad prie normalaus oro/kuro misinio dyzelis naturaliai dumina. del to oro/kuro misinys dyzeliuose yra per liesas, del ko kencia galia, bet padideja ekonomija ir sumazeja dumingumas.

gali buti nesandarumas isiurbimo pusej po matuokles. pajungus matuokle ji mato maziau oro nei jo patenka i varikli.. del to variklis dirba su liesu misiniu del ko kompas mazina boosta, ir velina ipurskimo kampa, kad isvengtu detonacijos. bet kokiu atveju padarius diagnostika turetu paaisketi..

tai dek ir nesuk galvos metus dujos laikys mkokios bebutu nebent atsireguluosi lievai ir bus liesas misinys tada gali ir padetonuoti bet bet kokiu atveju neprisukinek duju kad pigiau iseitu ir vazuosi be jokios detonacijos. laikys ta masina dujas vienus metus.

Stovint vietoj, jis apsukas daugmaz normaliai kelia, bet vaziuojant, jis nuo pat pradziu buna bukas tragiskai... Siaip minciu nelabai turiu istikro, dar detonacijos daviklio nesu keites.Toliau viskas keista lyg ir... Ryt bandysiu ji pakeist, jei nepades, liks tik mechanine puse manau.... Nors ir ten nelabai ikertu ka tikrint

nesekit pasakų, benzino ir dujų pliūpsnio temperatūra skiriasi 15 %, dėl to su dujom ir galingumas tiek mažesnis, o oktaninis skaičius dujoms yra nuo 102-104, bet tai ne degimo temperatūra, o degimo laikas, n dujos anksčiau užsidega, ir vėliau gesta, dėl ko mažėja detonacijos, ir reik ankstint degimą.

dar kompresija sitiems tdi cdi galima tikrint pastatant an labai stataus kalniuko ant begio, nes pas tiesioginius purskalus mazesne kamera detonacijos metu taigi labai gerai laikosi vietoj rankinio ypac 5, 6 cilindru neturi riedet is vis ant kokiu 12 laipsniu o 4 cilidru tdi nebandziau

is esmes viskam, nes auksta kompresija labai padidina detonacijos tikimybe.. turesi arba velinti degima gana smarkiai, prideti daug daugiau kuro nei reikia, naudoti labai auksto oktano kura ir riboti pati boosto slegi. viskas, isskyrus auksto oktano naudojima, mazina galia. aukstos kompresijos varikliai netoleruoja boosto.

zjbs. as savo neprisiruosiu tiunint uzsikasiau darbais ir studijom. loginau biski, tai su nauju varikliu, turba ir velenais kazko rodo nemazai detonacijos prie zemu sukiu ir zemos apkrovos kai tik turba uzsipucia. pabandysiu pakoreguoti kuro lentele pradziai, nes man atrodo jis uzsiliesina toj vietoj kazko..

ne, tai yra vadnama degimu. vidaus degimo varikliu vadinama, o ne vidaus sprogimo varikliu. vykstant normaliam degimui sukuriamas daug zemesnis ir saugesnis slegis nei vykstant detonacijai. eik pasidomek termodinamika, jei tau degimas neisjudintu stumoklio.. taip pat pasidomek kas yra detonacija ir kam varikliui reikalingas detonacijos daviklis. sprogdintojai bl..

tai jis bando isvengti detonacijos.. bet tai nera pats tobuliausias budas.. liesesnis misinys ir mazesnis boostas duotu ta pacia galia speju. aisku geriausia butu degimo kampa pavelinti.. nors gal jis zino ka daro.. man kazkaip keistai atrodo.. mano draugo evo daro 380 arkliu su 11.5:1 oro/kuro misiniu

oxygen sensor-deguonies sensorius, dar kitaip laimbda zondas, idle control malfunction-tuscios eigos palaikymo sutrikimas, knock sensor-detonacijos daviklis.Del paskutinio, tai subaru forume yra kazkur tema, skaiciau apie tai kazkada.Naujas kainuoja apie 100eur.Yra kas perdaro kazka nuo lygtai lados naujesnes.Kainu skirtumas kaip ir pateisina...Dabar pas tave variklis dirba ziauriai avariniu rezimu...

