Kuris geriau (394 psl.) (19732)

pas ji fantazijai ribu nera

nu taip

Visa tai chebryte tėra subjektyvūs, emociniai vertinimai, nes 1 varijanta paturėję taip įsijaučiam į EXPERTO vaidmenį kad stogelis neretai pavažiuoja.Pabūsiu subjektyvus ir aš , mano asmeniniu požiūriu didžiausia senuju AR166JTD problema -elektra , ir nuprotejes el.valdymas.Kazkas artimo Audi Allroad.Beje, turejau tik 2 166JTD

Na zinai jei seip bobute papasakotu gal ir nepasiyciau, bet kai ne is vieno ar net ne is penkto zmogaus girdziu nuomones ir zinias tai kazkaip keista net darosi nemegstu as viesint tokiu dalyku, tegu buna intriga siokia tokia

Turiu 166 2.4 JTD, labai geros bukles 100kW, '99 metu, pakaba ideali visa, kebulas greitai bus kaip naujas, du komplektai ratu, zieminiai R16 pusnaujai, vasariniai R17 dar porai sezonu nedroziant, oda, navigacina, CD player, stiprintuvas, zemo daznio koloneles dvi palangeje, autopilotas, praslidimo kontrole, visi dirzai itempejai nauji, xenon, greitai idesiu naujas lempas visiskai, nes senosios posilpniai besveicia, sintetiniai Mobil tepalai kas 10000km keiciami. Kaina aisku atitinkama uz gera daikta.

pasake wisa tiesa, wa tik lybra daug baisesne cia faktas, nors kai sedi masinoj tu bjauriu faru nesimato, uztat vidus pasakiskai magiskas. seip 166 JTD minimum reikia 10k. 156 bus wisos uzwaikytos, ir tik nesugalwok pirk is lietuwio ar lietuwoj eksploatuota, nes ilysi i duobe, neswarbu ka jis sakys ar rekaus, pirk parwarytas tik ne is prancuzu. italai, vokieciai, belgai. 166 eina jau 6 pavaros dyzelyje, ir pirkt wirs 2001m reik, tada jau 110KW.o trasoje jis zymiai ekonomiskesnis uz 1.9 JTD.

kiek ji buvo begus?

gerai kad pasisakei kiek zinoti teko per 330.... neklausk kur suzinojau nes tingiu aiskinti no ofence

tiesa, jei dizainas ne taip ir svarbu siulau atkreipt demesi i lancia lybra. Varikliai tie patys JTD, bet pakaba zymiai paprastesne nei 156, komfortiskesne (ne sportiska). + irangos paketas tu paciu metu lybrose zymiai didesnis nei 156. Tik tiek kad lybru zymiai maziau atvaro tai ir tvarkingesne sunkiau rast..

parduota seniai

Rode kai pardavinejau 211000km kazkur, kiek buvo istikro - istorija nutyli...

Aišku

Cia apie mano buvusia 166?

man nera jokios intrigos as ja pardaves ir man dzin ar ten 300k ar 400k jei kazkam kazka kazkada sakiau tai tik kalbos realybe galbut gamatyti galima ant kompo ir tai labai abejoju, be to neridoje esme, o taip kaip jinai ekplotuota buvo. 50% lietuvoje masinu ridomis atsuktomis tai va galim tuom ir baigti bereiksme diskusija, be jokiu realiu irodymu ar faktu.

sveiki nejaugi nieks nenaudojat kokia jusu nomone laukiu patarimu aciu

Laba diena. Ar čia yra žmonių turinčių patirtį su AM ir B kategorijos automobiliais? Norėtusi sužinoti plačiau apie šių mikroautomobilių trūkumus/pranašumus ir kaip jie tiktų ruošiantis B kategorijai? Bandau išsilaikyti automobilio teises, tačiau vis taip ir nepavykstą, o skaičiuojant visas imtas pamokas ir 4 egzaminų laikymus galima sakyti, kad praėjau 2 pilnus mokyklos kursus eksternu. Šeimoje nieks nevairuoja, o su kokiu giminaičiu ar draugu mokintis kažkodėl draudžiamą ir su tokia problema susiduria daug mokinių. Regitra ir vairavimo mokyklos toliau godžiai plėšia iš neturinčių kitos išeities mokinių prikurdamą nebūtinų taisyklių tad gali būti, kad dar bus ilga istorija vairavimo teisių gavimu. Jau galvojau mesti vairavimą, bet gaila atiduoto laiko, pinigų, o vairavimo įgūdžiai greitai užsimirštų. Ieškodamas išeities sužinojau, kad yra L6e automobilių klasė, kurioms pasirodo net nebūtina išlaikyti praktikos egzamino, o pakanka tik išsilaikyti AM kategorijos teoriją Regitroje! Galėtų leisti ir su išlaikytų B kategorijos egzaminu. Šie automobiliai klasifikuojami kaip lengvieji keturačiai motociklai, kurių leistina galia gali būti iki 4kv tiek vidaus degimo, tiek elektriniams varikliams, konstrukcinis greitis ne didesnis nei 45km/h ir masė nedidesnė nei 350kg, bet elektromobiliuose neįskaitomas akumuliatoriaus svoris. Greitis mažas tad užmiestyje nelabai tinka važinėti, tačiau mieste kur greičio ribojimas 50km/h, o važinėjant žiemą ir neturint daug patirties to gal visai ir pakanka. Kaip su juo pavykstą sklandžiai įsilieti į eismą? Dėl svorio reikalavimų automobilis gaminamas iš lengvų medžiagų, pvz. Aixam ar Mgo, kurios kėbulas yra pagamintas iš plastiko (su stiklo pluoštu?) ir sustiprintas aliuminio rėmu kas kelia abejonių dėl saugumo avarijos metu, taip yra mažesnį tarpai tarp keleivio kėbulo. Aišku juo saugiau važinėti nei motoroleriu ar motociklu ir nereikia baimintis lietaus, sniego ir kelio teršalų. Bet už tokia kaina manau galima būtų pagaminti kėbulą tarkim iš magnio ar aliuminio lydinio, kuris gerokai patikimesnis ir panašiai sveria, bet už tat plastikas nerūdyja. Saugumui be diržų įrengtos ir saugos pagalvės, bet deja automobilyje nėra ABS stabdžių sistemos bent jau Aixam. Nepaisant to, kad jie maži yra vietos dviems ar net 4 keleiviams ir kaip Smart‘us dėl mažų gabaritų automobilius patogiau vairuoti ir parkuoti vis ankštėjančiame Vilniuje. Automobilis turi prasta garso izoliacija todėl girdisi variklio gaudesys, aišku elektrinis variklis dirbtų tyliai. Aixam varomas kolkas pigesniu dyzeliu, tačiau dyzelinę įrangą yra sudėtingiau remontuoti nei benzininę, beto netrukus gali atsirasti apribojimai važinėti mieste. Pavarų dėžė automatinė CVT kas patogų važinėjant mieste, bet kaip patikimumas? Norėtusi pamatyti Lietuvos rinkoje daugiau L6e elektromobilių, kurie turėtų daug pranašumų ir naujovių tokių kaip regeneracinis stabdymas, tylesnis veikimas, galimybė pakrauti iš tinklo bateriją, nebūtų reikalinga papildoma įranga tokia kaip pavarų dėžė, turėtų geresnį kokybės/kainos santykį dėl didesnio leidžiamo svorio ir galima važiuoti A juosta. Beto tokie elektromobiliai turės geresne išliekamą vertę ir sekantį dešimtmetį įsigaliojus draudimams eko automobiliai dominuos. Tokie automobiliai jau populiarus Azijoje ir vakarų Europoje, Kinijoje ir Indijoje jų yra beroc daugiausiai kur juos irgi gamina. Ratai pagaminti iš lengvinto lydinio, tačiau yra maži dėl ko gali būti sudėtinga važiuoti nelygiu keliu, žvirkeliu ar per sniegą. Nors naudotų mini automobilių kainos ganėtinai didelės pasižiūrėjus mopedų kainas jos skyriasi 2-3 kart, bet tai galėtų atsipirkti mažomis draudimo įmokomis ir kuro sąnaudomis kaip mopedai tik su automobilio privalumais. Juose yra klimato kontrolė, elektriniai langų pakėlėjai, centrinis užraktas, pašildomos kėdės, magė ir panašiai. Nežinomą tik kiek tektų išleisti jų remontui, dalys tikriausiai gali būti brangios ir retos. Žinomą automobilis turės išliekamąją vertę ir baigus mokintis galima bus parduoti ar naudoti kaip atsargine transporto priemonę, o instruktoriams ir egzaminams išleistų pinigų jau nesusigrąžinsi. Taigi vairuojant tokį automobilį bent pagaliau atsipirktų vairavimo kursai. Žinoma kol šilta galima važinėti dvirate transporto priemonę, bet žinant atšiaurias ir ilgas Lietuvos žiemas tai neišeitis. Ar įmanomą L6e kategorijos automobiliais važinėti žiemą Vilniaus centre?

