Auto a6 sanaudos (706 page) (38555)

pima parasyk bent variklio arba kokio tipo variklis, PD ar CR

man parode kai matavo 100kw su trupuciu nes ne ligus skaicius gaunasi matavimo.aisku lietuvoj nematavau ir necipuociau nes tikru meistru ira maza kas moka tai padaryti.nes draugelis cipavo ar vektra lietuvoje tai naudos nieko daug is to cipo nepaliginsi su maniske.

filtras turetu but ten kur valituvu mehanizmas, nuimk plasmasini dangti paziurek, gali jo ir nebut visai, gal isimtas ir nauju nepakeistas. Filtras realej turi but nes be jo suges kondiske ar kazkas panasaus atsitiks.

pilnas forumas apie tuos variklius, tingiu rasyt jau, pasiziurek yra ir + ir -

nu jau gi buwo sneketa kitoj temoj.... Esme ta kad jei pedala laikai vienoj padety tada kompas pareguliuoja taip sukimo momenta kad jo kuo maziau reiktu judeti pastoviu greiciu, jei stipriai nuspaudi tada gruda kaip reikalas ir ryja daugiau. Zodziu spaudi ima daugiau, nespaudi ima maziau. Niekas nesako kad po cipo sumazes wisais atwejais, cia marketingo triukas. NOrs nemanau kad kas nors cipuoja tam kad taupytu degalus.... Nes kol tas cipavimas atsipirks tai ojej ojej.

Tame ir esme , kad kainos uzkeltos labai, o kiek taviske KW buvo? girdejau 85 KW biski daugiau ryja negu 103 kw.

pritariu

http://www.chiptuning.lt/index.php?act=chip&viewModel=2

pilnai pritariu , lietuva ne vokietija ner neribojimu autobanu , be to kam pirkt masina kurios paskuj neislaikysi . Del lenkimo , neskubek ir busi pirmas

2, 5 volvinai , tai modifikuotas audi variklis , gal todel , bet 2, 4 Grynas svedu kurinukas , kaip ir kiekvienas variklis turi silpnu vietu

Sitam varikliui 1kk nera daug o cia 420k km puse tikrai nemanau kad varinesiu kol uzlinks masina desimtmety

ziuriu as i Jusu audeles ir man seile tysta, dabar labai noreciau savo tureti, bet jau irgi pardaviau 96m. 2.5tdi 103kw automatas tada mokejau 8000lt (iskaitant numerius ~100lt) tik kas liecia motora, manajai iki idealios buvo toli ir grazu...

jau buvau nusprendes nebepardavinet ir tvarkytis sau pagal galimybes, bet nupirko rusu perikupas ir isveze ja i RUS, pardaviau, nes gerai pavyko suderet, tiesa pasakius pardaviau uz 9k lt su tais defektais, bet nebuvo nupista is isvaizdos, salonas grazus buvo, jokiu rudziu zymiu irgi nebuvo

pas mane vidus kaip pas robiso, rekaras juoda oda. sildoma, bet matai neoriginaliai ji i ta aude ideta, reikia sildomu sedyniu mygtuku keturiu vis dar salu ryte atsisedes

nu nzn, mano automatas 85kw cipuota.nagaliu gincytis del varikliu, bet man c4 103 kw nepatare pirkti. o ta eina gerai, automatas dirba be priekaistu, zinot ir as parduociau ja uz 12k

Tiesa kaip baiges su b4?remontawai ir pardawei ar wisai sesuo damuse, kad kita jau itaisei

8500mokejau..., iswaizda ideali..., juoda blizganti..., ir nesimate nieko..., wariklis dailiai dirbo..., atrode wiskas twarkoj..., nu db wel isejo tas amortizatoriukas generatoriaus itempejo..., 18km naujas atlaike..., jau depresija..., reik ziuret ka pritaikyt...,

bet vairuotojo puseje yra stiklo laisvumas o keleivio pusej nera jokio laisvumo ir kelia langa dakelia iki puses mazdaug ir vel leidziasi

Reguliuojamasnyra tas pakelejas, atsiardes absifke rutetum matyt 1-2 varztus kuriek gali but reguliuojami, ju prisukimo skyle- kiausio formos, gali koreguoti. Aisku jei viduj koks laikiklis luzes nieko nebesureguliuosi

Taiva aš norėjau draugei nupirkti kokia rimtesnę vokišką mašiną, tai jai netinka, pasakė kad tik pežo 406 coupe nori ir viskas. Teko pirkt toki, tai dabar nespėju jam benzo pilt..plius remontas brangokas..