tikrinai, kad nieko nera nutike?Degti cekas gaki del detonacijos daviklio, del liambdos, misinio sutrikimo, pas naujesnes masinas del babinos kurios nors...Aibe preizasciu, o ne silpni davikliai.Jei jau butu tokie "silpni", tai degtu ir naujom masinoms, bet taip juk nera, ar ne?Va kai jau viskas sudeveta, tada ir prasideda bajeriai...

as dabar bandau pasijungti tiesiogiai prie ECU veikiant varikliui, kad matyciau kas ten dedasi tiksliai, t.y. detonacijos skaitiklius, tikslius oro ir kuro kiekius. noriu paankstinti degima kazkiek ir nuvaryti ant dyno. pora metu jau nebuvau, o chimicinau nemazai.. idomu kokie skaiciai bus, tuo labiau, kad su mechanine dabar tikslesni skaiciai bus. iki tol tik dar noreciau bent galini bakeli ismetimo pasikeisti..

apie koki tu 1.4tsi tada kalbi? ir tuo labiau apie koki tiuninga? as kalbu apie 1.4L VW twincharger (kompresorius + turba) su tiesioginiu ipurskimu.

ramiai vazinejant zinoma, kad taupys kura, nes tiesioginis benzino ipurskimas gali labai nuliesinti misini prie zemu apsuku ir apkrovos be detonacijos.

bet spaudziant forsuotas benzinas negali buti taupus.. liesas misinys prie apkrovos ji nuzudytu labai greitai

tepala reikia keisti tada kada laikas ji keisti.. pries zeima ar ne tai nesvarbu.. nebent naudoji tepala kazkoki vasarini naudoji. bet kazkaip abejoju ar zinai isviso koki tepala naudoji. vasara siaip varikliui sunkiau nei ziema.. sunkiau karsti pasalinti is jo ir oras itraukiamas yra karstas, del ko detonacijos tikimybe didesne. vienintelis dalykas ka gali padaryti varikliui turbut butu praplauti ausinimo sistema ir supilti nebloga antifryza.

dyno reikalingas kai tiunini degimo kampa.. ir tai su geru detonacijos detektorium galima butu ir gatvej. tik nesaugu. kura reguliuoti galima ir gatvej su geru oro/kuro misinio davikliu. dataloggeris irgi padetu, bet pvz Megasquirt gali irasineti visu davikliu ir isejimu parodymus.. tai yra tas pats kas dataloggeris. labai padeda. iki dyno galima nebloga tiuna pasidaryti, o ant dyno tik pakutinius akcentus uzdeti.

Juk matosi, kad turbinis, kitaip vamzdis nuo filtro neitu link ishmetimo kolektoriaus 1985cc (2.0L) DOHC 16 voztuvu turbinis variklis. MHI TD04 turbina, 370cc/min purkshtukai + 3.5bar kuro slegio reguliatorius = ~390cc/min. 4 babinu degimo "kasete" su integruotais detonacijos davikliais kiekvienam cilindrui. 2 balancavino velenai integruoti i variklio bloka. kai pirkau buvo apie 140kW, turejo 300c/min purkshtukus ir mazesne turbina. dabar yra apie 170kW, bet tai dar nepabaiga, nes ash vis dar krapshtausi prie jo. daugiausiai prie variklio valdymo kompiuterio. Sugebejau atsukti daugiau boosto, pariebinti mishini, pakelti sukimo momento, rpm, oro kieko, ir greicio ribotuvus. Dabar surinkineju detonacijos ir ishmetamuju duju temperaturos daviklius ir vaziuosiu ant volu.. bandysiu pakoreguoti degimo kampo zemelapi, nes jis kolkas kalibruotas zemesnio oktano kurui. Ir kuro mishini reikes "pagrazinti" kazkiek, man neduoda ramybes kai kurios "liesos" vietos tarp 3000 ir 4000 apsuku.

