Del vairo stiprintuvas (737 psl.) (36812)

tai gal zvakes tada kaltos, ar zvaklaidziai?

tau bus atramines gumos ir jau amortikai pareina i pabaiga

gali buti amortiku smugines ar atramines, jei bilda lengvai patys amortikai nusibaige

kregzdei rudeni buvo variklio galvute skilus , viso remonto kaina 904 lt. variklis 2l plyta.

nju joa gerai kad tik tiek tebutu, o gal ne galva truko o korpusas ir dar yra plius kiek vaziuota yra su juo, o nuo to labai greit plinta kitos ligos vandens poma, tepimo tasko vamzdelis, guolis pgrindinis cilindrai gali buti kapets, tai cia galime daug ka prognozuoti bet kai nuims ir pamatysi ir suzinosi kas kiek pinigu kainuoja.

as taip itariu kad ta tarpine jau seniau turejo maza plisi, nes mums diagnostika rode kad kazkas yra bet nieks tiksliai nesake kas, o dabar kai buvo dideli salciai gal pagazavo stipriai ant saltos.

visas golfas tiek kainuoja

jei ausinimo skystis bega i tepalus tai tada greiciausei bus tarpine. o seniau toks remontas kainuodavo apie 400lt

Na va du atsakymai nudziugino o trecias nuliudino

grubiai:galvos patikrinimas ~40lt + slifavimas ~40lt + tarpine geresne ~100lt + antifrizas ~20lt + tepalu pakeitimas ~100lt = 300lt+darbas

