Vaziuojant vibracija atsiranda (95 psl.) (4705)

Aciu, tikriausiai bus gumos, nes viskas prasidejo, kai padangas ziemines pasikeiciau, kai vazinejau su vasarinem, viskas okey buvo

Matos kad nesi nieko panasaus dares tad geriau palik tai daryti kas daro ir ismano.Jei garaziukuose tai bent is pazystamu ruose kitu atveju metai ir spaklius krenta Dazymas tiktai kameroje jei nori kokybes jei garazai bus nemazai siuksliu po dazais ir lanku tad kai saulute islys pamatysi visas ryskes ir siuksles. Cia ikeliu tau biski literaturos pasiskaitymui Automobilių dažymas Perdažyti automobilį – darbas ne mėgėjams Bėgant laikui automobilio spalva ima blankti, atsiranda įvairiausių įbrėžimų, dėmių. Tada turbūt ne vienas savininkas susimąsto, kad transporto priemonę reikia perdažyti. Tačiau ne visi žino, kam ryžtasi. Jei nusprendėte, kad laikas atnaujinti savo automobilį, problema bus ne kaip tai padaryti, o ką pasirinkti, nes rinkoje gausu įvairiausių dažyti skirtų medžiagų: emalių, gruntų, lakų ir kt. Paruošimas dažyti Dažymas – tęstinis darbas, paprastai prasidedantis nuo suvirinimo ir išlyginimo. Kitas etapas – paviršių šlifavimas ir valymas, rūdžių, tepalų, riebalų šalinimas. Pirmiausia kėbulo paviršius gruntuojamas. Tai labai atsakingas momentas. Jeigu kuri nors vieta gruntu bus padengiama nekruopščiai, kiti darbai gali nepasisekti. Siekiant, kad automobilis būtų atsparus vandeniui ir korozijai, ant kėbulo visada tepama hermetiko. Norint išvengti korozijos ir išsaugoti kėbulą nuo smulkių akmenukų, mašinos dugnas dengiamas apsauginiu gruntu. Paskui nuglaistoma, vėliau – dar tiksliau. Kiek reikės tepamo glaisto sluoksnių, priklauso nuo glaisto tipo ir paviršiui išlyginti reikiamo jo kiekio. Paprastai glaistas sukietėja per 15-20 minučių, jei temperatūra yra 20 laipsnių šilumos. Glaistui sutvirtėjus, paviršius šlifuojamas. Vėliau dažomas paviršius padengiamas grunto porų užpildu, jis užglaisto ne tik poras, bet ir šlifuojant likusius nelygumus. Paruošus pagrindą, ant kurio bus purškiami dažai, tepamas gruntas. Jis leis mašinai greičiau išdžiūti, todėl bus galima greičiau purkšti dažus. Įbrėžimų užtaisymas Negilūs įbrėžimai viršutiniame dažų sluoksnyje gali būti lengvai paslėpti naudojant vaškinį pieštuką ir (arba) spalvotą poliruoklį. Jei siauri įbrėžimai gilesni, tiks vaškinis pieštukas. Prieš tepant pieštuku, įbrėžimus reikėtų išvalyti. Tam puikiai tiks spiritas, benzinas arba net degtinė. Galima poliruoti šveičiamuoju poliruokliu. Jei įbrėžimai platūs, reiks papildomai dažyti. Šiam tikslui galima naudoti emalį arba akrilinius dažus. Jie labai atsargiai užtepami ant įbrėžimo, stengiantis neišteplioti aplinkui – galima naudoti acetone nuplautą šepetuką arba net nusmailintą degtuką. Prieš dažymą įbrėžimas turi būti išvalytas, kad nebūtų riebalų, ir išplautas. Labai plonus įbrėžimus galima užtepti pieštuku, bet jį teks kaskart atnaujinti, nes toks užtaisymas nėra patvarus. Platesnius ruožus būtina papildomai dažyti. Norint neištepti mašinos, įbrėžimo perimetrą galima apklijuoti pleistru arba lipnia juosta, bet tik tokia, kuri vėliau lengvai nuimama. Įbrėžimai iki metalo užtaisomi tik papildomai dažant. Gruntuotoms mašinoms rekomenduojamas bent vienas plonas grunto sluoksnis, nes įbrėžimas yra labai gilus, o užteptas gruntas leis tvirčiau laikytis dažams. Kai gruntas išdžiūsta, reikėtų užtepti 2-3 plonus dažų sluoksnius ir leisti išdžiūti. Jei pažeidimo vieta pageltusi, vaistiniu spiritu arba benzinu reikėtų ją nuvalyti iki metalo, drėgna kempine pašalinti chemikalų pėdsakus, vėliau nušluostyti sausu audiniu ir užtepti grunto. Čia labiausiai tiktų turintis antikorozinių priedų gruntas, toks skirtas tepti aprūdijusius paviršius. Dažytų plastikinių buferių įbrėžimus užtenka kruopščiai padažyti, naudojant remontinį flakoną, nors lankstiems paviršiams yra specialių gruntų, leidžiančių dažyti buferius ir kitus elastingus elementus. Dažymo subtilybės Sunkiausia vairuotojui pasirinkti, kam patikėti dažyti savo automobilį – privačiam auksarankiui meistrui, specializuotai dirbtuvei ar servisui. Privatininkai pasikliauna savo žiniomis ir patirtimi. Jų darbų kainos bus mažiausios, tačiau kokybė – ne visada geriausia. Specializuotos dažymo dirbtuvės meistrų darbas įkainotas bent 20 proc. daugiau negu privatininkų. Serviso darbas bus brangiausias, tačiau čia turima visa reikiama įranga, dirba kvalifikuoti meistrai. Sutvarkyti nebrangių automobilių subraižytus paviršius gali ir privatininkai, tačiau sudėtingą visos mašinos dažymą vertėtų patikėti specialioms dirbtuvėms. Prieš pradedant dažyti automobilį, reikia apsaugoti, kad jis nebūtų aptaškomas. Yra keletas apsaugos būdų. Paviršiai, esantys prie dažomos vietos, uždengiami popieriumi. Jei būtina tiesi linija, galima naudoti medicininį pleistrą. Kai kurie dažytojai šalia esančius paviršius padengia 30 proc. glicerino, 20 proc. dekstrino, 40 proc. kreidos ir 10 proc. vandens mišiniu. Jis lengvai nuplaunamas vandeniu. Tik reikia saugoti, kad mišinys neužtikštų ant dažyti paruošto paviršiaus. Labai kruopščiai būtina paruošti emalį. Dažai turi būti gerai sumaišomi ir atskiedžiami, kol pasidaro reikiamo klampumo. Atidarius indą, reikia pašalinti paviršiuje susidariusią plėvelę ir išmaišyti švariu įnagiu. Dažai paprastai purškiami, pirmas sluoksnis būna klampiausias. Prieš purškiant antrą sluoksnį daroma 5-7 minučių pertrauka. Antram ir trečiam sluoksniui naudojami skystesni ir ne tokie klampūs dažai. Reikia saugotis dulkių Daug nepatogumų dažant kelia dulkės. Dirbant namų sąlygomis ir neturint specialios kameros, jų išvengti sunku, tačiau galima sumažinti koncentraciją. Jei dažoma garaže, patalpas reikėtų sudrėkinti, tada dulkės nusės. Jei norima dažyti lauke, pasirenkamas uždaras, nuo vėjo apsaugotas kiemas. Patartina dažyti anksti rytą. Labai svarbus veiksnys, turintis įtakos automobilio dažymo kokybei, yra dažams purkšti naudojamo suspausto oro švara. Jei oras patenka iš centrinės magistralės arba kompresoriaus, gali būti, kad jame bus mineralinių tepalų ar vandens. Abu šie elementai neigiamai veikia dažymo kokybę. Dėl tepalų susidaro „kateriukai”, o vanduo po dažų paviršiumi išpučia burbuliukus. Norint išvalyti orą, prieš purkštuką turi būti įrengtas tepalų rinkiklis. Bene sudėtingiausias procesas dažant automobilį namų sąlygomis yra džiovinimas. Džiovinant sintetinį emalį vyksta dvi fazės: pirma – išgaruoja tirpiklis, o vėliau, veikiant aukštai temperatūrai, susidaro plėvelė. Nustatyta, kad esant aukštesnei temperatūrai greičiau vyksta polimerizacijos procesas, gerėja plėvelės kokybė, ypač – atsparumas vandeniui ir tvirtumas. Kai kurie dažytojai, norėdami sumažinti džiuvimo temperatūrą, naudoja katalizatorius. Bet jie pakeičia dažų atspalvį, o tai ypač matyti naudojant šviesius tonus. Manoma, kad dažant automobilį namų sąlygomis vertėtų leisti džiūti natūraliai. Tiesa, teks laukti ne mažiau kaip tris paras, bet danga bus švari ir patikima.

