Dega sauktukas (26 psl.) (1276)

neklausyk tik to mldc , nesamonesjis sneka, tau reikia pas normolu elekrika, kad padarytu pirmiausia diagniostika.

Ar esi kloune kada mates šio nissano vartotojo knygelę? Būtent ten ir yra parašyta, kad sukeitus akumuliatoriaus klėmas grąžinami gamyklos nustatymai. Šią procedūrą net profilaktiškai reikia atlikti keičiant variklio alyvą. Nissan inžinieriai taip sugalvojo, bet autogido klounams atrodo kitaip-loja savo ir žmones klaidina.

Aciu jums reiks pabandyt nors labai bijau kad neatsitiktu nieko blogo... dar sake pabandyt baterija pasikeisti gali ji jau but sena ir nekontaktuoti. Na tikiuosi susitvarkys pranesiu kaip sekesi

Ačiū dievui nebandziau....šiandien ryte atsikeliau nuejau mašinon kurt i ka jus galvojat puikiausia viskas veikia, pakeiciau baterke, nors ir pries tai veike. nesuprantu kas jai yra. Gal tik isilusi tik durniuoja nesuprantu...

Tai sakykit ka daryt nerandu niekur info... jus visi vieni ant kitu... as tik prasau pagalbos o jus pykti visi...

Buvau nuvares i diagnostika pasake kad rodo klaida kad kura netolygiai paduoda kazkaip tai turi buti 2, 6 o duoda tik 1, 3 ar panasiai ir del to traukia prastai ir dirba negraziai variklis ir meta check engine. Nu zodziu pradziai reikia sutvarkyt kuro padavima, o toliau dar gali but ir EGR negerai veikiantis ir pakaitinimo zvakes nevisos pasildo..

mano galva galti purkstukai arba siurblys. bet aisku prisakyt galima daug ka kas neatitiks realybes neapziurejus. lek diagnostika pasidaryt bus aisku

Jei tikrai idomu ir jei turesiu laiko ir man paciam bus noro galesiu nufotkinti.200L i toki modeliu telpa tik truputi suskersuotas.Ne visai skersas bet tenka truputi pakreipti, pasukti.Tokio baliono kaina 1000euro.Bet imanomas ir kitoks sprendimas, galima deti 2 po 100-ta l arba 80 ir 100 paprastus(ne padidinto atsparumo)tada ir vietos truputi daugiau lieka.Abiem atvejais vietos bagazineje lieka tiek , kiek jos yra universako bagazinejes virsutineje dalyje virs uzuolaidos.Ten jos pakanka.Faktiskai toks balionas tinkamisuais i koki Crysler Voyoger arba Yoyota Land Cruiser 100 4, 7L.Siaip 200L paskirtis montuoti furose, isoreje.TEKO DALYVAUTI MONTUOJANT NE SYKI.Jie yra atsparesni ir kaina kosmine pigiau 1000euru be sansu(TURI TIK EGS(UAB"du ponai" kartais buna "Setaltas" ir "epigaz".Nepatarciau deti 200 geriau pvz 150L paprastas kainuoja tik 540 litu..........Dar bendros info kurios matau taip truksta autogido rimtuomenei.Kaip kilo Bugatti Veyron modelio pavadinimas ir ka turi bendro su W8 passatu(.W8 ir W16 esminis skitumas cilindru skaiciuje(yra ir kitu), taciau juos jungia variklio naujos eros tipas, kuris ir buvo pradetas diegti butent nuo sio W8. ----W----varikliu era tai trupouti patobulintu VR varikliu tesinys.VEYRON zodzio kilmes etimologija is žodžio VR.Žiūrint į W (ex-VR)variklį iš priekio arba galo matosi tiksli raidė W.Kuo sitie varikliai yra ypatingi, tai pirmiausia kad jie uzima zymiai maziau vietos uz V8 ir net uz V6, dydis is pirmo zvilgsnio tarytum butu V4. Antras dalykas, zymiai mazesnis situ varikliu svoris(mase).Apie galimybes ir rezerva nepasakosiu nes irzlus pereinamojo amziaus zmones dar ims labai susinervins.....>wagen, nesinervuok tu taip, suprantu, po savitgalio sachtos dega, piktas atns viso svieto, bet gal nereikia taip iskreiptai dramatiškai sutirštinti spalvų.....>overboosted turime nuolaidas rimtomoje(VW CENTRAS) bei inter Cars`e ir viska info yra ju puslapiuose.Ebay ir bilstein ir brembo daiktai kurie originalai eina po 1000 litu 1-nas tenai "kainuoja"po 50-100 euro tik atidarius dezute buna nelabai linksma......Vieninteliai dalykai kurie kainuoja lygiai tiek kiek kitiems VW-Audi modeliams tai granatos nuo 50 llitu kainos iki kokiu 180 uz vokiskas.Pats visas isorines ir vidines katik pasikeiciau.

