User
2013-12-14 23:36
Sveiki. Susiduriau su tokia problema, kad kai auto stovi vietoj ryskiai jauciasi dyzelino kvapas lauke, viduj kai sedi tai nieko neuzsiuodzia, kuriasi gerai, dumu nemeta, sanaudos soktelejo ant 1, 5-2litru. Ir dar tiksliai neisitikinau bet atrodo, kad turbina pradeda pusti tik nuo 2400rpm. O anksciau budavo +- 1800rpm. Del kuro kvapo gal siek tiek itariu purkstukus, nes ant draugo 530d.ryskiai jausdavosi viduj kai atbuliniu vaziuoji, pas mane nesijaucia. Gal kas esat tureja pansia problema arba uzsiimat remontais? Pasidalinkit. P.s diagnostikos dar nedariau.
User
2013-12-15 00:03
2013-12-14
23:36 wrote:
Sveiki. Susiduriau su tokia problema, kad kai auto stovi vietoj ryskiai jauciasi dyzelino kvapas lauke, viduj kai sedi tai nieko neuzsiuodzia, kuriasi gerai, dumu nemeta, sanaudos soktelejo ant 1, 5-2litru. Ir dar tiksliai neisitikinau bet atrodo, kad turbina pradeda pusti tik nuo 2400rpm. O anksciau budavo +- 1800rpm. Del kuro kvapo gal siek tiek itariu purkstukus, nes ant draugo 530d.ryskiai jausdavosi viduj kai atbuliniu vaziuoji, pas mane nesijaucia. Gal kas esat tureja pansia problema arba uzsiimat remontais? Pasidalinkit. P.s diagnostikos dar nedariau.
Nieko asmeniško, bet faktai tokie, kad geriau mažiau tu uostyk nes rizikuoji juodai savo sveikata, greičiausiai kuras nesudega gal nusigrybavo kokia OSM ar kaip sakai pirkštukai, bet galimas dalykas kad nusimušė degimas ir mišinys užsiriebino.Nepyk, čia be įžeidimo, bet tvarkykis negadink sveikatos.Nes dyzeliniai varikliai dėl nepilno sudegimo daug išmeta kietųjų dalelių-suodžių ir ypatingai nuodingų kvapiųjų medžiagų -formaldehido, akroleino ir kt.Šios medžiagos sudaro apie 2-3% visų išmetamų kenksmingų dujų tūrio.Ypač nuodinga kancerogeninė medžiaga 3.4 benzpirenas.O nesureguliuota degimo sistema ne tik mažina variklio darbingumą, bet ir neleidžia visiškai sudegti kurui.IR ŠIAIP JEIM KAM ĮDOMU , manau aktualu visiems senų dyzeliukų, tarp jų ir man, vairuotojams apie tokių transporto priemonių kenksmingumą.*Teršiančios medžiagos i orą patenka iš keturių pagrindinių šaltinių: išmetamojo automobilių vamzdžio, per kurį į aplinką pašalinamos degimo liekanos (jos sudaro apie 65 proc. visų automobilių sukeltų teršalų), variklio karterio (apie 20 proc.) ir angliavandeniliams garuojant iš karbiuratoriaus (apie 9 proc.), bei degalų bako (apie 6 proc).* Orą taip pat teršia ir dulkės, susidarančios dylant automobilių padangoms, t. y. iki 1, 6 kg per metus vienam automobiliui, asbesto dulkės, kadmis, kurie pasklinda aplinkoje dylant stabdžių kaladėlių ir sankabos frikcinei medžiagai, bei kitų medžiagų dulkės, atsirandančios trinties metu įvairiuose automobilio mazguose. Orą teršia ne tik dylančių automobilio mazgų dulkės, bet ir dulkių dalelės, ratų sankabos su kelio danga metu išplėšiamos iš dangos, transportuojamų kroviniųnu byrėjimai, garavimai dulkėjimai.
