Praleidzia kompresija pro purkstuka (56 page) (2780)

Dėl netinkamo turinio žinutė pašalinta

21 arba 16

Pasikeisk dangteli nauju, nes sitas jau pramustas, tuo paciu ir skriejika keiskis. Zvakes sukasi zvakiniu raktu, kaip ir visiem auto.

Zvakems eina vamzdis ant 21 arba kartais 22 jei cia apie benza kalba, apie dyzeli nzn. Tikrink izoliacija..

Dėl netinkamo turinio žinutė pašalinta

tai cia dyzelis??????????????

Dėl netinkamo turinio žinutė pašalinta

pasikeisk žvakes ir aukštos įtampos laidus jei dar sklendės neužlenkei dujinė iranga turbūt sena?

kiek galetu kainuot toks dalykas? nors tam, kad butu galima pabaigt su ja vazineti

rijo labai tepalus tai pakeite ziedus ir gerai, bet idomu kodel taip saudo?

o negaletu but del tokio zondo vadinamo kur yra duslintuve?

nu mes taip vadinam

nu kur prapuole visi???

man vienai , masinai nedirbo po hidro smugio buvo subureja ziedai ir kiauras stumoklis .bet u gali but dauk del ko nedirbtu

gal oro srauto matuokle?

as ne apie liambdazonda kalbejau, sakau gal parejo oro srauto matuokle kur orinej stovi, ne duslintuve

Keiciam ta audi 100 i bmw 735 90m

www.AudiKlubas.com www.AudiFanai.lt

o cia tik vienas nedirba ir dar saudo kaip is kulkosvaidzio tai kas tavo manymu galetu but?

kiek nori?

o kokios tu auto kainos?ar veltui?

Sveiki gal ka sudomins: Audi A6 1995.12 metu, 1.9 TDI Lieti ratlankiai, KLIMATO KONTROLE, labai geros bukles, Lietuvoje neeksplotuota, FORD GALAXY 1996 metu, 1.9 TDI, Lieti ratlankiai, KONDICIONIERIUS, Sildomos sedynes, 7-vietis, Lietuvoje neeksplotuota. 867189015

jos dvi yra lyktais?

Diskiniai stabdžiai Didelė bėda galiniai stabdžiai. Jei perkant mašiną matosi parūdiję stabdžių diskai gale ir jau girdisi prastas jų darbas važiuojant, kainą perkamos mašinos galima kokiais 200 lt mušti, tiek kainuos pakeist diskus ir atsirestauruot suportus (pigiau darant pačiam). Taip pat būtina patikrinti kaip veikia rankinis. Jei jis ilgą laiką būna nenaudojamas, mėgsta užpūti suporte esanti lapkė, ko pasekoje rankinis užsitraukia, bet nebeatsileidžia, arba išvis neužsitraukia. To pasekoje gręsia suportų restauracija arba kitų paieška. Savo laiku po 60 lt už vnt. restauraciją palikau. Kita bėda, bet ne tik 2.0E, tai netolygus galinių stabdžių veikimas. Problema - galinio tilto apkrovos reguliatorius neatlieka savo darbo. Sprendimas - paieška naudoto arba išmetimas ir vamzdelių sujungimas tiesiogiai (pats autoaibėje pirkau specialius sujungimus, apie 10 lt atsiėjo už porą). Su priekiniais stabdžiais bėdų nepastebėta. Važiuoklė Jei perkama mašina yra su “sportine” važiuokle, garantuotai kažkas jau barškės. Jei dar nebarška, tai greit pradės. Važiuoklės dalys tikrai nėra brangios, bet “sportininkams” nepatartina pirkti “tipo geresnių”, asmeninė patirtis rodo, kad jos laiko tiek pat, tik sumokama daugiau. Jei važiuoklė originali, laikys tikrai ilgai, o jei bus perkamos geresnės dalys, apie ją prisiminsit tik prieš technikines. Salonas Kaip jau buvo minėta, dažnas variantas atšokusi lubų medžiaga. Dažnai tai yra pasekmė nesėkmingo mėginimo išvalyti nešvarumus cheminiais valikliais. Jei lubos ne juodos, geriau jų ir neliesti su chemija. Tvarkymas – keitimas neatšokusimis (reikalauja kruopštumo) kaina apie 20lt. Nusitrynusios pavarų svirties medžiagos keitimas berods 10lt (kolega mobiluz pagelbės). Išorė Sedanams lūžta laidas einantis į bagažinės dangtį. Jokių būdų negalima lituoti – labai greitai prie sulituotos vietos laidai vėl nulūš. Geresnis variantas naudotis termokembrikais. Esant nesandarumui vanduo teka per galines lempas. Jei įmanoma perkant reiktų pažiūrėti bent jau po kilimo krašteliu ar dar baseinas neužsiveisęs. Jei mašina su dujomis, būtinai reikia pažiūrėti iš apačios baliono nešančios konstrukcijos varžtų vietas – dažnai nuo vibracijos ir neteisingo instaliavimo lūžta skarda aplink varžtus ir pro ten pradeda tekėti vanduo. Vanduo po vairuotoj kojomis taip pat gali pradėti kauptis jei prie saugiklių bloko esanti korka kažkokiu būdu yra atsikimšusi. Ten eina laidas iš variklio skyriaus į salną (nepamenu koks) ir jei ta guminė dalis leidžia vandenį, po kojomis bus pastovi bala. Variklio skyrius Šitiems motorams būdingas pulsavimas. Dažnai tai vyksta dėl nebeveikiančio laisvų sūkių reguliatoriaus (naudoto kaina apie 50lt) arba blogai veikiančio lambda zondo. Jei auto su dujomis, patartina jį visai atjungti, nes už trijų kontaktų zondą manęs paprašė 130lt, bet pasakė, kad nuo dujų jis greit vėl sukeps. Didžiausia bėda vis tik yra kiaura įsiurbimo gofra, kurią gauti geros būklės yra LABAI sunku. Jei perkamos mašinos gofra klijuota ar kitaip tvarkyta, su laiku bėdos kartosis, ypač žiemą. Dujos Mašinose su dujų įranga dažnai dėl netvarkingos elektros dalies šaudant dujoms yra sulaužoma oro srauto matuoklė (vadinamasis krabas). Išoriškai pažeidimas gali būti nematomas, bet jei yra įtarimas, reiktų nuėmus gofrą pažiūrėti oro sklendės lėkštutę. Jei ji aplankstyta – bus daug bėdos ateityje. Naudotas krabas kainuoja ~100-150 lt, tačiau sunku rasti dujų nemačiusį. Jei auto nedirba/nesikuria benzinu, dažnai būna kaltas aušinimo skysčio temperatūros daviklis teikiantis duomenis kompui. Naujo kaina apie 20 lt. Tačiau jei mašina benzinu nedirba ją perkant, geriau nerizikuoti, nes galimų priežasčių yra daug, o jų šalinimas pigiai neatsieina, nebent, aišku, pasiseka.