Sveiki, prisijungsiu prie sitos temos su savo klausimu - nesenai nusipirkau Astra 98m 1, 7 TD 50kw kol silta apziurinejau kaip ir viskas buvo gerai bet kaip visada buna problemos atsiranda kai sumoki pinigus Is ryto uzkurus masina variklis dirbo netolygiai, pulsavo apsukos, dege check engine lempute, nebuvo traukos (treciu ar antru begiu nebuvo imanoma vaziuot tai imetus i pirma ir uzkelus apsukas variklis prasidirbo ar gal net speciau uzsikure visi cilindrai..). Kai nuvaziavau gal kokius 2 km masina apsilo trauka atsirado, check engine degdavo nepastoviai. Kiek skaiciausi ar gali cia buti EGR problema ar kaskas kito? Ar pavojinga butu nuvaziuoti 100Km atstuma - noreciau tvarkytis kitam mieste. Nuo ko pradet ziuret? Aciu uz betkokia info

idomu?EGR tai cia buna 2.0 2.2 motorams, sitiems nelabai

pasidaryk diagnostika

Gyvenu toj olandijoj, galiu pasakyt kad eksploatuoja nekaip... (kaip ir anglai). Pas juos nera kaip pas lietuvius kad vat dyzeliuku sveika apie 100 vaziuot, keliai pas juos geri vaziuoja jie kiek eina, nesvarbu ar dyzelis ar 1, 4 benzas t.y. grezia. Kaip pavyzdi galiu duot musu darbo boso autobusiuka: (2.5 tdi vw transporter su visom raudonom) - grezia visi kas netingi (as irgi), servisas ant spidometro senai jau dega, saliarka kazko per kamsti varo, nesikuria tvarkingai kaip deretu, bet vat salonas neuzsiktas, ir negi sakyciau labai tvarkingas. Cia servise tvarkyt kaina yra kosmine, nes skaiciuoja dazniau sugaista laika darant, o ne stafke ima, darbu kokybe abejotina tiek remonto tiek dazymo - jei koks kampukas dazomos detales kur maziau matos tai ten koki patioka ar nedadazyma tikrai padarys, ar tai kokia riske pries dazydami patinges uzspakliuot. Remonte gal lyginant su lietuva pliusas tame kad deda neretai originalias dalis, ir is sugadintos detales nebando dar ka isspaust, bet darbo kokybe manau lietuvoj geresne. O olandai irgi nedurni - pries tvarkydami paskaiciuoja kiek verta isleist. Aisku perkant is to sakykim tikro olando (dvimetrinio, syvaplaukio vokieciu arijo) tikrai didesne tikimybe kad paimsi kzka gero, negu is atvykeliu kuriu cia atrodo yra daugiau negu tu "tikruju" olandu. Na dar galiu paminet kad vaziuojant pas juos mieste "reikia ir siknoj akis tureti", tad dauztumo tikimybe irgi labai didele, pastoviai matau masineles aplamdytais kampais ir sonais, netgi maciau kaip blondine parkuodama priekiu pokstelejo kitai masinelei i gala, bet jos priekis taip pat jau baksteltas buvo... Pliusas tas kad olandas rusiskos saliaros tikrai nepila, yra ten galimybe gaut laivams skirtos, bet nei vienas su ja nesiterlioja, nebent kokiam peciui gal ir paima. Na dar is pliusu galeciau paminet kad del geresniu keliu vaziuokle ne taip kencia aip pas mus, ir pastebejau kad beveik visos masinos ten blizga, nei karto nemaciau purvinos iki puses kaip lietuvoj buna, netgi purvo dryzio nuo ratu ant sparno neteko matyt. Beje pas juos ziema ant keliu barsto druska, kaip ir pas mus, klimatas dregnesnis tad nuo rudziu nepabegsi. As tik nelabai isivaizduoju kaip ten galima rast ka pigiau nei lietuvoj, juk kainos olandijoj kosmines. As seip geriau pirkciau lietuvoje registruota masina

