Nuo 15 (500 page) (25080)

o del to greicio tai kiek klausinejau 2.5tdi su 85kw.5 pavaru daugiau 200 neina.o draugelis turi 2.5tdi su 85kw bet su 6 paru deze tai 220 daugiau sake neina

nu mano buvo 94 su visai navarotais tai patc pries pusantru metu mokejau 10 000.o seip nenorejau pardoti bet pries pusmety pasiule 12 000 tai iskart ir pardaviaurealiai buvo verta apie 9000

kiek jau sukises y ja turi

ble remontas tai brangus.viens norejo visus vairo sarnyrus pasikeisti tai su darbu ir dalim parase 1000lt.o del dirzu tikliai nesu garantotas bet man atrodo kad ten grandine yra tai jos keisti nereikia neben nutruksta bet tada jau reikia kapitaliny remonta daryti varikliui

200? tai gaidi nusipirkai vadinas, draugelis turi c4 2.5tdi jau apie 8 metus, pries puse metu buvom pamyne apie 235 kazkur, po sia diena jokiu kalimu jokiu nieko

padangos cia nieko detos, kai sukibimo nera galas geriau, nei priekis, aisku, jei baisu, 4x4 geriausias variantas... man asmeniskai nera skirtumo, bet kazkaip galas varomas maloniau ir lipa i kalna geriau, nes visa masina stumia, o priekis traukia... Jei nemoki vaziuot minusas driftas, o dar jei reduktorius blokuotas... aisku audes vaziuokle geresne C4, bet ne C5 bet C4 neina ant pc pasijungt net kregzdes turi jungti ai dar sparnai pas C4 buna ispuve, nes antivibracines kempines buna sudetos... as imciau 530d. po kokiu poros meteliu brangiau parduosi

Pasakyk kur taip lakstai, aplenksiu is tolo

nu joa...normalej tada

bl..rataj nejuodi va kokia

8800 geri metaj...bet kaj pirkau kox stovis buvo ir kokis stovis db tj ner ka lygint

nzn net dirzaj 600 lt..okumas 400..neskajtant aparaturu, langu tamsinimu ir pan...tj kokia...2000 na tj gavos 11 skajtyk bet pardaviau beveik uz 1000

kas yra ? tj kad nzn ka cia imt...dyzeliu nlb pasirinkimas yra...dar akys krypsta y seata ar bora 1.9 tdi...

vakumo pompa tau kalena

jo ta kur pie galvos vidurio.pas mana tevus jau puse metu jin kalena dazniausiai ant laisvu apsuku, kai pradeda kalent pabandyk stabdy papompuot tam kartui nebekalena

muset voztuvai kala

nu kaip sakant neilindes i motora nesuzinosi tikrosios problemos...

ne voztuvu kalimo garsas visai kitoks

seip jai ka pas mane tik 5 pavaros o ne 6.ir tik 85kw.dar nebuvau girdejas kad su 2.5tdi 85kw butu 235 yvaresnet per jutube tokio vaizdelio nemaciau.tai arba tavo akys blogai rodo arba spydikas

nu as dabar irgi galvoju kad ta vakumo pompa ten kaleno, klausiau ir mehaniko tai sako daznas atvejis kad ta pompa pradeda kalentibet negaliu tiksliai pasakyti nes pardaviau savo c4 klausiau del idomumo nes vel galvoju c4 su 2.5tdi nusipirkti nes ziauriai patiko o pardaviau nes pradejo kalenti ir gera kaina pasiule

a ka daba turi nusipirkes

o seip tai su savo c4 as ir daznai paspausdavau 200 ir nieko nebudavo.bet matyt atejo laikas ir pradejo takseti

draugelis turi 525tds 98m.jam isejo galio tilto gumos ir ratai isizerge, tai jis viska restauravo sumokejo 1200 o jei butu viska nauja dejas 2500 sake but kainave.paskui jam dirzelio itempejas isejo tai uz pakeitima dirzely ir ytempeja 700 sumokeko.uz priekinius amortikus lygtai 600 sumokejo tiksliai neatsimenu.paskui jam abs gryba ten pjove tai uz viena davikly deveta 150 mokejo.kainos tai nemazos

Vadivaudamasis jusu "issamiu" aprasymu, galiu teigti kad atsitiko kazkoks gedimas

gali but kad vakumo siurblys kalena, jei butu ne vakumas tai per tris men jau butu islinde o to siurblio vakumo remontas nebrangus, as mokejau 120 lt

as 220 vazeves su c 4 tdi ir kas cia tokio ? metus lajko jau lakstau as su ja ir nieko rimto kolkas vaziuoji 220 6 begis...3900rpm

na as daugiau nej metaj turiu..tikraj as jo negajliu ir kolkas nieko..viskas tvarkoj..tik va kazko kartajs uzejna siurblio elktrine dalis grybaut...uzgesini uzkuri ir vel oki...tj sita reiks grejtu lajku tvarkyt..bet tj kad nedaug tu apsuku buna...220 varaj tj nepilnaj 4000rpm..tj nepasakyciau kad bajsu jau cia..

na pas mane didziausia beda buvo del to kad silta nesikure...nuvaryk y srota...nusipirk...ten plokstele tokia turbut is sono siurblio ejna...pasikejsk ir zek geriau ar ne...jaj taspats nuvesk atgal y srota ta..tada bandyk pirkt siurblio virsu pati..kepure ta

uz kiek pardavej jaj nepaslaptis ? na tj maniske 6begiu tj ir 220 isgaudo

nieko..ieskausi nzn ka pirkt...galvoju apie 320d

na man ir fajna a 6...ir trauka lb gera kuro nedaug ima...tvarkymas ner brangus

lauk kol uzkals

bet kas ydomiause kad niekas nepasikeite jau 3 menesiai kai su to kalimu vazineja ir niekas nesugenda

ne tepalo netrukstasakau gal kai paspaudziau dugna gal koky svaistikly biski patempe tai jis dabar ir kalena ten

a ta vakumo pompa cia kur prie galvos vidurio prisukta

nu jo sekasi kartais.jai turi ymesk savo c4 foke

a priestai neta maciaukiek mokejai kiek laiko jau turi jai nepaslaptis

pats buvau susidomejas 530d pirkti.bet mane isgazdino remonto kainos ir nepatinka kad galiniai varomi nes ziema ta pyzda visur klimsta

seip grandine turi laikyti kiek ir matoras nes nesu girdejas kad kasnors ja keistu.o del a6 pac ziauriai noriu su103kw ir kvatrine kad butu bet lt dabar nera tai gal kadanors veliau nusipirksiu

as tvarkiau 300lt sumokejau

Tvarkymo kaina didesne, nes ir modelis naujesnis nes ciuju aude tik sena eina LT ipirkt O kad priekis varomas sudas, ta tik supratau nusipirkes a6 stabdai sukivaira - ciuozia tiesiai, spaudi gazo suki vaira - ciuozia tiesiai... o ant bemvo gaziuko ir skersas pareini visada idriftinsi... aisku su 4x4 si ant A8 buvo plikos padangos, tai pas daug ka net su zieminem nelipo o pas uzskrido, nors sniego buvo belekiek... fornt - pencininkam, rear - profams, 4x4 - zmonem prie saibu.