Labadiena. Nemaloniai dirba variklis saltas , siltas gal maziau bet ir kazkas negerai. Nusipirkau Vectra C , DTI 2.0 74kw pries pora meteliu. Ir vazineju su ta beda ( jau apie 40k numyniau) nesuprantu kas jai yra. Pastovejus ilgiau nei 7-8 valandas reikia pasukti starteri koki 3-5 sekundes kad uzsikurtu. Kai uzsikuria ismeta pilku gal truputi melsvu dumu debesi. Nesvarbu ar vasara ar ziema , ziema net dar geriau kuriasi iki -10c neturejau problem, didesniu salnciu nebuvo. Zvakes visos geros, kompiuteris klaidu nemeta. Silta arba kad ir pastovejus iki 4-5 valandu kuriasi is 0.3 abaroto. bet cia dar ne viskas. kai uzkuriu as ja, nesvarbu ar vasara ar ziema bet turiu omeny ilgiau pastovejusia nei 7-8 valandas motoras purtosi, toks ispudis kad kelis kartus po starto nesudirba cilindras (ispudis kad kuro lyg nepaduoda momentais), variklis tuo metu labai sudreba ir ispjauna melsvai pilku astraus kvapo tirsta dumu debesi ( bet tik tuo momentu kai nesudirba cilindras). Kartais ir nesijaucia kad cilindras nesudirbu bet motoras dirba netolygiai saltas dreba, po 10-20 sek po starto intervalu kas 3-4 sekundes jauciasi toks pulsavimas-susipurtymas- lyg dirbtu netolygiai motoras ant laisvos eigos , pasilus 4-5 min dingsta tas pulsavimas. Po starto 10-15 sek dumu jau neberuksta jokiu, tik toks aitrus kvapas lyg nesudegusio kuro ar kazkoks... Pradedant vaziuoti viskas vaziuojasi gerai net ir salta traukia is karto gerai gal tik ant saltos jei gazo duodi daugiau klerkimas toks girdisi kol pasyla kokias 3-5 minutes tada klerkimas dingsta. Vaziuojant saltu motoru jokiu vibraciju ar variklio netolygaus darbo nesigirdi, jei ant salto uzmynu dugna tai tik suklerkia ir juoda debesi ismeta dumo (is galo vaziavo mate). Karsta ant lasivu, vaziuojant ar sukeliant apsukas iki 5k jokio dumo, tik momentinis "lagas" gazuojant truputi meta juoda dumeli. Pries pora svaiciu pradejo man ta masina kartais (labai retai) atleidus akseleratoriu ant lasivo riedant kelis kartus uzgesti, pastebejau kad apsukos nuo 800 pulsuoja iki 600. duodi gazo kartais viskas gerai, kartais nesigazuoja, imeti saiba vel uzsikuria riededama. Bet cia tik du kartus buvo per paskutines dvi savaites vaziavomo, per tas savaites numyniau apie 1000km. Dar ne viskas. ant laisvu ar vaziuojant nesvarbu ir bet kokia pavara ties 1300 apsuku ir ties 1900-2000 apsuku visada letai keliant apsukas sudreba motoras, labai trumpas ir nezymus toks sudrebejimas vyksta ties 1300 ir ties 1950 apsukom . ir ant laisvo ir vaziuojant. ant karsto motoro labai labai nezymiai tai jauciasi bet jaucias. Autostradoje vaziuoju autopilotu 130-150km/h (si savaitgali net ir 170km/h ispaudziau ant pabandymo) jokiu probelmu, kuro ima mieste apie 7, trasoje ant 90kmh 5litrus, vaziuojant 130km/h gal 6.5litro. Tepalai per 15k nukrenta tiek viena padalele ant mierkos, salerka I dyzeli neina, antifryzas kaip ikaltas du metai stovi..., trauka kaip 74kw manau gera. Diagnostika nerodo jokiu klaidu. tvarkiau: 1) starterio bendiksa 2) reguliavo degimo kampa (itariu kad gal ir pareguliavo kazka nes truputi truputi geriau gribe is ryto). 3) visos zvakes pakeistos 4) tepalai, filtrai kuro , oro. itariu: 1) gal kompresija bloga kazkuriuose cilindruose ar cilindre prie pabaigos (nematavau kompresijos). 2) orinasi kuro padavimo sistema. 3) degimas pabega per issitampiuse grandine. 4) purkstukai blogai dirba. 5) kuro siurblys durniuoja. 6) gal cia net keli gedimai susipyne i viena kruva, bet be klaidu kodu sunku kazka spresti. Patarkit kas gali buti kaip jum atrodo?, reik tvarkyti ar nieko netvarkyti kol vaziuoja ir checko nemeta? Bijau tik vieno dalyko kad su vaikais kur ziema prie -10 nesustociau...Aciu.

Toyota Prius MINUSAI (visa kita vien tik pliusai): 1) Elektros variklio invertorius (elektros transformatorius). Bijo perkaitimo. Turi atskirą aušinimo sistemą, kurią varinėja elektrinė vandens pompa. Ji nepatikima. Keitimas nebrangus. Jos laiku nepakeitus, - invertoriaus gedimas. Tai brangu. 2) Stabdžių sistema. Oksiduojasi suportai. Stabdant dažniausiai naudojamas elektros variklis (rekuperacija), stabdžiai įsijungia paskutiniu momentu. Kas 6 mėn. reikia profilaktiškai valyti suportų kreipiančiąsias. Kai kurie vartotojai retkarčiais naudoja ekstremalų stabdymą, kad apvalytų stabdžių diskus. 3) Klimato kontrolė. Genda kondicionierius. Kai kurie vartotojai teigia, kad klimato kontrolės sistema gyvena savarankiškai, nepriklausomai nuo vairuotojo komandų. Nors Prius elektronika laikoma patikima. 4) Prietaisų skydelis. Dažniausiai genda valdymo relė. Kartais tenka keisti visą skydelį, o tai jau brangu. 5) Žemas klirensas. Blogais keliais nepravažiuosi, ant bordiūrų nepalaipiosi. 6) Teplus veliūro salonas. Nėra sėdynių šildymo. Vairas reguliuojasi tik dviem kryptimis. 7) Maža bagažinė. 4 padangos netelpa. 8) Blogas matomumas atgal. Nėra galinio vaizdo kameros. 9) Nepatogus priekinių žibintų lempučių keitimas. Reikia nuimti bamperį ir žibintą. Kai kurie vartotojai teigia, kad dažnai perdega gabaritų lemputės. Prius baterija nėra problemiška ir nelaikoma minusu. Joje naudojami ne ličio jonų, o pramoninio NiMH (nikelio metalohidrito) elementai, patvaresni ir greičiau įkraunami, negu buitiniai NiMH akumuliatoriai. Toyota juos utilizuoja nemokamai, be to, išmoka nedidelę kompensaciją. Nežinau, ar tokios pat politikos laikosi Tokvila. Baterija susideda iš 28 celių, kurios sujungtos į 6 modulius. Dažniausiai pakanka pakeisti vieną ar kelias celes, kad pašalintum baterijos gedimus. Vienos celės kaina 20-30 Eur. Kitas būdingas baterijos gedimas – celių jungčių oksidacija. Čia remontas pigus. Pakanka išardyti bateriją ir išvalyti jungtis. Baterijos eksploataciniai ypatumai: 1) Bijo perkaitimo. Ant galinio dešinio statramsčio, prie galinės keleivio sėdynės yra grotelės, pro kurias vyksta baterijos aušinimas. Patikrinti ar jos neapneštos, ar veikia ventiliatorius. 2) Bijo atviros ugnies šaltinio. Virinat kėbulą, ją reikia atjungti. 3) Negalima jos įkrauti rankiniu būdu, kaip įprasto automobilinio akumuliatoriaus. 4) Reikia vengti visiško baterijos išsikrovimo ir visiško įkrovimo arba perkrovimo, pvz., važiuojant kalnuose, kai nuolat vyksta rekuperacijos procesas. Ypatumas – atbulinė pavara veikia tik nuo elektros variklio. Jeigu labai stati įkalnė ar pasėdusi baterija – galima į ją ir neužvažiuoti. Patikimumas. Jei tinkamai prižiūrimas, - Prius neužmušamas. Visi šie veiksmai padeda išvengti brangių remontų ir ilgina automobilio ridos resursą. Prius specifinių mazgų remontas brangus. Eksploataciniai priežiūros intervalai: 1) Benzininio variklio tepalo keitimas – 7 000-10 000 km (gamintojas nurodo 20 000 km intervalą). Variklį suka grandinė. Labai jautrus tepalo kokybei. Reikalingas visiškai sintetinis tepalas 5W30 arba 0W30. Talpa 4 l. 2) CVT bepakopės transmisijos tepalo keitimas – 40 000-50 000 km (gamintojas to nereikalauja). ATF 4 kartos tepalas. Talpa 4, 5 l. 3) Aušinimo skystis keičiamas kas 60 000 km. Dvi atskiros aušinimo sistemos su skirtingais aušinimo skysčių tipais. Bendra talpa 11, 5 l. Ypatumas – aušinimo radiatorių (benzininio variklio, kondicionieriaus ir invertoriaus) grotelių valymas. Pagerina oro cirkuliaciją tarp radiatorių, pageriną visą aušinimo procesą, ypač aktualu vasarą. 4) Droselio sklendės valymas – 50 000 km. Kai kurie rekomenduoja tai daryti kas 15 000 km. 5) Kuro filtro keitimas – 60 000-80 000 km. Daug kas patikimiausiu laiko Prius 20 (2 kartos Prius, 2003-2009 m.). Visas aprašymas paremtas Prius 20 eksploatavimo ypatumais. Bet 2 kartos Prius jau fiziškai pasenęs. Daugumos vartotojų nuomone šios kartos automobilių benzininių variklių resursas 300 000 km, vėliau prasideda besaikis tepalo rijimas ir, nori nenori, variklio remontas. Vakaruose manoma, kad Prius 30 (3 kartos Prius, 2009-2015 m.) minimali rida gali būti 500 000 km, maksimali – 1 000 000 km. Taigi, rida čia, kaip ir senuosiuose vokiškuose dyzeliuose, antraeilis dalykas.