Parašė Domas · 2007 spalio 26 18:25:47 · 2 komentarai · 2864 Peržiūros · Gal tema ir nevisiskai ten kur turetu but, taciau jei kam trugdys perkelkit i straipsnius ar panasiai. Taigi, keliatas dalykeliu kuriuos vertetu zinoti apziurint automobili: 1. Prieš perkant automobilį, paruoškit ir pasiimkit su savim mažą magnetuką, susuktą į skudurėlį. Jį susukt tokiu būdu, kad jis vos vos laikytusi ant šaldytuvo. Toks daikčiukas padės jums suprast, buvo automobilis patekęs į avariją ar ne. PASTABA: jau yra ir specialių prietaisų, skirtų nustatyti dažų sluoksnio storiui ant tam tikros automobilio vietos. Kainos prasideda nuo 20 lt. 2. Jūs turite sužinoti buvo perdažytas automobilis ar ne, ar ne prarūdijęs kėbulas. Ir tas ir tas, sumažina automobilio gyvavimo laiką, ir žinoma KAINĄ. Lipdukai, juostelės, užrasai dažniausiai skirti tam, kad paslėpti kėbulo defektus. Peržiūrėkite visas gumines ir plastmasines dalis, ant jų neturi būti dažų. Atidarykit kapotą, ir palyginkite dažų spalvas po kapotu ir ant kėbulo. 3. Patikrinkite kaip užsidaro visos durys. Atminkite, pas automobilį su geru kėbulu "zazorai" turi būti vienodi. 4. Apžiūrėkite ratus. Labai svarbu yra, kad padangos susidevėjimas būtų tolygus, nes kitaip tai rodo pakabos defektus (nors ir blogą suvedimą). Jeigu ratlankiai yra iš lengvųjų metalų lydinio, tai po smugio gali atsirasti deformacija. 5. Dabar apie variklį. Benzino kvapo visiškai negali būti. Viskas po kapoto dangčiu turi būti švaru, kitaip purvas gali nurodyti tai, kad slepiamas koks nors variklio defektas ( pvz. alyvos nutekėjimas). Jei ką nors radot, yra galimybė, kad variklis buvo perkaitęs. 6. Pasistenkite surasti instrumentų žymes (ant varžtų). Jei rasite jų, tai reikš, kad į varyklį jau buvo landžiota, reiškia buvo kažkokių gedimų. O tai gali ir pasikartoti. 7. Atidarykite alyvos įliejimo angos dangtį. Jei ant jo yra tokia substancija panaši į pastą ( juodos spalvos), tai reiškia, kad variklio tepimo sistema yra ne visiškai tvarkinga, arba gali būti net toks variantas, kad variklis buvo perkaitęs. Visiškai tvarkingame variklyje, viskas ką jūs pamatysite viduje turi buti auksinio atspalvio. 8. Jei yra atskira anga ant radiatoriaus, tai gerai ją apžiūrėkite. Rūdys ant jos gali reikšti (vėl) variklio perkaitimą. Antifrizas ar tosolas gali būti bet kokios spalvos, bet jis turi būti permatomas, be visokių priemaišų. Ant jo paviršiaus neturi būti alyvos dėmių. 9. Apžiūrėkite visas gumines dalis. Ant jų neturi būti jokių įtrūkimų. Labai atidžiai apžiurėkite aukštos įtampos laidus(AIL), ir visus dirželius. Jei AIL atrodo taip, lyg per juos perėjo švitriniu popieriu, tai gali reikšti, kad norima nuslėpti pagaminimo datą (ant jų tai dažnai rašoma), arba jų senumą. 10. Užveskite variklį, atidarykite alyvos užpilimo angos dangtį. Patikrinkite, kad iš ten neitų išmetamosios dujos. Tai reikštų, kad greitai prireiks bloko remonto. 11. Patikrinkite išmetamasias dujas. Jos turi būti blankiai-pilkos. Jei juodos- kuro sistemos defektas, jai mėlinos- į degimo kameras patenka alyva. 12. Patikrinkite pakabą. Dabar truputi pravažiuokite. Kai pradedat judėt, neturi būti jokių pašalinių garsų. Stabdant irgi. Sustokite. Išsukit vairą iki galo, bandykit pajudėt. Tokioj padėtyje, pašaliniai garsai reikštų "granatų" defektus. 13. Stabdžiai. Ant asfalto staigiai iki galo paspauskit stabdžius. Išeikit, apžiūrėkit likusias žymes. Jos turi buti simetriškos ir tiesios. Stabdant vairo neturi traukti į kurį nors šoną. 14. Apžiūrėkite amortizatorius. Ant jų neturi būti alyvos žymių. 15. Pasukiokit vairą. Jokių pašalinių garsų neturi būti. 16. Perkant Dyzelinį aparatą, padirbus varikliui ir jį išjungus jis turi baigti dirbti tą pačia akimirką. Jei pasukus užvedimo raktuką išjungt variklį susidaro įspūdis, jog alkūninis velenas dar keleta kartelių prasisuko, reiškia, jog variklis jau gerai "pavargęs". 17. Kitas patarimas perkant dyzelinį variklį - pažiurėti, ar guminės žarnos, kuriomis teka aušinamasis skystis, nėra labai kietos, nes jei jos kietos - reiškia, jog į aušinimo sistemą patenka slėgis iš cilindrų, o tai pirmasis rimto remonto požymis. 18. Reikia atkreipti dėmesį į priekines lempas - jos turi būti to paties gamintojo. Skirtumas gali reiškti buvusį priekio defektą. 19. Kiek įmanoma daugiau apžiūrėti įvairių detalių, ant kurių įspausta pagaminimo data. Jei daug kur skiriasi - mašina buvo perrinkinėjama, o tai gali būri avarijos ar net skendimo požymis. 20. Elektros instaliacijoje automobilių gamintojai nenaudoja buitinių "izoliacijų", todėl į tai reikėtų atkreipti dėmesį 21. Dar svarbu, nors pasitaiko retai, bet atkreipti dėmesį, ar nėra perkalti kėbulo (po kapotu) numeris. Tai gali sudaryti problemų ne tik registruojant Regitroje, bet ir vykstant į užsienį. 22. Jei automobilis (pergazavus) meta tirštą baltą dūmą, beveik kaip garą, galimas variklio tarpinės nesandarumas ir aušinimo skystis patenka į variklio degimo kameras. Tuo atveju reikėtų (sušilus varikliui iki darbinės temperatūros) paspaudyti aušinimo sistemos žarneles (išsiplėtimo bakelio kamštis turi būti tampriai užsuktas), jeigu jos kietos ir neina jų įspausti - vadinasi tarpinei "kaput". Važiuoti šiek tiek dar galima šiuo automobiliu, tačiau patartina būtų atlaisvinti išsiplėtimo bakelio kamštį, kad slėgis nesuplėšytų radiatoriaus. (Ačiū Oskarui.) 23. Jei nuėmus gumą nuo oro filtro ir pirštu patrinus iš vidaus yra tepalo - reiškia su motoriuku problemos (Ačiū Vygantui). 