*
Be to, automobiliai sąlygoja ir antrinį užterštumą. Judėdamos transporto priemonės sukelia sūkurius, pakelia dulkes nuo kelio dangos. Kuo greičiau važiuoja automobilis, tuo daugiau smulkių dalelių patenka į orą .Iš to galime daryti daryti išvadą jog turėdami švarius ir kokybiškus kelius išvengtume dulkių šleifo už automobilio Oro užterštumas kietosiomis dalelėmis – viena opiausių visų didesnių Lietuvos ir Europos miestų problemų.
*
Daugiausiai oras teršiamas starto metu, stabdant ir lėtai važiuojant. Nustatyta, kad pradėjus automobiliui judėti iš vietos oro teršimas yra 50 kartų didesnis už bendrąjį vidutinį. Galime teigti, jog didžiausi taršos šaltiniai susidaro prie sankryžų ir automobilių kamščiuose. Labiausiai oras teršiamas , kai automobilis juda iki 30km\h greičiu. Jai greitis yra padidinamas iki 90km\h sunaudojama mažiau kuro ir ir kartu išskiriama mažiau teršiančių medžiagų.Pavojingiausi taršos židiniai miestuose yra gatvių sankryžos.
*
Kažkada "Za ruliom" straipsnį kaip čiukčios pasibaigus kitokiems šildymosi ir pasišvietimo resursams mėnesį laiko degino dyzeliną ir naudojo dyzeliną vietoj žvakių, pasišviesti.Per mėnesį kelios šeimos pasimirė.Parfinas išviso juodai nuodingas.
*
Be to, automobiliai sąlygoja ir antrinį užterštumą. Judėdamos transporto priemonės sukelia sūkurius, pakelia dulkes nuo kelio dangos. Kuo greičiau važiuoja automobilis, tuo daugiau smulkių dalelių patenka į orą .Iš to galime daryti daryti išvadą jog turėdami švarius ir kokybiškus kelius išvengtume dulkių šleifo už automobilio Oro užterštumas kietosiomis dalelėmis – viena opiausių visų didesnių Lietuvos ir Europos miestų problemų.
*
Daugiausiai oras teršiamas starto metu, stabdant ir lėtai važiuojant. Nustatyta, kad pradėjus automobiliui judėti iš vietos oro teršimas yra 50 kartų didesnis už bendrąjį vidutinį. Galime teigti, jog didžiausi taršos šaltiniai susidaro prie sankryžų ir automobilių kamščiuose. Labiausiai oras teršiamas , kai automobilis juda iki 30km\h greičiu. Jai greitis yra padidinamas iki 90km\h sunaudojama mažiau kuro ir ir kartu išskiriama mažiau teršiančių medžiagų.Pavojingiausi taršos židiniai miestuose yra gatvių sankryžos.
*
Kažkada "Za ruliom" straipsnį kaip čiukčios pasibaigus kitokiems šildymosi ir pasišvietimo resursams mėnesį laiko degino dyzeliną ir naudojo dyzeliną vietoj žvakių, pasišviesti.Per mėnesį kelios šeimos pasimirė.Parfinas išviso juodai nuodingas.
User
2013-12-16 12:46
2013-12-14
23:36 wrote:
Sveiki. Susiduriau su tokia problema, kad kai auto stovi vietoj ryskiai jauciasi dyzelino kvapas lauke, viduj kai sedi tai nieko neuzsiuodzia, kuriasi gerai, dumu nemeta, sanaudos soktelejo ant 1, 5-2litru. Ir dar tiksliai neisitikinau bet atrodo, kad turbina pradeda pusti tik nuo 2400rpm. O anksciau budavo +- 1800rpm. Del kuro kvapo gal siek tiek itariu purkstukus, nes ant draugo 530d.ryskiai jausdavosi viduj kai atbuliniu vaziuoji, pas mane nesijaucia. Gal kas esat tureja pansia problema arba uzsiimat remontais? Pasidalinkit. P.s diagnostikos dar nedariau.