rasinelis mano kolegos del isuzu: Pirmoj eilej, tai dauguma zmoniu isvis isgirde 1.7 varikli mano, jog jis opel...aisku yra ir opelio, bet yra ir ne opelio, bet jie visi galvoja apie 1 senaji opelio varikli-kuris galima sakyti yra pats primitiviausias be jokiu elektroniku ir pan. Bebejo, jis gan patikimas-nes tiesiog nera kam gesti, to variklio viena didziausiu bedu-galvos, bet tai nera masine problema, bet tai silpniausia vieta tiesiog...toliau tai nedideles bedeles kuriom negaleciau pavadinti to variklio bedom, nes tai normalus eksplotaciniai dalykai ir tiek. Si varikli randam astroj f, vectroj a, corsoj ir panasiai, aisku, dar yra ir senasis ISUZU, bet i antikvarus nematau reikalo gilntis ....98m, isejus astros G modeliui buvo galima isigyti 2.0 arba 1.7 opelio varikli, bet sis jau turejo elektrini siurblio valdyma vp44( kuri taip pat turejo ir 2.0 variklis) cia atsirado nauja silpna vieta-tai elektronikos gedimas, aisku, dabar tai kainuoja 200lt ir tiek, bet pradzioj tai buvo kosmines kainos(po 2000lt ir daugiau, o remotavo 1 vietoj LT tik), bet nereikia sios bedos nurasyti opeliui-ka dauguma ir daro-sakydami „opel siurbliai nelaiko“ tiksliau butu pasakyti, jog tai siurblio BOCH gamintojo beda, nes tai jo siurblys...beto, tai velgi nera tik i opelius montuojamas siurblys, tokios pacios bedos su tais siurbliais yra ir audi, rover, nissan ir t.t. ir netgi bmw-tik siurbliai aisku netinka vienas kitam, tiesiog toks pats siurblio modelis tik-VP44....einam toliau...2000.03men buvo VISISKAI nutraukta i opel deti 1.7 opelini varikli, nuo tos datos 1.7 agregatas ISUZU (va cia zmones daznai ir pasimauna, galvodami, jog tai opel variklis, speju del tos pacios kubaturos, bet dar daznai girdziu tokius zodzius: gi ant variklio dangtelio parasyta OPEL -na cia jau naivumo virsune, mano nuomone, bet tokiu labai daug girdejes, su vienu net daejom iki lazybu). Taigi turime 1.7-16V DTI ISUZU motora nuo 2000.03men su 55kw..... Mano nuomone, labai daug silpnu vietu turintis agregatas....baisiausia-tepalo siurblio skyvo nusisukimas, ko pasekoje daznai variklis tampa neremontuojamas(be tepimo uzvelia cilindrus su stumokliais, persokes dirzas sulanksto voztuvus, daznai voztuvai ismusa veleneliu krumpliuku pozicijas-cia irgi idomi beda: kai dauguma gamintoju velenelius voztuvu daro vienalycius, tai siame variklyje krumpliukai tiesiog uzmauti ant pilnavidurio vamzdzio-uztenka voztuvams stipriau isiremti i krumpliukus ir jie "issilaksto"-atstatymas ju atgal i pozicijas praktiksai neimanomas)....toliau: silpnos greiciu dezes-galinio guolio bedos, nors indetiskos ir astros G su 1.7 opeliniu, bet anuose bedu kaip ir nera, o sitam-jau bira, manyciau neatlaiko apkrovu, nes pirmine buvo skaiciuojama zymiai mazesnei galei astroj G...Labai daznai birancios turbinos-viena is didesniu bedu irgi sakyciau. ITIN DAUG BEDU pas si isuzu su kompiuteriais(variklio bei siurblio valdymo)...Manau, jog pagrindine ju birejimo beda, tai ju lokacines vietos, na tiesiog pastovei veikiami nesvarumais, ivairais varvanciais skysciais nuo variklio ir t.t., manau jei jie butu pakavoti saugioj vietoj, tu bedu su jais liktu daugiau nei per puse maziau. Reiktu labai ivertinti sio variklio plovima plovykloj(ne vienas po tokios proceduros is plovyklos buvo istrauktas tik sniuru-poto seka kompiuterio keitimas....Starteris bei generatorius nera sukurtas ilgam tarnavimui, daznam tenka prisiminti apie siu mazgu remonta(vien paziurejus i starterio dydi, galima speti, jog ilgai jis netarnaus-itin mazo dydzio)....generatorius turi tokia papildoma kvaila funkcija, jog eina kartu su vakumine pompa kuria jis suka, tad uztenka jog jums suges vakumine pompa, o reziume pirksite ja kartu su kitu generatoriu, nes tai vienas mazgas. Dabar viena is stipresniu vietu (turbut vienintele)-tai kuro siurblys, itin retai birantys, atsakymas kodel?-na tiesiog problematiska vieta-siurblio kompas yra kaip atskira detale, o mechanine laiko -kaip ir daugumos masinu ....siurblius dazniausiai keicia joms del vienos itin daznai pasitaikancios bedos, tokios, jog pro siurblio viena is davikliu(rudos spalvos) praledizia saliarka, na ten toks fenometas, ne tai kad pro sonus ji begtu, bet bega tiosiog numovus fiske is vidaus-pramusa ta pastika kiaurai....na ten viskas vyksta kapsejimu....na o is to kapsejimo prasideda bedos: pradeda saliarka kristi i apacia, ant laidu esanciu po siurbliu, o ten sumontuotas kuro siurblio valdymo blokas-kiek jis tarnaus mirkomas saliarkos?