Visi jus ten viska statot , blet nesuprantu nx ka reik statyk kaip pvz vazinejau su 5 masinom kuriuose buvo kompai ir ne vienoje gedimo per ta laika nebuvo, nesuprantu ar jus neturit ka veikt ir ir trumpinat tuos kompus ir vis keiciat is neturejimo ka veikti

210kmh vazaivau su savo a6 103kw. daugiau nebent nuokalneje isibegetu

Pirma dujų karta Pirma karta tinkamiausia paprastiems ir kaip taisyklė senesniems mašinoms, ypač toms kurios komplektuojamos su karbiuratoriniais varikliai valdomais vakuumo pagalba neturint ir nereguliuojant kuro mišinio jokiais kuro riebumo davikliai tokiais kaip lemda zondais. Pirma karta tinkamiausia yra mono įpurškimo sistemoms, montuojama panaudojant tuos pačius dujų baliono elementus kaip ir kitų kartų, tiesiog automobilio variklio skyriuje yra komponuojamas vakuuminis reduktorius arba reduktorius su elektro magnetu, dujų mišinys reguliuojamas rankomis reduktoriaus pagalba ir registro dėka, realiai variklis dirba teisingiausiu kuro mišiniu tik prie laisvų variklio sūkių arba prie pasirinkto sūkių diapazono, pvz 3500rpm kas priklausomai nuo automobilio variklio ir greičių dėžės pavarų ilgio atitinka apie 110km/h greitį. Važiuojant greičiau dujų mišinys liesėja, o jei sureguliuosite didesniam greičiui, tuomet sąnaudos bus didesnės ir prie žemesnio greičio važiuosite per riebiu mišiniu. Pirmos kartos sistemoje ir įrangoje, dujos į variklį paduodamos maišytuvo dėka kuris montuojasi prieš ar po oro srauto matuoklės, todėl reikalauja paprastai papildomų montavimo dalykų nes padidejęs atstumas paprastai išlenkia arba kolektorių arba oro paėmimo šlangą ir netvarkingai sumontuota ji laikui bėgant trūksta. Pirmos kartos dujų įrangą patartina reguliuoti dažnai, tam paprastai yra montuojami lemda simuliatoriai kurie diodų (lempučių) pagalba nurodo mišinio riebumą kurį galima susireguliuoti ir pačiam, tikslingiausia tai būtų daryti kas kartą keičiantis orams, sezonams, ar keičiant oro filtrą. Jei susireguliuosite taip kad visuomet „dirbtų“, dažniausiai būsite nepatenkinti automobilio dinamika ar trauka. Pirmos kartos dujų įrangos pagrindiniai trūkumai yra tie kad ši įranga yra ypač reikli tvarkingai elektros/aukštos įtampos sistemai, t.y. privalo dažnai būti keičiamos žvakės, sumontavus įrangą pakeisti nauji aukštos įtampos laidai ir paskirstymo dangtelis, kitu atveju rizikuojate turėti atbulinį smūgį arba taip liaudyje vadinama „dujų šūvį“. Šūvio rezultatas gali būti netgi labai brangus, pradedant nušokusiom štangom, sulankstytom oro srauto matuoklės, susprogusia oro filtro dėžę ar net įsiurbimo kolektoriumi. Jei toks šūvis nutiktų Nidoje, automobilį tektų vilkte partempti nes važiuoti nesutvarkius neišeitu nei benzinu nei dujomis. Nepaisant tų trūkumų, pirmą kartą galima montuoti daugeliui automobiliu ir tikrai yra tokių variantų kur neverta montuoti modernesnių įrangų, bet kiekvieną atvejį reikėtų tirti ir vertinti atskirai bei individualiai pasitarus nuspręsti kokią įrangą pasirinkti, įvertinti pliusus ir minusus, investiciją ir galimas problemas ar trūkumus, įvertinti savo laiką reguliuojant ar dujų įrangos aptarnavimo kaštus nuspręsti ar ši karta Jums tinkama ar vis tik rinktis modernesnę dujų įrangą.

Nieko asmeniško, bet faktai tokie, kad geriau mažiau tu uostyk nes rizikuoji juodai savo sveikata, greičiausiai kuras nesudega gal nusigrybavo kokia OSM ar kaip sakai pirkštukai, bet galimas dalykas kad nusimušė degimas ir mišinys užsiriebino.Nepyk, čia be įžeidimo, bet tvarkykis negadink sveikatos.Nes dyzeliniai varikliai dėl nepilno sudegimo daug išmeta kietųjų dalelių-suodžių ir ypatingai nuodingų kvapiųjų medžiagų -formaldehido, akroleino ir kt.Šios medžiagos sudaro apie 2-3% visų išmetamų kenksmingų dujų tūrio.Ypač nuodinga kancerogeninė medžiaga 3.4 benzpirenas.O nesureguliuota degimo sistema ne tik mažina variklio darbingumą, bet ir neleidžia visiškai sudegti kurui.IR ŠIAIP JEIM KAM ĮDOMU , manau aktualu visiems senų dyzeliukų, tarp jų ir man, vairuotojams apie tokių transporto priemonių kenksmingumą.*Teršiančios medžiagos i orą patenka iš keturių pagrindinių šaltinių: išmetamojo automobilių vamzdžio, per kurį į aplinką pašalinamos degimo liekanos (jos sudaro apie 65 proc. visų automobilių sukeltų teršalų), variklio karterio (apie 20 proc.) ir angliavandeniliams garuojant iš karbiuratoriaus (apie 9 proc.), bei degalų bako (apie 6 proc).* Orą taip pat teršia ir dulkės, susidarančios dylant automobilių padangoms, t. y. iki 1, 6 kg per metus vienam automobiliui, asbesto dulkės, kadmis, kurie pasklinda aplinkoje dylant stabdžių kaladėlių ir sankabos frikcinei medžiagai, bei kitų medžiagų dulkės, atsirandančios trinties metu įvairiuose automobilio mazguose. Orą teršia ne tik dylančių automobilio mazgų dulkės, bet ir dulkių dalelės, ratų sankabos su kelio danga metu išplėšiamos iš dangos, transportuojamų kroviniųnu byrėjimai, garavimai dulkėjimai. * Be to, automobiliai sąlygoja ir antrinį užterštumą. Judėdamos transporto priemonės sukelia sūkurius, pakelia dulkes nuo kelio dangos. Kuo greičiau važiuoja automobilis, tuo daugiau smulkių dalelių patenka į orą .Iš to galime daryti daryti išvadą jog turėdami švarius ir kokybiškus kelius išvengtume dulkių šleifo už automobilio Oro užterštumas kietosiomis dalelėmis – viena opiausių visų didesnių Lietuvos ir Europos miestų problemų. * Daugiausiai oras teršiamas starto metu, stabdant ir lėtai važiuojant. Nustatyta, kad pradėjus automobiliui judėti iš vietos oro teršimas yra 50 kartų didesnis už bendrąjį vidutinį. Galime teigti, jog didžiausi taršos šaltiniai susidaro prie sankryžų ir automobilių kamščiuose. Labiausiai oras teršiamas , kai automobilis juda iki 30km\h greičiu. Jai greitis yra padidinamas iki 90km\h sunaudojama mažiau kuro ir ir kartu išskiriama mažiau teršiančių medžiagų.Pavojingiausi taršos židiniai miestuose yra gatvių sankryžos. * Kažkada "Za ruliom" straipsnį kaip čiukčios pasibaigus kitokiems šildymosi ir pasišvietimo resursams mėnesį laiko degino dyzeliną ir naudojo dyzeliną vietoj žvakių, pasišviesti.Per mėnesį kelios šeimos pasimirė.Parfinas išviso juodai nuodingas.