Fiat Multipla 1.9 JTD 110ag (ne pirmos kartos variklis - t.y. tas geresnis) 1. 2001/06 (cia pirmo registravimo - kas ten zino pagaminimo? ) pirkta kai jai buvo dar ~5, 5 metu. 2. ~220K 3. 300K+ jau 4. Is pradziu keista tik sarnyras ir sailenblokas+netrukus stabdziu cilindriukas galinis (aisku ten filtrai, tepalai, bet cia ne remontas), dar atrestauruota galinio tilto gumos. Toliau po poros metu berods keistas sarnyras. Pernai keista: Darbas 155, detales 210 (desinys silenblokas = ai vairo traukes+galinis desinys stabdzio cilindiurkas). Iki siu metu tikrai dziaugiausi ir viskas buvo liuks - vazinejau be problemu. niekas tikrai nebarskejo. Liuks dziaugiausi - ir i tolimus krastus lekiau, visur. O... BET... Taciau, siais metais prasidejo kazkoks byrejimas gale metu. Stai kas pakeista: Skyvas+itempejas+dirzai 480, Generatoriaus remontas 550, Guolis (su stebule) 220 Silenblokai 2 (priekis kaire) 100 Rank. St. trosas (desinys - ilgas) 55 St. cilindriukas (galas kaire) 32 guolio keitimas 30 stabdziu cilindriuko keitimas 30 2 salenbloku keitimas 80 gumos ir kitas trosas 98 darbas 120 Darbas: Galinio tilto sakes laikiklio keitimas 150 Detale: Varztas ilgas su gilze ir guoliu 100 Remontas vaziuokles (silenblokai desines du ir kaires svirtis) su darbu 265 Atramine guma su darbu 180 Skaiciuokit......... Variklis: kol kas keista tik viena pakaitinimo zvake, 150Lt. Viskas. Bet vedesi prie -30 ana ziema ir be jos (tiesa be dvieju, nes viena nepasikeicia isvis ir sunkus priejimas - cia pirma uzkepus, bet dzin jei ir be jos vedasi...). 5. Pradzioje buvo 5, 5 - matavau tiksliai; dabar jau apie 6, ziema turbut ir 6, 5 (bet nelygu kaip vaziuosi; as lakstau ir 6, 5 gali ivaryti >7niekaip kiek bespaustum (net jei 160-170); cia vidurkis mieste/nemieste; jei vaziuosi "normaliai" tai daugiau 6 niekaip nesigaus, maziau irgi; nebent sakau pirmi du metai po 5-6 metu; arba reikia sureguliuoti viska idealiai, tada bus 5, 5 kaip ir gamykliniam parasyta; gal su super-ekonomisku vaziavimu ir 5 islauztum, bet maziau niekaip). 6. kieta vaziuokle, dega visokio plauko lemputes, bet nekreipi demesio ir vaziuoji - kol kas nieko rimto del to nekreipimo demesio neatsitiko (variau keliskart i alfa servisa diagnostikai - nusibodo pinigus metyt, nes nieko nei gero nei blogo neranda... komentaru turbut apie tokias "diagnostikas" ir ju reikalinguma nebereikia...) 7. Erdvi, 6 vietos, smagu keliauti, dideli langai, sedi auksciau - saugiau jauciasi ypac moterys (i.e. mano zmona , pravazumas didesnis nei paprastu. Dizainas salono originalus ir nenusibostantis ir neliudnas "kosminis" Aciu italui. Begiu "dzoystikas" labai patogus - daug patogesnis uz standarta. Lengvai persidaro i "kroviniskesni" daiktams vezt, galines sedynes pora patraukimu issiima ir taip pat lengvai isideda. Keturios !!! ilgos lempos - nakti vaziuoji beveik kaip diena, su priesrukiniais isvis 6 sviecia i prieki - puikus