-tikrai neilgai....dar kuras ne tik krenta, bet "lipa" ir i virsu per laidus-pasiekia ir variklio kompa-rezultata turbut nuspejat patys....siaip sita kuro praleidimo beda yra is 10 pas kokias 7-8 astras net....na apie sio variklio pagrindines bedas kaip ir viskas, aisku yra ju ir dar, bet cia pagrindas.....Sis variklis montuojamas buvo iki 2004m, tiksliau iki astros H....tada pasirode naujesni 1.7 varikliai, zymimi kaip CDTI dveju variantu (59 ir 74kw), tiesa, 59kw cdti dar galima rasti ir astroj g paskutiniu metu 2003-2004m, bet tai itin retas modelis. Galima sakyti, jog sitie varikliai yra astru H, merivu, corsu....na modeliu nuo 2004m. Taigi pakalbam apie siuos variklius, is principo variklis beveik toks kaip ir mano daug aprasytas dabar, konstrukcija tik kita, bet bedos-TOS PACIOS , kas naujo siame variklyje?-kaip ir viskas kitka(velenas, stumokliai, galva ir t.t.)-bet bedos tos pacios. Pagrindine naujiena-tai kuro sistema...taip vadinama "COMON RAIL", arba kad aiskiau butu, j og su elektroniniais purkstukais, na cia jau bedos su jais kaip ir visais kitais tokio tipo kuro sistemom ir kituose modeliuose, tik reiktu pamineti, jog kuro sistemos opel su 1.7cdti cia buna 2 gamintoju: BOCH ir DENSO.....pliusa deciau BOCH, patikimesne, o svarbiausiai remontuoja-nes BOCH duoda pardavimui visas pursktuko dalys, tad sugedus pursktukui ji visada gali susiremontuoti nauja detale, DENSO-to nera, duoda tik kelias smulkmenas, tad sugedo-ieskai kito purstuko arba kito donoro...Bedos su varikliu irgi isliko tos pacios-turiu omenyje tepalo siurblio skyvo nusisukima....starteriai, generatoriai-montuojami inentiskai tie patys, tad bedos tos pacios, turbinos beda isliko....greiciu dezes naujesnes, yra 5 ir 6 begiu. Siuose varikliuose jau turime taip vadinama plaukiojancia sankaba su savo bedom kaip ir visuose masinose su tokiom. Paminetina, jog dingo bedos su kompiuteriais, ju cia maziau, o ir vieta kita, tad turbut vieninteli dalyka ka isprende astroj H su ISUZU varikliais.....Taigi viska rezumuojant: astoj G su 1.7 55kw bedu buvo daug....isleide astra H isprende tik viena is ju (mano pamineti kompai), taciau atsirado dvigubai daugiau nauju bedu (pursktukai, plaukiojanti sankaba...)-bet sita beda ne astros H, o visu naujesniu dyzeliu.... Siek tiek apie 1.9cdti variklius....modifikacijos ju apskirtai opel yra 3(pagal galinguma), kaip ne keista, pati galingiausia 110kw versija yra pati patikimiausia is ju visu-tiesa, negalvokit, jog variklis 110kw ir tarkim 88kw yra tas pats, jie skirtingi, cia ne tas variantas kai galia isgauta is kompo kitos programos ir didesnes turbinos....nors isoriskai varikliai labai net panasus. Nekalbesiu apie visus atskirai, nes cia reiktu dar tiek pat prirasyti, aprasysiu juos bendrai. Kuro sisterma bebejo irgi cia COMON RAIL, pliusas jog BOCH, pats patys varikliai tikrai geri...daugiau vargo pas juos su davikliukais tik, bet cia nera pasaulio pabaiga....siaip didelis minusas tik, kad masinos su siais varikliais turi taip vadinama DPF/FAP suodziu filtrus, na kad aiskiau butu, tai duslintuvo katalizatorius, tik patobulintas ir su keliais davikliais....na su jais yra bedu, nes esant be tkokima gedimui su jais auto pradeda vaziuoti avariniu rezimu. Ispjauti kaip senuju katalizatoriu ju negalima, nes davikliai fiksuoja n parametru is ju....bebejo, lietuvaiciai gudri tauta, pjauna juos lauk-perprogramuoja kompus kad ju nematytu-tai istikro protingas sprendimas(aisku ne ekologiniu poziuriu), bet bedos visos dingsta tada...Dezes ne stiprioji siu varikliu puse. Siaip bedu tokiu pasikartojanciu sis variklis daug neturi, na genda netgi reciau nei dauguma kitu varikliu. Tiesa, dar yra ir 1.3cdti....bet ji praleisiu, nes cia pagrinde domina 1.7cdti ir jo silpnos vietos. Pasakysiu tik tiek, kad 1.3 yra panasaus lygio kaip ir 1.7.... apie audi ir vw isvis nekalbu, nori geros masinos? pirk toyota