24. Reikia užvedus variklį užtraukti rankinį stabdį ir įjungus bėgį iš lėto leisti sankabą. Jei mašina pradeda gesti tai gerai, jei ne - tai gali reikšti sankabos degektą t.y. buksuoja sankaba ir artimiausiu metu reiks keisti. (Ačiū Herkui) 25. Dar perkant automobilį reikėtų pajunginėti pavaras, nes gali buti kad susidėvėję(s) bėgio ar daugiau sinchronizatorius. (Ačiū Herkui) 26. Dar ne esminis dalykas, bet labai dažnai pasitaiko, kad niekas netikrina el. langų - o dažniausiai gale jie neveikia. Todėl patartina patikrinti. (Ačiū Herkui) 27. Kėbulas: Reikia pažiūrėti tarpus tarp kebulo dalių. Nelygus tarpai rodo buvusį defektą ir nemokšišką darbą. (Ačiū Tomui) 28. Patikrinti visus jungiklius, nes kartais tik nuvarius į TA pastebima, kad neveikia valytuvai ar lempos, jau nekalbant apie kruizo kontrolę ar klimato valdymą. (Ačiū Nerkai) 29. Patikrinkite ar nenuimtas katalizatorius, nes atliekant techninę apžiūra, katalizatorius būtinas. (Ačiū Genitai) 30. Visiems perkantiems bet kokios markės auto - skirkit laiko variklio įšyldymui iki kol įsijungs ventiliatorius (įjunkit šviesas, galinio lango pašildymą, tai užims nedaug laiko). Dažnai būna, kad tas ventiliatorius taip ir neissijungia - dėl elektros įvado pažeidimo arba paties vantiliatoriaus gedimo. Paskui tai priklausomai nuo markės nemažai kainuoja (diagnostika, keitimas arba remontas). Be to įšylus varikliui iki reikiamos pagal tehn.charekteristikas temperatūros turi kristi apsukos iki 500-900 aps/min (nuo variklio tipo). Jei jos nekrenta - tai parodo laisvos eigos vožtuvo gedimą arba termostato (neužsidaro) gedimą, tai papildomos kuro sąnaudos ir lėšos į remontą. (Ačiū Stasui) 31. Patarimas: kadangi dažniausiai darinėjamos vairuotojo durelės, sulyginkite vairuotojo durelių viršutinį kraštą su galinių durelių viršutiniu kraštu - jei vairuotojo durelės keliais milimetrais žemiau, mašina pravažiavus gerokai daugiau negu 100'000 km. (Ačiū Ramūnui) 32. Šioks toks būdas sužinoti apie automobilio tikraja ridą: atkreipkite dėmesį į automobilio pedalus, jei jie labai susidėvėję (nusitrynusi viršutinė pedalo dalis) ar vairas labai susidevėjęs, o automobilio rida maža, tai gali būti apgaulė. (Ačiū Dominykui) 33. Jei yra galimybė, tai išvažiuokite į kokią ilgesnę distanciją ir gerai paspauskite akseleratoriaus pedalą. Kai sustosite, palukėkite keletą minučių, jei iš po variklio lašės tepalai, tai jau reiškia, kad kažkur varo tepalą - gali būti rimtesnis variklio gedimas. (Ačiū Dominykui) 34. Pirkdami auto šiltuoju metų laiku būtinai pažiūrėkit kaip šildo auto vidų, nes dažniausiai žmogus sužino žiemą, kad jo auto nešildo. (Ačiū Mode) 35. Patarimas: Atkreipkite dėmesį i automobilio stiklus, tiksliau į užrašus ant jo, kad būtų originalus automobilio gamintojo ženklas. Ypač ant klijuojamų stiklų - tai priekinio ir galinio, - jei gamintojo ženkliuko nebus, tai vadinasi stiklas keistas tik idomu dėl ko (gal daužta)??? Galima įvertinti ir tai kad stiklas gali būti keistas paimtas originalus iš autolaužyno. (Ačiū Ričardui) 36. Tikrinant dyzelinio auto variklį, atidarykite bakelį, kur pilasi aušinimo skystis, jame neturi būti burbuliukų. Jei burbuliuoja - reiškia galvos ar tarpinės defektą. Ant laisvų apsukų gali nesimatyti, tai lėtai tempkite akseleratoriaus trosą ir žiūrėkite. Variklis turi dirbti gražiai be jokių papildomų garsų, lėtai spauskite akseleratorių ir klausykite. Taip pat atidarius dangtelį variklio, kur pilami tepalai, tepalų neturi taškyti ir kelti į viršų, tai reikštų, kad žiedam pabaiga, o tai, kad nėra kompresijos. Išskyrus atvejus, kai iškart po dangčiu stovi grandinė, pvz Mercedes Benz, ten ir turi taškyt, tai nuo grandinės. Dar - užsivest dyzelis turi iškart iš pirmo suktelėjimo ir užgest iškart tik išjungus. (Ačiū Skirmantui) 37. APD (automatinės pavarų dėžės) testavimas: 1. APD alyva turi būti šviesi ir nedvokti degėsiais. 2. Tepalo lygis APD matuojamas veikiant varikliui, prieš tai selektoriaus rankena turi būti perjunginėta į visus režimus (P;R;N;D;1;2;3). 3. Tepalo lygis turi atitikti esamą tepalo temperatūrą APD.Temperatūra užrašyta ant matuoklės.Jei ant matuoklės yra pažymėta tik min ir max riba, tai įkaitusioje dėžėje lygis turi būti - iki max ribos. 4. Įjungus D arba R režimą automobilis turi pradėti riedėti ne vėliau, kaip po 1, 2 s. 5. Sustojus nedidelėje įkalnėje D režime automobilis neturi riedėti atgal. 6. Važiuojant dideliais variklio apsisukimais, režimais 3;2;1 staiga atleidus akseleratoriaus pedalą turi jaustis automobilio stabdymas (selektoriaus rankenos neperjunginėkite jei variklio apsisukimai viršija 4 000 per min, ir aplamai nejunginėkite mašinai važiuojant tai nesuklysite ir netyčia nesulaužysite dėžės). 7. Yra daugiau APD testų, bet jie pavojingi pačiai APD. 38. Pastatykite automobilį lygioje vietoje ir ištiesintais priekiniais ratais. Patikrinkite priekinės ir galinės ašies važiuoklę. Pridėkite po 2, 3 ar 4 pirštus kiek telpa (tarp rato ir kėbulo) ir palyginkite kitos pusės - jei yra skirtingi tarpai vadiansi galejo būti daužta ar sutrenkta gerokai važiuoklė. (Atsiuntė Gizmou) Parengta pagal http://auto.kitoks.com KOMENTARAI #1 | aidas · 2007 lapkričio 20 22:41:31 o cia tai maladiec pirma kart pamaciau kaip automata patikrint #2 | Skersai_kaima · 2009 kovo 24 10:55:24 Labai geri patarimai! Dar galeciau pridurti nuo saves, kad svarbu atkreipti demesi ar sviecia visos prietaisu skydelio lemputes. Jei ijungus degima kazkuri (ios) nesviecia, yra 2 priezastys: 1- perdege; 2 - issukta..! Antru atveju gali buti labai liudnos pasekmes. Taip bandoma uzmaskuoti abs'o, srs'o, ausinimo sistemos ir kitu agregatu defektus. RAŠYTI KOMENTARĄ Turite prisijungti, norėdami parašyti komentarą. ĮVERTINK! 10/1012345678910 Reitingas: 10/10 (1 balsavo )