matomumas net tirstam ruke (kiek tai imanoma). Variklis ekonomiskas, dinamiskas, mazos kuro sanaudos, patvarus, nesitepaluoja, atidarius dangteli matosi svara (wow - opelis juodas kaip backa, o cia nieko tokio ner), bet pakankamai gerai traukia (is visu dyzeliu kuriuos turejau - geriausias kol kas); lakstai ir lenki be problemu. Platesne nei kitos masinos, todel labai erdvi, bet kitakart trukumas - gali nepravaziuot ten kur kitos pravaziuoja (del plocio), bet cia nedaug. Dvigubi veidrodeliai - patogu nereik lankstyt. Patogios DVI detuves priekineje paneleje (ir virsuje dvi - papildomus akinius isidet gali) - ir vairuotojo yra! Labai patogu. Trukumai: kieta vaziuokle (nors kai kam patinka), silpnos skardos (sparnus ranka gali ilenkti), atsarginio rato apatinis pakabinimas (praktiskai visad suluzta ar jau suluzes perkant: turiu spaceseiveri nuo keliu pirmu kartu "prasukus"), davikliu prigrusta varklio busenai per daug - nervuoja kartais, bet "uzeina bangom" todel nieko tokio. Lempu apiplovimas - labai daug skyscio ima, o naudos beveik jokios - atjungiau. Kai kam gal bus sitas: skydelis visas su rpm ir degalais ir kt. - SONE! bet ipranti ir nieko - net po to stebiesi kad galetu buti kitaip, nes matomumas geresnis kei jis netrukdo. Gal dar yra kokiu.... 8. Nelabai zinau - pirkau beveik aklai, bet ziurekit rato atsarginio pakabinima, ispejamosios lemputes jei dega visgi dignostika bent pirma kart padaryti (o jei ir nedega - nes gali buti "isjungtos"). Vaizuokle visa, nes tikrai nera stipri. 9. Tikrai pirkciau - tik paskutiniai metai kazkodel man labai liudni, todel manau kad iki 10 metu sitos masinos yra puikios. Toliau... turbut kaip pasiseks jau Nuvertejimas - pirkta uz ~14K, dabar tokia per puse mazdaug kaina, max 8K. Atsipirkimas - labai geras, nes 5-6 metu japoniskos=kokybiskos nei su ziburiu nerasi, o vazinejau 4 metus kaip su japoniska - beveik nieko rimto taisyti nereikejo, smulkmenos, o komfortas su analogisku japu ar ten vokieciu nepalyginsi, nebent amerikietis. 10. Isisikiria is minios - balai tokie kiek maciau forumuose 5kiabaleje sistemoje dizainas taip pasiskirsto - arba 0 (bjaurus anciukas) arba 5 (super duper gulbe ir daugiau). Kitaip nebuna Jums spresti kas yra kas Suma sumarum - gera masina, pigi, bet ideti reikia, ypac po 9-10 metu. IMHO geriau uz bet kokia VW (brolis turejo passat prakeike, golf? cia kas?), Audi (kiti turi keikia, ypac aliumini). Gerenes tik Japonai, gal Mersai kai kurie (bet cia kita jau klase visai), bet ju kainos kosmines, o negendanciu masinu nera. Kai pirkau Fiat irgi abejojau - dabar jau nebe - taip, reikes ideti, bet ziurekit kokia ju kaina - tiek daug kiek VW ar Audi skirtumo neidesit niekada. Kita masina bus ko gero is siu: Alfa Romeo 156 arba Fiat Stilo Universalai. Dar noreciau Toyota Camry, bet neipirksiu ko gero... Tiesa brolio MB C220 po passato - jam kaip rojus. Giria. ir vel: kaina...