Matos kad nesi nieko panasaus dares tad geriau palik tai daryti kas daro ir ismano.Jei garaziukuose tai bent is pazystamu ruose kitu atveju metai ir spaklius krenta Dazymas tiktai kameroje jei nori kokybes jei garazai bus nemazai siuksliu po dazais ir lanku tad kai saulute islys pamatysi visas ryskes ir siuksles. Cia ikeliu tau biski literaturos pasiskaitymui Automobilių dažymas Perdažyti automobilį – darbas ne mėgėjams Bėgant laikui automobilio spalva ima blankti, atsiranda įvairiausių įbrėžimų, dėmių. Tada turbūt ne vienas savininkas susimąsto, kad transporto priemonę reikia perdažyti. Tačiau ne visi žino, kam ryžtasi. Jei nusprendėte, kad laikas atnaujinti savo automobilį, problema bus ne kaip tai padaryti, o ką pasirinkti, nes rinkoje gausu įvairiausių dažyti skirtų medžiagų: emalių, gruntų, lakų ir kt. Paruošimas dažyti Dažymas – tęstinis darbas, paprastai prasidedantis nuo suvirinimo ir išlyginimo. Kitas etapas – paviršių šlifavimas ir valymas, rūdžių, tepalų, riebalų šalinimas. Pirmiausia kėbulo paviršius gruntuojamas. Tai labai atsakingas momentas. Jeigu kuri nors vieta gruntu bus padengiama nekruopščiai, kiti darbai gali nepasisekti. Siekiant, kad automobilis būtų atsparus vandeniui ir korozijai, ant kėbulo visada tepama hermetiko. Norint išvengti korozijos ir išsaugoti kėbulą nuo smulkių akmenukų, mašinos dugnas dengiamas apsauginiu gruntu. Paskui nuglaistoma, vėliau – dar tiksliau. Kiek reikės tepamo glaisto sluoksnių, priklauso nuo glaisto tipo ir paviršiui išlyginti reikiamo jo kiekio. Paprastai glaistas sukietėja per 15-20 minučių, jei temperatūra yra 20 laipsnių šilumos. Glaistui sutvirtėjus, paviršius šlifuojamas. Vėliau dažomas paviršius padengiamas grunto porų užpildu, jis užglaisto ne tik poras, bet ir šlifuojant likusius nelygumus. Paruošus pagrindą, ant kurio bus purškiami dažai, tepamas gruntas. Jis leis mašinai greičiau išdžiūti, todėl bus galima greičiau purkšti dažus. Įbrėžimų užtaisymas Negilūs įbrėžimai viršutiniame dažų sluoksnyje gali būti lengvai paslėpti naudojant vaškinį pieštuką ir (arba) spalvotą poliruoklį. Jei siauri įbrėžimai gilesni, tiks vaškinis pieštukas. Prieš tepant pieštuku, įbrėžimus reikėtų išvalyti. Tam puikiai tiks spiritas, benzinas arba net degtinė. Galima poliruoti šveičiamuoju poliruokliu. Jei įbrėžimai platūs, reiks papildomai dažyti. Šiam tikslui galima naudoti emalį arba akrilinius dažus. Jie labai atsargiai užtepami ant įbrėžimo, stengiantis neišteplioti aplinkui – galima naudoti acetone nuplautą šepetuką arba net nusmailintą degtuką. Prieš dažymą įbrėžimas turi būti išvalytas, kad nebūtų riebalų, ir išplautas. Labai plonus įbrėžimus galima užtepti pieštuku, bet jį teks kaskart atnaujinti, nes toks užtaisymas nėra patvarus. Platesnius ruožus būtina papildomai dažyti. Norint neištepti mašinos, įbrėžimo perimetrą galima apklijuoti pleistru arba lipnia juosta, bet tik tokia, kuri vėliau lengvai nuimama. Įbrėžimai iki metalo užtaisomi tik papildomai dažant. Gruntuotoms mašinoms rekomenduojamas bent vienas plonas grunto sluoksnis, nes įbrėžimas yra labai gilus, o užteptas gruntas leis tvirčiau laikytis dažams. Kai gruntas išdžiūsta, reikėtų užtepti 2-3 plonus dažų sluoksnius ir leisti išdžiūti. Jei pažeidimo vieta pageltusi, vaistiniu spiritu arba benzinu reikėtų ją nuvalyti iki metalo, drėgna kempine pašalinti chemikalų pėdsakus, vėliau nušluostyti sausu audiniu ir užtepti grunto. Čia labiausiai tiktų turintis antikorozinių priedų gruntas, toks skirtas tepti aprūdijusius paviršius. Dažytų plastikinių buferių įbrėžimus užtenka kruopščiai padažyti, naudojant remontinį flakoną, nors lankstiems paviršiams yra specialių gruntų, leidžiančių dažyti buferius ir kitus elastingus elementus. Dažymo subtilybės Sunkiausia vairuotojui pasirinkti, kam patikėti dažyti savo automobilį – privačiam auksarankiui meistrui, specializuotai dirbtuvei ar servisui. Privatininkai pasikliauna savo žiniomis ir patirtimi. Jų darbų kainos bus mažiausios, tačiau kokybė – ne visada geriausia. Specializuotos dažymo dirbtuvės meistrų darbas įkainotas bent 20 proc. daugiau negu privatininkų. Serviso darbas bus brangiausias, tačiau čia turima visa reikiama įranga, dirba kvalifikuoti meistrai. Sutvarkyti nebrangių automobilių subraižytus paviršius gali ir privatininkai, tačiau sudėtingą visos mašinos dažymą vertėtų patikėti specialioms dirbtuvėms. Prieš pradedant dažyti automobilį, reikia apsaugoti, kad jis nebūtų aptaškomas. Yra keletas apsaugos būdų. Paviršiai, esantys prie dažomos vietos, uždengiami popieriumi. Jei būtina tiesi linija, galima naudoti medicininį pleistrą. Kai kurie dažytojai šalia esančius paviršius padengia 30 proc. glicerino, 20 proc. dekstrino, 40 proc. kreidos ir 10 proc. vandens mišiniu. Jis lengvai nuplaunamas vandeniu. Tik reikia saugoti, kad mišinys neužtikštų ant dažyti paruošto paviršiaus. Labai kruopščiai būtina paruošti emalį. Dažai turi būti gerai sumaišomi ir atskiedžiami, kol pasidaro reikiamo klampumo. Atidarius indą, reikia pašalinti paviršiuje susidariusią plėvelę ir išmaišyti švariu įnagiu. Dažai paprastai purškiami, pirmas sluoksnis būna klampiausias. Prieš purškiant antrą sluoksnį daroma 5-7 minučių pertrauka. Antram ir trečiam sluoksniui naudojami skystesni ir ne tokie klampūs dažai. Reikia saugotis dulkių Daug nepatogumų dažant kelia dulkės. Dirbant namų sąlygomis ir neturint specialios kameros, jų išvengti sunku, tačiau galima sumažinti koncentraciją. Jei dažoma garaže, patalpas reikėtų sudrėkinti, tada dulkės nusės. Jei norima dažyti lauke, pasirenkamas uždaras, nuo vėjo apsaugotas kiemas. Patartina dažyti anksti rytą. Labai svarbus veiksnys, turintis įtakos automobilio dažymo kokybei, yra dažams purkšti naudojamo suspausto oro švara. Jei oras patenka iš centrinės magistralės arba kompresoriaus, gali būti, kad jame bus mineralinių tepalų ar vandens. Abu šie elementai neigiamai veikia dažymo kokybę. Dėl tepalų susidaro „kateriukai”, o vanduo po dažų paviršiumi išpučia burbuliukus. Norint išvalyti orą, prieš purkštuką turi būti įrengtas tepalų rinkiklis. Bene sudėtingiausias procesas dažant automobilį namų sąlygomis yra džiovinimas. Džiovinant sintetinį emalį vyksta dvi fazės: pirma – išgaruoja tirpiklis, o vėliau, veikiant aukštai temperatūrai, susidaro plėvelė. Nustatyta, kad esant aukštesnei temperatūrai greičiau vyksta polimerizacijos procesas, gerėja plėvelės kokybė, ypač – atsparumas vandeniui ir tvirtumas. Kai kurie dažytojai, norėdami sumažinti džiuvimo temperatūrą, naudoja katalizatorius. Bet jie pakeičia dažų atspalvį, o tai ypač matyti naudojant šviesius tonus. Manoma, kad dažant automobilį namų sąlygomis vertėtų leisti džiūti natūraliai. Tiesa, teks laukti ne mažiau kaip tris paras, bet danga bus švari ir patikima.