Matos kad nesi nieko panasaus dares tad geriau palik tai daryti kas daro ir ismano.Jei garaziukuose tai bent is pazystamu ruose kitu atveju metai ir spaklius krenta Dazymas tiktai kameroje jei nori kokybes jei garazai bus nemazai siuksliu po dazais ir lanku tad kai saulute islys pamatysi visas ryskes ir siuksles. Cia ikeliu tau biski literaturos pasiskaitymui Automobilių dažymas Perdažyti automobilį – darbas ne mėgėjams Bėgant laikui automobilio spalva ima blankti, atsiranda įvairiausių įbrėžimų, dėmių. Tada turbūt ne vienas savininkas susimąsto, kad transporto priemonę reikia perdažyti. Tačiau ne visi žino, kam ryžtasi. Jei nusprendėte, kad laikas atnaujinti savo automobilį, problema bus ne kaip tai padaryti, o ką pasirinkti, nes rinkoje gausu įvairiausių dažyti skirtų medžiagų: emalių, gruntų, lakų ir kt. Paruošimas dažyti Dažymas – tęstinis darbas, paprastai prasidedantis nuo suvirinimo ir išlyginimo. Kitas etapas – paviršių šlifavimas ir valymas, rūdžių, tepalų, riebalų šalinimas. Pirmiausia kėbulo paviršius gruntuojamas. Tai labai atsakingas momentas. Jeigu kuri nors vieta gruntu bus padengiama nekruopščiai, kiti darbai gali nepasisekti. Siekiant, kad automobilis būtų atsparus vandeniui ir korozijai, ant kėbulo visada tepama hermetiko. Norint išvengti korozijos ir išsaugoti kėbulą nuo smulkių akmenukų, mašinos dugnas dengiamas apsauginiu gruntu. Paskui nuglaistoma, vėliau – dar tiksliau. Kiek reikės tepamo glaisto sluoksnių, priklauso nuo glaisto tipo ir paviršiui išlyginti reikiamo jo kiekio. Paprastai glaistas sukietėja per 15-20 minučių, jei temperatūra yra 20 laipsnių šilumos. Glaistui sutvirtėjus, paviršius šlifuojamas. Vėliau dažomas paviršius padengiamas grunto porų užpildu, jis užglaisto ne tik poras, bet ir šlifuojant likusius nelygumus. Paruošus pagrindą, ant kurio bus purškiami dažai, tepamas gruntas. Jis leis mašinai greičiau išdžiūti, todėl bus galima greičiau purkšti dažus. Įbrėžimų užtaisymas Negilūs įbrėžimai viršutiniame dažų sluoksnyje gali būti lengvai paslėpti naudojant vaškinį pieštuką ir (arba) spalvotą poliruoklį. Jei siauri įbrėžimai gilesni, tiks vaškinis pieštukas. Prieš tepant pieštuku, įbrėžimus reikėtų išvalyti. Tam puikiai tiks spiritas, benzinas arba net degtinė. Galima poliruoti šveičiamuoju poliruokliu. Jei įbrėžimai platūs, reiks papildomai dažyti. Šiam tikslui galima naudoti emalį arba akrilinius dažus. Jie labai atsargiai užtepami ant įbrėžimo, stengiantis neišteplioti aplinkui – galima naudoti acetone nuplautą šepetuką arba net nusmailintą degtuką. Prieš dažymą įbrėžimas turi būti išvalytas, kad nebūtų riebalų, ir išplautas. Labai plonus įbrėžimus galima užtepti pieštuku, bet jį teks kaskart atnaujinti, nes toks užtaisymas nėra patvarus. Platesnius ruožus būtina papildomai dažyti. Norint neištepti mašinos, įbrėžimo perimetrą galima apklijuoti pleistru arba lipnia juosta, bet tik tokia, kuri vėliau lengvai nuimama. Įbrėžimai iki metalo užtaisomi tik papildomai dažant. Gruntuotoms mašinoms rekomenduojamas bent vienas plonas grunto sluoksnis, nes įbrėžimas yra labai gilus, o užteptas gruntas leis tvirčiau laikytis dažams. Kai gruntas išdžiūsta, reikėtų užtepti 2-3 plonus dažų sluoksnius ir leisti išdžiūti. Jei pažeidimo vieta pageltusi, vaistiniu spiritu arba benzinu reikėtų ją nuvalyti iki metalo, drėgna kempine pašalinti chemikalų pėdsakus, vėliau