Ne per kabeline, o itin geros spartos šviesolaižiu jei turi tarkime 1-2GB/s spartą gali matyti daugelį pasaulio TV tiesiogiai, be jokių kabelinių.Tai du skirtingi dalykai dėde patarėjau visais klausimais.02.09 per SVT1 rodė maždaug 1, 5val trukmės analitinį reportažą su gražiausiais ralio momentais.Ir dar kartos per kai kuriuos sporto kanalus.Kai turėsi internetą bent kokių 1GB/s(įsitikinęs kad tokio neturi, ir tinkamo kompo ben 4-5Ghz nujauciu dar neturi neturi)tada pradėsi suvok skirtumą tarp kabelinės TV ir iTV.Nei kabelinės nei satelitinės, nei anteninės nenaudoju jau kokie trys metai.Dabar antra tavo kliedesio dalis, kad kam mašina jeigu autobusan gali įšokti.Pats sau atakyk į šita purkštavimą nes man jis neuvokiamas.Tu nematai rekalo, tai tu ir nevažinėk.O aš jei noriu, tai man taip patinka, ir vaziuoju, nes mano priežastys yra visiškai skirtingos negu tavo.Man iš namų iki darbo sostinės centre per piką žymiai greičiau gaunasi nuvykti visuomeniniu transportu ir netenka kamsčiuose stovėt ir dar pusvalandį ieškoti kur prisiparkuot.Atras priežastis, matau kas darosi vilniuje , koks debilų nemokančių vairuoti agresyvumas.Kelis kart gyvenime esu pagailėjęs vaikinukų, avarijos kaltininkų.Bet nenorėčiau daugiau veltis ne savo valia į tokias situacijas.Užkirtinės , pakišinėt triperius asilų pilnos gatvės.Baigtis ne visada būtinai teisingumo triumfas, nes tokie avinai kaip taisyklė nieko, išskuris senos b, mw ar audi nieko nebeturi, paimt iš jų nieko negali, draudimas toikiu atveju tempia gumą begalo ilgai, neretai kai išsiaiškina kad kosminės sumos neina išieškoti, išvis nemoka.Ateina atsakymas kad specialiame fonde lėšų skirti nepavyko.Teeko savo kailiu patirt, kad kelių žulikėliai būna apsidraudę kad išvengt išieškojimo iš anksto.Viską perrašę kurvačkoms ar pijokams tėvams.Tai vat koks malonumas važinėtis Vilniuje per piką, neseniai šiam forume kažkox maumas mačiau rašė"atvykus iš kokio kolūkio siaubas ima".Jūs man paaiškinkit, kaip gezas apmokės sudaužtą mašinos priekį, jei jis kainuoja tiek, kiek jo alkašų giminės pvz butas su šarvinėm durim.Važiavau ramiai nuo Šeškinės kalno, pasivijo se senu pitaku, neleistinai lenkė, beveik kabindamas mano auto priekį užlingo į priekį ir per standžius.Buvo pakankamai slidu, galėjo baigtis krūva sudaužytų mašinų, o poto dar turėtum įrodyti, kad kaltas ne tu, o tas kelių gaigalas.Tų šlykčių orų metu suskaičiavau virš 20 panašių situacijų.Pastebėjau, ir besmegenių mergų kurias tie patysn gezai primokė , naglai užkirtinėja.Jei suma viršyja kelesdešimt tūkstančių, netgi kasko atveju draudimo companija tiria kaltininko finansines galimybes, nes rturi iš jko išieškoti.O kai jis neturi turto, vyksta ilgas nuobodus susirašinėjimas su specialiu elitui skirtu fondu, kuris gali skirt faneros, o gali ir ne.