TECHNINIAI REIKALAVIMAI AUTOKROSO MĖGĖJŲ TECHNINIAI REIKALAVIMAI AUTOMOBILIAMS 2012 M. BENDRAI Apibrėžimai. M-2000.Automobiliai priekiniais arba galiniais varomais ratais, darbinis tūris ne daugiau 2, 0l . M-1600.Automobiliai priekiniais arba galimais varomais ratais, darbinis tūris ne daugiau 1, 6l . OPEN. Automobiliai priekiniais ir galiniais varomais ratais, 4x4, darbinis variklio tūris ne daugiau 3.5l . Jaunimo-moterų klasė iki 2, 0l iki 18 m. automobiliai priekiniais arba galiniais varomais ratais, be turbinos, be blokiruotės]. Bendri reikalavimai automobiliams. Visi dalyvių automobiliai privalo turėti; Startinį numerį.baltas fonas-juodi skaičiai 40x40 esančiuose ant abiejų automobilio pusių priekinių durelių ir ant stogo . Rekomenduojama ant priekinio stiklo. Užrašytą vairuotojo pavardę bei nupieštą valstybinę vėliavą ant vairuotojo kairės pusės sparno.kraujo grupė. Bendri reikalavimai vairuotojams. Visi vairuotolai varžybų metu privalo užsidėti šalmus tinkančius autosportui , kombinezonus . Kuro oksidantas. Automobiliams naudojamas tik komerciniame tiekimo tinkle parduodamas benzinas, dyzelinas. Kėbulas. Turi būti išsaugotas originalusjeistina išimtis sparnai ir aerodinaminiai įrenginiai.Stiklo valytuvams apribojimų nėra, tačiau turi būti bent vienas veikiantis.Kėbulo šonai, slenksčiai negali būti stiprinami įvairiomis medžiagomis, kurių nenumatė gamykla gamintoja, bet leidžiama įrengti papildomus elementus kurie neišsikiša iš automobilio matmenų.Tai gali būti vamzdžiai.Pakeitus automobilio formą leidžiama važiuoti tik OPEN klasėje. Stabdžiai. Privalomi.Stovėjimo stabdis leidžiamas. Mechaniniai komponentai. Mechaniniai komponentai negali išsikišti už originalaus automobilio kėbulo.išskyrus vidinę sparnų pusę Pagrindinis grandinės jungiklis. Pagrindinis grandinės jungiklis turi išjungti visas elektros grandines.akumuliatorių. generatorių, žibintus, garsinį signalą, uždegimą, elektrinius , užgesintį varikJį. Tai turi būti atsparus kibirkštims modeiis, masės išjungėjas. Masės išjungėjas turi būti pažymėtas ir iškeltas į išorę. Akumuliatorių baterija. Privalo būti patikimai pritvirtinta.Jei ji gamyklos gamintojos vietoje turi būti patikimai pritvirtintaSumontuota salone uždengiama hermetišku gaubtu su alsuokliu išvestu automobilio išorėn. Atsarginiai ratai. Draudžiami. Ratai ir padangos. Ratus turi dengti sparnai žiūrint iš viršaus iki rato ašies.Ratlankiams apribojimų nėra. Dvigubi ratai draudžiami.Dygliuotos padangos draudžiamos. Priekinis ir šoniniai stiklai, apsauginiai tinklai. Turi būti iš laminuoto arba polikarbonatinio stiklo o šoniniai langai turi būti iš saugaus stiklo .plastiko arba tinklo.Jeigu vietoje priekinio naudojamas vielos tinklas būtina naudoti motociklininko tipo akinius arba prie šalmo pritvirtintą polikarbomatinį stiklą skydelį .Be priekinio stiklo arba vielos tinklo važiuoti draudžiama. Saugos diržai. Ne mažiau trijų taškų.Apie saugos diržų tinkamumą sprendžia tech.komisijos pirmininkas. Vairuotojo sėdynė. Sėdynė turi būti labai gerai pritvirtinta.Apie sėdynės saugumą, patikimumą ir atitikimą reikalavimams sprendžia tehc.komisijos pirmininkas. Kuro bakas. Jeigu sumontuotas neorginalus kuro bakas jis turi būti patalpintas ne arčiau kaip 30 cm nuo kėbulo karkaso, kaip išilgine taip ir skersine kryptimis, nuo vairuotojo kabinoje ar atskirtas nuo jos priešgaisrine sienele arba konteineriu. Jie turi būti nedegūs ir atsparūs ugniai. Bakas privalo būti patikimai pritvirtintas. Privalomas bako alsuoklis išvestas automobilio išorėn. Alsuoklis privalo turėti apsauginį vožtuvą neleidžianti ištekėti kurui automobiliui apsivertus. Aušinimo radiatorius. Aušinimo radiatorius.jo talpa ir sumontavimo vieta neribojami.Leidžiama prijungti didelio našumo ventiliatorius.Jei radiatorius ar plėtimosi bakelis sumontuoti neorginaliai gamyklos gamintojos vietojejie privalo būti atskirti nuo vairuotojo erdvės aklina sienele arba hermetišku gaubtu.Vamzdynai einantys pro vairuotojo erdvę privalo būti patikimai izoliuoti, kad jų trūkimo atveju aušinamasis skystis tiesiogiai nepatektų ant vairuotojo. Saugos rėmas. Forma elementariai turi atitikti reikalavimus.Apie lankų saugumą, patikimumą ir atitikimą reikalavimams sprendžia tech. komisijos pirmininkas. Variklis. M-2000.M-1600, open klasėse variklis gamyklos gamintojos standartinis.Leidžiami Pakeitimai viduje. Kuro maitinimo ir išmetimo sistemos. Kuro maitinimo sistema m-2000, m-l 600, open serijinės.Jei karburatorius.tai serijinis, ribojamas tik išoriniams matmenims, viduje konstruoti galima, Open turbina. Durys, kapotai ir bagažinių dangčiai. Išskyrus vairuotojo duris apribojimai netaikomi su sąlyga jog išlaikoma originali forma. Privalo išlikti originalios vairuotojo durys, originali apdaila gali būti nuimta, bet turi būti apsauga. Durys gali būti užvirintos išskyrus abi priekinės. Originalios durų spynos gali būti pakeistos, bet naujos turi būti efektyvios. Variklio gaubtų ir bagažinių dangčių užraktams apribojimai netaikomi, turi būti galima juos atidaryti iš išorės. Originalios užrakinimo sistemos turi būti pašalintos. Purvasargiai. Privalomi už visų keturių ratų iš laksčios medžiagos.mažiausiai 3 mm storio.Jie turi nusileisti ne mažiau kaip 10 cm ašies ir turi degti ne mažiau kaip visą rato plotį. Nutempimo kilpos. Turi būti priekyje ir gale, tokioje vietoje, kad avarijos atveju jas būtu nesunku rasti. Būtina pažymėti ryškia spalva. Bamperiai. Bamperiai turi būti gamyklos gamintojos arba be jų. Vidus. Vidinei apdailai ir prietaisų skydeliui apribojimų nėra.Prietaisų skydelis privalo neturėti atsikišusių kampų. Visi sėdynė turi būti visiškai šone nuo vertikalaus plano pagal išilginę automobilio centrinę liniją. Galinis vaizdas. Jį turi užtikrinti vidinis galinio vaizdo veidrodis per galinį langą.Be to, visi automobiliai privalo turėti du išorinius veidrodžius. Vairavimo kolonėlė. Turi būti pašalinta nuo nuvarymo sauganti įranga. Automobilio galinės šviesos. Kiekvienas automobilis turi turėti du raudonus užpakalinius priešrūkinio tipo STOP žibintus jie turi būti išdėstyti simetriškai išilginės ašies ir skersinio plano atžvilgiu. Kiekvienas automobilis turi turėti vieną užpakalinį priešrūkinio tipo žibintą veikiantį judant automobiliui.Jis privalo būti įrengtas tarp anksčiau minėtų žibintų. Pakaba. Pakabai jokių apribojimų nėra. Trasmisija. M-2000, M-1600 standartinė, privaloma atbulinė eiga.