nušluostyti sausu audiniu ir užtepti grunto. Čia labiausiai tiktų turintis antikorozinių priedų gruntas, toks skirtas tepti aprūdijusius paviršius. Dažytų plastikinių buferių įbrėžimus užtenka kruopščiai padažyti, naudojant remontinį flakoną, nors lankstiems paviršiams yra specialių gruntų, leidžiančių dažyti buferius ir kitus elastingus elementus. Dažymo subtilybės Sunkiausia vairuotojui pasirinkti, kam patikėti dažyti savo automobilį – privačiam auksarankiui meistrui, specializuotai dirbtuvei ar servisui. Privatininkai pasikliauna savo žiniomis ir patirtimi. Jų darbų kainos bus mažiausios, tačiau kokybė – ne visada geriausia. Specializuotos dažymo dirbtuvės meistrų darbas įkainotas bent 20 proc. daugiau negu privatininkų. Serviso darbas bus brangiausias, tačiau čia turima visa reikiama įranga, dirba kvalifikuoti meistrai. Sutvarkyti nebrangių automobilių subraižytus paviršius gali ir privatininkai, tačiau sudėtingą visos mašinos dažymą vertėtų patikėti specialioms dirbtuvėms. Prieš pradedant dažyti automobilį, reikia apsaugoti, kad jis nebūtų aptaškomas. Yra keletas apsaugos būdų. Paviršiai, esantys prie dažomos vietos, uždengiami popieriumi. Jei būtina tiesi linija, galima naudoti medicininį pleistrą. Kai kurie dažytojai šalia esančius paviršius padengia 30 proc. glicerino, 20 proc. dekstrino, 40 proc. kreidos ir 10 proc. vandens mišiniu. Jis lengvai nuplaunamas vandeniu. Tik reikia saugoti, kad mišinys neužtikštų ant dažyti paruošto paviršiaus. Labai kruopščiai būtina paruošti emalį. Dažai turi būti gerai sumaišomi ir atskiedžiami, kol pasidaro reikiamo klampumo. Atidarius indą, reikia pašalinti paviršiuje susidariusią plėvelę ir išmaišyti švariu įnagiu. Dažai paprastai purškiami, pirmas sluoksnis būna klampiausias. Prieš purškiant antrą sluoksnį daroma 5-7 minučių pertrauka. Antram ir trečiam sluoksniui naudojami skystesni ir ne tokie klampūs dažai. Reikia saugotis dulkių Daug nepatogumų dažant kelia dulkės. Dirbant namų sąlygomis ir neturint specialios kameros, jų išvengti sunku, tačiau galima sumažinti koncentraciją. Jei dažoma garaže, patalpas reikėtų sudrėkinti, tada dulkės nusės. Jei norima dažyti lauke, pasirenkamas uždaras, nuo vėjo apsaugotas kiemas. Patartina dažyti anksti rytą. Labai svarbus veiksnys, turintis įtakos automobilio dažymo kokybei, yra dažams purkšti naudojamo suspausto oro švara. Jei oras patenka iš centrinės magistralės arba kompresoriaus, gali būti, kad jame bus mineralinių tepalų ar vandens. Abu šie elementai neigiamai veikia dažymo kokybę. Dėl tepalų susidaro „kateriukai”, o vanduo po dažų paviršiumi išpučia burbuliukus. Norint išvalyti orą, prieš purkštuką turi būti įrengtas tepalų rinkiklis. Bene sudėtingiausias procesas dažant automobilį namų sąlygomis yra džiovinimas. Džiovinant sintetinį emalį vyksta dvi fazės: pirma – išgaruoja tirpiklis, o vėliau, veikiant aukštai temperatūrai, susidaro plėvelė. Nustatyta, kad esant aukštesnei temperatūrai greičiau vyksta polimerizacijos procesas, gerėja plėvelės kokybė, ypač – atsparumas vandeniui ir tvirtumas. Kai kurie dažytojai, norėdami sumažinti džiuvimo temperatūrą, naudoja katalizatorius. Bet jie pakeičia dažų atspalvį, o tai ypač matyti naudojant šviesius tonus. Manoma, kad dažant automobilį namų sąlygomis vertėtų leisti džiūti natūraliai. Tiesa, teks laukti ne mažiau kaip tris paras, bet danga bus švari ir patikima.