tai G37 zinok tikrai nieko ispudingo, nemazai as ju isbandes. jis gerai traukia prie zemu sukiu, o prie aukstesniu "krenta ant pilvo". nesakau, kad dingsta visiskai trauka, bet as priprates, kad prie aukstu sukiu pats gazas, tai man ji buka pasirode prie aukstesniu. aisku prie zemu tai ji zveris. genesis geras aparatas, cia jau senai irodytas faktas. net ir sonata turbine visai nebloga, tik aisku klase visai kita, bet traukos uztenka jai. kelintu metu saabas? koks variklis ten? t.y. kiek arkliu, nes ju buvo trys gal versijos dvilitriniu. is esmes skyresi purkstukai, turbina ir programa. jei low pressure turbo tai ir neturejo ispudzio palikti. 9-5 pvz isvis stockiniai neina dauguma - 2.3L zemo slegio variantas, ar net tas pats 3.0L V6 - isvis pajuoka.. is gedimu vienas brangiausiu, bet ne toks daznas yra grandine. reikia keisti ja kas 300 000k km ar panasiai, tai jei su daug km, turek galvoj. as primeciau daliu kaina sau tai isejo apie $340.. 2 grandines, 2 itempejai, 6 slides. is dazniau pasitaikanciu - degimo kasete, kuri irgi nepigi. tiesa jei ji pareidineja buna uzsidega check engine ir trauka krenta, nes detonacijos sekimo sistema kaseteje neveikia - degimas buna pavelintas del ko ir kencia trauka. kasete as paemiau uz $100 naudota geros pagaminimo datos, nes velesnes geriau laiko. db nepamenu tiksliai nuo kurio men - ant kasetes yra lipdukas ant kurio data uzrasyta. siek tiek yra bedu su dirzu - idler pulley megsta issitaskyti. pacio dirzo keitimas irgi smagus, nes paprastai nepakeisi, reikes atsukti variklio pagalve viena ir kilstelti varikli. taip, kad jei kelyje suvalgys tavo dirza - ne taip lengva nauja uzdeti. as visada atsargini dirza veziojuosi su savimi, nes man jau 2 dirzus per 3 metus "suvalge". priekinis salnikas alkuninio megsta leisti, bet keitimas labai nesudetingas. bypass valve (tipo bovas recirkuliacinis) megsta pareiti - pradeda ukti kaip peleda arba boosta praleisti. sako elektroninis droselis megsta pareiti.. tfu tfu tfu man kolkas nebuvo bedu su juo. jie tiesa nepigus irgi. is esmes, kiek teko susidurti, beveik visos dalys saabui yra kazkiek brangesnes uz daugumos populiariu brandu. nzn kaip LT, bet pas mus taip yra. tiuningui jei nori imti tai patarciau imti 900uka, o ne 9-3.. nebent 9-3 patys pirmi - 98, 99 metu. ju viduriai tvirtesni - atskirti gali pagal degimo kasetes spalva - raudona - senesni, juoda - naujesni. daugiau tai vaziuokles atraminiu sarnyru "vtulkos" megsta prarudyti ir tada pradeda garsai eiti is priekio stabdant arba staigiai pagreitejant. nera jos brangios, bet galvos skausmas ir tiek. as susidejau Powerflex poliuretaninius bushingus, kuriem nereikia vtulku tai kaip ir dingo beda. 220 - 250 galima nesunkiai isspausti is jo. 220 be jokiu isoriniu modu, neskaitant turbinos ir purkstuku nuo high output turbo versijos (205 arkliai stocke). programuojasi nesunkiai jis, jei noresi as tau pasakysiu ko reikia. del kainos nzn, nes nzn kuriu metu ir koks stovis. as savo 2000 metu kabrika su nusprogusia turba, paemiau uz $2000 pries 4 metus kazkur.. tai nzn, palygink. tiesa ten buvo ne SE versija, o bazine, del to man reikejo turbos didesnes ir purkstuku kitu.

vienzo nepykit kad cia idedu info nes moderai vis istrina gal mano kad as koks biznierius afigiennas.

1)pasiulymas

parduodu ik kelis kart testdrvive`u pameginta, beveik nauja duju iranga BRC visas pilnas komplekts, balionas apie 70L didelis.8 cilindram, yra 2 originalus BRC reduktoriai, tinka ne tik 8 katilu(cilindru)varikliui o ir kitokiems galima ideti.Parduodu nes dirbu ir gyvenu kur LPG dujos ziaurus deficitas cia net taxi mersai pezai volvo naujuteliai varineja su CNG car natur gas (gamtinem)autodujom.Ju uzpylimas ir voztuvas uzpylimui skiriasi nuo LPG.Nezinau kokia kaina prasyt bet susitartume jei patys issiimsite.Yra visi dokumentai, garantijos.Idetos i mano drbini arkliuka Passat VR8 4x4 balionas per visa skersmeni bagazines.Tik is jo man naudos nulis, tik uzima vieta. SKAMBIKIT, RASYKIT SMS, EMAILU jei ka domintu manau apie 1000-1500gal galima prasyti......arba keiciu visa VW Passat 2003m variant VR8 4motion i auto be duju irangos su musu arba jusu priedu arba 1:1.

ir kitas pasiulymas

2)Galiu padėti, patarti vykstantiems arba atvykusiems į Švediją, DK, NO ir FI įvairiais klausimais, tarp jų skubaus remonto klausimais(nebrangūs servisiukai prie pat jurų perkelos Stockholme ir kitur) ir automobilio pirkimo reikalais, dėl išsamaus istorijos ir "kabančių" skolų bei gedimų ir tikros ridos patikrinimo , ai, patariu kaip išvengti vietiniu pietiečiu -autohaus(turgeliu ir servisu)kiaulysciuKiaulė ir kodavimosi nuo Butelissrityje, nes Stockholme tikrina išvažiuojant iš kelto o taurė vyno kainuoja pigioj kavinėj nuo ~70LtLApsvaigęs.Taigi, solidariai(nemokamai, DovanaPinigaineimu, padedu/patariu visais atvejais netgi dėl auto perrašymo, keitimo jei auto registruotas LT o Jūs esate SE, DK ar NO.Patarkite ir jus jei turite svarbios info, paciam neseniai teko pereiti per auto pirkimo ir biurokratini formalumu labirinta, kuo galesiu, tuo padesiu.Stai servisiuku adresai jei prireiks vienas uz 5 min kelio kitas uz 20min kelio nuo kelto Ryga-Stockholm.

1)
Speedy Autoservice Östermalm
Valhallavägen 161
115 53 STOCKHOLM
Mitt emot Fältöversten. T-station 15 m.
ÖPPETTIDER:
Mån - Tors 07.30 - 17.00
Fre 07.30 - 15.00
(lunchstängt 12.15 - 13.00)

Galima lengvai susitarti visuose SE servisuose tik jiems pradzioj buna keista nes
registruojami duomenu bazeje SU JU REGISTRU tad geriau paaiskinti kad auto registr.LT.

2)
ir lietuviskas mini servisiukas yra Stockholme, Tvarko lengvuosius ir visureigius.
Adresas Stockholm Valentuna(prie Taby) gatve GALGBACKWAGEN 14
Atlieka ivairius skubius ir ilgiau trunkancius darbus

•

Taipogi turiu rimtos info apie gyvus autoturgus Stockholme ir iki 200km spinduliu aplink sostine
Reiktu zinoti, kad visi auto registruoti Švedijije turi visavertę aptarnavimo istoriją.Ją galima sužinoti.


ieškau pirkti Toyota Land Cruiser 90-`08m, Subaru`03-11m, Volvo`05-12m, Saab nuo`06-`12m, BMW X
nuo`03-`10m, MB G E S kl 4matic, VW 4motion`05-`11m, Nissan 4x4 2003-2011m, Peugeot, Citroen, Renault, Mitsubichi 4x4 2006-2011m

parduodu Toyota Land Cruiser 100 4, 2td 2000m vairo traukes(orig.naujos, neprireike)ir 90, 120 3 eiles sedynes


Galit tel/sms +46738719093(SE) arba prasom i pm.


beje, o dujos ten buvo paprastos , ne tiesiogines(kurias darem tik dujoms )ir tikrai tereikejo voztuva kitaipmpajungti, darbas truko 2 minutes, ir chebra ske kad nauja perjungeje idejus butu galima suzinot kame saknis, ar siurbys ar ne.