Sveiki, gal galite patarti. Turiu Nissan Almera, 1, 5l dyzelis, važiuojant užgeso ir nuo to laiko taip ir nebeužsikuria. Padarius degnostiką išmetė tokias klaidas: P0400; P0089; P0325; P0190; Mecanikas sako reikia keisti kuro slėgio daviklį, arba problema su purkštukais, bet ar dėl to gali nesikurti ir ar išvis apsimokėtų jį pasikeisti, jei iš tikrųjų problema dėl purkštukų? O ar gali būti problema dėl detonacijos daviklio?

praktiskai visi varikliai gerai subendrauja su dujom tik turbininiam kaip minejo reikia galingesnio reduktoriaus, ir meistru su tiesiom rankom, ir gero sumontuotos irangos sustygavimo. O seip duju oktaninis skaicius didesnis tai kaip ir tik padeda varikliui nes apsaugo ji nuo detonacijos, tiesa variklis dirbdamas su dujom kuro valgo daugioau, jai valgo tiek pat reiksias dujos blogai sureguluotos, ir ariklis gauna liesa misini del ko, varikliai ir genda turbininiam varikliui liesas misinys yra didesnis peilis po kaklu nei atmosferiniam, ne pvz jai turbina pucia 1 baro slegi o variklio compers radio yra 9 tai, tai prie tokio puciamo slegio variklio kompresija neivertinant duju pletimosi ir siluminiu efektu buna 18 baru o i vertinus duju silima ir vidines energijos padidejima gali buti ir 25bar, taip kad siek tiek mazesnis kuro kiekis pjauna varikli o su teisingu kuro kiekiu tu ji net tausoji nes duju oktanas jai neklystu ~104 tai sumazina detonacijos pavoju P.S. as irgi eksplotuoju turbinuka 2litru ~160kw ir dujom

savo tikslam nlb verta. ir jis gali tik viena lempute apraminti "Check Engine" ir tai neilgam.. nes jis pasakys tau koda, o kas blogai turesi susigaudyti pats.. greiciausiai su kitu matavimo prietaisu pagalba. vienintelis pliusas, kad jis rodo davikliu parodymus.. bet jei tu nieko su varikliu nedarai (ta prasme netiuninguoji) tai nemanau, kad verta. ir kaip rodo praktika.. jis nesugebes rodyti visu parodymu (pvz. detonacijos lygio)

vandeni arba metanoli purskia ta sistema i isiurbma. dazniausiai stato i turbinius variklius, nes mazina isiurbiamo oro temperatura del ko mazeja detonacijos tikimybe. konkreciai sitam bmw purskia todel, kad pas ji kompresija nesveikai sukelta ir degimas agresyvus. nes kiek matau jis neturbinis. Snow Performance paziurek. Ju kit'ai populiariausi cia. AEM ir NX (Nitrous Express) irgi gana populiarus. vaiksto po $300 jie. o vandinili turi galvoje kur pardavineja kit'us dyzelinem masinom elektrolzies budu gaminti?

matai degimo kampas labai subtilus dalykas.. jis turi buti kuo arciau detonacijos (ankstinant degima), kad duotu didziausia galia.. bet net noredamas buti atsargus ir velindamas degima gali prisizaisti - sudeginti voztuvus.. del to net ir as nenoriu pradeti zaisti rimciau su degimu kol neisidejau EGT daviklio.. as jau turiu ji, bet kolkas neidejes - desiu su varikliu. turiu atsargini ismetimo kolektoriu i ji ir statysiu.