Norėčiau pateikti daugiau išsamios informacijos apie auto diagnostika ir auto diagnostikos prietaisus. Aš ir pats neseniai atsidariau auto servisą. Taip pat užsiimu auto diagnostika. Iš tikrųjų, tai auto diagnostika tai pakankamai nauja sritis automobilių remonto srityje. Ypatingai Lietuvoje ji dar neišvystyta ir labai nedaug auto servisų turi tokia auto diagnostikos įranga. Gal tik didieji auto servisai arba dylerinai. Bet galiu pasakyti, kad be auto diagnostikos prietaisų dabar negalima remontuoti jokių automobilių. Iš tikrųjų praėjo tie laikai, kai galima buvo nuspręsti apie gedima iš klausos, arba iš patirties. Be abejo reikia nusimanyti apie automobilį, kitaip neverta net pradėti. Man labai juokinga, kai atvažiuoji į auto servisą, o tau pakeičia tepalus, o serviso režimo, kad reikia keisti tepalus nenuima. Taip ir važiuoji su automobiliu, kurio prietaisų skydelyje dega užrašas, kad laikas keisti tepalus, nors jie ką tik pakeisti. Be to nuo tepalų tipo reikia nustatyti kitą serviso intervalą, po kiek kilometrų reikia keisti vėl tepalus. O jau nekalbu, apie visus kitokius gedimus, kurių be prietaiso tikrai nenustatysi. Nebent išardysi puse automobilio. Galiu dar daug apie tai parašyti, bet geriau kolegai duosiu patarimų. Jeigu atsidarei auto servisą ir pradėjai savo verslą, tai puiku. Tai labai pelningas verslas. Automobilius visada reikės remontuoti, visada reikalingas techninis aptarnavimas. Taip, kad duonos nepritrūksi. Jeigu atsidarei auto servisą, tai tau nebūtinai įsigyti prietaisus visoms automobilių rūšims. Kitaip sakant dolerinius. Tai iš tikrųjų labai daug kainuos. Pradžiai užtenka įsigyti vieną universalų. Aš turiu nusipirkęs Launch X431 master. Tai toks prietaisas, kad ir naujokui galima greitai išmokti. Kiek teko dirbti su įvairiais universaliais prietaisais, tai Launch X431 master pats geriausias. Turi daugiausiai galimybių. Man teko dirbti su Autoboss V30. Tai taip pat geras prietaisas. Na bet jo galimybės silpnesnės. Bet šiaip darbui užtenka. Tik va jam spausdintuvo truksta. Bet jis pigesnis. Tau dabar svarbiausiai, kai klientas atvažiuos į tavo auto servisą patikimai diagnozuoti gedimą. Tai mano minėti prietaisai tau tikrai patikimai diagnozuos gedimą. Tada tau bus nesunku jį pašalinti. Tiesa, dar teko dirbti su Bosch (KTS0 įranga. Labai malonus darbas, ypac su vokiškais automobiliais. Bet čia yra problema, kad programa licencijuota. Kiekvienais metais tenka mokėti už programą. Kitaip prietaisas išsijungia. Taip pat teko susidurti ir su Launch X431 GX3. Šis prietaisas skirtas Kinijos, Malaizijos rinkai. Todėl jis yra arba anglų, arba Kinų kalba. Bet dažniausiai Kinų. Mačiau, kaip atrodo jo programa. Iš esmės niekuo nesiskiria nuo X431 master. Tik sako, kad jo Europoje negalima pardavinėti. Bet kiek žinau juo Lietuvoje labai daug kas naudojasi. GX3 kaina yra žymiai pigesnė. Čia kolega matau truputį supainiojai, kad GX3 brangesnis. O jau kai pradėsi dirbti su universaliais prietaisais, tai matysi, gal reikės kokio dylerinio. Na pavyzdžiui Citroenui, arba Audi automobiliui. Aišku jeigu sugalvosi daryti kokius programinius pakeitimus būtent tos markės automobiliams. Taip pat yra specialūs prietaisai oro pagalvių programavimui, spidometro koregavimui, auto magnetolos dekodavimui, imobilizatoriaus programavimui. Jeigu bus įdomu tai papasakosiu daugiau, kokių prietaisų reikės ateityje auto servisui. O dabar nusipirk arba X431 master, arba Autoboss V30. Pradžiai tau užteks. Sakau sąžiningai klientų tikrai netrūks. Tik nepirk pigių žaisliukų, tokių kaip ELM327, ar panašių. Tai pinigų išmetimas. Jie nieko gero nepadaro. Patariu tau atsidaryk tinklapį:www.svscmarket.eu ten labia gerai tau patars ir paaiškins apie prietaisus. Taip pat ten galima isigyti ir išsimokėtinai. O be to ten ir kainos geriausios.