Norėčiau pateikti daugiau išsamios informacijos apie auto diagnostika ir auto diagnostikos prietaisus. Aš ir pats neseniai atsidariau auto servisą. Taip pat užsiimu auto diagnostika. Iš tikrųjų, tai auto diagnostika tai pakankamai nauja sritis automobilių remonto srityje. Ypatingai Lietuvoje ji dar neišvystyta ir labai nedaug auto servisų turi tokia auto diagnostikos įranga. Gal tik didieji auto servisai arba dylerinai. Bet galiu pasakyti, kad be auto diagnostikos prietaisų dabar negalima remontuoti jokių automobilių. Iš tikrųjų praėjo tie laikai, kai galima buvo nuspręsti apie gedima iš klausos, arba iš patirties. Be abejo reikia nusimanyti apie automobilį, kitaip neverta net pradėti. Man labai juokinga, kai atvažiuoji į auto servisą, o tau pakeičia tepalus, o serviso režimo, kad reikia keisti tepalus nenuima. Taip ir važiuoji su automobiliu, kurio prietaisų skydelyje dega užrašas, kad laikas keisti tepalus, nors jie ką tik pakeisti. Be to nuo tepalų tipo reikia nustatyti kitą serviso intervalą, po kiek kilometrų reikia keisti vėl tepalus. O jau nekalbu, apie visus kitokius gedimus, kurių be prietaiso tikrai nenustatysi. Nebent išardysi puse automobilio. Galiu dar daug apie tai parašyti, bet geriau kolegai duosiu patarimų. Jeigu atsidarei auto servisą ir pradėjai savo verslą, tai puiku. Tai labai pelningas verslas. Automobilius visada reikės remontuoti, visada reikalingas techninis aptarnavimas. Taip, kad duonos nepritrūksi. Jeigu atsidarei auto servisą, tai tau nebūtinai įsigyti prietaisus visoms automobilių rūšims. Kitaip sakant dolerinius. Tai iš tikrųjų labai daug kainuos. Pradžiai užtenka įsigyti vieną universalų. Aš turiu nusipirkęs Launch X431 master. Tai toks prietaisas, kad ir naujokui galima greitai išmokti. Kiek teko dirbti su įvairiais universaliais prietaisais, tai Launch X431 master pats geriausias. Turi daugiausiai galimybių. Man teko dirbti su Autoboss V30. Tai taip pat geras prietaisas. Na bet jo galimybės silpnesnės. Bet šiaip darbui užtenka. Tik va jam spausdintuvo truksta. Bet jis pigesnis. Tau dabar svarbiausiai, kai klientas atvažiuos į tavo auto servisą patikimai diagnozuoti gedimą. Tai mano minėti prietaisai tau tikrai patikimai diagnozuos gedimą. Tada tau bus nesunku jį pašalinti. Tiesa, dar teko dirbti su Bosch (KTS0 įranga. Labai malonus darbas, ypac su vokiškais automobiliais. Bet čia yra problema, kad programa licencijuota. Kiekvienais metais tenka mokėti už programą. Kitaip prietaisas išsijungia. Taip pat teko susidurti ir su Launch X431 GX3. Šis prietaisas skirtas Kinijos, Malaizijos rinkai. Todėl jis yra arba anglų, arba Kinų kalba. Bet dažniausiai Kinų. Mačiau, kaip atrodo jo programa. Iš esmės niekuo nesiskiria nuo X431 master. Tik sako, kad jo Europoje negalima pardavinėti. Bet kiek žinau juo Lietuvoje labai daug kas naudojasi. GX3 kaina yra žymiai pigesnė. Čia kolega matau truputį supainiojai, kad GX3 brangesnis. O jau kai pradėsi dirbti su universaliais prietaisais, tai matysi, gal reikės kokio dylerinio. Na pavyzdžiui Citroenui, arba Audi automobiliui. Aišku jeigu sugalvosi daryti kokius programinius pakeitimus būtent tos markės automobiliams. Taip pat yra specialūs prietaisai oro pagalvių programavimui, spidometro koregavimui, auto magnetolos dekodavimui, imobilizatoriaus programavimui. Jeigu bus įdomu tai papasakosiu daugiau, kokių prietaisų reikės ateityje auto servisui. O dabar nusipirk arba X431 master, arba Autoboss V30. Pradžiai tau užteks. Sakau sąžiningai klientų tikrai netrūks. Tik nepirk pigių žaisliukų, tokių kaip ELM327, ar panašių. Tai pinigų išmetimas. Jie nieko gero nepadaro. Patariu tau atsidaryk tinklapį:www.svscmarket.eu ten labia gerai tau patars ir paaiškins apie prietaisus. Taip pat ten galima isigyti ir išsimokėtinai. O be to ten ir kainos geriausios.

Reikalo esmės nė vienas jūs nekertate.Maumas labai taikliai norėjo per dantį kitus partaukt, bet iš tiesų save sudirbo, nes visi iki 1 tokiom mašinom važinėjantys LT sąlygomis ne tik šliaužioja pažeme kiaušais braukdami per aslaltą, bet yra sadomozachistai, mozachistai savižudžiai, nes tokiuose triperiuose labai prastas matymo laukas, žema sėdėsena, per auto įvykį ekipažas suplojamas kaip varlės ir lieka faršas.O kalbant apie lenkimą, tai tokiame sraute ir LT kelių situacijoje išviso reik uždrausti lenkimus, nes su sėdintiems ant asfalto kamikadzėms atrodoi, kad jie mato situaciją kelyje nors iš tiesų jie kaip akli kačiukai jos nė velnio nemato.Lietuvos sčlygom lenkti saugu yra nebent su didelėm mašinom, pvz mikroautobusų, visureigių(kai kurių) ir rimtų minivenų vairuotojai mato eismo situaciją ir lenkimuose orientuojasi užtikrintai, nes matosi į priekį per visus šliužus, užstoja mažumėlę tik fūros.....Žmogeliui atrodo kad fūrą aplenkti vos ne žygdarbis.Esmė kaip tu ją lenki, nes sutrintų metalinėse konservų dėžutėse skraidančių varliukų tūkstančiai per metus.Norilenkti mieste ar trasoje-turi visų pirma važiuoti saugiu auto, iš kurio idelaus matymo laukas į priekį.Kaip Jūs įsivaizduojate matytmą situacijos kelyje, kai kiaušais kabinate asfaltą? Va tokie žiopliukai ir svaigsta:"visureigiai tik kompleksuotiems, su įpatingais poreikiais ir išsišokėliams, didelėm mašinom važinėja dėl pasipūtimo" ir panašių kliedesiukų sau pateisinti varliukai šuoliuojantuys gatvėmis prisigalvoja. Kas nesupratot dėl emocijų ir siuto, patikslinu. Štai įsivaizduokit, vairuojate opvz Toyota ProAce arba VW Crafter, Multivan, pagaliau net Jeep Commander ar Voyager, ar aukstu Land Cruisr 120.kurie palyginus ne tokie jau milžinai nors ir erdvūs.Sėdite aukštai, saugioje mašinoje, nes jūsų kūnas 1m aukštyje nuo kitų mašinų ratų ir bamberių, o galva beveik 1, 5m virš pavojaus zonos, o šoninio ar kaktomuša susidūrimo metu, erdvioje mašinoje varlių faršu tapti beveik jokių šansų, kai mažose, žemos sėdėsenos ir prasto matymo lauko auto jūsų galvelės eina tiesiai į mirtinus smūgiuojančios mašinos agregatus, dėl mažos erdvės žmogus tampa mėsos ir išmatų kotletu, o kai salonas didesnis, tokia galimybė atkrenta. Todėl nereikia galvoti apie tai kokios galios reik aplenkimui, tai beprasmės kalbos.Jūs negalite teisingai apskaičiuoti ir matyti situacijos kelyje kabindami pautas kelio pavirsiu savo utopiniuose susapnuouose fomule-1 boliduose, kai pilna užstojančių mašinų, tai geriau išviso nerizikuoti, nebent labai esate patyre-tik tada galima pateisinti riziką.Deje, patyre vairai tokiuose keliuose stengiasi nelenkti, yra šalių kur max 80-90 galima vaziuoti, jei ne autosrada.O pas mus mozachistai su savo busimais sarkofagais nardo tarp atlenkianciu priespriesais ir lenkiamu stabiagabariciu, todel beprasmiu auku kasdiena apstu.Ne variklio galia tai nulemia, o neteisingas žmogaus požiūris.....Pavyzdžiui mikroautobusui, minivenui ar aukštam visureigiui net dešiniavairiui lenkti yra žymiai paprasčiau nei su kokia Audi A6/A4/A3.Todėl pvz NO ir DK leidžiama tokias didesnes dešiniavairias mašinas registruoti be jokių išlygų, o SE ir FI išviso galima visus dešiniavairius(UK, IR)registruoti ir eksploatuoti nes ten saugūs keliai ir nebe toks koncentruotas srautas.Netgi pvz tarnybiniai pasto, avarinių tarnybų, kelninkų ir kiti sunkvežimiukai specialiai užsakomi dešiniavairiai. Taigi, reziume, tikuosi įsigilinsit be emocijų ką pasakiau: rinkites saugias transporto priemones, saugų manevravimą o ne tarp 66kw ar 100kw, (realybeje teturi 45 ir 70kw, tai kas is ju like net prie maximaliu teoriniu kw /4000Rpm ne daugiau 80% buvusios naujo variklio galios.O tie 4000Rpm kai turetu but tarkime tie 103kw naudojami karta savaiteje spustelnant.Sitie spustelejimai gali but paskutinis istreskimas i varliuku farsa, nejuokaukit su mozachistinem masinytem lenkimuose net miete nes jus tematot kitos masinos uodega ir furos rata-toliau Jums nezinomybe.Bukite atsargus varliukai Bet , kaip sakoma, "kuprota tik grabas istiesina", jie sako"kam mums tie griozdai, kai mes dviese vazinejam", o kad gyvybiskai svarbios erves ir gabaritu gyvybiskai svarbiu nera-tokio paziurio atstovams dzin.