Vienas toks turginis pazystamas anksciau vazinejo su volvo xc60 dzipu, 2.4 matoru gal pusmeti, bet dabar jau vazineja su volvo v70 2001 metu 2.5 tdi.Tipo sitas patvaresnis. Nu kai per viena isvaziavima padarai apie 5000 stukas kilu minimum tai patvarumas svarbu.

ir kiek padidetu kw aciu

?

Standartine rida

Busit Ponas su "Ubago terba", prasom keiskit

Pirmiausia reikia nustatymus pasiziureti, degima kuro norma.Jei remontuota siurblio elektronika, galimas variantas , kad kuro norma per maza todel ir yra problemu su uzsivedimu.

Sveiki, jei galit greitai padekit nors bsk apliunkui kas gali buti, dingsta gazas, spaudi pakyla iki 1000aps, ir vsio vietoj, pastovi bsk , uzkuri, greit duodi gazo opa iki 5000aps ir bsk uzsikerta ir nukrenta, filtrai keisti visi. KAS MAZDAUG GALI BUTI>?? Siurblys nejaugi?

Siurblys arba kazkas su kuro sistema blogai.

parduodu gera varikli pasato delfino 94metu 1, 9 TDI 66KW GAL KAM REIKIA?

http://autogidas-img.dgn.lt/2_1_358454/image.jpg

Sveiki , kokie kurio pliusai ir minusai ir , kuris butu geriausias variantas tiek komforto , tiek remonto atzvilgiu , idomios jusu nuomones gal yra kokiu niuansu , kurie pades apsisprest galutinai ?

Taigi klausimas toks: iš kur ateina i ji tie linijiniai laidai nes man ten neateinabarovė bet atrodo viskas tvarkingai ten, nerandu nuo kur jie ateina

Kaip galima butu diagnoziuoti bloga velenėlių veikimą bei siurblio?

Sveiki. Vaziuojant ilgesni atstuma, pvz autostrada isijungia ir pradeda mirkseti check engine lempute, tada masina paspaudus gaza pradeda mirkseti, sustojus salikelej ir per naujo uzvedus automobili, tam kartui susitvarko, bet veliau vel tas pats. Dazniausiai vaziuoju ant duju, dabar bandau ziureti ar ant benzino bus tas pats. Deagnostika rodo, kad yra problemu su antru ir treciu cilindru, bei su benzino purkstukais. Galbut kazkam yra buve nutike kazkas panasaus ir zinot ka daryt ar ka patarti?