Idomus straipsniukas megstantiems "laikini turizma"ir kempingus LT "Lietuvos kempingų žemėlapis: norinčius sutaupyti gąsdina baudomis" Rūta Levickaitė, www.GRYNAS.lt 2015 m. gegužės 2 d. 15:00 Deje, siame straipsniukyje nepsakyta ir kitu dalyku, kad privatus verslininkai su besmegeniais korumpuotais valdininkais siekia isvaryti autoturistus isviso is kempingu, kad nukreiptipoilsiautojus i savo kaimo turizmo baidukles ir termitynus, bei bus siekiam privatizuoti beveik visus parku mkempingus ir apmokestinti.Gal ir gerai butu del tvarkos?Ka manot?Bet tokie dradimai ir kaip siame tekste zemiau minimi yra absurdas, nes vz nei aš nei mano draugai niekadsa nešiukšlina ir nešiukšlino gamtoje nei keliaudami.Aišku yra tokių avimų, kurie šika savo Tėvyneje kaip tvarkte kur papuola.Va tokius tegu baudžia nes jau apsivemti gakima.Tik rie ko čia mes?Pvz Aukštaitijos ir konkrečiai Labanoro parke ketina išvis padaryti kad liks vieas labai brangus privatus kempingas ir tik MOTELIAI BOTELIAI KAIMO TURIZMO BAIDYKLES Mūsų šalyje legaliai veikia 25 kempingai ir juose turi tilpti visi poilsiautojai, o nusprendus stovyklauti kitur, gali tekti susimokėti nemažą baudą. Už ką vieni noriai susimoka, kiti linkę gauti dykai. Prie ežerų ar pajūrio zonoje, vos tik atšilus sukrunta įsikurti poilsiautojai, tačiau ne visi tai daro tam pritaikytose vietose. Kartais inspektorių užtikti poilsiautojai yra tik įspėjami, tačiau įžūliems piliečiams išrašomos ir baudos, siekiančios iki 56 eurus. Restoranas kempinguose užsieniečiams kelia šypsnį Lietuvos kempingų asociacijos prezidentas Vygantas Lazauskas GRYNAS.lt teigė, kad per visą Lietuvą yra apie 25 kempingai. Panašiai tiek turi ir kaimynai latviai bei estai. Tiesa, lyginant Lietuvos kempingus su Latvijos, pastebima, kad kaimynų kempingai yra šiek tiek mažesni. „Mūsų kempingai maždaug visi yra panašaus dydžio, visuose yra minimalios paslaugos, - tikino pašnekovas. - Negalima sakyti, kad tas kempingas, kuris teikia tik minimalias paslaugas, yra blogas, kadangi ne visiems reikia daugiau paslaugų. Tam, kuris atvažiuoja su kemperiu, nereikalingas stacionarus namelis. Lietuviškuose kempinguose labai dažnai būna restoranas, tai vakariečiams visiškai neįprasta ir laikoma aukšto lygio kempingu. Kempingai su restoranais yra ir Nidoje, ir Obuolių saloje, esančioje Molėtuose, ir Druskininkuose, Kurtuvėnuose." V. Lazauskas pastebi, kad Lietuva stokoja atostogavimo kempinguose tradicijų: „Mes neturėjome galimybės turėti kemperių, mobilių namelių, kurie pervežami. Užtai ir norima, kad kempingas turėtų stacionarius namelius. Matau tendenciją, kad dauguma kempingų juos ir statosi kiek galėdami. Todėl bendra kokybė gerėja“, - tikino pašnekovas. Valstybinis turizmo departamentas (VTD) konstatuoja, kad Lietuvoje vis dar nėra susiformavusi tradicija atostogauti kempinge - palapinėje, namelyje ar mobiliame namelyje. Lietuviai kempinguose apsistoja dažniausiai 1-2 dienoms arba savaitgaliui, nors užsienyje yra populiaru kempinge atostogauti ilgiau. „Tiek šiuo metu veikiantys kempingai, tiek statomi naujai dažniausiai yra projektuojami trumpalaikei nakvynei, apsistoti su auto namais ir palapinėmis. Manome, kad kempinguose reikėtų kelti teikiamų paslaugų kokybę ir įvairovę, jog jie turistus skatintų apsistoti ilgesniam laikui“, - rašoma departamento GRYNAS.lt atsiųstame atsakyme. Anot V. Lazausko, Lietuvoje daugiausiai turime kempingų, įvertintų trimis žvaigždutėmis – viena žvaigždute vertinamos tos poilsiavietės, kurios turi tik minimalią infrastruktūrą, o keturiomis – patys prabangiausi. Lietuviškuose kempinguose labai dažnai būna restoranas, tai vakariečiams visiškai neįprasta ir laikoma aukšto lygio kempingu. Tokių su restoranais kempingų turime ir Nidoje, ir Obuolių saloje Molėtuose, ir Druskininkuose. V. Lazauskas „Kempingo pavadinimas visiems asocijuojasi su tuo, kad čia galima apsistoti tik su auto namu, nežinau, kodėl taip yra. Dėl to naujai statomi, projektuojami kempingai orientuojasi būtent į tai, nors patys lietuvaičiai nelabai keliauja su auto namais, daugiausiai tai – užsieniečiai. Pasukome ta kryptimi, kad daugiau priimtume užsieniečių, nors vakarietiškuose kempinguose daugiausiai vietiniai lankosi“, - atkreipė dėmesį Lietuvos kempingų asociacijos prezidentas. VTD duomenimis, Lietuvos kempingus aplanko turistai iš Europos ir kitų pasaulio šalių, tiesa, europiečiai sudaro didžiąją užsienio turistų dalį. Daugiausiai užsienio turistų sulaukia pajūrio kurortų ir didžiųjų miestų kempingai, kadangi greta yra ką aplankyti ir pamatyti, be to, šalia driekiasi tranzitiniai keliai per Lietuvą. Lietuviškų kempingų infrastruktūra artima mažų užsienio kempingų (iki 100 aikštelių) infrastruktūrai ir gali konkuruoti su užsienietiškais. Su didelių kempingų (1000 aikštelių ir daugiau) infrastruktūra taip pat galime konkuruoti siūlydami greta teikiamas paslaugas: restoranai, kirpyklos, parduotuvės, vandens parkai, žirgynai, pliažai ir t.t.“, - rašoma turizmo departamento pateiktame atsakyme. Lietuvos kempingų asociacijos prezidento nuomone, tai, kad lietuvių nelabai traukia kempingai, lemia ir megapolių Lietuvoje nebuvimas: „Gal dėl to yra mažiau žmonių, kurie nori važiuoti į gamtą. Kiekvienas turi bobutę kaime ar sodą ir tokias ekonomines atostogas praleidžia ten pat sode. Tai irgi yra savotiška konkurencija kempingams“, - kalbėjo V. Lazauskas. „Laukinis“ turizmas klesti ir Europoje Anot Valstybinio turizmo departamento atstovų, tai, kad kempinguose nori apsistoti ne visi poilsiautojai ir ieškoma dykų alternatyvų, nėra tik lietuviškas bruožas. „Laukinis“ turizmas - aktuali problema visoje Europoje. „Pagrindinė priežastis - taupymas arba noras apsistoti „geresnėje“ vietoje, nors tai neretai pažeidžia gamtosauginius reikalavimus. Lietuvoje nėra bendros stovyklavimo-kempingavimo tvarkos, dėl to nėra aišku, pavyzdžiui, ar nakvynė stovėjimo aikštelėje ar šalikelėje leistina, kiek gali stovėti turistų auto namų ar palapinių privačioje valdoje, kur tai verslas, o kur – svečiai“, - sakė turizmo departamento atstovai. Su šia nuomone buvo linkęs sutikti ir Lietuvos kempingų asociacijos prezidentas. Jo teigimu, nelegalių kempingų problema yra išlikusi, tačiau sunku pasakyti, kiek procentaliai ji sudaro visos Lietuvos turizmo rinkos. „Nėra bendros tvarkos, kaip visa tai turėtų vykti – ar galima sustoti stovėjimo aikštelėje kemperiui, o ar nakvoti galima – nežinau. Yra ir Vilniuje aikštelių, kur atvažiavę turistai nakvoja. Arba, sakykime, kurortuose stebime tendenciją, kai privačiuose valdose pristatyta auto namų“, - sakė V. Lazauskas. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Aplinkos apsaugos skyriaus geografė Agnė Tamošiūnė, paklausta apie nelegalių kempingų problemą, teigė, kad saugomose teritorijose yra parko apsaugos reglamentai, kurie draudžia bet kur statyti kemperius ir palapines. Tačiau, deja, tokios tvarkos paiso ne visi. „Kemperius galima statyti tik kempinguose. Daugiausiai problemų yra pajūryje, Kuršių nerijos nacionaliniame parke, kur tikrai kartais aptinkama tokių atvejų, kai kemperiai stovi pajūryje, automobilių stovėjimo aikštelėse. Ten vykdoma prevencinė reindžerių veikla ir skiriamas įspėjimas arba surašomas administracinių teisės pažeidimų protokolas“, - sakė A. Tamošiūnė. Pagrindinė priežastis - taupymas arba noras apsistoti „geresnėje“ vietoje, nors tai neretai pažeidžia gamtosauginius reikalavimus. Lietuvoje nėra bendros stovyklavimo-kempingavimo tvarkos, dėl ko nėra aišku, pavyzdžiui, ar nakvynė stovėjimo aikštelėje ar šalikelėje leistina, kiek gali stovėti turistų auto namų ar palapinių privačioje valdoje, kur tai verslas, o kur – svečiai. Valstybinis turizmo departamentas Ji pateikė sąrašą dešimties kempingų, įsikūrusių saugomose teritorijose: 1. Kuršių nerijos NP (Nidos kempingas, Nidoje); 2. Nemuno deltos RP (Ventainė, Ventės kaimas); 3. Pajūrio RP (Žiogelis, Karklės kaimas); 4. Kurtuvėnų RP (Kurtuvėnai, Kurtuvėnuose); 5. Panemunių RP (Medaus slėnis, Šilinės kaimas); 6. Vištyčio RP (Pušelė, Žirgėnų kaimas); 7. Labanoro RP (Mindūnai, Kamužės kaimas); 8. Aukštaitijos NP (Palūšės, Palūšėje); 9. Tytuvėnų RP (Sedula, Skogolio km., Tytuvėnų sen., Kelmės raj.); 10. Trakų NP (Slėnio g. 1, Trakai). Jų tikslias vietas rasite ČIA. Mano, kad oficialių kempingų per mažai Savo ruožtu Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius GRYNAS.lt teigė manantis, kad nelegalių kempingautojų atsiranda ne tik iš „taupumo“, bet dar ir dėl to, kad kempingų turime nepakankamai. „Viena problema, kad oficialiai įrengtų kempingų yra per mažai. Čia mes kalbame apie kempingus, kurie turi statusą, tam tikrą žvaigždučių sistemą - kaip viešbučiai. Jeigu žiūrėtume į visą pajūrį, turime vieną Nidoje, vieną Giruliuose ir vienas asmuo privatų kempingą yra įsirengęs ir Pajūrio regioniniame parke. Vieną kempingą planuoja Palangos savivaldybė, vieną etapą jau yra pabaigusi, gal šiemet sezoną jau ir pradės. O visos kitos vietos, kurias turi privatūs žmonės, turi stovyklaviečių statusą, kuriose priima ir kemperius. Jos reklamuojasi kaip kempingai, bet oficialaus tokio statuso neturi“, - kalbėjo D. Nicius. Yra problemėlė su stovyklautojais, kurie atvažiuoja į paežerę su automobiliais, palapinėmis arba baidarėmis atplaukia. Jie įsikuria neleistinose vietose, ne stovyklavietėse. Dažniausiai skiriamos baudos. A. Juodelis Anot jo, problema, kuomet poilsiautojai įsikuria neleistinose vietose, praktiškai kartojasi kiekvienais metais. „Tai yra verslas – visuomet galioja paklausos ir pasiūlos modelis. Bent jau pas mus pajūrio parke teritorijų, kuriose gali būti vystoma rekreacinė veikla, yra pakankamai daug, tiktai dauguma jų yra privačios ir ne visiems žmonėms apsimoka tokią veiklą vystyti, nes sezonas yra trumpas – du mėnesiai“, - sakė pašnekovas. Anot jo, pasitaiko pavienių atvejų, kai tiek Nidoje, tiek kituose pajūrio ruožuose, kemperių savininkai naudojasi viešomis erdvėmis, skirtomis poilsiauti ribotą laiką ir ten, pavyzdžiui, nakvoja per naktį. „Karklėje prie savo lankytojų centro turime įrengtą automobilių aikštelę, kurioje šiais metais planuojame nurodyti, kad naktį automobiliai nebūtų statomi. Ne dėl to, kad pykstame, jog jie kažką blogo daro, bet buvo ne vienas atvejis, kai ten, kur apsistoja, palieka šiukšlių, netgi ir fekalų išleidžia iš kemperių, taigi lieka apšnerkštos teritorijos. Ir tai netgi daugiau būna ne lietuviai, o užsieniečiai, kurie bando išvengti susimokėjimo už paslaugas“, - aiškino D. Nicius. Jis pripažino, kad teisiškai parko direkcija gali paskirti baudas nedrausmingiems poilsiautojams, tačiau ilgalaikio apsistojimo atvejų vietose, kuriose draudžiama tai daryti, nėra daug. „Keliauja jaunimas ir yra vienos nakties principas – kai naktį išmiegi, iškeliauji. Jeigu kažkur paplūdimyje žmogus su miegmaišiu įsikuria (gal ir dėl romantikos), niekas nebaudžia. Kad būtų įsikuriama su palapinėmis ir masiškai poilsiaujama... Tai yra labiau pavieniai atvejai. Būna fiksuojama po keletą atvejų, surašomos baudos. Už saugomos teritorijos režimo pažeidimą, priklausomai nuo vietovės, kur tai daroma, skiriamos 145 Eur baudos“, - sakė D. Nicius. Inspektorius: įpročiai keičiasi Aukštaitijos nacionalinio parko Kraštotvarkos skyriaus vyr. inspektorius Andrius Juodelis GRYNAS.lt teigė, kad Labanoro regioniniame parke daugiau pažeidimų fiksuojama dėl kemperių, pastatytų tam nepritaikytose vietose, o Aukštaitijos nacionaliniame parke – dėl stovyklaujančių prie ežerų. „Yra problemėlė dėl stovyklautojų, kurie atvažiuoja į paežerę su automobiliais, palapinėmis arba baidarėmis atplaukia. Jie įsikuria neleistinose vietose - ne stovyklavietėse. Dažniausiai skiriamos baudos. Jeigu atvažiuoja ir pažeidimas nežymus – tik vienu ratu ant žolės užvažiavę, užtenka ir pokalbio. Bet jeigu įsikūrę nemažai mašinų, dega laužas, pilna palapinių – žmonės yra baudžiami“, - teigė A. Juodelis. Anot jo, pažeidimų skaičiui didelę įtaką turi sezoniškumas – natūralu, kad kai orai labai šilti, poilsiautojų daugiau, tarp jų daugiau pasitaiko ir pažeidėjų. Ne dėl to, kad pykstame, jog jie kažką blogo daro, bet buvo ne vienas atvejis, kai ten, kur apsistoja, palieka šiukšlių, netgi ir fekalų išleidžia iš kemperių, taigi lieka apšnerkštos teritorijos. Ir tai netgi daugiau būna ne lietuviai, o užsieniečiai, kurie bando išvengti susimokėjimo už paslaugas. D. Nicius „Kažkiek įtakos turėjo ir 2008 metų krizė. Įsibėgėjus krizei, žmonių paežerėse padaugėjo, matyt, buvo pasikeitę žmonių įpročiai – gal anksčiau važiuodavo į užsienį, ar pajūrį“, - svarstė A. Juodelis. Šiuo metu poilsiautojams, pažeidžiantiems saugomų teritorijų režimą, gresia bauda nuo 28 iki 56 eurų. Pirmą kartą prasižengusieji gali atsipirkti puse minimalios baudos – 14 eurų. „Įpročiai, aišku, keičiasi – jeigu stovyklaujama nelegaliose stovyklavietėse, paliekama žymiai mažiau šiukšlių. Keičiasi viskas į geresnę pusę“, - apibendrindamas lietuvių stovyklautojų įpročius sakė A. Juodelis.