Idomus straipsniukas megstantiems "laikini turizma"ir kempingus LT "Lietuvos kempingų žemėlapis: norinčius sutaupyti gąsdina baudomis" Rūta Levickaitė, www.GRYNAS.lt 2015 m. gegužės 2 d. 15:00 Deje, siame straipsniukyje nepsakyta ir kitu dalyku, kad privatus verslininkai su besmegeniais korumpuotais valdininkais siekia isvaryti autoturistus isviso is kempingu, kad nukreiptipoilsiautojus i savo kaimo turizmo baidukles ir termitynus, bei bus siekiam privatizuoti beveik visus parku mkempingus ir apmokestinti.Gal ir gerai butu del tvarkos?Ka manot?Bet tokie dradimai ir kaip siame tekste zemiau minimi yra absurdas, nes vz nei aš nei mano draugai niekadsa nešiukšlina ir nešiukšlino gamtoje nei keliaudami.Aišku yra tokių avimų, kurie šika savo Tėvyneje kaip tvarkte kur papuola.Va tokius tegu baudžia nes jau apsivemti gakima.Tik rie ko čia mes?Pvz Aukštaitijos ir konkrečiai Labanoro parke ketina išvis padaryti kad liks vieas labai brangus privatus kempingas ir tik MOTELIAI BOTELIAI KAIMO TURIZMO BAIDYKLES Mūsų šalyje legaliai veikia 25 kempingai ir juose turi tilpti visi poilsiautojai, o nusprendus stovyklauti kitur, gali tekti susimokėti nemažą baudą. Už ką vieni noriai susimoka, kiti linkę gauti dykai. Prie ežerų ar pajūrio zonoje, vos tik atšilus sukrunta įsikurti poilsiautojai, tačiau ne visi tai daro tam pritaikytose vietose. Kartais inspektorių užtikti poilsiautojai yra tik įspėjami, tačiau įžūliems piliečiams išrašomos ir baudos, siekiančios iki 56 eurus. Restoranas kempinguose užsieniečiams kelia šypsnį Lietuvos kempingų asociacijos prezidentas Vygantas Lazauskas GRYNAS.lt teigė, kad per visą Lietuvą yra apie 25 kempingai. Panašiai tiek turi ir kaimynai latviai bei estai. Tiesa, lyginant Lietuvos kempingus su Latvijos, pastebima, kad kaimynų kempingai yra šiek tiek mažesni. „Mūsų kempingai maždaug visi yra panašaus dydžio, visuose yra minimalios paslaugos, - tikino pašnekovas. - Negalima sakyti, kad tas kempingas, kuris teikia tik minimalias paslaugas, yra blogas, kadangi ne visiems reikia daugiau paslaugų. Tam, kuris atvažiuoja su kemperiu, nereikalingas stacionarus namelis. Lietuviškuose kempinguose labai dažnai būna restoranas, tai vakariečiams visiškai neįprasta ir laikoma aukšto lygio kempingu. Kempingai su restoranais yra ir Nidoje, ir Obuolių saloje, esančioje Molėtuose, ir Druskininkuose, Kurtuvėnuose." V. Lazauskas pastebi, kad Lietuva stokoja atostogavimo kempinguose tradicijų: „Mes neturėjome galimybės turėti kemperių, mobilių namelių, kurie pervežami. Užtai ir norima, kad kempingas turėtų stacionarius namelius. Matau tendenciją, kad dauguma kempingų juos ir statosi kiek galėdami. Todėl bendra kokybė gerėja“, - tikino pašnekovas. Valstybinis turizmo departamentas (VTD) konstatuoja, kad Lietuvoje vis dar nėra susiformavusi tradicija atostogauti kempinge - palapinėje, namelyje ar mobiliame namelyje. Lietuviai kempinguose apsistoja dažniausiai 1-2 dienoms arba savaitgaliui, nors užsienyje yra populiaru kempinge atostogauti ilgiau. „Tiek šiuo metu veikiantys kempingai, tiek statomi naujai dažniausiai yra projektuojami trumpalaikei nakvynei, apsistoti su auto namais ir palapinėmis. Manome, kad kempinguose reikėtų kelti teikiamų paslaugų kokybę ir įvairovę, jog jie turistus skatintų apsistoti ilgesniam laikui“, - rašoma departamento GRYNAS.lt atsiųstame atsakyme. Anot V. Lazausko, Lietuvoje daugiausiai turime kempingų, įvertintų trimis žvaigždutėmis – viena žvaigždute vertinamos tos poilsiavietės, kurios turi tik minimalią infrastruktūrą, o keturiomis – patys prabangiausi. Lietuviškuose kempinguose labai dažnai būna restoranas, tai vakariečiams visiškai neįprasta ir laikoma aukšto lygio kempingu. Tokių su restoranais kempingų turime ir Nidoje, ir Obuolių saloje Molėtuose, ir Druskininkuose. V. Lazauskas „Kempingo pavadinimas visiems asocijuojasi su tuo, kad čia galima apsistoti tik su auto namu, nežinau, kodėl taip yra. Dėl to naujai statomi, projektuojami kempingai orientuojasi būtent į tai, nors patys lietuvaičiai nelabai keliauja su auto namais, daugiausiai tai – užsieniečiai. Pasukome ta kryptimi, kad daugiau priimtume užsieniečių, nors vakarietiškuose kempinguose daugiausiai vietiniai lankosi“, - atkreipė dėmesį Lietuvos kempingų asociacijos prezidentas. VTD duomenimis, Lietuvos kempingus aplanko turistai iš Europos ir kitų pasaulio šalių, tiesa, europiečiai sudaro didžiąją užsienio turistų dalį. Daugiausiai užsienio turistų sulaukia pajūrio kurortų ir didžiųjų miestų kempingai, kadangi greta yra ką aplankyti ir pamatyti, be to, šalia driekiasi tranzitiniai keliai per Lietuvą. Lietuviškų kempingų infrastruktūra artima mažų užsienio kempingų (iki 100 aikštelių) infrastruktūrai ir gali konkuruoti su užsienietiškais. Su didelių kempingų (1000 aikštelių ir daugiau) infrastruktūra taip pat galime konkuruoti siūlydami greta teikiamas paslaugas: restoranai, kirpyklos, parduotuvės, vandens parkai, žirgynai, pliažai ir t.t.“, - rašoma turizmo departamento pateiktame atsakyme. Lietuvos kempingų asociacijos prezidento nuomone, tai, kad lietuvių nelabai traukia kempingai, lemia ir megapolių Lietuvoje nebuvimas: „Gal dėl to yra mažiau žmonių, kurie nori važiuoti į gamtą. Kiekvienas turi bobutę kaime ar sodą ir tokias ekonomines atostogas praleidžia ten pat sode. Tai irgi yra savotiška konkurencija kempingams“, - kalbėjo V. Lazauskas. „Laukinis“ turizmas klesti ir Europoje Anot Valstybinio turizmo departamento atstovų, tai, kad kempinguose nori apsistoti ne visi poilsiautojai ir ieškoma dykų alternatyvų, nėra tik lietuviškas bruožas. „Laukinis“ turizmas - aktuali problema visoje Europoje. „Pagrindinė priežastis - taupymas arba noras apsistoti „geresnėje“ vietoje, nors tai neretai pažeidžia gamtosauginius reikalavimus. Lietuvoje nėra bendros stovyklavimo-kempingavimo tvarkos, dėl to nėra aišku, pavyzdžiui, ar nakvynė stovėjimo aikštelėje ar šalikelėje leistina, kiek gali stovėti turistų auto namų ar palapinių privačioje valdoje, kur tai verslas, o kur – svečiai“, - sakė turizmo departamento atstovai. Su šia nuomone buvo linkęs sutikti ir Lietuvos kempingų asociacijos prezidentas. Jo teigimu, nelegalių kempingų problema yra išlikusi, tačiau sunku pasakyti, kiek procentaliai ji sudaro visos Lietuvos turizmo rinkos. „Nėra bendros tvarkos, kaip visa tai turėtų vykti – ar galima sustoti stovėjimo aikštelėje kemperiui, o ar nakvoti galima – nežinau. Yra ir Vilniuje aikštelių, kur atvažiavę turistai nakvoja. Arba, sakykime, kurortuose stebime tendenciją, kai privačiuose valdose pristatyta auto namų“, - sakė V. Lazauskas. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Aplinkos apsaugos skyriaus geografė Agnė Tamošiūnė, paklausta apie nelegalių kempingų problemą, teigė, kad saugomose teritorijose yra parko apsaugos reglamentai, kurie draudžia bet kur statyti kemperius ir palapines. Tačiau, deja, tokios tvarkos paiso ne visi. „Kemperius galima statyti tik kempinguose. Daugiausiai problemų yra pajūryje, Kuršių nerijos nacionaliniame parke, kur tikrai kartais aptinkama tokių atvejų, kai kemperiai stovi pajūryje, automobilių stovėjimo aikštelėse. Ten vykdoma prevencinė reindžerių veikla ir skiriamas įspėjimas arba surašomas administracinių teisės pažeidimų protokolas“, - sakė A. Tamošiūnė. Pagrindinė priežastis - taupymas arba noras apsistoti „geresnėje“ vietoje, nors tai neretai pažeidžia gamtosauginius reikalavimus. Lietuvoje nėra bendros stovyklavimo-kempingavimo tvarkos, dėl ko nėra aišku, pavyzdžiui, ar nakvynė stovėjimo aikštelėje ar šalikelėje leistina, kiek gali stovėti turistų auto namų ar palapinių privačioje valdoje, kur tai verslas, o kur – svečiai. Valstybinis turizmo departamentas Ji pateikė sąrašą dešimties kempingų, įsikūrusių saugomose teritorijose: 1. Kuršių nerijos NP (Nidos kempingas, Nidoje); 2. Nemuno deltos RP (Ventainė, Ventės kaimas); 3. Pajūrio RP (Žiogelis, Karklės kaimas); 4. Kurtuvėnų RP (Kurtuvėnai, Kurtuvėnuose); 5. Panemunių RP (Medaus slėnis, Šilinės kaimas); 6. Vištyčio RP (Pušelė, Žirgėnų kaimas); 7. Labanoro RP (Mindūnai, Kamužės kaimas); 8. Aukštaitijos NP (Palūšės, Palūšėje); 9. Tytuvėnų RP (Sedula, Skogolio km., Tytuvėnų sen., Kelmės raj.); 10. Trakų NP (Slėnio g. 1, Trakai). Jų tikslias vietas rasite ČIA. Mano, kad oficialių kempingų per mažai Savo ruožtu Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius GRYNAS.lt teigė manantis, kad nelegalių kempingautojų atsiranda ne tik iš „taupumo“, bet dar ir dėl to, kad kempingų turime nepakankamai. „Viena problema, kad oficialiai įrengtų kempingų yra per mažai. Čia mes kalbame apie kempingus, kurie turi statusą, tam tikrą žvaigždučių sistemą - kaip viešbučiai. Jeigu žiūrėtume į visą pajūrį, turime vieną Nidoje, vieną Giruliuose ir vienas asmuo privatų kempingą yra įsirengęs ir Pajūrio regioniniame parke. Vieną kempingą planuoja Palangos savivaldybė, vieną etapą jau yra pabaigusi, gal šiemet sezoną jau ir pradės. O visos kitos vietos, kurias turi privatūs žmonės, turi stovyklaviečių statusą, kuriose priima ir kemperius. Jos reklamuojasi kaip kempingai, bet oficialaus tokio statuso neturi“, - kalbėjo D. Nicius. Yra problemėlė su stovyklautojais, kurie atvažiuoja į paežerę su automobiliais, palapinėmis arba baidarėmis atplaukia. Jie įsikuria neleistinose vietose, ne stovyklavietėse. Dažniausiai skiriamos baudos. A. Juodelis Anot jo, problema, kuomet poilsiautojai įsikuria neleistinose vietose, praktiškai kartojasi kiekvienais metais. „Tai yra verslas – visuomet galioja paklausos ir pasiūlos modelis. Bent jau pas mus pajūrio parke teritorijų, kuriose gali būti vystoma rekreacinė veikla, yra pakankamai daug, tiktai dauguma jų yra privačios ir ne visiems žmonėms apsimoka tokią veiklą vystyti, nes sezonas yra trumpas – du mėnesiai“, - sakė pašnekovas. Anot jo, pasitaiko pavienių atvejų, kai tiek Nidoje, tiek kituose pajūrio ruožuose, kemperių savininkai naudojasi viešomis erdvėmis, skirtomis poilsiauti ribotą laiką ir ten, pavyzdžiui, nakvoja per naktį. „Karklėje prie savo lankytojų centro turime įrengtą automobilių aikštelę, kurioje šiais metais planuojame nurodyti, kad naktį automobiliai nebūtų statomi. Ne dėl to, kad pykstame, jog jie kažką blogo daro, bet buvo ne vienas atvejis, kai ten, kur apsistoja, palieka šiukšlių, netgi ir fekalų išleidžia iš kemperių, taigi lieka apšnerkštos teritorijos. Ir tai netgi daugiau būna ne lietuviai, o užsieniečiai, kurie bando išvengti susimokėjimo už paslaugas“, - aiškino D. Nicius. Jis pripažino, kad teisiškai parko direkcija gali paskirti baudas nedrausmingiems poilsiautojams, tačiau ilgalaikio apsistojimo atvejų vietose, kuriose draudžiama tai daryti, nėra daug. „Keliauja jaunimas ir yra vienos nakties principas – kai naktį išmiegi, iškeliauji. Jeigu kažkur paplūdimyje žmogus su miegmaišiu įsikuria (gal ir dėl romantikos), niekas nebaudžia. Kad būtų įsikuriama su palapinėmis ir masiškai poilsiaujama... Tai yra labiau pavieniai atvejai. Būna fiksuojama po keletą atvejų, surašomos baudos. Už saugomos teritorijos režimo pažeidimą, priklausomai nuo vietovės, kur tai daroma, skiriamos 145 Eur baudos“, - sakė D. Nicius. Inspektorius: įpročiai keičiasi Aukštaitijos nacionalinio parko Kraštotvarkos skyriaus vyr. inspektorius Andrius Juodelis GRYNAS.lt teigė, kad Labanoro regioniniame parke daugiau pažeidimų fiksuojama dėl kemperių, pastatytų tam nepritaikytose vietose, o Aukštaitijos nacionaliniame parke – dėl stovyklaujančių prie ežerų. „Yra problemėlė dėl stovyklautojų, kurie atvažiuoja į paežerę su automobiliais, palapinėmis arba baidarėmis atplaukia. Jie įsikuria neleistinose vietose - ne stovyklavietėse. Dažniausiai skiriamos baudos. Jeigu atvažiuoja ir pažeidimas nežymus – tik vienu ratu ant žolės užvažiavę, užtenka ir pokalbio. Bet jeigu įsikūrę nemažai mašinų, dega laužas, pilna palapinių – žmonės yra baudžiami“, - teigė A. Juodelis. Anot jo, pažeidimų skaičiui didelę įtaką turi sezoniškumas – natūralu, kad kai orai labai šilti, poilsiautojų daugiau, tarp jų daugiau pasitaiko ir pažeidėjų. Ne dėl to, kad pykstame, jog jie kažką blogo daro, bet buvo ne vienas atvejis, kai ten, kur apsistoja, palieka šiukšlių, netgi ir fekalų išleidžia iš kemperių, taigi lieka apšnerkštos teritorijos. Ir tai netgi daugiau būna ne lietuviai, o užsieniečiai, kurie bando išvengti susimokėjimo už paslaugas. D. Nicius „Kažkiek įtakos turėjo ir 2008 metų krizė. Įsibėgėjus krizei, žmonių paežerėse padaugėjo, matyt, buvo pasikeitę žmonių įpročiai – gal anksčiau važiuodavo į užsienį, ar pajūrį“, - svarstė A. Juodelis. Šiuo metu poilsiautojams, pažeidžiantiems saugomų teritorijų režimą, gresia bauda nuo 28 iki 56 eurų. Pirmą kartą prasižengusieji gali atsipirkti puse minimalios baudos – 14 eurų. „Įpročiai, aišku, keičiasi – jeigu stovyklaujama nelegaliose stovyklavietėse, paliekama žymiai mažiau šiukšlių. Keičiasi viskas į geresnę pusę“, - apibendrindamas lietuvių stovyklautojų įpročius sakė A. Juodelis.