Idomus straipsniukas megstantiems "laikini turizma"ir kempingus LT "Lietuvos kempingų žemėlapis: norinčius sutaupyti gąsdina baudomis" Rūta Levickaitė, www.GRYNAS.lt 2015 m. gegužės 2 d. 15:00 Deje, siame straipsniukyje nepsakyta ir kitu dalyku, kad privatus verslininkai su besmegeniais korumpuotais valdininkais siekia isvaryti autoturistus isviso is kempingu, kad nukreiptipoilsiautojus i savo kaimo turizmo baidukles ir termitynus, bei bus siekiam privatizuoti beveik visus parku mkempingus ir apmokestinti.Gal ir gerai butu del tvarkos?Ka manot?Bet tokie dradimai ir kaip siame tekste zemiau minimi yra absurdas, nes vz nei aš nei mano draugai niekadsa nešiukšlina ir nešiukšlino gamtoje nei keliaudami.Aišku yra tokių avimų, kurie šika savo Tėvyneje kaip tvarkte kur papuola.Va tokius tegu baudžia nes jau apsivemti gakima.Tik rie ko čia mes?Pvz Aukštaitijos ir konkrečiai Labanoro parke ketina išvis padaryti kad liks vieas labai brangus privatus kempingas ir tik MOTELIAI BOTELIAI KAIMO TURIZMO BAIDYKLES Mūsų šalyje legaliai veikia 25 kempingai ir juose turi tilpti visi poilsiautojai, o nusprendus stovyklauti kitur, gali tekti susimokėti nemažą baudą. Už ką vieni noriai susimoka, kiti linkę gauti dykai. Prie ežerų ar pajūrio zonoje, vos tik atšilus sukrunta įsikurti poilsiautojai, tačiau ne visi tai daro tam pritaikytose vietose. Kartais inspektorių užtikti poilsiautojai yra tik įspėjami, tačiau įžūliems piliečiams išrašomos ir baudos, siekiančios iki 56 eurus. Restoranas kempinguose užsieniečiams kelia šypsnį Lietuvos kempingų asociacijos prezidentas Vygantas Lazauskas GRYNAS.lt teigė, kad per visą Lietuvą yra apie 25 kempingai. Panašiai tiek turi ir kaimynai latviai bei estai. Tiesa, lyginant Lietuvos kempingus su Latvijos, pastebima, kad kaimynų kempingai yra šiek tiek mažesni. „Mūsų kempingai maždaug visi yra panašaus dydžio, visuose yra minimalios paslaugos, - tikino pašnekovas. - Negalima sakyti, kad tas kempingas, kuris teikia tik minimalias paslaugas, yra blogas, kadangi ne visiems reikia daugiau paslaugų. Tam, kuris atvažiuoja su kemperiu, nereikalingas stacionarus namelis. Lietuviškuose kempinguose labai dažnai būna restoranas, tai vakariečiams visiškai neįprasta ir laikoma aukšto lygio kempingu. Kempingai su restoranais yra ir Nidoje, ir Obuolių saloje, esančioje Molėtuose, ir Druskininkuose, Kurtuvėnuose." V. Lazauskas pastebi, kad Lietuva stokoja atostogavimo kempinguose tradicijų: „Mes neturėjome galimybės turėti kemperių, mobilių namelių, kurie pervežami. Užtai ir norima, kad kempingas turėtų stacionarius namelius. Matau tendenciją, kad dauguma kempingų juos ir statosi kiek galėdami. Todėl bendra kokybė gerėja“, - tikino pašnekovas. Valstybinis turizmo departamentas (VTD) konstatuoja, kad Lietuvoje vis dar nėra susiformavusi tradicija atostogauti kempinge - palapinėje, namelyje ar mobiliame namelyje. Lietuviai kempinguose apsistoja dažniausiai 1-2 dienoms arba savaitgaliui, nors užsienyje yra populiaru kempinge atostogauti ilgiau. „Tiek šiuo metu veikiantys kempingai, tiek statomi naujai dažniausiai yra projektuojami trumpalaikei nakvynei, apsistoti su auto namais ir palapinėmis. Manome, kad kempinguose reikėtų kelti teikiamų paslaugų kokybę ir įvairovę, jog jie turistus skatintų apsistoti ilgesniam laikui“, - rašoma departamento GRYNAS.lt atsiųstame atsakyme. Anot V. Lazausko, Lietuvoje daugiausiai turime kempingų, įvertintų trimis žvaigždutėmis – viena žvaigždute vertinamos tos poilsiavietės, kurios turi tik minimalią infrastruktūrą, o keturiomis – patys prabangiausi. Lietuviškuose kempinguose labai dažnai būna restoranas, tai vakariečiams visiškai neįprasta ir laikoma aukšto lygio kempingu. Tokių su restoranais kempingų turime ir Nidoje, ir Obuolių saloje Molėtuose, ir Druskininkuose. V. Lazauskas „Kempingo pavadinimas visiems asocijuojasi su tuo, kad čia galima apsistoti tik su auto namu, nežinau, kodėl taip yra. Dėl to naujai statomi, projektuojami kempingai orientuojasi būtent į tai, nors patys lietuvaičiai nelabai keliauja su auto namais, daugiausiai tai – užsieniečiai. Pasukome ta kryptimi, kad daugiau priimtume užsieniečių, nors vakarietiškuose kempinguose daugiausiai vietiniai lankosi“, - atkreipė dėmesį Lietuvos kempingų asociacijos prezidentas. VTD duomenimis, Lietuvos kempingus aplanko turistai iš Europos ir kitų pasaulio šalių, tiesa, europiečiai sudaro didžiąją užsienio turistų dalį. Daugiausiai užsienio turistų sulaukia pajūrio kurortų ir didžiųjų miestų kempingai, kadangi greta yra ką aplankyti ir pamatyti, be to, šalia driekiasi tranzitiniai keliai per Lietuvą. Lietuviškų kempingų infrastruktūra artima mažų užsienio kempingų (iki 100 aikštelių) infrastruktūrai ir gali konkuruoti su užsienietiškais. Su didelių kempingų (1000 aikštelių ir daugiau) infrastruktūra taip pat galime konkuruoti siūlydami greta teikiamas paslaugas: restoranai, kirpyklos, parduotuvės, vandens parkai, žirgynai, pliažai ir t.t.