praktiskiausia 98, bet jei gali gauti aukstesnio oktano, arba purski metanolio/vandenio misini tada tam oktanui ir padarys programa - paankstins degimo kampa iki kiek imanoma be detonacijos. is ko daugiausiai ir buna naudos "cipuojant" atmosferini. turbiniam irgi tas turi itakos, bet dazniausiai labiau apsimoka pakelti turbo slegi, kiek leidzia turbokompresoriaus efektyvumas, dadeti pakankamai kuro, kad oro/kuro misinys butu "saugioj zonoj" ir tada jau zaisti su degimo kampu.

neisivaizduoju..ziurek vizualiai, gal kur skyle kokia pramuse ar kazka nusove nu tipo slanga gal kokia nusimove nuo smugio ar kazka..jei viskas savo vietose, tada ziurek giliau, nes ten pagal mane turetu buti mechaninis gedimas..ta prasme kazka sulauze ar tt nes ten smugis buna, pareina nuo detonacijos...todel bijodavo i v6 2, 6 su prasmasem det dujas nes tipo po smugio kolektoriu isdraskydavo dalimis..gal ir cia kazkas panasuaus nutiko, tik pas tave ne plasmase, tai kazkur giliau tada nuejo viskas

jei su protu padaryta - nekenkia. ir jei su protu vazineji nepadides per daug sanaudos. jei gazas-dugnas, tai tada padides ir ryskiai. cia as kalbu apie benzinines turbines. kalbant apie atmosferinius tai jei paankstins degimo kampa - turesi pilti aukstesnio oktano kura, jei pilsi zemesnio - gali kenkti varikliui jei detonacijos detekcijos sistema nesuspes pavelinti degimo. siaip jei galia pakelta pakankamai ryskiai, tai gali neatlaikyti variklio pagalves (is asmenines patirties) ir sankaba gali reiketi deti tvirtesne. bet cia jau atskira tema.

nesamoniu tik nedaryk.. kuo karstesnis tuo geriau.. kliedesiai. saltas oras maisosi blogiau su kuru.. bet nezymiai.. karbui gal ir gerai siltesnis oras, bet varikliui - degimo procesui - labai kenkia. padideja detonacijos tikimybe. tokio dalyko kaip silpna turbina nera.. buna dideles arba mazos. su per maza turba dar didesne tikimybe prisizaisti nei su per didele. turbo projektas tau kainuos daugiau nei variklis galingesnis, o su tavo ziniom dedant turba - ypac su gamykliniu karbu - tau taip ar taip reikes kito variklio.. logika "kuo karstesnis oras tuo geriau" su turba baigsis issilydziusiais stumokliais arba/ir pradegusiais voztuvais

jei atjungus matuokle negesta - greiciausiai isiurbimo kolektorius, arba slangos traukia ora. del to ir saudyt gali. nes matuokle mato maziau oro nei jo ateina iki variklio, del to prideda nepakankamai kuro.. vaziuojant liambda zondas kompensuoja, bet ant laisvu nespeja, nes laisvu apsuku oro/kuro misini sunkiau "pagauti". ir saudo del liesesnio misinio isiurbimo kolektoriuje, nes ta duju sistema, kuria tu turi, isiurbimo kolektoriuje yra tas pats sprogus oro/kuro misinys kaip ir tas kuris buna cilindruose.. ir jam isliesejus padideja detonacijos tikimybe.. del ko ir saudo. surask kur siurbia ora ir sutaisyk.