Tuos ka domina ----> "Rover 75" - itin svarbus automobilis firmai ir pirmasis modelis, kurio "gimime" "tėvo" vaidmenį atliko garsusis bavarų koncernas. Nepaisant naujos priklausomybės išoriškai, tai klasikinis angliškas automobilis, kurio didžiausi konkurentai Europoje - analogiškos klasės vokiški, itališki ir prancūziški modeliai. Be to, drįstama pranašauti, kad jis kels didžiausią konkurenciją kaip tik vokiškojo "tėtušio" gaminamiems trečiosios ir penktosios serijos modeliams... Tai pirmasis" Rover", po ilgesnio laiko tarpo sukurtas" namuose". 0 ši procesą kontroliavo "Rover Group" savininkas BMW. Visas projektas kainavo per 700 milijonus svarų (įskaitant ir naująją gamyklą Oksforde). Kaip gimė toks dizainas? Anglai patys nusprendė ir pagamino prototipini modeli. Po to jis buvo parodytas galvoms iš BMW. Automobilis buvo Įdėmiai apžiūrėtas, šiek tiek pasitarta ir atsakyta jog... jame nėra nieko taisytino. - Naujas, gerai pirkėjų sutinkamas modelis "Roveriui" labai svarbus dalykas. Ne paslaptis, kad šios firmos automobiliai nėra patys populiariausi. Tuo tarpu rinkoje vyksta kruvina kova. Pavyzdžiui, Longbridžo gamykla ruošiasi dirbti keturias dienas per savaitę, iš vyriausybės prašyta 100 milijonų svarų subsidijų... Anglams tiesiog būtina stipriau įsitvirtinti ir atstatyti pozicijas. Tad jiems reikėjo ne tik pakeisti 600-ąją ir 800-ąją serijas, bet ir atkurti savo, kaip atskiro, individualaus, 0 ne kaip pakeistų" Honda" automobilių (ši firma taip pat yra" Rover Group" akcijų dalininkė) gamintojo reputaciją. Firmai teko gana sudėtingas uždavinys, nes abi serijos, kurias ruoštasi keisti, nepateikė aiškios naujų automobilių vizijos. jie buvo kuriami prisilaikant konkrečių grožio kanonų, tačiau leista pasireikšti ir fantazijai. Vyriausiojo dizainerio A.Vulio tvirtinimu, remiantis minėtomis nuostatomis, gana greitai buvo prieita prie norimos išvaizdos koncepcijos. Ir, kaip pasirodė, "naujagimis" paveldėjo šiek tiek 600-osios serijos bruožų. Jis atrodo tarsi tikras angliškas automobilis. Primena jis ir ankstesniuosius "Roverius": pavyzdžiui, ovalūs žibintai ir su jais besiliečiantis variklio gaubtas "nužiūrėtas" nuo SD1. 0 jei žvilgtelėsite į galinę šoninę dalį ir pati galą, bus sunku atsikratyti įspūdžio, kad kažką panašaus jau esate matęs. Kur? Gal nuotraukoje? Iš tiesų! jis truputį panašus l "Bentley" ar "Rolls Royce". Senamadiška? Bet juk sakoma, kad yra nesenstančių dalykų. Man būtent taip ir atrodo. Jei turite laiko, atsistokite šalia ir pažiūrėkite į linijas, panelių formas, stebėkite, koks bendras vienos ar kitos detalės vaizdas. Tai išties meno kūrinys (kiek taip galima sakyti apie serijini automobilį), kuri galėjo sukurti žmogus, o ne kompiuteris ( "Rover" tvirtina, kad būtent taip ir buvo). Jei teko susirašinėti angliškai, turbūt žinote, kiek anglai turi aptakių, nugludintų ir galiausiai formalių frazių, kuriose vengiama aštresnių posakių. Tačiau pastarieji ne tokie lengvi ir žaismingi kaip prancūzų kalboje, 0 gerokai formalesni. Būtent toki įspūdi ir palieka 75-asis. Jame nėra stačių kampų, linijos - "plaukiančios", banguojančios. Tiksliai apgalvota, kur jos eina, kaip išlinksta, kur baigiasi ar įsilieja. Nors priekis atrodo grėsmingai, vis dėlto tai greičiau orumo ir solidumo, 0 ne galios ir jėgos išraiška. Ir nors pats automobilis nėra labai didelis, asmuo su kaklaraiščiu ir švarku jame atrodo geriausiai. Be abejo, žmogui, avinčiam sportiniais bateliais ir mūvinčiam šortus, jis taip pat tinka, bet tuomet neišlaikoma šio "anglo" skleidžiama harmonija. Kam tuomet gausi chromo apdaila, į kurią žvelgiant net nekyla mintis, kad jos per daug? "Senoviškos" (patraukiate - ir atsidaro) durų rankenėlės, falšradiatoriaus grotelių apdaila, apsauginės buferių juostelės, slenksčiai, veidrodėliai, galiausiai -ženklelis durų apačioje. Pakeisk ką nors, ir vaizdas bus visai kitoks. Atrodo, atidarysi dureles ir išgirsi: "Važiuojam, sere!" . Tačiau vėlgi kyla mintis: angliškas tabakas patinka toli gražu ne visiems, tad ir 75-asis kai kam gali pasirodyti visai kitoks - atrodyti per daug nuobodus ar pan. Kaip sakoma, skonio reikalas... 0 viduje tokia pati nuotaika kaip ir išorėje. Panaudotos brangios ir solidžiai atrodančios medžiagos. Ir nors, mūsų požiūriu, salonas turi daug klasikinių bruožų, anglams jis toks pat avangardiškas kaip ir pirmtakų - P5, P6 bei SD1, Interjero dizaineris V. Tomas paaiškina, jog buvo sukurti du prototipiniai interjerai: tradicinis ir naujamadiškas. Daugelis pastarojo sėkme suabejojo, sakė, kad jis per daug neįprastas. Vis dėlto nuspręsta eiti nesaugiu keliu - pasirinktas naujasis. Dizainerio tvirtinimu, tai akivaizdus pareiškimas, kad" Rover" pasiryžęs pradėti naują etapą. Viena iš interjero dizaino ypatybių yra ta, kad jis savo stiliumi atitinka eksterjerą. Kaip būdinga Albiono gyventojų tradicijoms, salonas dvelkia solidumu ir rafinuotu skoniu. Šaltai atrodantys chromo apvadai, minkšta oda ir medis formuoja unikalią interjero nuotaiką ir atspindi automobilio charakterio Nieko nuostabaus, kad salono apdailai buvo panaudotos tokios brangios medžiagos, įdomiau tai, kaip jos išdėstytos. Žvelgiant kad ir l nedideles detales, akivaizdžiai matyti, kad norėta sukurti solidžiai atrodanti saloną. Pavyzdžiui, medis naudojamas tik priekiniame panelyje ir centrinėje konsolėje, kur jis geriausiai matomas. Labai išraiškingas priekinis panelis. Į akis krenta šviesiai geltonos spalvos, i chronometrą panašios skalės, tamsiu paros metu šviečiančios oranžine spalva. Įdomiai suprojektuotas prietaisų skydelis, centrinis panelis, durelėse esanti rankos atrama. Malonu stebėti 