2013-12-15
00:03 wrote:
Nieko asmeniško, bet faktai tokie, kad geriau mažiau tu uostyk nes rizikuoji juodai savo sveikata, greičiausiai kuras nesudega gal nusigrybavo kokia OSM ar kaip sakai pirkštukai, bet galimas dalykas kad nusimušė degimas ir mišinys užsiriebino.Nepyk, čia be įžeidimo, bet tvarkykis negadink sveikatos.Nes dyzeliniai varikliai dėl nepilno sudegimo daug išmeta kietųjų dalelių-suodžių ir ypatingai nuodingų kvapiųjų medžiagų -formaldehido, akroleino ir kt.Šios medžiagos sudaro apie 2-3% visų išmetamų kenksmingų dujų tūrio.Ypač nuodinga kancerogeninė medžiaga 3.4 benzpirenas.O nesureguliuota degimo sistema ne tik mažina variklio darbingumą, bet ir neleidžia visiškai sudegti kurui.IR ŠIAIP JEIM KAM ĮDOMU , manau aktualu visiems senų dyzeliukų, tarp jų ir man, vairuotojams apie tokių transporto priemonių kenksmingumą.*Teršiančios medžiagos i orą patenka iš keturių pagrindinių šaltinių: išmetamojo automobilių vamzdžio, per kurį į aplinką pašalinamos degimo liekanos (jos sudaro apie 65 proc. visų automobilių sukeltų teršalų), variklio karterio (apie 20 proc.) ir angliavandeniliams garuojant iš karbiuratoriaus (apie 9 proc.), bei degalų bako (apie 6 proc).* Orą taip pat teršia ir dulkės, susidarančios dylant automobilių padangoms, t. y. iki 1, 6 kg per metus vienam automobiliui, asbesto dulkės, kadmis, kurie pasklinda aplinkoje dylant stabdžių kaladėlių ir sankabos frikcinei medžiagai, bei kitų medžiagų dulkės, atsirandančios trinties metu įvairiuose automobilio mazguose. Orą teršia ne tik dylančių automobilio mazgų dulkės, bet ir dulkių dalelės, ratų sankabos su kelio danga metu išplėšiamos iš dangos, transportuojamų kroviniųnu byrėjimai, garavimai dulkėjimai.
*
Be to, automobiliai sąlygoja ir antrinį užterštumą. Judėdamos transporto priemonės sukelia sūkurius, pakelia dulkes nuo kelio dangos. Kuo greičiau važiuoja automobilis, tuo daugiau smulkių dalelių patenka į orą .Iš to galime daryti daryti išvadą jog turėdami švarius ir kokybiškus kelius išvengtume dulkių šleifo už automobilio Oro užterštumas kietosiomis dalelėmis – viena opiausių visų didesnių Lietuvos ir Europos miestų problemų.
*
Daugiausiai oras teršiamas starto metu, stabdant ir lėtai važiuojant. Nustatyta, kad pradėjus automobiliui judėti iš vietos oro teršimas yra 50 kartų didesnis už bendrąjį vidutinį. Galime teigti, jog didžiausi taršos šaltiniai susidaro prie sankryžų ir automobilių kamščiuose. Labiausiai oras teršiamas , kai automobilis juda iki 30km\h greičiu. Jai greitis yra padidinamas iki 90km\h sunaudojama mažiau kuro ir ir kartu išskiriama mažiau teršiančių medžiagų.Pavojingiausi taršos židiniai miestuose yra gatvių sankryžos.
*
Kažkada "Za ruliom" straipsnį kaip čiukčios pasibaigus kitokiems šildymosi ir pasišvietimo resursams mėnesį laiko degino dyzeliną ir naudojo dyzeliną vietoj žvakių, pasišviesti.Per mėnesį kelios šeimos pasimirė.Parfinas išviso juodai nuodingas.
*
Be to, automobiliai sąlygoja ir antrinį užterštumą. Judėdamos transporto priemonės sukelia sūkurius, pakelia dulkes nuo kelio dangos. Kuo greičiau važiuoja automobilis, tuo daugiau smulkių dalelių patenka į orą .Iš to galime daryti daryti išvadą jog turėdami švarius ir kokybiškus kelius išvengtume dulkių šleifo už automobilio Oro užterštumas kietosiomis dalelėmis – viena opiausių visų didesnių Lietuvos ir Europos miestų problemų.