sveiki. cia as del turio ši tema ir atsirado, taigi apie elektronini ipurskima KOLKAS žinau dar nedaug, o KE jektronic turejau virs dvieju metu ir pastaciau visa ja ant koju net maždaug namu salygom misini arsireguliuoju, kuro sanaudos ziema max 12 mieste misriu važiavimu o elektroninis man trasoi apie 10 ima sunkiai saltas kuresi ir dar sinkau leidzesi apsukos paleidus gazo pėdaola. Beje ira K-jektronik ji dazniausiai buna audi 80 iki 91 metu ir ji degimo kampo nevaldo nes neturi detonacijos daviklio. o KE-jektronik ji jau turi ir jei viskas gerai variklis negeli detonuoti

isvis nesamone su tuo kaitimu.. vaikiska logika.. vienintele masina, kuriai reikia patobulinti ausinimo sistema keliant galia yra kai kurie civicai, nes radiatorius ten stovi tik per puse masinos priekio. o pvz troll tunerio 2.0L 660 arkliu saabas turi gamykline ausinimo sistema, bet sudegina daug daugiau kuro nei tas 6.2L AMG, nes turbiniai varikliai isiurbia daugiau oro, bet neisgauna tos pacios galios kaip atmosferiniai isgautu su tiek pat oro kiekio - del pavelinto degimo, kurio reikia, kad isvengtum detonacijos del karsto oro degimo kameroj taip, kad sudeginto kuro kiekis beveik neturi itakos variklio kaitimui, nes ausinimo sistema susidoroja su juo.

butent turiu automobili su 300ag, jame yra dujos.vaziuoju pigiau nei 1, 9tdi, o kas skiedzia, kad nesveika ir pan, ne akmens amzius ir duju irangos nebetokios. dujos yra netgi sveikiau uz benzina, nes-pas jas aukstesnis oktanas, nera detonacijos pavojaus, variklis geba svariau sudeginti misini, variklis maziau kaista ir dar ne vienas bei du niuansai, bet nepradesiu as su jumis pestis. kas aiskina, kad nera vietos zapaskei, tegu atsako patys sau-na*** ji reikalinga?nusiperki knatuka, ir el pompa, jei pradursi, knata isikisi prisipusi ir toliau vaziuosi, o jei bardiurais laipiot pradesi, tai tada dar ir vaziuokles puse veziokis, nes greiciausiai vien zapaskes neuzteks... ps.zapaskes dar nenaudojes nuo teisiu islaikymo.

875 - 1000cc, priklausomai dar nuo kuro. 255 lph patemps. turetu tikti railai, nebent desi purkstukus nuo kazkokio kito aparato, tada reikes kombinuoti. nes subaru eina su side-feed purkstukais, kurie nera labai placiai naudojami. del ecu tiksliai nepasakysiu.. dauguma atveju eina stock ecu perprogramuoti.

500 arkliu reikes labai rimtos turbos ir rimto intercoolerio. nebent ruosiesi ant e85 vazineti, bet tada reikes dar didesniu purkstuku.

kazko panasaus - http://www.turboneticsinc.com/store/index.php?route=product/product&product_id=557

EGT neturetu buti daugiau nei 880 - 900C. riebinimas nlb pades. daugiau itakoja degimo kampas. per velyvas kelia EGT, per ankstyvas didina detonacijos tikimybe. nei tas nei tas nera gerai.

ismetimas kokio 3 - 3.5 colio.

tepala galima paimti isukus atitinkama trainyka i tepalo slegio daviklio vieta. trainykas su vienu isoriniu sregiu ir 2 vidiniais, t.y. - issuki dvikli, isuki trainyka i jo vieta ir isuki davikli i trainyka ir vualia - turi dar viena laisva skyle i kuria ir suki vamzdeli ir salvuota slangute ar ka bepasirinksi BOV vakuumine slangute jungiasi prie isiurbimo kolektoriaus po droselio, nes BOV atidaromas vakuumu, o vakuumas isiurbimo sistemoj buna uzdarius droseli isiurbimo kolektoriuje. va, atasakem i paprastus klausimus, dabar paklausk ko nors is esmes. pvz kaip zadi valdyti turbinos slegi? kaip zadi prideti daugiau kuro kurio reiks padidejus oro srautui i varikli? kaip zadi pavelinti degima kad isvengti detonacijos? kiek zadi pusti?