Idomus straipsniukas megstantiems "laikini turizma"ir kempingus LT "Lietuvos kempingų žemėlapis: norinčius sutaupyti gąsdina baudomis" Rūta Levickaitė, www.GRYNAS.lt 2015 m. gegužės 2 d. 15:00 Deje, siame straipsniukyje nepsakyta ir kitu dalyku, kad privatus verslininkai su besmegeniais korumpuotais valdininkais siekia isvaryti autoturistus isviso is kempingu, kad nukreiptipoilsiautojus i savo kaimo turizmo baidukles ir termitynus, bei bus siekiam privatizuoti beveik visus parku mkempingus ir apmokestinti.Gal ir gerai butu del tvarkos?Ka manot?Bet tokie dradimai ir kaip siame tekste zemiau minimi yra absurdas, nes vz nei aš nei mano draugai niekadsa nešiukšlina ir nešiukšlino gamtoje nei keliaudami.Aišku yra tokių avimų, kurie šika savo Tėvyneje kaip tvarkte kur papuola.Va tokius tegu baudžia nes jau apsivemti gakima.Tik rie ko čia mes?Pvz Aukštaitijos ir konkrečiai Labanoro parke ketina išvis padaryti kad liks vieas labai brangus privatus kempingas ir tik MOTELIAI BOTELIAI KAIMO TURIZMO BAIDYKLES Mūsų šalyje legaliai veikia 25 kempingai ir juose turi tilpti visi poilsiautojai, o nusprendus stovyklauti kitur, gali tekti susimokėti nemažą baudą. Už ką vieni noriai susimoka, kiti linkę gauti dykai. Prie ežerų ar pajūrio zonoje, vos tik atšilus sukrunta įsikurti poilsiautojai, tačiau ne visi tai daro tam pritaikytose vietose. Kartais inspektorių užtikti poilsiautojai yra tik įspėjami, tačiau įžūliems piliečiams išrašomos ir baudos, siekiančios iki 56 eurus. Restoranas kempinguose užsieniečiams kelia šypsnį Lietuvos kempingų asociacijos prezidentas Vygantas Lazauskas GRYNAS.lt teigė, kad per visą Lietuvą yra apie 25 kempingai. Panašiai tiek turi ir kaimynai latviai bei estai. Tiesa, lyginant Lietuvos kempingus su Latvijos, pastebima, kad kaimynų kempingai yra šiek tiek mažesni. „Mūsų kempingai maždaug visi yra panašaus dydžio, visuose yra minimalios paslaugos, - tikino pašnekovas. - Negalima sakyti, kad tas kempingas, kuris teikia tik minimalias paslaugas, yra blogas, kadangi ne visiems reikia daugiau paslaugų. Tam, kuris atvažiuoja su kemperiu, nereikalingas stacionarus namelis. Lietuviškuose kempinguose labai dažnai būna restoranas, tai vakariečiams visiškai neįprasta ir laikoma aukšto lygio kempingu. Kempingai su restoranais yra ir Nidoje, ir Obuolių saloje, esančioje Molėtuose, ir Druskininkuose, Kurtuvėnuose." V. Lazauskas pastebi, kad Lietuva stokoja atostogavimo kempinguose tradicijų: „Mes neturėjome galimybės turėti kemperių, mobilių namelių, kurie pervežami. Užtai ir norima, kad kempingas turėtų stacionarius namelius. Matau tendenciją, kad dauguma kempingų juos ir statosi kiek galėdami. Todėl bendra kokybė gerėja“, - tikino pašnekovas. Valstybinis turizmo departamentas (VTD) konstatuoja, kad Lietuvoje vis dar nėra susiformavusi tradicija atostogauti kempinge - palapinėje, namelyje ar mobiliame namelyje. Lietuviai kempinguose apsistoja dažniausiai 1-2 dienoms arba savaitgaliui, nors užsienyje yra populiaru kempinge atostogauti ilgiau. „Tiek šiuo metu veikiantys kempingai, tiek statomi naujai dažniausiai yra projektuojami trumpalaikei nakvynei, apsistoti su auto namais ir palapinėmis. Manome, kad kempinguose reikėtų kelti teikiamų paslaugų kokybę ir įvairovę, jog jie turistus skatintų apsistoti ilgesniam laikui“, - rašoma departamento GRYNAS.lt atsiųstame atsakyme. Anot V. Lazausko, Lietuvoje daugiausiai turime kempingų, įvertintų trimis žvaigždutėmis – viena žvaigždute vertinamos tos poilsiavietės, kurios turi tik minimalią infrastruktūrą, o keturiomis – patys prabangiausi. Lietuviškuose kempinguose labai dažnai būna restoranas, tai vakariečiams visiškai neįprasta ir laikoma aukšto lygio kempingu. Tokių su restoranais kempingų turime ir Nidoje, ir Obuolių saloje Molėtuose, ir Druskininkuose. V. Lazauskas „Kempingo pavadinimas visiems asocijuojasi su tuo, kad čia galima apsistoti tik su auto namu, nežinau, kodėl taip yra. Dėl to naujai statomi, projektuojami kempingai orientuojasi būtent į tai, nors patys lietuvaičiai nelabai keliauja su auto namais, daugiausiai tai – užsieniečiai. Pasukome ta kryptimi, kad daugiau priimtume užsieniečių, nors vakarietiškuose kempinguose daugiausiai vietiniai lankosi“, - atkreipė dėmesį Lietuvos kempingų asociacijos prezidentas. VTD duomenimis, Lietuvos kempingus aplanko turistai iš Europos ir kitų pasaulio šalių, tiesa, europiečiai sudaro didžiąją užsienio turistų dalį. Daugiausiai užsienio turistų sulaukia pajūrio kurortų ir didžiųjų miestų kempingai, kadangi greta yra ką aplankyti ir pamatyti, be to, šalia driekiasi tranzitiniai keliai per Lietuvą. Lietuviškų kempingų infrastruktūra artima mažų užsienio kempingų (iki 100 aikštelių) infrastruktūrai ir gali konkuruoti su užsienietiškais. Su didelių kempingų (1000 aikštelių ir daugiau) infrastruktūra taip pat galime konkuruoti siūlydami greta teikiamas paslaugas: restoranai, kirpyklos, parduotuvės, vandens parkai, žirgynai, pliažai ir t.t.“, - rašoma turizmo departamento pateiktame atsakyme. Lietuvos kempingų asociacijos prezidento nuomone, tai, kad lietuvių nelabai traukia kempingai, lemia ir megapolių Lietuvoje nebuvimas: „Gal dėl to yra mažiau žmonių, kurie nori važiuoti į gamtą. Kiekvienas turi bobutę kaime ar sodą ir tokias ekonomines atostogas praleidžia ten pat sode. Tai irgi yra savotiška konkurencija kempingams“, - kalbėjo V. Lazauskas. „Laukinis“ turizmas klesti ir Europoje Anot Valstybinio turizmo departamento atstovų, tai, kad kempinguose nori apsistoti ne visi poilsiautojai ir ieškoma dykų alternatyvų, nėra tik lietuviškas bruožas. „Laukinis“ turizmas - aktuali problema visoje Europoje. „Pagrindinė priežastis - taupymas arba noras apsistoti „geresnėje“ vietoje, nors tai neretai pažeidžia gamtosauginius reikalavimus. Lietuvoje nėra bendros stovyklavimo-kempingavimo tvarkos, dėl to nėra aišku, pavyzdžiui, ar nakvynė stovėjimo aikštelėje ar šalikelėje leistina, kiek gali stovėti turistų auto namų ar palapinių privačioje valdoje, kur tai verslas, o kur – svečiai“, - sakė turizmo departamento atstovai. Su šia nuomone buvo linkęs sutikti ir Lietuvos kempingų asociacijos prezidentas. Jo teigimu, nelegalių kempingų problema yra išlikusi, tačiau sunku pasakyti, kiek procentaliai ji sudaro visos Lietuvos turizmo rinkos. „Nėra bendros tvarkos, kaip visa tai turėtų vykti – ar galima sustoti stovėjimo aikštelėje kemperiui, o ar nakvoti galima – nežinau. Yra ir Vilniuje aikštelių, kur atvažiavę turistai nakvoja. Arba, sakykime, kurortuose stebime tendenciją, kai privačiuose valdose pristatyta auto namų“, - sakė V. Lazauskas. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Aplinkos apsaugos skyriaus geografė Agnė Tamošiūnė, paklausta apie nelegalių kempingų problemą, teigė, kad saugomose teritorijose yra parko apsaugos reglamentai, kurie draudžia bet kur statyti kemperius ir palapines. Tačiau, deja, tokios tvarkos paiso ne visi. „Kemperius galima statyti tik kempinguose. Daugiausiai problemų yra pajūryje, Kuršių nerijos nacionaliniame parke, kur tikrai kartais aptinkama tokių atvejų, kai kemperiai stovi pajūryje, automobilių stovėjimo aikštelėse. Ten vykdoma prevencinė reindžerių veikla ir skiriamas įspėjimas arba surašomas administracinių teisės pažeidimų protokolas“, - sakė A. Tamošiūnė. Pagrindinė priežastis - taupymas arba noras apsistoti „geresnėje“ vietoje, nors tai neretai pažeidžia gamtosauginius reikalavimus. Lietuvoje nėra bendros stovyklavimo-kempingavimo tvarkos, dėl ko nėra aišku, pavyzdžiui, ar nakvynė stovėjimo aikštelėje ar šalikelėje leistina, kiek gali stovėti turistų auto namų ar palapinių privačioje valdoje, kur tai verslas, o kur – svečiai. Valstybinis turizmo departamentas Ji pateikė sąrašą dešimties kempingų, įsikūrusių saugomose teritorijose: 1. Kuršių nerijos NP (Nidos kempingas, Nidoje); 2. Nemuno deltos RP (Ventainė, Ventės kaimas); 3. Pajūrio RP (Žiogelis, Karklės kaimas); 4. Kurtuvėnų RP (Kurtuvėnai, Kurtuvėnuose); 5. Panemunių RP (Medaus slėnis, Šilinės kaimas); 6. Vištyčio RP (Pušelė, Žirgėnų kaimas); 7. Labanoro RP (Mindūnai, Kamužės kaimas); 8. Aukštaitijos NP (Palūšės, Palūšėje); 9. Tytuvėnų RP (Sedula, Skogolio km., Tytuvėnų sen., Kelmės raj.); 10. Trakų NP (Slėnio g. 1, Trakai). Jų tikslias vietas rasite ČIA. Mano, kad oficialių kempingų per mažai Savo ruožtu Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius GRYNAS.lt teigė manantis, kad nelegalių kempingautojų atsiranda ne tik iš „taupumo“, bet dar ir dėl to, kad kempingų turime nepakankamai. „Viena problema, kad oficialiai įrengtų kempingų yra per mažai. Čia mes kalbame apie kempingus, kurie turi statusą, tam tikrą žvaigždučių sistemą - kaip viešbučiai. Jeigu žiūrėtume į visą pajūrį, turime vieną Nidoje, vieną Giruliuose ir vienas asmuo privatų kempingą yra įsirengęs ir Pajūrio regioniniame parke. Vieną kempingą planuoja Palangos savivaldybė, vieną etapą jau yra pabaigusi, gal šiemet sezoną jau ir pradės. O visos kitos vietos, kurias turi privatūs žmonės, turi stovyklaviečių statusą, kuriose priima ir kemperius. Jos reklamuojasi kaip kempingai, bet oficialaus tokio statuso neturi“, - kalbėjo D. Nicius. Yra problemėlė su stovyklautojais, kurie atvažiuoja į paežerę su automobiliais, palapinėmis arba baidarėmis atplaukia. Jie įsikuria neleistinose vietose, ne stovyklavietėse. Dažniausiai skiriamos baudos. A. Juodelis Anot jo, problema, kuomet poilsiautojai įsikuria neleistinose vietose, praktiškai kartojasi kiekvienais metais. „Tai yra verslas – visuomet galioja paklausos ir pasiūlos modelis. Bent jau pas mus pajūrio parke teritorijų, kuriose gali būti vystoma rekreacinė veikla, yra pakankamai daug, tiktai dauguma jų yra privačios ir ne visiems žmonėms apsimoka tokią veiklą vystyti, nes sezonas yra trumpas – du mėnesiai“, - sakė pašnekovas. Anot jo, pasitaiko pavienių atvejų, kai tiek Nidoje, tiek kituose pajūrio ruožuose, kemperių savininkai naudojasi viešomis erdvėmis, skirtomis poilsiauti ribotą laiką ir ten, pavyzdžiui, nakvoja per naktį. „Karklėje prie savo lankytojų centro turime įrengtą automobilių aikštelę, kurioje šiais metais planuojame nurodyti, kad naktį automobiliai nebūtų statomi. Ne dėl to, kad pykstame, jog jie kažką blogo daro, bet buvo ne vienas atvejis, kai ten, kur apsistoja, palieka šiukšlių, netgi ir fekalų išleidžia iš kemperių, taigi lieka apšnerkštos teritorijos. Ir tai netgi daugiau būna ne lietuviai, o užsieniečiai, kurie bando išvengti susimokėjimo už paslaugas“, - aiškino D. Nicius. Jis pripažino, kad teisiškai parko direkcija gali paskirti baudas nedrausmingiems poilsiautojams, tačiau ilgalaikio apsistojimo atvejų vietose, kuriose draudžiama tai daryti, nėra daug. „Keliauja jaunimas ir yra vienos nakties principas – kai naktį išmiegi, iškeliauji. Jeigu kažkur paplūdimyje žmogus su miegmaišiu įsikuria (gal ir dėl romantikos), niekas nebaudžia. Kad būtų įsikuriama su palapinėmis ir masiškai poilsiaujama... Tai yra labiau pavieniai atvejai. Būna fiksuojama po keletą atvejų, surašomos baudos. Už saugomos teritorijos režimo pažeidimą, priklausomai nuo vietovės, kur tai daroma, skiriamos 145 Eur baudos“, - sakė D. Nicius. Inspektorius: įpročiai keičiasi Aukštaitijos nacionalinio parko Kraštotvarkos skyriaus vyr. inspektorius Andrius Juodelis GRYNAS.lt teigė, kad Labanoro regioniniame parke daugiau pažeidimų fiksuojama dėl kemperių, pastatytų tam nepritaikytose vietose, o Aukštaitijos nacionaliniame parke – dėl stovyklaujančių prie ežerų. „Yra problemėlė dėl stovyklautojų, kurie atvažiuoja į paežerę su automobiliais, palapinėmis arba baidarėmis atplaukia. Jie įsikuria neleistinose vietose - ne stovyklavietėse. Dažniausiai skiriamos baudos. Jeigu atvažiuoja ir pažeidimas nežymus – tik vienu ratu ant žolės užvažiavę, užtenka ir pokalbio. Bet jeigu įsikūrę nemažai mašinų, dega laužas, pilna palapinių – žmonės yra baudžiami“, - teigė A. Juodelis. Anot jo, pažeidimų skaičiui didelę įtaką turi sezoniškumas – natūralu, kad kai orai labai šilti, poilsiautojų daugiau, tarp jų daugiau pasitaiko ir pažeidėjų. Ne dėl to, kad pykstame, jog jie kažką blogo daro, bet buvo ne vienas atvejis, kai ten, kur apsistoja, palieka šiukšlių, netgi ir fekalų išleidžia iš kemperių, taigi lieka apšnerkštos teritorijos. Ir tai netgi daugiau būna ne lietuviai, o užsieniečiai, kurie bando išvengti susimokėjimo už paslaugas. D. Nicius „Kažkiek įtakos turėjo ir 2008 metų krizė. Įsibėgėjus krizei, žmonių paežerėse padaugėjo, matyt, buvo pasikeitę žmonių įpročiai – gal anksčiau važiuodavo į užsienį, ar pajūrį“, - svarstė A. Juodelis. Šiuo metu poilsiautojams, pažeidžiantiems saugomų teritorijų režimą, gresia bauda nuo 28 iki 56 eurų. Pirmą kartą prasižengusieji gali atsipirkti puse minimalios baudos – 14 eurų. „Įpročiai, aišku, keičiasi – jeigu stovyklaujama nelegaliose stovyklavietėse, paliekama žymiai mažiau šiukšlių. Keičiasi viskas į geresnę pusę“, - apibendrindamas lietuvių stovyklautojų įpročius sakė A. Juodelis.