*
Daugiausiai oras teršiamas starto metu, stabdant ir lėtai važiuojant. Nustatyta, kad pradėjus automobiliui judėti iš vietos oro teršimas yra 50 kartų didesnis už bendrąjį vidutinį. Galime teigti, jog didžiausi taršos šaltiniai susidaro prie sankryžų ir automobilių kamščiuose. Labiausiai oras teršiamas , kai automobilis juda iki 30km\h greičiu. Jai greitis yra padidinamas iki 90km\h sunaudojama mažiau kuro ir ir kartu išskiriama mažiau teršiančių medžiagų.Pavojingiausi taršos židiniai miestuose yra gatvių sankryžos.
*
Kažkada "Za ruliom" straipsnį kaip čiukčios pasibaigus kitokiems šildymosi ir pasišvietimo resursams mėnesį laiko degino dyzeliną ir naudojo dyzeliną vietoj žvakių, pasišviesti.Per mėnesį kelios šeimos pasimirė.Parfinas išviso juodai nuodingas.
Šitus faktus apie oro užterštumą antrinį vertėtų paskaityti sveikuoliams, kurie bėgioja palei gatves Vilniuje.
User
2013-12-16 13:10
2013-12-14
23:36 wrote:
Sveiki. Susiduriau su tokia problema, kad kai auto stovi vietoj ryskiai jauciasi dyzelino kvapas lauke, viduj kai sedi tai nieko neuzsiuodzia, kuriasi gerai, dumu nemeta, sanaudos soktelejo ant 1, 5-2litru. Ir dar tiksliai neisitikinau bet atrodo, kad turbina pradeda pusti tik nuo 2400rpm. O anksciau budavo +- 1800rpm. Del kuro kvapo gal siek tiek itariu purkstukus, nes ant draugo 530d.ryskiai jausdavosi viduj kai atbuliniu vaziuoji, pas mane nesijaucia. Gal kas esat tureja pansia problema arba uzsiimat remontais? Pasidalinkit. P.s diagnostikos dar nedariau.
2013-12-15
00:03 wrote:
Nieko asmeniško, bet faktai tokie, kad geriau mažiau tu uostyk nes rizikuoji juodai savo sveikata, greičiausiai kuras nesudega gal nusigrybavo kokia OSM ar kaip sakai pirkštukai, bet galimas dalykas kad nusimušė degimas ir mišinys užsiriebino.Nepyk, čia be įžeidimo, bet tvarkykis negadink sveikatos.Nes dyzeliniai varikliai dėl nepilno sudegimo daug išmeta kietųjų dalelių-suodžių ir ypatingai nuodingų kvapiųjų medžiagų -formaldehido, akroleino ir kt.Šios medžiagos sudaro apie 2-3% visų išmetamų kenksmingų dujų tūrio.Ypač nuodinga kancerogeninė medžiaga 3.4 benzpirenas.O nesureguliuota degimo sistema ne tik mažina variklio darbingumą, bet ir neleidžia visiškai sudegti kurui.IR ŠIAIP JEIM KAM ĮDOMU , manau aktualu visiems senų dyzeliukų, tarp jų ir man, vairuotojams apie tokių transporto priemonių kenksmingumą.*Teršiančios medžiagos i orą patenka iš keturių pagrindinių šaltinių: išmetamojo automobilių vamzdžio, per kurį į aplinką pašalinamos degimo liekanos (jos sudaro apie 65 proc. visų automobilių sukeltų teršalų), variklio karterio (apie 20 proc.) ir angliavandeniliams garuojant iš karbiuratoriaus (apie 9 proc.), bei degalų bako (apie 6 proc).* Orą taip pat teršia ir dulkės, susidarančios dylant automobilių padangoms, t. y. iki 1, 6 kg per metus vienam automobiliui, asbesto dulkės, kadmis, kurie pasklinda aplinkoje dylant stabdžių kaladėlių ir sankabos frikcinei medžiagai, bei kitų medžiagų dulkės, atsirandančios trinties metu įvairiuose automobilio mazguose. Orą teršia ne tik dylančių automobilio mazgų dulkės, bet ir dulkių dalelės, ratų sankabos su kelio danga metu išplėšiamos iš dangos, transportuojamų kroviniųnu byrėjimai, garavimai dulkėjimai.