Dėl netinkamo turinio žinutė pašalinta

saugiklius isziurejau . lemputes ir prasiziurejau gale viskas gerai . lauksiu patarimo gal kas susidure

Dėl netinkamo turinio žinutė pašalinta

lemputes bisky perdege buvo bet susidejau viskas tas pats geriau isiziurejau isemiau ta visa galines lempos kelma kelma (plata) ten pazejau kad kontaktas vienas nuejas apsilyde ir panasiai. nuvazevau i srota nusipirkau uz 15 litu ir toliau vaziuosiu

Nu va ir bedos nera

ant valentino dienos varyk, duosi bucki izanduka ar kur paprasy ir turesi zadykui

Dėl netinkamo turinio žinutė pašalinta

jei nori galiu dovanot

na o tu paziurejai lemputes, man buvo neperseniausiai kad lemputes ne tokios buvo idetos, tik kad man pastoviai degdavo galinis ruko zibintas, pasikeiciau lemputes ir ore viskas man.

problema aiški : bloga masė, išvalyk žibinto "kelmo" kontaktų grupę ir galima papildomą masę.

Idomus straipsniukas megstantiems "laikini turizma"ir kempingus LT "Lietuvos kempingų žemėlapis: norinčius sutaupyti gąsdina baudomis" Rūta Levickaitė, www.GRYNAS.lt 2015 m. gegužės 2 d. 15:00 Deje, siame straipsniukyje nepsakyta ir kitu dalyku, kad privatus verslininkai su besmegeniais korumpuotais valdininkais siekia isvaryti autoturistus isviso is kempingu, kad nukreiptipoilsiautojus i savo kaimo turizmo baidukles ir termitynus, bei bus siekiam privatizuoti beveik visus parku mkempingus ir apmokestinti.Gal ir gerai butu del tvarkos?Ka manot?Bet tokie dradimai ir kaip siame tekste zemiau minimi yra absurdas, nes vz nei aš nei mano draugai niekadsa nešiukšlina ir nešiukšlino gamtoje nei keliaudami.Aišku yra tokių avimų, kurie šika savo Tėvyneje kaip tvarkte kur papuola.Va tokius tegu baudžia nes jau apsivemti gakima.Tik rie ko čia mes?Pvz Aukštaitijos ir konkrečiai Labanoro parke ketina išvis padaryti kad liks vieas labai brangus privatus kempingas ir tik MOTELIAI BOTELIAI KAIMO TURIZMO BAIDYKLES Mūsų šalyje legaliai veikia 25 kempingai ir juose turi tilpti visi poilsiautojai, o nusprendus stovyklauti kitur, gali tekti susimokėti nemažą baudą. Už ką vieni noriai susimoka, kiti linkę gauti dykai. Prie ežerų ar pajūrio zonoje, vos tik atšilus sukrunta įsikurti poilsiautojai, tačiau ne visi tai daro tam pritaikytose vietose. Kartais inspektorių užtikti poilsiautojai yra tik įspėjami, tačiau įžūliems piliečiams išrašomos ir baudos, siekiančios iki 56 eurus. Restoranas kempinguose užsieniečiams kelia šypsnį Lietuvos kempingų asociacijos prezidentas Vygantas Lazauskas GRYNAS.lt teigė, kad per visą Lietuvą yra apie 25 kempingai. Panašiai tiek turi ir kaimynai latviai bei estai. Tiesa, lyginant Lietuvos kempingus su Latvijos, pastebima, kad kaimynų kempingai yra šiek tiek mažesni. „Mūsų kempingai maždaug visi yra panašaus dydžio, visuose yra minimalios paslaugos, - tikino pašnekovas. - Negalima sakyti, kad tas kempingas, kuris teikia tik minimalias paslaugas, yra blogas, kadangi ne visiems reikia daugiau paslaugų. Tam, kuris atvažiuoja su kemperiu, nereikalingas stacionarus namelis. Lietuviškuose kempinguose labai dažnai būna restoranas, tai vakariečiams visiškai neįprasta ir laikoma aukšto lygio kempingu. Kempingai su restoranais yra ir Nidoje, ir Obuolių saloje, esančioje Molėtuose, ir Druskininkuose, Kurtuvėnuose." V. Lazauskas pastebi, kad Lietuva stokoja atostogavimo kempinguose tradicijų: „Mes neturėjome galimybės turėti kemperių, mobilių namelių, kurie pervežami. Užtai ir norima, kad kempingas turėtų stacionarius namelius. Matau tendenciją, kad dauguma kempingų juos ir statosi kiek galėdami. Todėl bendra kokybė gerėja“, - tikino pašnekovas. Valstybinis turizmo departamentas (VTD) konstatuoja, kad Lietuvoje vis dar nėra susiformavusi tradicija atostogauti kempinge - palapinėje, namelyje ar mobiliame namelyje. Lietuviai kempinguose apsistoja dažniausiai 1-2 dienoms arba savaitgaliui, nors užsienyje yra populiaru kempinge atostogauti ilgiau. „Tiek šiuo metu veikiantys kempingai, tiek statomi naujai dažniausiai yra projektuojami trumpalaikei nakvynei, apsistoti su auto namais ir palapinėmis. Manome, kad kempinguose reikėtų kelti teikiamų paslaugų kokybę ir įvairovę, jog jie turistus skatintų apsistoti ilgesniam laikui“, - rašoma departamento GRYNAS.lt atsiųstame atsakyme. Anot V. Lazausko, Lietuvoje daugiausiai turime