“, - rašoma turizmo departamento pateiktame atsakyme. Lietuvos kempingų asociacijos prezidento nuomone, tai, kad lietuvių nelabai traukia kempingai, lemia ir megapolių Lietuvoje nebuvimas: „Gal dėl to yra mažiau žmonių, kurie nori važiuoti į gamtą. Kiekvienas turi bobutę kaime ar sodą ir tokias ekonomines atostogas praleidžia ten pat sode. Tai irgi yra savotiška konkurencija kempingams“, - kalbėjo V. Lazauskas. „Laukinis“ turizmas klesti ir Europoje Anot Valstybinio turizmo departamento atstovų, tai, kad kempinguose nori apsistoti ne visi poilsiautojai ir ieškoma dykų alternatyvų, nėra tik lietuviškas bruožas. „Laukinis“ turizmas - aktuali problema visoje Europoje. „Pagrindinė priežastis - taupymas arba noras apsistoti „geresnėje“ vietoje, nors tai neretai pažeidžia gamtosauginius reikalavimus. Lietuvoje nėra bendros stovyklavimo-kempingavimo tvarkos, dėl to nėra aišku, pavyzdžiui, ar nakvynė stovėjimo aikštelėje ar šalikelėje leistina, kiek gali stovėti turistų auto namų ar palapinių privačioje valdoje, kur tai verslas, o kur – svečiai“, - sakė turizmo departamento atstovai. Su šia nuomone buvo linkęs sutikti ir Lietuvos kempingų asociacijos prezidentas. Jo teigimu, nelegalių kempingų problema yra išlikusi, tačiau sunku pasakyti, kiek procentaliai ji sudaro visos Lietuvos turizmo rinkos. „Nėra bendros tvarkos, kaip visa tai turėtų vykti – ar galima sustoti stovėjimo aikštelėje kemperiui, o ar nakvoti galima – nežinau. Yra ir Vilniuje aikštelių, kur atvažiavę turistai nakvoja. Arba, sakykime, kurortuose stebime tendenciją, kai privačiuose valdose pristatyta auto namų“, - sakė V. Lazauskas. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Aplinkos apsaugos skyriaus geografė Agnė Tamošiūnė, paklausta apie nelegalių kempingų problemą, teigė, kad saugomose teritorijose yra parko apsaugos reglamentai, kurie draudžia bet kur statyti kemperius ir palapines. Tačiau, deja, tokios tvarkos paiso ne visi. „Kemperius galima statyti tik kempinguose. Daugiausiai problemų yra pajūryje, Kuršių nerijos nacionaliniame parke, kur tikrai kartais aptinkama tokių atvejų, kai kemperiai stovi pajūryje, automobilių stovėjimo aikštelėse. Ten vykdoma prevencinė reindžerių veikla ir skiriamas įspėjimas arba surašomas administracinių teisės pažeidimų protokolas“, - sakė A. Tamošiūnė. Pagrindinė priežastis - taupymas arba noras apsistoti „geresnėje“ vietoje, nors tai neretai pažeidžia gamtosauginius reikalavimus. Lietuvoje nėra bendros stovyklavimo-kempingavimo tvarkos, dėl ko nėra aišku, pavyzdžiui, ar nakvynė stovėjimo aikštelėje ar šalikelėje leistina, kiek gali stovėti turistų auto namų ar palapinių privačioje valdoje, kur tai verslas, o kur – svečiai. Valstybinis turizmo departamentas Ji pateikė sąrašą dešimties kempingų, įsikūrusių saugomose teritorijose: 1. Kuršių nerijos NP (Nidos kempingas, Nidoje); 2. Nemuno deltos RP (Ventainė, Ventės kaimas); 3. Pajūrio RP (Žiogelis, Karklės kaimas); 4. Kurtuvėnų RP (Kurtuvėnai, Kurtuvėnuose); 5. Panemunių RP (Medaus slėnis, Šilinės kaimas); 6. Vištyčio RP (Pušelė, Žirgėnų kaimas); 7. Labanoro RP (Mindūnai, Kamužės kaimas); 8. Aukštaitijos NP (Palūšės, Palūšėje); 9. Tytuvėnų RP (Sedula, Skogolio km., Tytuvėnų sen., Kelmės raj.); 10. Trakų NP (Slėnio g. 1, Trakai). Jų tikslias vietas rasite ČIA. Mano, kad oficialių kempingų per mažai Savo ruožtu Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius GRYNAS.lt teigė manantis, kad nelegalių kempingautojų atsiranda ne tik iš „taupumo“, bet dar ir dėl to, kad kempingų turime nepakankamai. „Viena problema, kad oficialiai įrengtų kempingų yra per mažai. Čia mes kalbame apie kempingus, kurie turi statusą, tam