Eme tokia, kas (nepykit didžiosiomis parašysiu -geriau įskaitysit ypač tie, kurie pyksta ant visų naujovių vien iš savbo aklo pavydaus piktumo visoms naujovėms) NELEIDIMAS , DRAUDIMAS REGISTRUOTI LT DEŠINIAMVAIRIUS NUO PAT PRADŽIŲ BUVO KELETOS GALIMAI NEKOMPETETINGŲ O GAL IR KOMRUMPUOTAI SUSIREIKŠMINUSIŲ VIETINIŲ TARYBINIO MENTALITETO BIUROKRATŲ "DARBO KOKYBĖS"SPEKTAKLIS.Nebuvo jokios teisinės logiškos motyvacijos, o buvo tik noras eilinį sykį drausti dėl mados ir nekompetencijos ir žinioma, pasipelbymo, biurokratijos polierizmo hidros užmačios.Jei kad čia bandysite emociškai kalbėti apie vaoiravimo keblumus, tea tėra e, mocinis vertinimas. Mūsų susisiekimo reigtrų techninės priežiūros ir kelių konrtolė bei panašių institucijų daugelis sprendimų tik trukdo tesėtiems savinikų veiksmams, arba kai kuries atvejais netgi kenkia.Ši visa biurokratų armija įvairiose srityse privirė košės daugiau nei reikia. SUinteresuoti , bet techniškai nemotyvuoti biurokrtai įsikabdę dantimis jau nuo maždaug nuo 2008m laiko dešiniavairių registracijos projektus ir įvairiiais budais stengiai juo nukišti stalčiun, numarinti. Neišdegė, iniciatyvi visuomenė, parodė kad gali pakobovoti pries šituos hidros čiuotuvus, ir, buvo kreiptasi į Auškčiausias teisines in stitutcijas.Todėl: A) Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad vairuotojo vietos, kuri yra sudedamoji transporto priemonės vairavimo mechanizmo dalis, padėčiai taikomas direktyvomis 2007/46 ir 70/311 įtvirtintas suderinimas, todėl valstybės narės negali dėl kelių eismo saugumo reikalauti registruojant naują transporto priemonę jų teritorijoje perkelti jos vairuotojo vietą į priešingą pusę nei ta, kuria vyksta eismas. Toliau, kiek tai susiję su kitoje valstybėje narėje anksčiau įregistruotais lengvaisiais automobiliais, kurių vairuotojo vieta įrengta dešinėje pusėje, Teisingumo Teismas nusprendė, kad ginčijami teisės aktai yra kiekybiniams importo apribojimams lygiaverčio poveikio priemonės, draudžiamos pagal Sutartį. Iš tiesų šiais teisės aktais kliudoma tiekti į Lenkijos ir Lietuvos rinką transporto priemones, kurių vairuotojo vieta yra dešinėje pusėje ir kurios teisėtai gaminamos ir registruojamos kitose valstybėse narėse. Teisingumo Teismas išnagrinėjo Lenkijos ir Lietuvos argumentą, kad šių valstybių teisės aktai pateisinami būtinybe užtikrinti kelių eismo saugumą, pripažintą privalomuoju viešojo intereso pagrindu, kuriuo gali būti pateisinamos laisvo prekių judėjimo kliūtys. Šiuo klausimu jis pažymėjo, kad nagrinėjamuose teisės aktuose numatytos išimtys dėl dešiniavairių transporto priemonių, kuriomis naudojasi kitose valstybėse narėse gyvenantys asmenys, atvykstantys į Lenkiją ir Lietuvą ribotam laikui (pavyzdžiui, turistai). Anot Teisingumo Teismo, ši aplinkybė rodo, kad ginčijamais teisės aktais toleruojamas tokių transporto priemonių kelių eisme keliamas pavojus. Be to, Teisingumo Teismo nutarė, kad Lenkijos ir Lietuvos vyriausybių pateiktais statistikos duomenimis nepakankamai įrodomas ryšys tarp nelaimingų atsitikimų skaičiaus ir transporto priemonių su vairuotojo vieta dešinėje pusėje dalyvavimo eisme. Teisingumo Teismas pažymėjo, kad yra priemonių, mažiau ribojančių laisvą prekių judėjimą ir tinkamų gerokai sumažinti pavojų, galintį kilti dėl transporto priemonių su vairu toje pačioje pusėje, kuria vyksta eismas, dalyvavimo kelių eisme. Jis pabrėžė, kad šioje srityje valstybės narės turi diskreciją nustatyti priemones, kurios, atsižvelgiant į technikos būklę, yra tinkamos užtikrinti transporto priemonės su vairu toje pačioje pusėje, kuria vyksta eismas, vairuotojui pakankamą priekinį ir galinį matomumą (pavyzdžiui, papildomų išorinių galinio vaizdo veidrodėlių įrengimas arba atitinkamas apšvietimo prietaisų ir valytuvų sureguliavimas). Anot Teisingumo Teismo, neatrodo, kad nagrinėjamas priemones būtų galima laikyti būtinomis Lenkijos ir Lietuvos siekiamam kelių eismo saugumo tikslui įgyvendinti. Taigi Teisingumo Teismas nusprendė, kad nagrinėjamos priemonės neatitinka proporcingumo principo. Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad Lenkija ir Lietuva pažeidė Sąjungos teisę. Teisingumo Teismui konstatavus, kad įsipareigojimai neįvykdyti, atitinkama valstybė narė privalo nedelsdama įvykdyti šį sprendimą. ir idomisuisioji dalis: B) Didžiojoje Britanijoje eismui kairiąja kelio puse skirtus automobilius pirkę vairuotojai gali džiūgauti – jų skundai buvo išgirsti. Europos Sąjungos (ES) Teisingumo Teismas nusprendė, kad dešiniavairių automobilių registravimą draudžianti Lietuva pažeidė ES teisę. Lietuva su Europos Komisija (EK) dėl šio klausimo bylinėjosi nuo 2012 m. Ketvirtadienį Teisingumo Teismas paskelbė mūsų šaliai nepalankų sprendimą. Teisingumo Teismas nusprendė, kad drausdama registruoti lengvuosius automobilius, kurių vairas įrengtas dešinėje pusėje, ir reikalaudama prieš registruojant perkelti naujų ar anksčiau kitoje valstybėje narėje registruotų lengvųjų automobilių vairavimo mechanizmą iš dešinės pusės į kairę, Lietuva pažeidė ES teisę. Svarbiausias argumentas - taip neužtikrinamas laisvas prekių judėjimas. Taip pat nuspręsta iš Lietuvos priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kartu su Lietuva šioje byloje pralaimėjo ir Lenkija, Latvija bei Estija, kurioms bus taikomos tokios pat sankcijos. „Tai išskirtinis atvejis, nes palyginus su kitomis valstybėmis narėmis, Lietuvos Respublika yra itin retai pripažįstama pažeidusi ES teisę. Per dešimt narystės metų buvo priimti tik keli Lietuvai nepalankūs sprendimai (vienas iš jų buvo susijęs ir su netinkamu direktyvos, reikalaujančios bendruoju pagalbos numeriu skambinančio asmens vietos nustatymo, įgyvendinimu). Šios dienos ES Teismo sprendimas ateityje palengvins naudojimąsi ir registravimą Lietuvoje automobilių, kurių vairas yra dešinėje pusėje“, – tvirtina advokatų kontoros LAWIN teisininkė Elzė Matulionytė. Remiantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu, šiuo metu Lietuvoje draudžiama viešajame eisme dalyvauti automobiliams, pritaikytiems eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turintiems vairą dešinėje pusėje. Išimtis taikoma tik automobiliams, kurie buvo įregistruoti iki 1993 m. gegužės 1 d. arba kurie pagal konstrukciją ir įrangą yra skirti specialioms darbo funkcijoms atlikti. Taip pat šis draudimas netaikomas laikinai (iki 90 dienų per metus) į Lietuvos Respubliką su užsienio valstybėje įregistruotomis transporto priemonėmis atvykusiems užsieniečiams, kurie neturi leidimo laikinai apsigyventi arba leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, taip pat transporto priemonėms, kurios teisės aktų nustatyta tvarka priskirtos istorinių motorinių transporto priemonių kategorijai. Lietuvos argumentai neįtikino anksčiau Susisiekimo ministerija EK adresuotame laiške teigė, kad vairuojant dešiniavairę transporto priemonę dėl mažesnio matomumo lauko vairuotojui tampa žymiai sudėtingiau lenkti, daryti kairįjį posūkį, atlikti kitus manevrus. Tai reikalauja papildomų automobilio valdymo gebėjimų ir įgūdžių, kurie Lietuvoje pirminiame vairavimo mokyme nėra įgyjami. Buvo pabrėžiama, kad Lietuvos teisės aktai draudžia registruoti automobilį su dešinėje pusėje įrengtu vairu dėl priežasčių, susijusių su vairuotojo galimybe saugiai vairuoti transporto priemonę, o ne dėl vairo mechanizmo tinkamo veikimo ar patikimumo. Tačiau tokie argumentai Teisingumo Teismo neįtikino, todėl buvo nutarta, kad draudimas registruoti dešiniavairius automobilius viršija tai, kas būtina kelių eismo saugumui užtikrinti. Teisingumo Teismas: yra priemonių, mažiau ribojančių laisvą prekių judėjimą Ketvirtadienį priimtuose sprendimuose Teisingumo Teismas visų pirma pažymėjo, kad naujų transporto priemonių atveju šiomis direktyvomis įtvirtintos suderintos sistemos tikslas yra vidaus rinkos sukūrimas ir veikimas, kartu siekiant užtikrinti aukštą kelių eismo saugumo lygį visiškai suderinant techninius reikalavimus, susijusius, be kita ko, su transporto priemonių konstrukcija. Nors šiose direktyvose nereglamentuota transporto priemonės vairuotojo vietos padėtis, nurodant, pavyzdžiui, kad ji visuomet turi būti pusėje, priešingoje tai, kuria vyksta kelių eismas, tai, Teisingumo Teismo nuomone, vis dėlto nereiškia, kad šis elementas nepatenka į šių direktyvų taikymo sritį. Manytina, kad šiuo klausimu Sąjungos teisės aktų leidėjas suteikė automobilių gamintojams laisvę, kurios negalima atimti ar apriboti nacionalinės teisės aktais. Toliau Teisingumo Teismas pabrėžė, kad Direktyvoje 70/311 įtvirtintas draudimas atsisakyti registruoti yra kategoriškas ir bendras, o sąvoka „vairavimo mechanizmas“ taip pat apima vairuotojo vietą, t. y. transporto priemonių vairo, kuris yra sudedamoji vairavimo mechanizmo dalis, padėtį. Kadangi šis draudimas įterptas Aktu dėl Airijos ir Jungtinės Karalystės stojimo į Europos Bendrijas, o tuo metu tai buvo vienintelės valstybės narės, kuriose eismas vyko kairiąja kelio puse, negalima pagrįstai teigti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas neatsižvelgė į faktą, jog šių valstybių narių (kurių viena gamino automobilius su dešinėje pusėje esančia vairuotojo vieta), įstojimas į vidaus rinkos sistemą, kurioje galioja laisvo judėjimo teisė, gali turėti įtakos vairavimo įpročiams ir net sukelti tam tikrą su kelių eismu susijusį pavojų. Teisingumo Teismas mano, kad pakeitimai, kurių galima reikalauti, gali būti susiję ne su vairuotojo vietos perkėlimu, o tik su minimalaus pobūdžio įsikišimais. Toks platus reikalavimas būtų kišimasis, iš esmės pakeičiantis transporto priemonės konstrukciją, o tai prieštarautų Direktyvos 70/311 tekstui ir tikslui. .Taigi, beliko tik nedelsiant pakeisti Regitroje programas ir neatideliotinai pradeti registracijas, nes vien keketas mano draugu, pakankamai susijusiu su milxininskomis investicijomis autiosporte, jai bus atsisakyta priregistruoti ju auto(STI, Evoliutinion).bus pradedas tesinis gincas del atsisakymo registruoti.Po to tikrai registruos geranoriskai, nors jau ir dabar akivaizdu kad privalo registruoti. Man isviso juokinga, kai lietuviukaibiurokratai netruredami argumentu suokia apie lietuviu vairuotoju neisorusima, uju ranku kreivyumo, vos ne bukagalvisukuma, kai problemu su transporto registravimu ir eismo saugumupilna ant kiekvieno kampo Lietuvojebutent del tu aciu biurokratu kaltės. Vien tik klaiki būklė, pavojingai prastas jų apšvietimas-tik žiedeliai.O ir pačiose įstaigose bardakas totalus.Pvz kone po dešimties metų ilgo žioplinėjimo, tik šieme auto pradėti tikrinti Interpolo "bazėje".Arbna kita "klauza"kad prisiregistravus naujai pirkta ivežtą t.p.ž, onrpo kurio laiko pasiveja milžiniškos nesumokėto PVM sumos...Pasako be galo panašių kliauzų daugybė.Kai nemoka ir nesugeba dirbti, pakanka protelio pagalius kišti į ratus stabdant betkokį progresą ir naujoves. Galite piktieji žmonės nesiginčyti veltui.Dagybėje įprastai kairiavairių mašinų valstyvių dešiniavairės transporto priemonės netgi laikomos privalumu, pranašumu jau nuo seniausių laukų, kai mes dar buvone tarybiniai žmogeliuikai.Todėl kei neturite in formacijos, nesidomite plačiau, siūlau pasižomėti, išlysti bet į tą pačią Šveicariją ar į Švediją.Ten daugelis spec.transporto su vairais dešinėje.Konkrečiaižvisi pašto automobiliai dešniavairiai. o įvežtus su dešiniu vairu registracija dar lengvesnė nei iš USA.