75-ojo dizainerių išmonę ir fantaziją. Dominuoja ovalo forma. Pavyzdžiui, jau minėtieji ciferblatai, pačiame priekinio panelio viduryje esantis laikrodis (taip ir norisi ištiesus ranką įsitikinti, ar jame yra stikliukas), ventiliacijos angos, panašios formos mygtukai. Sakysite, panašu i "Fordą"? Iš tiesų, bet atrodo kitaip. Tokia aplinka daro Įtaką ir vairuotojui: argi norėsis, sėdint šiame automobilyje, "draskytis", t.y. važiuoti "svilinant padangas", nukirtinėjant kampus ir t.t.? nuskambės keistai, bet pasakysiu, kad net ir prietaisų skydelio skalės neįkvepia taip elgtis kaipgi atrodys tokioje skalėje raudoną juostą pasiekusi tachometro rodyklė? Nesinori" griežtai" važiuoti ir dėl kitų priežasčių, bet apie tai vėliau. Beje, dar apie vieną skalę. Apačioje, tarp tachometro ir spidometro, yra dar vienas ovalas, kuriame įsižiebiantys skaičiai informuoja apie nuvažiuotus kilometrus ir kelionės ilgi. be to, jei automobilyje sumontuota automatinė transmisija, rodoma, koks važiavimo režimas pasirinktas. Viskas būtų gal ir neblogai, tačiau joje visko per daug reikia daugiau laiko, norint atsirinkti reikiamą informaciją. Yra ir daugiau neįprastų sprendimų. Pavyzdžiui, šviesų įjungimo ir apšvietimo reguliavimo blokas įtaisytas neįprastai žemai. Jis - prie pat durelių, pasiekiamas tiesiant ranką įstrižai žemyn. 0 ar daug kur matėte mygtuką, keičianti salono ir lauko temperatūros parodymus iš Celsijaus laipsnių i Farenheito? Kadangi automobilis, kuriuo važiavome, geriausios komplektacijos - C3, buvo ir dar pora įdomių klavišų, kurių funkcijas išsiaiškinome ne iš karto. Vienas iš jų atjungia antiprasIydimo sistemą. kitas -Įjungia autopilotą. 0 trečiasis... pakelia arba nuleidžia galinio stiklo užuolaidėlę. Beje, šie mygtukai yra centrinėje konsolėje, po automatine klimatinės įrangos sistema, kurią reguliuoti patogu ir paprasta. Apačioje konsolė padalinta i tris dalis. Spustelėjus arčiausiai keleivio esančią dalį, ji atsidaro ir puodelio laikiklis elegantiškai išsiskleidžia. Paspaudus vidurinįjį stalčiuką, pasirodo cigarečių degiklis. 0 štai vairuotojas neturi teisės mėgautis gėrimais - jam laikiklis neskirtas. Tačiau tai ne bėda, jei butelis nedidelis: - ii galima įsidėti i durelėse esančią kišenėlę... Jei jau prakalbome apie vietą smulkmenoms, reikia paminėti stačiakampio formos skrynelę (dalį vietos išjos atima tenm6ntuojamas kompaktinių diskų keitiklis) ir virš jos. esančią nedidelę lentynėlę, kurioje galima saugiai padėti akinius, mobilųjį telefoną ir t.t.. Beje, panaši, tik šiek tiek mažesnė, nišą yra virš šviesų.reguliavimo bloko. Tačiau ją dėl vykusiai sukomponuoto dizaino pastebėjome ne iš karto. Yra ir dar viena įdomi, patogi ir originali detalė. Sėdint galima laikyti ranką ne tik ant gana žemai įrengtos durelių rankenos atkaltės, bet ir ant platėjančio durelių panelio. Šis išlinkimas ne tik puikiai atrodo, bet ir yra patogus. Nepaminėjau vairo. Jis reikiamo storio ir dydžio, odinis (gali būti ir su medžio detalėmis). Jei pasirinksite brangesnę komplektaciją, tai vaire bus sumontuoti ne tik garso aparatūros, bet ir autopiloto valdymo mygtukas. Pastarieji turi įdomią funkciją - spaudžiant klavišą, galima didinti greitį neliečiant pedalo. Tiesa, mažinti greičio šitaip nepavyks, nes prilietus stabdį autopilotas išsijungia. Sėdynės - gana patogios. Jos reguliuojamos elektriniu būdu. Vairuotojui, kaip ir dera, suteikta daugiau reguliavimo galimybių. Be standartinių padėčių, jis gali reguliuoti sėdynės pagrindo aukštį ir jo pasvirimą. Kaip dėl vietos? Priekyje jos pakankamai (keista, jei butų kitaip). 0 štai gale sėdintis aukštesnis keleivis gali rasti priežasčių skųstis. Jei kolega priekyje nepasigailės, ilgesnė kelionė tikrai apkars. Priekinė sėdynė ne tik pasislenka 8rti galinės, bet ir jos įgaubta nugarėlė - kieta, Ir nors 75-asis nėra mažas automobilis, vis dėlto sėdynės suformuotos taip, kad patogiausia gale sėdėti dviem (tik įsivaizduokite, ar galėtų trys džentelmenai važiuoti gale, susiglaudę alkūnėmis?). Gamykloje gali būti montuojama apie dvidešimt, 0 tiekėjai siūlo dar maždaug šimto pavadinimų papildomos įrangos. prastesnėse modifikacijose galimi trys įrangos lygiai ir penkios spalvos. Šiame" Roveryje" montuojamas kondicionierius, ABS, kruizo kontrolės, elektroninė stabdymo jėgos paskirstymo, antipraslydimo sistemos, telefonas, šildomi žibintų plovimo purkštukai, keletas garso aparatūros sistemų, šildomos priekinės ir susilankstanti galinė sėdynė. Taigi norint "Rover 75" galima "apginkluoti" kaip prašmatniausią limuziną. Technologijos ir mechanizmai Panaudojus šiuolaikines technologijas konstruojant kėbulą, 75-asis tapo pustrečio karto tvirtesnis nei" Rover 600". Keturiasdešimt procentų jo sutvirtinta plieniniais strypais. Taip pavyko sumažinti kėbulo girgždesius ir panelių slankiojimą. Aplink saloną esančios specialios zonos sugeria smūgio energiją ir nukreipia ją įvairiomis kryptimis. Variklio, vėjo ir padangų skleidžiamo triukšmo patekimą i saloną slopina trigubi durelių intarpai, o varikli ir saloną skiria speciali užtvara su dviguba sienele. Beje, mažinant triukšmus, buvo pasinaudota ir BMW inžinierių patirtimi. Priekinė.ir galinė pakabos montuojamos ant specialaus porėmio. Priekyje ji - Makfersono tipo, 0 gale daugiasvirtė, su Z formos ašimi, dėl kurios, konstruktorių teigimu, automobilis tiksliau valdomas. Beje, pakaba yra panašios konstrukcijos kaip ir BMW automobilių. Bet tai anaiptol ne vokiečių globos požymis. Iš pradžių, kaip ir visą automobili, anglai nusprendė sukurti ir pakabą, kuri turėjo būti panaši i "Ford Mondeo". Tačiau atlikus daugybę bandymų ir įvertinus