kempingų, įvertintų trimis žvaigždutėmis – viena žvaigždute vertinamos tos poilsiavietės, kurios turi tik minimalią infrastruktūrą, o keturiomis – patys prabangiausi. Lietuviškuose kempinguose labai dažnai būna restoranas, tai vakariečiams visiškai neįprasta ir laikoma aukšto lygio kempingu. Tokių su restoranais kempingų turime ir Nidoje, ir Obuolių saloje Molėtuose, ir Druskininkuose. V. Lazauskas „Kempingo pavadinimas visiems asocijuojasi su tuo, kad čia galima apsistoti tik su auto namu, nežinau, kodėl taip yra. Dėl to naujai statomi, projektuojami kempingai orientuojasi būtent į tai, nors patys lietuvaičiai nelabai keliauja su auto namais, daugiausiai tai – užsieniečiai. Pasukome ta kryptimi, kad daugiau priimtume užsieniečių, nors vakarietiškuose kempinguose daugiausiai vietiniai lankosi“, - atkreipė dėmesį Lietuvos kempingų asociacijos prezidentas. VTD duomenimis, Lietuvos kempingus aplanko turistai iš Europos ir kitų pasaulio šalių, tiesa, europiečiai sudaro didžiąją užsienio turistų dalį. Daugiausiai užsienio turistų sulaukia pajūrio kurortų ir didžiųjų miestų kempingai, kadangi greta yra ką aplankyti ir pamatyti, be to, šalia driekiasi tranzitiniai keliai per Lietuvą. Lietuviškų kempingų infrastruktūra artima mažų užsienio kempingų (iki 100 aikštelių) infrastruktūrai ir gali konkuruoti su užsienietiškais. Su didelių kempingų (1000 aikštelių ir daugiau) infrastruktūra taip pat galime konkuruoti siūlydami greta teikiamas paslaugas: restoranai, kirpyklos, parduotuvės, vandens parkai, žirgynai, pliažai ir t.t.“, - rašoma turizmo departamento pateiktame atsakyme. Lietuvos kempingų asociacijos prezidento nuomone, tai, kad lietuvių nelabai traukia kempingai, lemia ir megapolių Lietuvoje nebuvimas: „Gal dėl to yra mažiau žmonių, kurie nori važiuoti į gamtą. Kiekvienas turi bobutę kaime ar sodą ir tokias ekonomines atostogas praleidžia ten pat sode. Tai irgi yra savotiška konkurencija kempingams“, - kalbėjo V. Lazauskas. „Laukinis“ turizmas klesti ir Europoje Anot Valstybinio turizmo departamento atstovų, tai, kad kempinguose nori apsistoti ne visi poilsiautojai ir ieškoma dykų alternatyvų, nėra tik lietuviškas bruožas. „Laukinis“ turizmas - aktuali problema visoje Europoje. „Pagrindinė priežastis - taupymas arba noras apsistoti „geresnėje“ vietoje, nors tai neretai pažeidžia gamtosauginius reikalavimus. Lietuvoje nėra bendros stovyklavimo-kempingavimo tvarkos, dėl to nėra aišku, pavyzdžiui, ar nakvynė stovėjimo aikštelėje ar šalikelėje leistina, kiek gali stovėti turistų auto namų ar palapinių privačioje valdoje, kur tai verslas, o kur – svečiai“, - sakė turizmo departamento atstovai. Su šia nuomone buvo linkęs sutikti ir Lietuvos kempingų asociacijos prezidentas. Jo teigimu, nelegalių kempingų problema yra išlikusi, tačiau sunku pasakyti, kiek procentaliai ji sudaro visos Lietuvos turizmo rinkos. „Nėra bendros tvarkos, kaip visa tai turėtų vykti – ar galima sustoti stovėjimo aikštelėje kemperiui, o ar nakvoti galima – nežinau. Yra ir Vilniuje aikštelių, kur atvažiavę turistai nakvoja. Arba, sakykime, kurortuose stebime tendenciją, kai privačiuose valdose pristatyta auto namų“, - sakė V. Lazauskas. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Aplinkos apsaugos skyriaus geografė Agnė Tamošiūnė, paklausta apie nelegalių kempingų problemą, teigė, kad saugomose teritorijose yra parko apsaugos reglamentai, kurie draudžia bet kur statyti kemperius ir palapines. Tačiau, deja, tokios tvarkos paiso ne visi. „Kemperius galima statyti tik kempinguose. Daugiausiai problemų yra pajūryje, Kuršių nerijos nacionaliniame parke, kur tikrai kartais aptinkama tokių atvejų, kai kemperiai stovi pajūryje, automobilių stovėjimo aikštelėse. Ten vykdoma prevencinė reindžerių veikla ir skiriamas įspėjimas arba surašomas administracinių teisės pažeidimų protokolas“, - sakė A. Tamošiūnė. Pagrindinė priežastis - taupymas arba noras apsistoti „geresnėje“ vietoje, nors tai neretai pažeidžia gamtosauginius reikalavimus. Lietuvoje nėra bendros stovyklavimo-kempingavimo tvarkos, dėl ko nėra aišku, pavyzdžiui, ar nakvynė stovėjimo aikštelėje ar šalikelėje leistina, kiek gali stovėti turistų auto namų ar palapinių privačioje valdoje, kur tai verslas, o kur – svečiai. Valstybinis turizmo departamentas Ji pateikė sąrašą