tikrą žvaigždučių sistemą - kaip viešbučiai. Jeigu žiūrėtume į visą pajūrį, turime vieną Nidoje, vieną Giruliuose ir vienas asmuo privatų kempingą yra įsirengęs ir Pajūrio regioniniame parke. Vieną kempingą planuoja Palangos savivaldybė, vieną etapą jau yra pabaigusi, gal šiemet sezoną jau ir pradės. O visos kitos vietos, kurias turi privatūs žmonės, turi stovyklaviečių statusą, kuriose priima ir kemperius. Jos reklamuojasi kaip kempingai, bet oficialaus tokio statuso neturi“, - kalbėjo D. Nicius. Yra problemėlė su stovyklautojais, kurie atvažiuoja į paežerę su automobiliais, palapinėmis arba baidarėmis atplaukia. Jie įsikuria neleistinose vietose, ne stovyklavietėse. Dažniausiai skiriamos baudos. A. Juodelis Anot jo, problema, kuomet poilsiautojai įsikuria neleistinose vietose, praktiškai kartojasi kiekvienais metais. „Tai yra verslas – visuomet galioja paklausos ir pasiūlos modelis. Bent jau pas mus pajūrio parke teritorijų, kuriose gali būti vystoma rekreacinė veikla, yra pakankamai daug, tiktai dauguma jų yra privačios ir ne visiems žmonėms apsimoka tokią veiklą vystyti, nes sezonas yra trumpas – du mėnesiai“, - sakė pašnekovas. Anot jo, pasitaiko pavienių atvejų, kai tiek Nidoje, tiek kituose pajūrio ruožuose, kemperių savininkai naudojasi viešomis erdvėmis, skirtomis poilsiauti ribotą laiką ir ten, pavyzdžiui, nakvoja per naktį. „Karklėje prie savo lankytojų centro turime įrengtą automobilių aikštelę, kurioje šiais metais planuojame nurodyti, kad naktį automobiliai nebūtų statomi. Ne dėl to, kad pykstame, jog jie kažką blogo daro, bet buvo ne vienas atvejis, kai ten, kur apsistoja, palieka šiukšlių, netgi ir fekalų išleidžia iš kemperių, taigi lieka apšnerkštos teritorijos. Ir tai netgi daugiau būna ne lietuviai, o užsieniečiai, kurie bando išvengti susimokėjimo už paslaugas“, - aiškino D. Nicius. Jis pripažino, kad teisiškai parko direkcija gali paskirti baudas nedrausmingiems poilsiautojams, tačiau ilgalaikio apsistojimo atvejų vietose, kuriose draudžiama tai daryti, nėra daug. „Keliauja jaunimas ir yra vienos nakties principas – kai naktį išmiegi, iškeliauji. Jeigu kažkur paplūdimyje žmogus su miegmaišiu įsikuria (gal ir dėl romantikos), niekas nebaudžia. Kad būtų įsikuriama su palapinėmis ir masiškai poilsiaujama... Tai yra labiau pavieniai atvejai. Būna fiksuojama po keletą atvejų, surašomos baudos. Už saugomos teritorijos režimo pažeidimą, priklausomai nuo vietovės, kur tai daroma, skiriamos 145 Eur baudos“, - sakė D. Nicius. Inspektorius: įpročiai keičiasi Aukštaitijos nacionalinio parko Kraštotvarkos skyriaus vyr. inspektorius Andrius Juodelis GRYNAS.lt teigė, kad Labanoro regioniniame parke daugiau pažeidimų fiksuojama dėl kemperių, pastatytų tam nepritaikytose vietose, o Aukštaitijos nacionaliniame parke – dėl stovyklaujančių prie ežerų. „Yra problemėlė dėl stovyklautojų, kurie atvažiuoja į paežerę su automobiliais, palapinėmis arba baidarėmis atplaukia. Jie įsikuria neleistinose vietose - ne stovyklavietėse. Dažniausiai skiriamos baudos. Jeigu atvažiuoja ir pažeidimas nežymus – tik vienu ratu ant žolės užvažiavę, užtenka ir pokalbio. Bet jeigu įsikūrę nemažai mašinų, dega laužas, pilna palapinių – žmonės yra baudžiami“, - teigė A. Juodelis. Anot jo, pažeidimų skaičiui didelę įtaką turi sezoniškumas – natūralu, kad kai orai labai šilti, poilsiautojų daugiau, tarp jų daugiau pasitaiko ir pažeidėjų. Ne dėl to, kad pykstame, jog jie kažką blogo daro, bet buvo ne vienas atvejis, kai ten, kur apsistoja, palieka šiukšlių, netgi ir fekalų išleidžia iš kemperių, taigi lieka apšnerkštos teritorijos. Ir tai netgi daugiau būna ne lietuviai, o užsieniečiai, kurie bando išvengti susimokėjimo už paslaugas. D. Nicius „Kažkiek įtakos turėjo ir 2008 metų krizė. Įsibėgėjus krizei, žmonių paežerėse padaugėjo, matyt, buvo pasikeitę žmonių įpročiai – gal anksčiau važiuodavo į užsienį, ar pajūrį“, - svarstė A. Juodelis. Šiuo metu poilsiautojams, pažeidžiantiems saugomų teritorijų režimą, gresia bauda nuo 28 iki 56 eurų. Pirmą kartą prasižengusieji gali atsipirkti puse minimalios baudos – 14 eurų. „Įpročiai, aišku, keičiasi – jeigu stovyklaujama nelegaliose stovyklavietėse, paliekama žymiai mažiau šiukšlių. Keičiasi viskas į geresnę pusę“, - apibendrindamas lietuvių stovyklautojų įpročius sakė A. Juodelis.