radau informacijos apie audi a3 kad kiti nepazeliotu nesamoniu Bendrovė „Audi“ seniai priklauso „Volkswagen“ koncernui, todėl modelį A3, pirmą kartą pristatytą 1996 m., sukūrė panaudoję ketvirtos kartos VW „Golf“ bazę. „Audi A3“ yra prestižiškesnis automobilis, todėl jis kokybiškiau surinktas, jam buvo naudojamos geresnės salono apdailos medžiagos, taigi pati mašina ir jos detalės kainuoja brangiau. Istorinė apžvalga Bendrovė „Audi“ ilgai nesiryžo pradėti gaminti nedidelius chečbekus, bet dešimtojo dešimtmečio pabaigoje koncerno „Volskwagen“, kuriam „Audi“ priklausė, vadovybė nusprendė C segmentui (pagal Europos klasifikaciją) pasiūlyti prestižiškiausią savo automobilį. Buvo tikimasi, kad jį pirks pasiturintys žmonės, norintys turėtų prabangią ir kompaktišką miesto mašiną. „Audi A3“ debiutavo 1996 m. Automobilis turėjo tą pačią ratų bazę, kaip ir vėlesni „VW Golf IV“ ir „Skoda Octavia“. Trejus metus A3 buvo gaminama tik su 3durų kėbulu. 5 durų pasirodė tik 1999 m. Tada pirmą kartą buvo pristatyta ir galingiausia „Audi A3“versija – S3. Šis automobilis gavo „Audi“ sistemą „quattro“ ir 1, 8 l 210 AG (nuo 2001 m. – 225 AG) variklį su turbina. 1999 m. pabaigoje „Audi A3“ modernizuota, o 2003 m. pasaulį pamatė visiškai nauja „Audi A3“. Pradžioje irgi buvo gaminama tik su triduriu kėbulu, tačiau 2003 m. pabaigoje įvyko 5 durų modelio, gavusio kitokį dizainą ir priedą „Sportback“ prie pavadinimo, debiutas. Ši „Audi A3“ turi labai platų benzininių variklių pasirinkimą: 1, 6 l 102 AG; 1, 6 l 115 AG; 2 l 150 AG; 2 l 200 AG (su turbininiu įpūtimu) ir 3, 2 l V6 250 AG. Dyzeliniai varikliai tik du: 1, 9 l 105 AG ir 2 l 140 AG. Kaip tik apie šią „Audi A3“ mes kalbėsime. Brangesnė už kitas Dauguma antrinėje rinkoje siūlomų A3 turi 3 durų kėbulą, nes ilgokai kitokio varianto nebuvo. Tik 1999 m. pavasarį buvo pristatytas praktiškesnis 5 durų variantas. 1999 m. pabaigoje „Audi A3“ buvo šiek tiek modernizuota. Jei norite šio modelio, rinktis reiktų pradėti iš 1999 m. pagamintų ir vėlesnių variantų. Tiesa, jų kaina bus didesnė. Už 6–7 metų „Audi A3“ norima tiek, kiek kainuoja visiškai nauja „Dachia“ ar mažiausias „Fiat“, poros metų senumo A3 kainuoja dar daugiau. Staigmenų pasitaiko visur Nepaisant to, kad šiaip jau A3 – patikimas automobilis, kai kurios detalės genda. Ne visada dėl to kaltas būna savininkas. Pasitaikydavo atvejų, kai vanduo užliedavo bagažinėje esantį centrinio užrakto valdymo bloką ir elektronika pradėdavo kvailioti. Tokiu atveju patartina pirkti nelabai pigiai kainuojančią naują detalę. Jei žiemos rimtesnės, po kelių metų gali oksiduotis valytuvai. Norint išvengti, reikia kasmet sutepti ne tik priekinių, bet ir užpakalinio valytuvo ašis. Pasitaikydavo atvejų, kad nuplovus mašiną žiemą langų stiklai prišaldavo prie rėmų gumų ir neatsidarydavo. Jei vairuotojas mėgindavo atidaryti, sulaužydavo stiklų keltuvo kreipiančiąsias arba elektrinį varikliuką. Beveik sportinis „Audi A3“ buvo montuojami skirtingi varikliai, tarp kurių buvo ir palyginti galingų. Pats „kiečiausias“ modelis – S3. Jis išoriškai nelabai skiriasi nuo standartinio A3, tačiau po variklio dangčiu slepiasi 1, 8 l agregatas su turbininiu įpūtimu, anksčiau turėjęs 209 AG, o vėliau – net 225 AG. „Audi S3“ turėjo visus keturis varančiuosius ratus ir 6 pavarų MPD. Patyręs vairuotojas tikrai įvertins tokios mašinos teikiamą važiavimo malonumą. Pirkti „Audi S3“ kasdieniam važinėjimui neverta. Ji ne tik daugiau kainuoja, bet ir eksploatacija brangesnė. Deja, 1, 8 l varikliukas tokiai mašinai per silpnas, po 150 000 km gali pareikalauti kapitalinio remonto. Tai nebus pigu. Greitų automobilių mėgėjams galima pasakyti, kad ir standartiniai „Audi A3“ turi porą įdomių modifikacijų. Į pirmosios kartos A3 buvo montuojamas vienas iš dviejų 1, 8 l variklių su turbininiu įpūtimu, turėjusių 150 arba 180 AG. Nedideliam golfo klasės automobiliui visiškai užtenka. Yra ir atmosferinis 1, 8 l 125 AG variklis, kukliausias iš benzininių –1, 6 l 101 AG. Priekaištauti dėl galios trūkumo būtų galima nebent pastarajam. Jei sportinių ambicijų neturite, bus gana ir tokio. Yra ir dyzelinių. Dažniausiai sutinkamas 1, 9 l 90–130 AG. Modernūs vokiški dyzeliniai varikliai tikrai neblogi – ekonomiški, dirba tyliai, palyginti galingi, tik negali pakęsti prastos kokybės kuro. Jei pilsite abejotinos kokybės kuro, ruoškitės variklio remontui ir keisti purkštukus. Automobilio širdis Tarp benzininių variklių paprasčiausiu ir dažniausiai remontuojamu laikomas 1, 6 l. Jis buvo montuojamas į daugelį „Volkswagen“ gaminamų modelių, įskaitant „VW Golf“ ir „Skoda Oktavia“. Sugedus su juo problemų kilti neturėtų, nebus sunku rasti pigių naujų ar mažai dėvėtų detalių. Pasak meistrų, 1, 6 l variklis gali tarnauti labai ilgai. Tereikia reguliariai keisti tepalus, tachometro rodyklės nevaryti į raudoną zoną ir griežtai kas 60 000 km keisti KPM diržą. Jei jis nutrūks, remontas kainuos gerokai brangiau už pakeitimą. Pastebėta, kad 1, 6 l variklis žiemą kartais stringa. Jei žiemą variklis užsiveda iš kokio trečio karto – nieko baisaus. Tai – šio variklio ypatybė. Beje, po 1999 m. modernizacijos pradėtas montuoti naujas valdymo blokas, todėl automobilis šaltu oru elgiasi geriau. 1, 8 l varikliai taip pat patikimi, tačiau sugedus jų remontas bus brangesnis. Pirkėjo, radusio garą A3 su 1, 8 l atmosferiniu varikliu, tai neturėtų gąsdinti, nes jie genda labai lėtai. Kiek kitokia situacija su 150 AG arba 180 AG varikliais su turbina. Jie taip pat turėtų būti patikimi, tačiau dažnai po 150 000–200 000 km turbina lūžta. Jei ją galima remontuoti, manykite, kad jums pasisekė. Jeigu ne, ruoškitės nemenkoms išlaidoms. Taigi, prieš pirkdami automobilį su turbina, nepatingėkite ir nuvarykite jį pas šios srities specialistą. PD – be komentarų Visos į A3 montuojamos PD labai patikimos. Pirmaisiais gamybos metais „Audi A3“ turėjo 5 pavarų MPD ir 4 pavarų APD, vėliau atsirado 6 pavarų MPD ir 5 APD. Pasak meistrų, labai retai, bet pasitaiko, kad MPD būna problemų įjungiant pirmąją pavarą, tačiau dažniausiai gedimas dingsta pakeitus tepalus. Beje, pasak instrukcijos, tepalų PD išvis nereikia keisti. Jei MPD juos keisite kas 150 000 km, o APD – kas 60 000 km, blogiau nebus. Negadink ir turėsi Ramiai vairuojant sankaba gali tarnauti 200 000 km, kitaip sugesti gali po 30 000–50 000 km. Sankabos keitimas nėra brangus. Keičiant būtina patikrinti smagračio būklę. Laikui bėgant, dėl didelių apkrovų ant jo gali atsirasti mažų įtrūkimų. Jei jų yra, smagratį keiskite. Kai kurios „Audi A3“ turi firminę transmisiją „quattro“. Reikia pasakyti, kad „Audi“ keturių ratų varanti sistema laikoma viena patikimiausių pasaulyje. Ji, kaip ir kituose „Audi“ modeliuose, įjungiama prireikus, todėl sausu asfaltu A3 varys tik priekiniai ratai. Turint „Audi A3 quattro“, reikia nepamiršti kartą per metus arba kas 30 000 km daugiadiskėje „Haldex“ sankaboje pakeisti tepalus. Taip pat atminkite, kad ši „Audi“ turi nepriklausomą užpakalinę pakabą, kurios remontas brangesnis negu paprastos pakabos. Pasak meistrų, priekiniais ratais varomų „Audi A3“ važiuoklė patikima, o aptarnavimas – nebrangus. Užpakalinė pakaba dėmesio beveik nereikalauja, o priekinė tarnauja ilgai. Aišku, vairo antgaliai, traukės, stabilizatoriai, guoliai ar rutulinės atramos keičiamos nuvažiavus 80 000–120 000 km, tačiau tai nėra per daug brangu. Baigiant Šiandien „Audi A3“ – viena prestižiškiausių golfo klasės mašinų, todėl antrinėje rinkoje kainuoja nepigiai. Jų savininkai teigia, kad automobilis to vertas. Nuo pigesnių tos pačios klasės mašinų „Audi A3“ skiriasi kokybiškesne sąranka, galingu varikliu ir (kai kurios modifikacijos) keturiais varančiais ratais. Dėvėtų „Audi A3“ aptarnavimo kainos panašios kaip geriau žinomo „VW Golf IV“. „Audi A3 2.0 TFSI quattro“ techninės charakteristikos KĖBULAS Kėbulo tipas Chečbekas Durų skaičius 5 Vietų skaičius 5 Ilgis 4286 mm Plotis 1765 mm Aukštis 1423 mm Ratų bazė 2578 Maksimalus bagažinės tūris 1120 l Minimalus bagažinės tūris 370 l VARIKLIS Variklio tūris 1984 cm3 Kuro paskirstymo mechanizmas dohc Maitinimo sistema Tiesioginis įpurškimas Turbina Turbininis įpūtimas Galia 200/5100 AG Sukimo momentas 280/1800 Nm Kuras А–98 TRANSMISIJA Varantys ratai Visi keturi Pavarų skaičius, MPD 6 PAKABA Priekinė pakaba Amortizatoriniai statramsčiai Užpakalinė pakaba Skersinis stabilizatorius VAIRO SISTEMA Vairo stiprintuvas Yra Vairo sistemos tipas Krumpliastiebinė pavara – smagratis Apsisukimo spindulys 9, 9 m STABDŽIŲ SISTEMA Priekiniai stabdžiai Diskiniai vėdinami Užpakaliniai stabdžiai Diskiniai ABS Yra Brake Assist Yra EKSPLOATACINIAI RODIKLIAI Kuro bako talpa 60 l 100 km/val. pasiekia 7, 1 s. Maksimalus greitis 234 km/val. Kuro sąnaudos užmiestyje 6, 9 l/100 km Kuro sąnaudos mieste 12, 4 l/100 km Mišrus ciklas 8, 9 l/100 km Automobilio masė 1470 kg Leidžiama automobilio masė 2030 kg Padangų dydis 225/45