Važiavimas motociklu arba motoroleriu: kas gali vairuoti ir laikyti egzaminus. Susijusios kelių eismo taisyklės 2010/04/12 by admin in Kelių eismo taisyklės, Vairavimo mokymas with 61 Comments Reikalingos kategorijos vairuoti motociklą, motorolerį arba keturratį Teisę vairuoti AM kategorijos transporto priemones – mopedus ir lengvuosius keturračius motociklus – gali įgyti ne jaunesni kaip 15 metų asmenys. Asmenys, turintys bet kurios kategorijos vairuotojo pažymėjimą teisėtai gali vairuoti mopedą. Turintys 16 m. gyventojai gali įgyti teisę vairuoti A1 kategorijos transporto priemones – motociklus, kurių variklio darbo tūris didesnis kaip 50 kub.cm., bet ne didesnis kaip 125 kub.cm. ir jų galia neviršija 11 kW . Turintys 18 m. gyventojai gali įgyti teisę vairuoti A kategorijos transporto priemones su apribojimais – motociklus, kurių galia ne didesnė kaip 25 kW ir galios ir svorio santykis ne didesnis kaip 0, 16 kW/kg, bei motociklus su šonine priekaba, kurių galios ir svorio santykis neviršija 0, 16 kW/kg. Teisė vairuoti motociklus be galios apribojimų suteikiama sulaukus 21 m. arba, jei asmuo turi ne trumpesnį kaip dvejų metų A kategorijos motociklų su apribojimais vairavimo patirtį, t. y. ne jaunesniems kaip 20 m. amžiaus. Turintiems minėtą vairavimo patirtį tereikia pasikeisti vairuotojo pažymėjimą į naują, kuriame bus pažymėta, kad asmuo gali vairuoti visas A kategorijos transporto priemones. Apie egzaminus A1 ir A kategorijai įgyti Praktikos egzaminai A1 ar A kategorijos motociklų su apribojimais vairavimo teisei įgyti laikomi VĮ „Regitra“ pateikta transporto priemone. A kategorijos motociklų be apribojimų vairavimo teisei įgyti visuose egzaminų centruose praktikos egzaminas laikomas su gyventojų pateiktais motociklais. Vilniaus ir Kauno filialų egzaminų centruose, gyventojams pageidaujant, gali būti pateikti ir VĮ „Regitra“ motociklai. Prieš laikydami egzaminus gyventojai privalo pateikti galiojančią vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą, sveikatos žinių atestavimo pažymėjimą, kad baigtas mokymas pagal privalomojo pirmosios pagalbos mokymo programą ir asmens dokumentą. Turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą – A1 kategorijai, o turintys B1 ar B kategorijos vairuotojo pažymėjimą – A1 ir A kategorijoms įgyti teorijos egzaminą gali laikyti pasiruošę savarankiškai. Kitais atvejais, o laikant praktikos egzaminą – visuomet, būtina pateikti vairavimo mokymo kursų baigimo liudijimą. Išsamiau apie vairuotojų egzaminavimą VĮ „Regitroje“ galima pasidomėti ČIA. Su motociklo, motorolerio ir keturračio vairavimu susijusios kelių eismo taisyklės Kelių eismo taisyklių punktai ir sąvokos, nustatantys mopedų, motociklų ir keturračių motociklų eismą: – mopedas – dviratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis konstrukcinis greitis ne mažesnis kaip 25 km/h ir ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis cilindro tūris ne didesnis kaip 50 cm3 (esant vidaus degimo varikliui), o didžiausioji tolygioji nominalioji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui), ar triratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis konstrukcinis greitis ne mažesnis kaip 25 km/h ir ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis cilindro tūris ne didesnis kaip 50 cm3 (esant kibirkštinio (priverstinio) uždegimo varikliui), didžiausioji naudingoji išėjimo galia ne didesnė kaip 4 kW (esant kitokio tipo vidaus degimo varikliui), o didžiausioji tolygioji nominalioji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui); – motociklas – dviratė ar daugiau ratų turinti motorinė transporto priemonė (su šonine priekaba arba be jos), kurios vidaus degimo variklio cilindro (cilindrų) darbinis tūris didesnis kaip 50 cm³ ir (arba) didžiausiasis konstrukcinis greitis didesnis kaip 45 km/h. Prie motociklų taip pat priskiriamos triratės motorinės transporto priemonės, kurių masė be krovinio ne didesnė kaip 400 kg; – lengvasis keturratis motociklas – keturratė motorinė transporto priemonė, kurios eksploatacinė masė (be akumuliatorių baterijų, jeigu tai elektros varikliu varoma transporto priemonė) ne didesnė kaip 350 kg, didžiausiasis konstrukcinis greitis ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio cilindro darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm3 (esant kibirkštinio (priverstinio) uždegimo varikliui), didžiausioji naudingoji išėjimo galia ne didesnė kaip 4 kW (esant kitokio tipo vidaus degimo varikliui), didžiausioji tolygioji nominalioji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui); – keturratis motociklas – keturratė motorinė transporto priemonė, išskyrus lengvuosius keturračius motociklus, kurios didžiausiasis konstrukcinis greitis didesnis kaip 45 km/h ir (arba) variklio darbinis cilindro tūris didesnis kaip 50 cm3, eksploatacinė masė ne didesnė kaip 400 kg, kroviniams vežti skirtos eksploatacinė masė ne didesnė kaip 550 kg (be akumuliatorių baterijų, jeigu tai elektros varikliu varoma transporto priemonė) ir didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 15 kW. Transporto priemonės vairuotojų, savininkų ir valdytojų pareigos ir reikalavimai: motociklą ar mopedą privalu vairuoti abiem rankomis (išskyrus tuos atvejus, kai ranka rodomas signalas). Motociklo, keturračio motociklo, lengvojo keturračio motociklo ar mopedo vairuotojas privalo būti su užsegtu motociklininko šalmu ir nevežti keleivių be užsegtų motociklininko šalmų. Leidžiama vairuoti motociklą be motociklininko šalmo, jeigu motociklo gamintojo rėmo konstrukcijoje įmontuoti stogo saugos lankai, kurių paskirtis – apsaugoti vairuotoją nuo smūgių, ir įmontuota saugos diržų sistema. Važiavimo greitis: motociklais, krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3, 5 t, automagistralėse – ne didesniu kaip 110 km/h greičiu, greitkeliuose – ne didesniu kaip 100 km/h greičiu, keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu. Sustojimas ir stovėjimas: transporto priemonėms sustoti ir stovėti važiuojamojoje dalyje leidžiama viena eile; motociklus be priekabos, mopedus ir dviračius leidžiama statyti dviem eilėmis, jeigu tai nekliudo eismui. Eismas automagistralėse ir greitkeliuose: keliuose, pažymėtuose kelio ženklais „Automagistralė“ ar „Automobilių kelias“, draudžiama eiti pėstiesiems, vadelioti, varyti gyvulius ar paukščius, joti, važiuoti dviračiais, mopedais, keturračiais motociklais, lengvaisiais keturračiais motociklais ir visomis kitomis transporto priemonėmis, išskyrus automobilius, motociklus ir automobilius su priekabomis, taip pat važiuoti motociklais, automobiliais ar automobiliais su priekabomis, kurių maksimalus konstrukcinis greitis arba greitis dėl jų techninės būklės mažesnis kaip 60 km/h. Keleivių vežimas: draudžiama vežti mopedais, keturračiais motociklais, lengvaisiais keturračiais motociklais, motociklais (išskyrus priekabas) vaikus iki 12 metų. Transporto priemonių vilkimas: draudžiama vilkti motociklais be priekabos ir tokius motociklus, taip pat vilkti mopedais ir mopedus. Transporto priemonių išsidėstymas kelyje: mopedų vairuotojai privalo važiuoti tik pirmąja nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus tuos atvejus, kai jiems reikia sukti į kairę, apsisukti, aplenkti ar apvažiuoti kliūtį, važiuoti tiesiai, kai iš pirmosios eismo juostos leidžiama sukti tik į dešinę, sustoti (stovėti) vienpusio eismo kelyje.