Sweiki domintu e39 savininku pasisakymai, turiu 318is noreciau keisti i 528 B/D kokia manote butu reali priemoka ?

dar

nu vat as irgi ta pati zejau kur nuorodoj bet kolkas neskubu niekur

Joks as tau ekspertas tik pasakiau savo nuomone ir tiek, man nepatinka penkti is ju nieko geresnio uz jo trece nematau isvaizda tai tikrai geresne trecio.

tiksliai..

Kokybei nejautrus paprasti dyzeliai. Turbininiai nejautrus iki tol kol nesugenda. o paprastam dyzeliui cia jau kaip traktoriui pili ka nori

Raidziu spalvotumo ? Pirk su visom zaliom tikrai neapsiriksi, ir zalia saliura eis tada pilti, bus prie bako pazymeta kad galima. Koks skirtumas kokios spalvos raides ir tt ? TDI cia tau jei ka isvis net rysio su dyzeliu neturi. Nes galima ir benzinini tiesioginio ipurskimo varykli su turbo pavadint TDI. Perki su 1Z modelio varykliu ir darai jau ka nori, cipuoji ar dar koki velnia, ka leis jau kisene.

Su kabrikais ziema salta bus ir mergikiu netures Gales vienas vaziuoti ziema

Dyzeliukas m na nezinau, nera tokios galios kaip su benzinu.Kad turejau masinai pinigu tai ir benzui turiu, zinau ka pirkau ir kiek turesiu i ja pilsu.Esu tam pasiryzes

Suprantu

Tada tik coupeKad panos nepabegtu...

taip, nebent su kokiu mech defektu, bet ir tai kazin

audi c4 tdi, rimtaiuz tiek pinigu imanoma rasta dar gera

niekas geriau nezino, ko tu nori, nei tu pats.Pasiprasyk koki patyrusi artima giminaiti, drauga, kad priziuretu pirkimo procesa, kad nenusipirktum visisko slamsto ar su netvarkingais popieriais.Uz 500 ar uz 1000 ar uz 3000 vistiek reikes papildomu investiciju.Net jei nieko nereikes smarkiai remontuot, vistiek bus islaidos.Registracijos, draudimai, tech. apziura, paprasciausi butiniausiu detaliu pakeitimai ileks tikrai ne viena simta euru.Dar gali klaust kas neaisku