Idomus straipsniukas megstantiems "laikini turizma"ir kempingus LT "Lietuvos kempingų žemėlapis: norinčius sutaupyti gąsdina baudomis" Rūta Levickaitė, www.GRYNAS.lt 2015 m. gegužės 2 d. 15:00 Deje, siame straipsniukyje nepsakyta ir kitu dalyku, kad privatus verslininkai su besmegeniais korumpuotais valdininkais siekia isvaryti autoturistus isviso is kempingu, kad nukreiptipoilsiautojus i savo kaimo turizmo baidukles ir termitynus, bei bus siekiam privatizuoti beveik visus parku mkempingus ir apmokestinti.Gal ir gerai butu del tvarkos?Ka manot?Bet tokie dradimai ir kaip siame tekste zemiau minimi yra absurdas, nes vz nei aš nei mano draugai niekadsa nešiukšlina ir nešiukšlino gamtoje nei keliaudami.Aišku yra tokių avimų, kurie šika savo Tėvyneje kaip tvarkte kur papuola.Va tokius tegu baudžia nes jau apsivemti gakima.Tik rie ko čia mes?Pvz Aukštaitijos ir konkrečiai Labanoro parke ketina išvis padaryti kad liks vieas labai brangus privatus kempingas ir tik MOTELIAI BOTELIAI KAIMO TURIZMO BAIDYKLES Mūsų šalyje legaliai veikia 25 kempingai ir juose turi tilpti visi poilsiautojai, o nusprendus stovyklauti kitur, gali tekti susimokėti nemažą baudą. Už ką vieni noriai susimoka, kiti linkę gauti dykai. Prie ežerų ar pajūrio zonoje, vos tik atšilus sukrunta įsikurti poilsiautojai, tačiau ne visi tai daro tam pritaikytose vietose. Kartais inspektorių užtikti poilsiautojai yra tik įspėjami, tačiau įžūliems piliečiams išrašomos ir baudos, siekiančios iki 56 eurus. Restoranas kempinguose užsieniečiams kelia šypsnį Lietuvos kempingų asociacijos prezidentas Vygantas Lazauskas GRYNAS.lt teigė, kad per visą Lietuvą yra apie 25 kempingai. Panašiai tiek turi ir kaimynai latviai bei estai. Tiesa, lyginant Lietuvos kempingus su Latvijos, pastebima, kad kaimynų kempingai yra šiek tiek mažesni. „Mūsų kempingai maždaug visi yra panašaus dydžio, visuose yra minimalios paslaugos, - tikino pašnekovas. - Negalima sakyti, kad tas kempingas, kuris teikia tik minimalias paslaugas, yra blogas, kadangi ne visiems reikia daugiau paslaugų. Tam, kuris atvažiuoja su kemperiu, nereikalingas stacionarus namelis. Lietuviškuose kempinguose labai dažnai būna restoranas, tai vakariečiams visiškai neįprasta ir laikoma aukšto lygio kempingu. Kempingai su restoranais yra ir Nidoje, ir Obuolių saloje, esančioje Molėtuose, ir Druskininkuose, Kurtuvėnuose." V. Lazauskas pastebi, kad Lietuva stokoja atostogavimo kempinguose tradicijų: „Mes neturėjome galimybės turėti kemperių, mobilių namelių, kurie pervežami. Užtai ir norima, kad kempingas turėtų stacionarius namelius. Matau tendenciją, kad dauguma kempingų juos ir statosi kiek galėdami. Todėl bendra kokybė gerėja“, - tikino pašnekovas. Valstybinis turizmo departamentas (VTD) konstatuoja, kad Lietuvoje vis dar nėra susiformavusi tradicija atostogauti kempinge - palapinėje, namelyje ar mobiliame namelyje. Lietuviai kempinguose apsistoja dažniausiai 1-2 dienoms arba savaitgaliui, nors užsienyje yra populiaru kempinge atostogauti ilgiau. „Tiek šiuo metu veikiantys kempingai, tiek statomi naujai dažniausiai yra projektuojami trumpalaikei nakvynei, apsistoti su auto namais ir palapinėmis. Manome, kad kempinguose reikėtų kelti teikiamų paslaugų kokybę ir įvairovę, jog jie turistus skatintų apsistoti ilgesniam laikui“, - rašoma departamento GRYNAS.lt atsiųstame atsakyme. Anot V. Lazausko, Lietuvoje daugiausiai turime kempingų, įvertintų trimis žvaigždutėmis – viena žvaigždute vertinamos tos poilsiavietės, kurios turi tik minimalią infrastruktūrą, o keturiomis – patys prabangiausi. Lietuviškuose kempinguose labai dažnai būna restoranas, tai vakariečiams visiškai neįprasta ir laikoma aukšto lygio kempingu. Tokių su restoranais kempingų turime ir Nidoje, ir Obuolių saloje Molėtuose, ir Druskininkuose. V. Lazauskas „Kempingo pavadinimas visiems asocijuojasi su tuo, kad čia galima apsistoti tik su auto namu, nežinau, kodėl taip yra. Dėl to naujai statomi, projektuojami kempingai orientuojasi būtent į tai, nors patys lietuvaičiai nelabai keliauja su auto namais, daugiausiai tai – užsieniečiai. Pasukome ta kryptimi, kad daugiau priimtume užsieniečių, nors vakarietiškuose kempinguose daugiausiai vietiniai lankosi“, - atkreipė dėmesį Lietuvos kempingų asociacijos prezidentas. VTD duomenimis, Lietuvos kempingus aplanko turistai iš Europos ir kitų pasaulio šalių, tiesa, europiečiai sudaro didžiąją užsienio turistų dalį. Daugiausiai užsienio turistų sulaukia pajūrio kurortų ir didžiųjų miestų kempingai, kadangi greta yra ką aplankyti ir pamatyti, be to, šalia driekiasi tranzitiniai keliai per Lietuvą. Lietuviškų kempingų infrastruktūra artima mažų užsienio kempingų (iki 100 aikštelių) infrastruktūrai ir gali konkuruoti su užsienietiškais. Su didelių kempingų (1000 aikštelių ir daugiau) infrastruktūra taip pat galime konkuruoti siūlydami greta teikiamas paslaugas: restoranai, kirpyklos, parduotuvės, vandens parkai, žirgynai, pliažai ir t.t.“, - rašoma turizmo departamento pateiktame atsakyme. Lietuvos kempingų asociacijos prezidento nuomone, tai, kad lietuvių nelabai traukia kempingai, lemia ir megapolių Lietuvoje nebuvimas: „Gal dėl to yra mažiau žmonių, kurie nori važiuoti į gamtą. Kiekvienas turi bobutę kaime ar sodą ir tokias ekonomines atostogas praleidžia ten pat sode. Tai irgi yra savotiška konkurencija kempingams“, - kalbėjo V. Lazauskas. „Laukinis“ turizmas klesti ir Europoje Anot Valstybinio turizmo departamento atstovų, tai, kad kempinguose nori apsistoti ne visi poilsiautojai ir ieškoma dykų alternatyvų, nėra tik lietuviškas bruožas. „Laukinis“ turizmas - aktuali problema visoje Europoje. „Pagrindinė priežastis - taupymas arba noras apsistoti „geresnėje“ vietoje, nors tai neretai pažeidžia gamtosauginius reikalavimus. Lietuvoje nėra bendros stovyklavimo-kempingavimo tvarkos, dėl to nėra aišku, pavyzdžiui, ar nakvynė stovėjimo aikštelėje ar šalikelėje leistina, kiek gali stovėti turistų auto namų ar palapinių privačioje valdoje, kur tai verslas, o kur – svečiai“, - sakė turizmo departamento atstovai. Su šia nuomone buvo linkęs sutikti ir Lietuvos kempingų asociacijos prezidentas. Jo teigimu, nelegalių kempingų problema yra išlikusi, tačiau sunku pasakyti, kiek procentaliai ji sudaro visos Lietuvos turizmo rinkos. „Nėra bendros tvarkos, kaip visa tai turėtų vykti – ar galima sustoti stovėjimo aikštelėje kemperiui, o ar nakvoti galima – nežinau. Yra ir Vilniuje aikštelių, kur atvažiavę turistai nakvoja. Arba, sakykime, kurortuose stebime tendenciją, kai privačiuose valdose pristatyta auto namų“, - sakė V. Lazauskas. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Aplinkos apsaugos skyriaus geografė Agnė Tamošiūnė, paklausta apie nelegalių kempingų problemą, teigė, kad saugomose teritorijose yra parko apsaugos reglamentai, kurie draudžia bet kur statyti kemperius ir palapines. Tačiau, deja, tokios tvarkos paiso ne visi. „Kemperius galima statyti tik kempinguose. Daugiausiai problemų yra pajūryje, Kuršių nerijos nacionaliniame parke, kur tikrai kartais aptinkama tokių atvejų, kai kemperiai stovi pajūryje, automobilių stovėjimo aikštelėse. Ten vykdoma prevencinė reindžerių veikla ir skiriamas įspėjimas arba surašomas administracinių teisės pažeidimų protokolas“, - sakė A. Tamošiūnė. Pagrindinė priežastis - taupymas arba noras apsistoti „geresnėje“ vietoje, nors tai neretai pažeidžia gamtosauginius reikalavimus. Lietuvoje nėra bendros stovyklavimo-kempingavimo tvarkos, dėl ko nėra aišku, pavyzdžiui, ar nakvynė stovėjimo aikštelėje ar šalikelėje leistina, kiek gali stovėti turistų auto namų ar palapinių privačioje valdoje, kur tai verslas, o kur – svečiai. Valstybinis turizmo departamentas Ji pateikė sąrašą dešimties kempingų, įsikūrusių saugomose teritorijose: 1. Kuršių nerijos NP (Nidos kempingas, Nidoje); 2. Nemuno deltos RP (Ventainė, Ventės kaimas); 3. Pajūrio RP (Žiogelis, Karklės kaimas); 4. Kurtuvėnų RP (Kurtuvėnai, Kurtuvėnuose); 5. Panemunių RP (Medaus slėnis, Šilinės kaimas); 6. Vištyčio RP (Pušelė, Žirgėnų kaimas); 7. Labanoro RP (Mindūnai, Kamužės kaimas); 8. Aukštaitijos NP (Palūšės, Palūšėje); 9. Tytuvėnų RP (Sedula, Skogolio km., Tytuvėnų sen., Kelmės raj.); 10. Trakų NP (Slėnio g. 1, Trakai). Jų tikslias vietas rasite ČIA. Mano, kad oficialių kempingų per mažai Savo ruožtu Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius GRYNAS.lt teigė manantis, kad nelegalių kempingautojų atsiranda ne tik iš „taupumo“, bet dar ir dėl to, kad kempingų turime nepakankamai. „Viena problema, kad oficialiai įrengtų kempingų yra per mažai. Čia mes kalbame apie kempingus, kurie turi statusą, tam tikrą žvaigždučių sistemą - kaip viešbučiai. Jeigu žiūrėtume į visą pajūrį, turime vieną Nidoje, vieną Giruliuose ir vienas asmuo privatų kempingą yra įsirengęs ir Pajūrio regioniniame parke. Vieną kempingą planuoja Palangos savivaldybė, vieną etapą jau yra pabaigusi, gal šiemet sezoną jau ir pradės. O visos kitos vietos, kurias turi privatūs žmonės, turi stovyklaviečių statusą, kuriose priima ir kemperius. Jos reklamuojasi kaip kempingai, bet oficialaus tokio statuso neturi“, - kalbėjo D. Nicius. Yra problemėlė su stovyklautojais, kurie atvažiuoja į paežerę su automobiliais, palapinėmis arba baidarėmis atplaukia. Jie įsikuria neleistinose vietose, ne stovyklavietėse. Dažniausiai skiriamos baudos. A. Juodelis Anot jo, problema, kuomet poilsiautojai įsikuria neleistinose vietose, praktiškai kartojasi kiekvienais metais. „Tai yra verslas – visuomet galioja paklausos ir pasiūlos modelis. Bent jau pas mus pajūrio parke teritorijų, kuriose gali būti vystoma rekreacinė veikla, yra pakankamai daug, tiktai dauguma jų yra privačios ir ne visiems žmonėms apsimoka tokią veiklą vystyti, nes sezonas yra trumpas – du mėnesiai“, - sakė pašnekovas. Anot jo, pasitaiko pavienių atvejų, kai tiek Nidoje, tiek kituose pajūrio ruožuose, kemperių savininkai naudojasi viešomis erdvėmis, skirtomis poilsiauti ribotą laiką ir ten, pavyzdžiui, nakvoja per naktį. „Karklėje prie savo lankytojų centro turime įrengtą automobilių aikštelę, kurioje šiais metais planuojame nurodyti, kad naktį automobiliai nebūtų statomi. Ne dėl to, kad pykstame, jog jie kažką blogo daro, bet buvo ne vienas atvejis, kai ten, kur apsistoja, palieka šiukšlių, netgi ir fekalų išleidžia iš kemperių, taigi lieka apšnerkštos teritorijos. Ir tai netgi daugiau būna ne lietuviai, o užsieniečiai, kurie bando išvengti susimokėjimo už paslaugas“, - aiškino D. Nicius. Jis pripažino, kad teisiškai parko direkcija gali paskirti baudas nedrausmingiems poilsiautojams, tačiau ilgalaikio apsistojimo atvejų vietose, kuriose draudžiama tai daryti, nėra daug. „Keliauja jaunimas ir yra vienos nakties principas – kai naktį išmiegi, iškeliauji. Jeigu kažkur paplūdimyje žmogus su miegmaišiu įsikuria (gal ir dėl romantikos), niekas nebaudžia. Kad būtų įsikuriama su palapinėmis ir masiškai poilsiaujama... Tai yra labiau pavieniai atvejai. Būna fiksuojama po keletą atvejų, surašomos baudos. Už saugomos teritorijos režimo pažeidimą, priklausomai nuo vietovės, kur tai daroma, skiriamos 145 Eur baudos“, - sakė D. Nicius. Inspektorius: įpročiai keičiasi Aukštaitijos nacionalinio parko Kraštotvarkos skyriaus vyr. inspektorius Andrius Juodelis GRYNAS.lt teigė, kad Labanoro regioniniame parke daugiau pažeidimų fiksuojama dėl kemperių, pastatytų tam nepritaikytose vietose, o Aukštaitijos nacionaliniame parke – dėl stovyklaujančių prie ežerų. „Yra problemėlė dėl stovyklautojų, kurie atvažiuoja į paežerę su automobiliais, palapinėmis arba baidarėmis atplaukia. Jie įsikuria neleistinose vietose - ne stovyklavietėse. Dažniausiai skiriamos baudos. Jeigu atvažiuoja ir pažeidimas nežymus – tik vienu ratu ant žolės užvažiavę, užtenka ir pokalbio. Bet jeigu įsikūrę nemažai mašinų, dega laužas, pilna palapinių – žmonės yra baudžiami“, - teigė A. Juodelis. Anot jo, pažeidimų skaičiui didelę įtaką turi sezoniškumas – natūralu, kad kai orai labai šilti, poilsiautojų daugiau, tarp jų daugiau pasitaiko ir pažeidėjų. Ne dėl to, kad pykstame, jog jie kažką blogo daro, bet buvo ne vienas atvejis, kai ten, kur apsistoja, palieka šiukšlių, netgi ir fekalų išleidžia iš kemperių, taigi lieka apšnerkštos teritorijos. Ir tai netgi daugiau būna ne lietuviai, o užsieniečiai, kurie bando išvengti susimokėjimo už paslaugas. D. Nicius „Kažkiek įtakos turėjo ir 2008 metų krizė. Įsibėgėjus krizei, žmonių paežerėse padaugėjo, matyt, buvo pasikeitę žmonių įpročiai – gal anksčiau važiuodavo į užsienį, ar pajūrį“, - svarstė A. Juodelis. Šiuo metu poilsiautojams, pažeidžiantiems saugomų teritorijų režimą, gresia bauda nuo 28 iki 56 eurų. Pirmą kartą prasižengusieji gali atsipirkti puse minimalios baudos – 14 eurų. „Įpročiai, aišku, keičiasi – jeigu stovyklaujama nelegaliose stovyklavietėse, paliekama žymiai mažiau šiukšlių. Keičiasi viskas į geresnę pusę“, - apibendrindamas lietuvių stovyklautojų įpročius sakė A. Juodelis.