as manau, kad vienas geriausiu variantu tada ir butu MHI TD04. 120kW drasiai ispusi is jos. jinai dvieju litru varikli drasiai ismaitina iki 150kW stocke ir lieka dar rezervo. ir tikrai nebus overkill jinai, nes jinai nera ir per didele. as siaip VW/audi nesi zinovas, tai pasidomek kur nors pas apie juos nusimanancius apie KKK turbinas. K26 kiek girdejau yra visai padori.

su prilinkusiom tai irgi savi niuansai. jei labai asele makaluojasi ji gali buti sugadinusi nepataisomai centrine turbokompresoriaus sekcija, tiksliau tas vietas kuriose statosi salnikai, ir tada jau nlb ka padarysi. ji gali besimakaluodama sugadinti sparnuotes arba save pacia. buna ir kraupesniu variantu, kaip kad sitoj foto. cia nuo Sprinterio. nuluzo kintamos geometrijos vienas sparnelis ir turbinos sparnuote ji "pagavo".. kadangi turbinos puse yra uzpresuota ant aseles - asele nuluzo, kartu su savin nulauze dali guolio ir ismale cenrine sekcija.

del to su parejusiom reikia gan atsargiai. net ir restauruojant paciam patartina nunesti asele balansavimui, nes prie tokiu apsuku balansas yra labai svarbus.

manau geriau butu ieskoti naudotos turbinos, bet pries perkant aisku apziureti, kad nebutu per didelio aseles laisvumo, nesimatytu rudziu aplink tepalo portus ir aiskiu tepalo tekejimo zymiu, nors tai pamatyti gali buti sunku nes dauguma turbu kazkiek tepalo visada praleidzia.

o del kuro sistemos, tai viskas priklauso kaip toli tu zadi eiti. siaip patarimas butu isideti wideband liambda sensoriu, kad galetum sekti oro/kuro misini, bet jis gana nepigus, pigiausias ~$200. siaip kai kurie voltmetrai turi Duty Cycle opcija, su juo galetum sekti purkstuku duty cycle.. jei pagreitejant duty cycle buna daugiau nei 85% - reikia nauju purkstuku. bet tai dar vistiek nepasako visko, nes pats kompas gali nezinoti kaip elgtis prie didesnio turbos slegio ir neprideti kuro. siaip yra ir pigesni dacikai, bet jie tik rodo, kada liesas misinys ir kada riebus, bet neparodo ant kiek liesas ir ant kiek riebus. saugumui aisku gal ir praverstu, bet jei misinys bus apie 14:1, dacikas rodys, kad riebus, nes teoriskai jis dar riebus, bet praktiskai prie didelio slegio ir apsuku tu nori daug riebesnio misinio - 12:1 ir riebiau.

kitaip sakant daug niuansu, bet viskas remiasi i pinigus. o i darba tai zinai.. mano draugas kasdien i darba vazineja su 700 arkliu evo, kitas su 500 arkliu neonu srt, tai zinai.. niekas taves nevercia spausti kaip ligoniui o kai nespaudi tai ir neryja nesveikai.

Jai sugalvosi imti nissana patikrink grandines bukle nes jai teks keisti gali buti smarkiai brangu o seip tas variklis turi privaluma tame kad pamirsi dirzus ir ju keitimus as nusiprikau jau su grandines garsu varikli pravariau 50 stuku sugalvojau pazet kas ten yra o buvo nusprodes itempejas uz 70 lt bet ir to neikeiciau ismaigiau ir dingo problem dar kas liecia 1.6 benzina tai kai keisi tepalus ims juokas 3.4 ltr tepalu telpa imanoma susisukti su 60 lt pasikeiciant filturs ir tepalus svarbiausias minusas rudys ypac kur kuro ipilimas ir galinio bamperio tvirtinimas sparnu kampuose jai kaskas apleido bus bedu aisku pas kai kuriuuos buna ir slenksciai dugnas bet kiek teko matyt primeru nerudyja bet Sunny baisu toledo ir visai nieko net rudys rudys seip visos jo dalys kainuoja juokingai na tinka tautoveziu meksta nusprogti peciukas termostatas guoliai gedimai identiski pasatui ir golpui tik nesugalvok imti 1.8 doch ten visiska nesamone problem su elektra vien elementarus zvaklaidziu komplektas gali nemaloniai nustebintibeto sis variklis skiresi kai kuriais sprendimais nuo 1.8 doch montuojamo i golf cordoba na jai tu vazineji tik miestukais ir nelendi i autostradas ar didesnius kelius tai... ji polo vaziuoti su ja tikras vargas 1.6 su dujom eda 10 ltr o traukos neturi seip ir meksta parudyti XM nesiulau nesulauksi ekonomijos masina minksta patogi prigrusta dauk elektros paprastai bet kai tiek metu geriau ja apeiti as su tokia ilgai nevazinejau bet kas nupirko po manes nesidziauge nors ji is paziuros buvo lb tvarkinga mane erzino vis nesam tokios kaip sviesos liukas el langai tai net ne gedimai bet nz kaip pavadint nes viena kart veikia kita nea laguna ir safrane pastarasis edrus kaip reikalas bet pasakyciau patikimesnis nei laguna ten su jom kaip loterija bet visad bus elektros gedimu ir rudziu taipogi jai tektu rinktis sitas ir apeiciau na audi ir W salyginai patikimoas sentykinai ekonomiskos santykinai patogios imciau audi jai senesne su dujom 1.8 mono varai varai nusibosta vaziuot o ji kaip gyva taip gyva pas sitas rudys retenybe be to man jos kaskokios rimtesnes nepasakysi kad minksta bet bent jau dulkiu i salona netraukia apie volvo 440 paieskok tikslesnes info bet ten yra problem varikliu tas pat 460 o kitos du neuzmusami tankai tik aisku ekonomija 940 vairo koloneles ieskojau radom sunekiai seip problemu dauk nekelia apie kitas nelabai ka zinau