*
Be to, automobiliai sąlygoja ir antrinį užterštumą. Judėdamos transporto priemonės sukelia sūkurius, pakelia dulkes nuo kelio dangos. Kuo greičiau važiuoja automobilis, tuo daugiau smulkių dalelių patenka į orą .Iš to galime daryti daryti išvadą jog turėdami švarius ir kokybiškus kelius išvengtume dulkių šleifo už automobilio Oro užterštumas kietosiomis dalelėmis – viena opiausių visų didesnių Lietuvos ir Europos miestų problemų.
*
Daugiausiai oras teršiamas starto metu, stabdant ir lėtai važiuojant. Nustatyta, kad pradėjus automobiliui judėti iš vietos oro teršimas yra 50 kartų didesnis už bendrąjį vidutinį. Galime teigti, jog didžiausi taršos šaltiniai susidaro prie sankryžų ir automobilių kamščiuose. Labiausiai oras teršiamas , kai automobilis juda iki 30km\h greičiu. Jai greitis yra padidinamas iki 90km\h sunaudojama mažiau kuro ir ir kartu išskiriama mažiau teršiančių medžiagų.Pavojingiausi taršos židiniai miestuose yra gatvių sankryžos.
*
Kažkada "Za ruliom" straipsnį kaip čiukčios pasibaigus kitokiems šildymosi ir pasišvietimo resursams mėnesį laiko degino dyzeliną ir naudojo dyzeliną vietoj žvakių, pasišviesti.Per mėnesį kelios šeimos pasimirė.Parfinas išviso juodai nuodingas.
*
Be to, automobiliai sąlygoja ir antrinį užterštumą. Judėdamos transporto priemonės sukelia sūkurius, pakelia dulkes nuo kelio dangos. Kuo greičiau važiuoja automobilis, tuo daugiau smulkių dalelių patenka į orą .Iš to galime daryti daryti išvadą jog turėdami švarius ir kokybiškus kelius išvengtume dulkių šleifo už automobilio Oro užterštumas kietosiomis dalelėmis – viena opiausių visų didesnių Lietuvos ir Europos miestų problemų.
*
Daugiausiai oras teršiamas starto metu, stabdant ir lėtai važiuojant. Nustatyta, kad pradėjus automobiliui judėti iš vietos oro teršimas yra 50 kartų didesnis už bendrąjį vidutinį. Galime teigti, jog didžiausi taršos šaltiniai susidaro prie sankryžų ir automobilių kamščiuose. Labiausiai oras teršiamas , kai automobilis juda iki 30km\h greičiu. Jai greitis yra padidinamas iki 90km\h sunaudojama mažiau kuro ir ir kartu išskiriama mažiau teršiančių medžiagų.Pavojingiausi taršos židiniai miestuose yra gatvių sankryžos.
*
Kažkada "Za ruliom" straipsnį kaip čiukčios pasibaigus kitokiems šildymosi ir pasišvietimo resursams mėnesį laiko degino dyzeliną ir naudojo dyzeliną vietoj žvakių, pasišviesti.Per mėnesį kelios šeimos pasimirė.Parfinas išviso juodai nuodingas.
2013-12-16
12:46 wrote:
Šitus faktus apie oro užterštumą antrinį vertėtų paskaityti sveikuoliams, kurie bėgioja palei gatves Vilniuje.