Tavo žodžius kartojant tai "didžiausios sapalionės"

Nu ka ash zinau apie 3000 ? Keiciau WV passat 2, 5 tdi(tas pats variklis) 1100 su darbu. Sanciu servise kaune

na jaj pirksi v 6 tj sekmes ieskant nesudrosto

a 4 i 1.9 tdi su 96 kv ....vazevau su tokia is norvegijos...vidurkis isejna 5 litraj rode borto kompas su c 4 tdi su pilnu baku suvazinejau 1400 km...ir dar buvo like dyzelio norvegijoj grejciai iki 90..svedijoj iki 150..na o lt kaj buvau myniau jau taj su c 4 vidurkis isejo apie 6 litraj norit tikekit norit ne...pats vazevau tj ir zinau o 1.9 tdi su 96 kw dar maziau geria

Manau Jai a6 naujasne tai pirk su 1.9 varikliuku, ekonomiskas ir nera per daug bedu.Aisku gal siek tiek brangesnes su tukiu varikliu.

siurblys apie 600lt

siurblys tokiai apie 2000lt ar ne?

tegul bus gryba pjaunapraktiskai sudas, o ne masina tas passatasnebesigilinkim....

Apsvaigai nuo kryziuociu nudususiiu?NEGI NERANDI KITU APARATU?BEntnjau musu chebra niekad neimam nuo 96m kryziuociu, nebent MB.Totalus brudas

tomas28 idomu kokios firmos detales pas tave ir ka keite ar viska (guol, itemp, spyruokles ir t.t. )

a6 nuo 98m. ir dar 2, 5TDI taj baisiau negali but, eksplotacija ziaurius pinigus kainuoja, pats tokia turejau tai zinau ka sakau, dirzai su wisais itempejais (vokiski, ne is audi centro bet jau pirkau kaip sau) su gerom nuolaidom sumokejau 1200lt vien uz dalis, velenelius ir karamislus reikejo keist, taj nusprendziau restauruoti, nes naujo kaina apie 600lt/vnt (o ju yra 4), uz restouravima visu veleneliu su karamislais sumokejau 600lt, plius twarkiau galwas abi, krc wien dalys gawos 1000eur, o dar jom tepalai brangus turi piltis, jei uzpila paprasta pusiau sintetika nuo to ir nelaiko jom veleneliai. be variklio problemu paskui teko keist siurbli, vaziuokle irgi biredavo, dezes reduktorius uze (automatas buwo) taj uz remonta 1800lt paprase... nzn ar cia tik man tajp buwo nepasiseke, bet sakiau daugiau gywenime tokio modelio nebepirksiu. kas del nuwertejimo, taj nuo 2008 vasaros iki 2009 rudens jos kaina krito 10000lt, o parduot 2, 5TDI taj tikraj nebuwo lengwa, skelbimas beweik puse metu buwo idetas kol atsirado klientas...

plius minus 1500lt

Gamintojas nera asilas, jis puikiai zino, kad galima ir daugiau isspaust is tu varikliu, bet del patikimumo ir motoresurso, butent to nedaro.O kai masina prabegus ne viena 100tkst. gauna cipa i pauodegi, tai ir prasideda

jei galeciau 1.9 lengvai ipirkti tikrai ji ir imciau o dbr tik ta v6 2.5tdi galu sau leist.idomu kiek dirzai ir keitimai kainuoja, girdejau kad degima su kompu stato

teisingai sakai

jau mane pradeda purtit nuo v6 2.5 tdi jei cia tiesa parasei...

Pas mane a4 2, 5 tdi 110kw tai nezinau is kur jus tokias bedas su siais varikliais. Del kuro tai uzmiesti i 6 litrus, mieste 8 tikrai galima isitekt ( aisku normaliai vaziuojant o ne dugnais spaugziant ), o del siurbliu tai ka as zinau jau 2 metus pilu tik zalia saliara ir jokiu bedu nematau. Nusipirkes pasikeiciau velenelius nes pirkau su ju defektu ( 150 Lt/vnt is anglisko auto ) pilu gera tepala su priedais tai eina varikliukas be jokiu problemu. Beje pirkau su 462000 rida ir pats jau 60000 prasukau.

tai pala dar susidursi.viena zinau zmogu, jau 120 stuku prasukes pats su ja irgi siurblys neisejo, bet paziurejom kad ant siurblio data 2006 metu, tai jau italuose keistas. pasiziurek pats, paskui snekek. gal siurblys naujas stovi.dar kiek pavazinesi ir tavo iseis.

na nzn...bet kiek teke susidurt tj tik vienas gyre..o visi kiti pejke man tik kad grazios jos..daugiau nieko gero jose...sutinku trauka gera..bet ir geria atitinkamaj o kaj ajskina kad v 6 mieste geria 8 litrus tj nzn nes su ja vidurky kazi ar padarysi 8

patariu tokios nepirkt nes nusipirkt ja tai lengva bet mazai ju yra nesudroztu ir patikek kiek jos litu reikalauja prieziura ypac variklis.tukstanciais kisi tu i ta varikli.patikek, .gavno ne varikliai.

jei sumanes tokia masina pirkti tai ir pirk.nemanau, kad remonto kainos pakeis tavo nuomone.pavazinesi, pataisinesi ir viska pats suzinosi, kas ir kaip.

96kw yra naujos kartos motoras.1litras tepalo 50lt.masina gali nusipirkti, bet nereikia pamirsti islaikymo.

na nezinau kokia cia masina 5 litrus?siaip b6 pasatas trasoje 6 begiu 6litrai.vidutines.

Objektyviai:vaziavimo malonumai apkarsta, kai ateina laikas keisti dirzus, jei rimtai domiesi, tai 2, 5V6 TDI 132kw veleneliai yra patobulinti, modifikuoti.Nors is kryziuocio buvau nupirkes su katik keistais dirzais 110kw tdi 2, 5V6 ir 2 metus atvazinejau be rupesciu.Veliau buvau paisiemes A8 132kw tdi ir pats dariau didyji variklio servisa.Na tiksliau nupirkau ja su generatoriaus defektu.Aparde prieky, varikli ir generatoriu pastebejome kad misios ne tik genero dirzeliui o ir visiems kitiems greit bus kaput, keli itempejai irgi buvo ant ribos.Ziurim ka turim tokiau.O gi keisti reikia viska:siurblio, skirstymo, generatoriaus, kondisno ir VS dirzus, vandens siurbly ir termostata.ISVISO SUSIDARO 8 ITEMPIMO RATUKAI+ 2 ITIN BRNAGUS HIDRAULINIAI PRISPAUDEJAI.JU GAMYKLINIS RESURSAS 230TUKSAT.KM.ITEMPEJU-140TUKST.KM.Toliau darai kaip tinkamas:gali deti visus 8 pigius itempiklius arba originalus.taciau hidroprispaudejus (~po 500 LT)gamiNa tik vw-audi.roliku kainos jei prastus rinksiesi MAZDAUG 170-230LL.ORIGINALAI NUO 300LT.DARANT SAU GERIAUSIAI DETI ORIGINALA.Man asmeniskai labiausiai nepatiko tai, kad priejimas prastas, reik apardyti masinos prieky, beje, tie patys rupesciai ir VW Passatu nuo 97m 1, 9TDI ir 2, 5TDI.Net keiciant 1, 9TDI dirzus tenka nuardyti kai kurias priekio dalis. Na kaip , ar nepersigalvojai kolega?

gink dieve nepirk v6 2, 5 tdi nes siurbliai nelaiko, veleneliai nelaiko, pagr. dirzo keitimas apie 3000 lt jei kokybiskos detales

nieko nera amzino, vieniems laiko kitiems nelaiko, vieni keikia kiti giria... as irgi galvoju tokia pirkti, bet niekur neskubu

tik ne v6 2.5 tdi sudas aptarnavimas kainuoja jai 2.7000lt jei kura pilsi ne is kaloneles tai siurbli keisi iskart siurblis apie 1000lt kainuoja ir valgo jinai jei automatas tai apie 10-11