ZInau, Rusijoj daug individu kurie kumčiais ir spardydamiesi aiškinasi ir dar 1000 metu nieks nesikeis.Todel ir gasdinasi dar ir video kamerytem, tipo as kietesnis.O jei ten istatymu remiantis privaloma, tai tik sveikinu. Galbut yra tam tikra dalis rimtu, aukstos kokybes video-ratoriu, kurie tarkime sertifikuoti RU ar dar kazkur butent irasineti irodymams. Bet turi buti toks istatymas juodu ant balto, kad videoregistratoriumi (pvz VI-R-3456)padarytas vaizdo įrašas gali būti naudojamas kaip įrodymas. Kad masinė psichozė atėjo iš amžino pachmielo krašto, tai dar nereikškia, kad tas daiktas pvz ES teisėtas. Ir dar kitas reikalas, tu imk nors 360% vaizdo kamerą, kuri jau lyg ir rodytų viską, bet toli gražu. Judriame sraute dalyvauja daugiausiai tokių tr.primonių, kurių vairuotojai kaip sakoma subine per asfaltą braukia, jdaugum žemos, jų matymo laukas baigiasi kur? Ogi ties priešais esančios mašinos uodega ir troleibuso rate šone. Kitas dalykas, jei važiuoji džipu , minivenu, mikroautobusu ar kt kuriuose aukšta sėdėsena, ir N kartų didesnis matymo laukas plius matosi per 10 mašinų į priekį ir visa šalikėlių panorama, tai tokiuose ir registratorius naudingas, nes "pagauna"bendrą vaizdą, ne fragmentus. Daugiausia įvykių būtent intensyviuame sraute, kai varo kaip akis išdęgę susigrūdę, ir nemato nei perėjų nei pėsčiūjų, ką jau kalbėt apie bendrą situaciją kelyje. Taip ir taško žmones kaip ta višta 19m partrenkė 19m studente Koraluose Narbuto g. Daugiau nei 70proc važinėja "savižudžių" modeliais, iš kurių nieko nesimato judriame kelyje, jie zemi, (ne tik kad per ivyki tokie istryksta kaip kiausiniai ir visiskai nesaugus)tai ką gali nufilmuoti 2-3MPX video regostratorius nuo zemes pavirsiaus? Nieko, o kai sausakimsas srautas mieste-tik greta stovincio truliko padangos dali ir priesais stovincio miniveno duslerke. Kita vertus yra situaciju, kai matosi aiskiai, jei pvz gatveje tik kelios auto ar i tuscia sankryza ilekia koks girtas ar siaip zasinas ir fist Vnz jei isidesi i koki Dodge Ram ar Land Cruiser ar VW Multivan videoregistratoriu, faktas kad jis nufimuos viska, o is kokio bmw 7kl ar vw golfo-maziau uzgrins. Tada klausimas, jei vairuoji masina, is kurios matai i prieki per 10 auto ir visa salikeliu panorama, kam man tas regiostratorius? Beto, neaisku kiek ten megapixeliu tuose pigesniuose, jei kamera gera kainuoja 1500-5000lt, tai kas ten per registratoriai po 80-150lt? Manau, vos matosi kas nufilmuota, kokie 2-4 MPX. Ir kaip su radiusu?