Deje, tai vienodai pavojinga visiems lygiai miestų gyvenmtojams kaip ir sveikuoliams, dviratinin kams, patiems vairuotojams.Ir sakau tai, nes niekas nenoretu savo vaiko lankyti ONKOLONELE ligonineje arba pats mirti nuo sito brudo sukeliamo vėžio arba astmos....Klaipėdoje vien tik iš išmetimo į orą(mūsų plaučius)patenka 750.000 tonu(tikrai, 75tukst.tonu)per metus nuodu.Kur jie dingsta-pakimba ore ir jais kvepuojame.Ypac gyvenantys judresnese vietose.Pasaulyje veziniu ir kitu susirgimu nuo uzterstumo palyginus su 1960 metais padaugejo 20 kertu.Jau nekalbant apie planetos siltnamio efekta ir masini atsilima nes jis visiems dzin kadangi dar nepaliete tiesiogiai.Pvz Vilniuje 2012 metais i aplinka ir musu plaucius vien tik is ismetimo pateko 110.000 tonu kenksmingu tersalu.Jei tai nebutu kenkimas zminiu sveikatai apie tai galima butu ir nekalbeti.Pirmiausia ti taikau idiotams, kurie pries parduodami automobilius ispjauna katalizatorius, tai kad sukciai -nepasitesinimas, na, nebent, kad sunkiai gyvena tai apvagineja pirkejus sudkperikupai.Tai zinok pakankamai rimta.Visos tos 110.000(110tukst)tinu eina per zmoniu plaucius, ir ne be pasekmiu.
User
2013-12-16 13:53
2013-12-16
12:46 wrote:
Šitus faktus apie oro užterštumą antrinį vertėtų paskaityti sveikuoliams, kurie bėgioja palei gatves Vilniuje.
2013-12-16
13:10 wrote:
Deje, tai vienodai pavojinga visiems lygiai miestų gyvenmtojams kaip ir sveikuoliams, dviratinin kams, patiems vairuotojams.Ir sakau tai, nes niekas nenoretu savo vaiko lankyti ONKOLONELE ligonineje arba pats mirti nuo sito brudo sukeliamo vėžio arba astmos....Klaipėdoje vien tik iš išmetimo į orą(mūsų plaučius)patenka 750.000 tonu(tikrai, 75tukst.tonu)per metus nuodu.Kur jie dingsta-pakimba ore ir jais kvepuojame.Ypac gyvenantys judresnese vietose.Pasaulyje veziniu ir kitu susirgimu nuo uzterstumo palyginus su 1960 metais padaugejo 20 kertu.Jau nekalbant apie planetos siltnamio efekta ir masini atsilima nes jis visiems dzin kadangi dar nepaliete tiesiogiai.Pvz Vilniuje 2012 metais i aplinka ir musu plaucius vien tik is ismetimo pateko 110.000 tonu kenksmingu tersalu.Jei tai nebutu kenkimas zminiu sveikatai apie tai galima butu ir nekalbeti.Pirmiausia ti taikau idiotams, kurie pries parduodami automobilius ispjauna katalizatorius, tai kad sukciai -nepasitesinimas, na, nebent, kad sunkiai gyvena tai apvagineja pirkejus sudkperikupai.Tai zinok pakankamai rimta.Visos tos 110.000(110tukst)tinu eina per zmoniu plaucius, ir ne be pasekmiu.
wrote:
..
Buvo lietrytyje straispniukas apie nevykeliu perpardavinetoju veikos pasekmes.Zmogus nusipirko "is vokieciu"masiniuka TURBO-dyzeliuka, pavazinejo savaite ir dingo trauka, atbuko dvigubai, pradejo vos vaziuoti.Prvaziavo visus rimtus servisus, daresi diagnostikas, kai nieko negalejo surasti , jam patare keisti kaip visad EGR-a, kai nepadejo-turbina, nes sunkiau sukosi nei pridera(aisku cia servisas suklaidino).Zmogus oakeite turbima is lauzyno nupirkes, nepadejo, tada nuveze ja restauruoti-viesviena nepadejo.Sukiso virs 1000!litu.Pagaliau sako, ai, pameginsiu ispjauti katalizatoriu-snai pjauna o ten, prikista paralono su statybine vata Paroc berods ir metalo drozliu, smelio.Kad pirkdami masina zmones apsigautu nes stuksenant atrodo kad pilnas katalizas.Tai va, visas tas sudas issilyde, sukepe ir uzkimso duslintuva.Geri nieksai, ane?Na aisku cia ir serviso meistriukai"uzdirbo"is zmogaus nelaimes, galejo pradet ziureti nuo katalizatoriaus.
Your message |
|