įvairius variantus nuspręsta apsistoti ties "tėtušiu", mat BMW konstrukcija - kompaktiška ir pasižymi puikiomis savybėmis. Galiausiai tai naudingiau ir ekonominiu požiūriu. Rover 75"siūlomi keturi K serijos varikliai: trys benzininiai ir vienas dyzelinis. Geriausiai žinomas "KV6 Quad Cam" su 24 vožtuvais. Yra du šios serijos varikliai - 2, 0l ir 2, 5l. Šio tipo varikliai patyrė nemažai pokyčių - nemažai jų dalių atnaujintos ar pakeistos. Tai padaryta ne tik norint visapusiškai pagerinti jų charakteristikas, bet ir todėl, kad i ankstesniąją, 800-ąją, seriją montuotas variklis ne tik nepasižymėjo geromis savybėmis bet ir nebuvo patvarus. Dabar" Rover" tvirtina, kad naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis smarkiai padidėjo šio tipo variklių galingumas ir ištvermė. Naujasis 2.0l Variklis išvysto 150AG bei 185Nm sukimo momentą. 2, 5l versija - atitinkamai 175AG ir 240Nm. Silpniausia 1, 8l K serijos benzininė" širdis" pasiekia 120AG ir išvysto 160Nm sukimo momentą. Be to, montuojamas BMW sukurtas dyzelinis variklis, pelnytai laikomas smagiausiu tarp tokio tipo "širdelių". Tai puikių charakteristikų 2, 01 CDT. Jis išvysto 115AG ir net 260Nm sukimo momentą. Panaudota nauja degalų įpurškimo sistema ir naujo tipo aukšto slėgio degalų siurblys. Dėl didelio suspaudimo laipsnio bei elektronikos valdomų darbo ciklų buvo galima pagerinti charakteristikas, sumažinti nuodingų išmetamųjų dujų koncentraciją bei dyzeliui būdingą kalimą. Į "Rover 75" montuojama automatinė transmisija JATCO. Firma akcentuoja, kad ji pirmoji automobiliui su skersai montuojamu varikliu pasiūlė penkių laipsnių automatinę pavarų dėžę. Ši transmisija yra adaptyvi, 0 tai reiškia, kad elektronika, atsižvelgdama i variklio sūkius, akceleratoriaus pedalo spaudimo intensyvumą, greiti ir kitus duomenis (elektronika atpažįsta, kada daromas staigus posūkis, važiuojama įkalnėn ar nuokalnėn), prisitaiko prie vairuotojo važiavimo stiliaus Prireikus sūkiai gali būti padidinti ar pradėta stabdyti varikliu. ABS ir antipraslydimo sistema taip pat daro automobIli gerokai stabilesnį. Na, o tiek ilgiau stabtelėjus (pavyzdžiui, prie šviesoforo) automatiškai įsijungia laisva pavara -taip sutaupomą degalų. Žaliajame rover 75 buvo sumontuotas 2, 0l darbo tūrio variklis ir penkių laipsnių automatinė transmisija. Tapo aišku, kad su ja automobilis praras dalį žvalumo, bet galbūt adaptyvus "automatas" privers manyti kitaip? Ne, ir kartą ne! Kaip tik jis ir paliko pati prasčiausią įspūdi. Dar nepradėjus važiuoti, įtarėme, kad šiam solidžios išvaizdos automobiliui širdelė"bus per silpna, bet greitai jos teko "atsiprašyti" už nepasitikėjimą: 75-asis - visai žvitrus ir dinamiškas. Šaukštą deguto į statinę įpylė transmisija, .Kas Joje blogai? Visų pirma ji per daug "galvoja"1r ilgai neapsisprendžia, kaip greitėti ir kurią pavarą jungti. [įsivaizduokite, eismas intensyvus, 0 reikia įsukti i pagrindę gatvę. Praeina kelios sekundės kol 75-asis pradeda normaliai greitėti. Tuo tarpu automobilis iš šono, buvęs gerokai toliau, smarkiai priartėja. Arba kita situacija. Važiuoji sau ramiai, atleidi akceleratorių - transmisija Įjungia aukštesnę pavarą. Jei po to vėl bent šiek tiek prisiliesi prie pedalo, "automatas" iškart ją pažemins. Ir neduokdie, jei pradėdamas važiuoti akceleratorių nuspausi iki vidurio ir taip jĮ laikysi. Tuomet 75-asis visai sutriks. Pajudėjęs, kelias sekundes jis važiuos beveik negreitėdamas... Apčiuopiamų rezultatų nedavė ir transmisijos darbo režimų ("sportinis", "žieminis" keitimas. Iš pradžių pamaniau, kad mieste su 75-uoju nėra smagu "nardyti" dėl gana masyvių ir šiek tiek matomumą ribojančių statramsčių, tačiau paaiškėjo, kad pagrindinė priežastis - transmisija. 75-asis labai stabilus ir nuspėjamas bei lengvai koreguojamas ir kontroliuojamas posūkyje. Manevruoti 75-uoju nėra sudėtinga. Nors gabaritai ir ne visai gerai matomi, bet juos galima nesunkiai justi. Malonu, kad nesunku manevruoti galine pavara. Net ir nepratęs "Roveri" gali tiksliai pastatyti i norimą vietą. Vis dėlto nesi norėtų baigti pasakojimo tvirtinant, kad automatinė transmisija - niekam tikusi. Manyčiau, kad beveik pusė pirkėjų Įsigis automobili būtent su ja. Iš tikrųjų, prie jos pripratus arba važiuojant ramiai, bus malonu. Juk tai - solidžios išvaizdos ir solidžių savybių automobilis, kuriam bus teikiama pirmenybė dėl komforto. Tai, po šimts, kam gi nertis iš kailio, norint visus lenkti ar pirmajam pajudėti nuo sankryžos. Nors 75-ojo potencialas tai tikrai leidžia, bet, gamintojų sumanymu, tai nėra jo pagrindinis tikslas - norite būti solidus, elkitės solidžiai! Europoje" Rover 75" pradėtas pardavinėti kovo mėnesį. Tai ganėtinai prabangus sedanas, kurio didžiausi konkurentai - "Audi A4", "Alfa Romeo 156", "Mercedes C", "Peugeot 406", trečiosios serijos BMW. Beje, tai rakštis bavarams. 75-asis įsiterpia tarp trečiosios ir penktosios serijos, be to, nors kainuoja maždaug tiek pat, kiek "trečiukas" (Lietuvoje šio automobilio kainos prasideda maždaug nuo 91 tūkst. Lt). "anglas" kai kuriais požiūriais už jĮ gerokai pranašesnis. "Rover Group" Dizaino ir inžinerijos skyriaus direktoriaus N. Stivensono manymu, pradėjus gaminti ši automobilį, firmos gyvenimas turėtų pasikeisti. Tikimasi susigrąžinti" Rover", kaip automobilio, kuri malonu vairuoti, reputaciją. Direktorius pripažįsta, kad siekiant šio tikslo teks nugalėti cinizmo bangą, kilusią dėl kai kurių ankstesnių nevykusių sprendimų. Taigi 75-ajam tenka sudėtinga misija: reikės įrodyti, kad" Rover" yra" Rover", kad jis skiriasi nuo konkurentų ir kad kai kuo jis tikrai gali sugundyti pirkėjus.