radau informacijos apie audi a3 kad kiti nepazeliotu nesamoniu Bendrovė „Audi“ seniai priklauso „Volkswagen“ koncernui, todėl modelį A3, pirmą kartą pristatytą 1996 m., sukūrė panaudoję ketvirtos kartos VW „Golf“ bazę. „Audi A3“ yra prestižiškesnis automobilis, todėl jis kokybiškiau surinktas, jam buvo naudojamos geresnės salono apdailos medžiagos, taigi pati mašina ir jos detalės kainuoja brangiau. Istorinė apžvalga Bendrovė „Audi“ ilgai nesiryžo pradėti gaminti nedidelius chečbekus, bet dešimtojo dešimtmečio pabaigoje koncerno „Volskwagen“, kuriam „Audi“ priklausė, vadovybė nusprendė C segmentui (pagal Europos klasifikaciją) pasiūlyti prestižiškiausią savo automobilį. Buvo tikimasi, kad jį pirks pasiturintys žmonės, norintys turėtų prabangią ir kompaktišką miesto mašiną. „Audi A3“ debiutavo 1996 m. Automobilis turėjo tą pačią ratų bazę, kaip ir vėlesni „VW Golf IV“ ir „Skoda Octavia“. Trejus metus A3 buvo gaminama tik su 3durų kėbulu. 5 durų pasirodė tik 1999 m. Tada pirmą kartą buvo pristatyta ir galingiausia „Audi A3“versija – S3. Šis automobilis gavo „Audi“ sistemą „quattro“ ir 1, 8 l 210 AG (nuo 2001 m. – 225 AG) variklį su turbina. 1999 m. pabaigoje „Audi A3“ modernizuota, o 2003 m. pasaulį pamatė visiškai nauja „Audi A3“. Pradžioje irgi buvo gaminama tik su triduriu kėbulu, tačiau 2003 m. pabaigoje įvyko 5 durų modelio, gavusio kitokį dizainą ir priedą „Sportback“ prie pavadinimo, debiutas. Ši „Audi A3“ turi labai platų benzininių variklių pasirinkimą: 1, 6 l 102 AG; 1, 6 l 115 AG; 2 l 150 AG; 2 l 200 AG (su turbininiu įpūtimu) ir 3, 2 l V6 250 AG. Dyzeliniai varikliai tik du: 1, 9 l 105 AG ir 2 l 140 AG. Kaip tik apie šią „Audi A3“ mes kalbėsime. Brangesnė už kitas Dauguma antrinėje rinkoje siūlomų A3 turi 3 durų kėbulą, nes ilgokai kitokio varianto nebuvo. Tik 1999 m. pavasarį buvo pristatytas praktiškesnis 5 durų variantas. 1999 m. pabaigoje „Audi A3“ buvo šiek tiek modernizuota. Jei norite šio modelio, rinktis reiktų pradėti iš 1999 m. pagamintų ir vėlesnių variantų. Tiesa, jų kaina bus didesnė. Už 6–7 metų „Audi A3“ norima tiek, kiek kainuoja visiškai nauja „Dachia“ ar mažiausias „Fiat“, poros metų senumo A3 kainuoja dar daugiau. Staigmenų pasitaiko visur Nepaisant to, kad šiaip jau A3 – patikimas automobilis, kai kurios detalės genda. Ne visada dėl to kaltas būna savininkas. Pasitaikydavo atvejų, kai vanduo užliedavo bagažinėje esantį centrinio užrakto valdymo bloką ir elektronika pradėdavo kvailioti. Tokiu atveju patartina pirkti nelabai pigiai kainuojančią naują detalę. Jei žiemos rimtesnės, po kelių metų gali oksiduotis valytuvai. Norint išvengti, reikia kasmet sutepti ne tik priekinių, bet ir užpakalinio valytuvo ašis. Pasitaikydavo atvejų, kad nuplovus mašiną žiemą langų stiklai prišaldavo prie rėmų gumų ir neatsidarydavo. Jei vairuotojas mėgindavo atidaryti, sulaužydavo stiklų keltuvo kreipiančiąsias arba elektrinį varikliuką. Beveik sportinis „Audi A3“ buvo montuojami skirtingi varikliai, tarp kurių buvo ir palyginti galingų. Pats „kiečiausias“ modelis – S3. Jis išoriškai nelabai skiriasi nuo standartinio A3, tačiau po variklio dangčiu slepiasi 1, 8 l agregatas su turbininiu įpūtimu, anksčiau turėjęs 209 AG, o vėliau – net 225 AG. „Audi S3“ turėjo visus keturis varančiuosius ratus ir 6 pavarų MPD. Patyręs vairuotojas tikrai įvertins tokios mašinos teikiamą važiavimo malonumą. Pirkti „Audi S3“ kasdieniam važinėjimui neverta. Ji ne tik daugiau kainuoja, bet ir eksploatacija brangesnė. Deja, 1, 8 l varikliukas tokiai mašinai per silpnas, po 150 000 km gali pareikalauti kapitalinio remonto. Tai nebus pigu. Greitų automobilių mėgėjams galima pasakyti, kad ir standartiniai „Audi A3“ turi porą įdomių modifikacijų. Į pirmosios kartos A3 buvo montuojamas vienas iš dviejų 1, 8 l variklių su turbininiu įpūtimu, turėjusių 150 arba 180 AG. Nedideliam golfo klasės automobiliui visiškai užtenka. Yra ir atmosferinis 1, 8 l 125 AG variklis, kukliausias iš benzininių –1, 6 l 101 AG. Priekaištauti dėl galios trūkumo būtų galima nebent pastarajam. Jei sportinių ambicijų neturite, bus gana ir tokio. Yra ir dyzelinių. Dažniausiai sutinkamas 1, 9 l 90–130 AG. Modernūs vokiški dyzeliniai varikliai tikrai neblogi – ekonomiški, dirba tyliai, palyginti galingi, tik negali pakęsti prastos kokybės kuro. Jei pilsite abejotinos kokybės kuro, ruoškitės variklio remontui ir keisti purkštukus. Automobilio širdis Tarp benzininių variklių paprasčiausiu ir dažniausiai remontuojamu laikomas 1, 6 l. Jis buvo montuojamas į daugelį „Volkswagen“ gaminamų modelių, įskaitant „VW Golf“ ir „Skoda Oktavia“. Sugedus su juo problemų kilti neturėtų, nebus sunku rasti pigių naujų ar mažai dėvėtų detalių. Pasak meistrų, 1, 6 l variklis gali tarnauti labai ilgai. Tereikia reguliariai keisti tepalus, tachometro rodyklės nevaryti į raudoną zoną ir griežtai kas 60 000 km keisti KPM diržą. Jei jis nutrūks, remontas kainuos gerokai brangiau už pakeitimą. Pastebėta, kad 1, 6 l variklis žiemą kartais stringa. Jei žiemą variklis užsiveda iš kokio trečio karto – nieko baisaus. Tai – šio variklio ypatybė. Beje, po 1999 m. modernizacijos pradėtas montuoti naujas valdymo blokas, todėl automobilis šaltu oru elgiasi geriau. 1, 8 l varikliai taip pat patikimi, tačiau sugedus jų remontas bus brangesnis. Pirkėjo, radusio garą A3 su 1, 8 l atmosferiniu varikliu, tai neturėtų gąsdinti, nes jie genda labai lėtai. Kiek kitokia situacija su 150 AG arba 180 AG varikliais su turbina. Jie taip pat turėtų būti patikimi, tačiau dažnai po 150 000–200 000 km turbina lūžta. Jei ją galima remontuoti, manykite, kad jums pasisekė. Jeigu ne, ruoškitės nemenkoms išlaidoms. Taigi, prieš pirkdami automobilį su turbina, nepatingėkite ir nuvarykite jį pas šios srities specialistą. PD – be komentarų Visos į A3 montuojamos PD labai patikimos. Pirmaisiais gamybos metais „Audi A3“ turėjo 5 pavarų MPD ir 4 pavarų APD, vėliau atsirado 6 pavarų MPD ir 5 APD. Pasak meistrų, labai retai, bet pasitaiko, kad MPD būna problemų įjungiant pirmąją pavarą, tačiau dažniausiai gedimas dingsta pakeitus tepalus. Beje, pasak instrukcijos, tepalų PD išvis nereikia keisti. Jei MPD juos keisite kas 150 000 km, o APD – kas 60 000 km, blogiau nebus. Negadink ir turėsi Ramiai vairuojant sankaba gali tarnauti 200 000 km, kitaip sugesti gali po 30 000–50 000 km. Sankabos keitimas nėra brangus. Keičiant būtina patikrinti smagračio būklę. Laikui bėgant, dėl didelių apkrovų ant jo gali atsirasti mažų įtrūkimų. Jei jų yra, smagratį keiskite. Kai kurios „Audi A3“ turi firminę transmisiją „quattro“. Reikia pasakyti, kad „Audi“ keturių ratų varanti sistema laikoma viena patikimiausių pasaulyje. Ji, kaip ir kituose „Audi“ modeliuose, įjungiama prireikus, todėl sausu asfaltu A3 varys tik priekiniai ratai. Turint „Audi A3 quattro“, reikia nepamiršti kartą per metus arba kas 30 000 km daugiadiskėje „Haldex“ sankaboje pakeisti tepalus. Taip pat atminkite, kad ši „Audi“ turi nepriklausomą užpakalinę pakabą, kurios remontas brangesnis negu paprastos pakabos. Pasak meistrų, priekiniais ratais varomų „Audi A3“ važiuoklė patikima, o aptarnavimas – nebrangus. Užpakalinė pakaba dėmesio beveik nereikalauja, o priekinė tarnauja ilgai. Aišku, vairo antgaliai, traukės, stabilizatoriai, guoliai ar rutulinės atramos keičiamos nuvažiavus 80 000–120 000 km, tačiau tai nėra per daug brangu. Baigiant Šiandien „Audi A3“ – viena prestižiškiausių golfo klasės mašinų, todėl antrinėje rinkoje kainuoja nepigiai. Jų savininkai teigia, kad automobilis to vertas. nuo pigesnių tos pačios klasės mašinų „Audi A3“ skiriasi kokybiškesne sąranka, galingu varikliu ir (kai kurios modifikacijos) keturiais varančiais ratais. Dėvėtų „Audi A3“ aptarnavimo kainos panašios kaip geriau žinomo „VW Golf IV“. „Audi A3 2.0 TFSI quattro“ techninės charakteristikos KĖBULAS Kėbulo tipas Chečbekas Durų skaičius 5 Vietų skaičius 5 Ilgis 4286 mm Plotis 1765 mm Aukštis 1423 mm Ratų bazė 2578 Maksimalus bagažinės tūris 1120 l Minimalus bagažinės tūris 370 l VARIKLIS Variklio tūris 1984 cm3 Kuro paskirstymo mechanizmas dohc Maitinimo sistema Tiesioginis įpurškimas Turbina Turbininis įpūtimas Galia 200/5100 AG Sukimo momentas 280/1800 Nm Kuras А–98 TRANSMISIJA Varantys ratai Visi keturi Pavarų skaičius, MPD 6 PAKABA Priekinė pakaba Amortizatoriniai statramsčiai Užpakalinė pakaba Skersinis stabilizatorius VAIRO SISTEMA Vairo stiprintuvas Yra Vairo sistemos tipas Krumpliastiebinė pavara – smagratis Apsisukimo spindulys 9, 9 m STABDŽIŲ SISTEMA Priekiniai stabdžiai Diskiniai vėdinami Užpakaliniai stabdžiai Diskiniai ABS Yra Brake Assist Yra EKSPLOATACINIAI RODIKLIAI Kuro bako talpa 60 l 100 km/val. pasiekia 7, 1 s. Maksimalus greitis 234 km/val. Kuro sąnaudos užmiestyje 6, 9 l/100 km Kuro sąnaudos mieste 12, 4 l/100 km Mišrus ciklas 8, 9 l/100 km Automobilio masė 1470 kg Leidžiama automobilio masė 2030 kg Padangų dydis 225/45