dešimties kempingų, įsikūrusių saugomose teritorijose: 1. Kuršių nerijos NP (Nidos kempingas, Nidoje); 2. Nemuno deltos RP (Ventainė, Ventės kaimas); 3. Pajūrio RP (Žiogelis, Karklės kaimas); 4. Kurtuvėnų RP (Kurtuvėnai, Kurtuvėnuose); 5. Panemunių RP (Medaus slėnis, Šilinės kaimas); 6. Vištyčio RP (Pušelė, Žirgėnų kaimas); 7. Labanoro RP (Mindūnai, Kamužės kaimas); 8. Aukštaitijos NP (Palūšės, Palūšėje); 9. Tytuvėnų RP (Sedula, Skogolio km., Tytuvėnų sen., Kelmės raj.); 10. Trakų NP (Slėnio g. 1, Trakai). Jų tikslias vietas rasite ČIA. Mano, kad oficialių kempingų per mažai Savo ruožtu Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius GRYNAS.lt teigė manantis, kad nelegalių kempingautojų atsiranda ne tik iš „taupumo“, bet dar ir dėl to, kad kempingų turime nepakankamai. „Viena problema, kad oficialiai įrengtų kempingų yra per mažai. Čia mes kalbame apie kempingus, kurie turi statusą, tam tikrą žvaigždučių sistemą - kaip viešbučiai. Jeigu žiūrėtume į visą pajūrį, turime vieną Nidoje, vieną Giruliuose ir vienas asmuo privatų kempingą yra įsirengęs ir Pajūrio regioniniame parke. Vieną kempingą planuoja Palangos savivaldybė, vieną etapą jau yra pabaigusi, gal šiemet sezoną jau ir pradės. O visos kitos vietos, kurias turi privatūs žmonės, turi stovyklaviečių statusą, kuriose priima ir kemperius. Jos reklamuojasi kaip kempingai, bet oficialaus tokio statuso neturi“, - kalbėjo D. Nicius. Yra problemėlė su stovyklautojais, kurie atvažiuoja į paežerę su automobiliais, palapinėmis arba baidarėmis atplaukia. Jie įsikuria neleistinose vietose, ne stovyklavietėse. Dažniausiai skiriamos baudos. A. Juodelis Anot jo, problema, kuomet poilsiautojai įsikuria neleistinose vietose, praktiškai kartojasi kiekvienais metais. „Tai yra verslas – visuomet galioja paklausos ir pasiūlos modelis. Bent jau pas mus pajūrio parke teritorijų, kuriose gali būti vystoma rekreacinė veikla, yra pakankamai daug, tiktai dauguma jų yra privačios ir ne visiems žmonėms apsimoka tokią veiklą vystyti, nes sezonas yra trumpas – du mėnesiai“, - sakė pašnekovas. Anot jo, pasitaiko pavienių atvejų, kai tiek Nidoje, tiek kituose pajūrio ruožuose, kemperių savininkai naudojasi viešomis erdvėmis, skirtomis poilsiauti ribotą laiką ir ten, pavyzdžiui, nakvoja per naktį. „Karklėje prie savo lankytojų centro turime įrengtą automobilių aikštelę, kurioje šiais metais planuojame nurodyti, kad naktį automobiliai nebūtų statomi. Ne dėl to, kad pykstame, jog jie kažką blogo daro, bet buvo ne vienas atvejis, kai ten, kur apsistoja, palieka šiukšlių, netgi ir fekalų išleidžia iš kemperių, taigi lieka apšnerkštos teritorijos. Ir tai netgi daugiau būna ne lietuviai, o užsieniečiai, kurie bando išvengti susimokėjimo už paslaugas“, - aiškino D. Nicius. Jis pripažino, kad teisiškai parko direkcija gali paskirti baudas nedrausmingiems poilsiautojams, tačiau ilgalaikio apsistojimo atvejų vietose, kuriose draudžiama tai daryti, nėra daug. „Keliauja jaunimas ir yra vienos nakties principas – kai naktį išmiegi, iškeliauji. Jeigu kažkur paplūdimyje žmogus su miegmaišiu įsikuria (gal ir dėl romantikos), niekas nebaudžia. Kad būtų įsikuriama su palapinėmis ir masiškai poilsiaujama... Tai yra labiau pavieniai atvejai. Būna fiksuojama po keletą atvejų, surašomos baudos. Už saugomos teritorijos režimo pažeidimą, priklausomai nuo vietovės, kur tai daroma, skiriamos 145 Eur baudos“, - sakė D. Nicius. Inspektorius: įpročiai keičiasi Aukštaitijos nacionalinio parko Kraštotvarkos skyriaus vyr. inspektorius Andrius Juodelis GRYNAS.lt teigė, kad Labanoro regioniniame parke daugiau pažeidimų fiksuojama dėl kemperių, pastatytų tam nepritaikytose vietose, o Aukštaitijos nacionaliniame parke – dėl stovyklaujančių prie ežerų. „Yra problemėlė dėl stovyklautojų, kurie atvažiuoja į paežerę su automobiliais, palapinėmis arba baidarėmis atplaukia. Jie įsikuria neleistinose vietose - ne stovyklavietėse. Dažniausiai skiriamos baudos. Jeigu atvažiuoja ir pažeidimas nežymus – tik vienu ratu ant žolės užvažiavę, užtenka ir pokalbio. Bet jeigu įsikūrę nemažai mašinų, dega laužas, pilna palapinių – žmonės yra baudžiami“, - teigė A. Juodelis. Anot jo, pažeidimų skaičiui didelę įtaką turi sezoniškumas – natūralu, kad kai orai labai šilti, poilsiautojų daugiau, tarp jų daugiau pasitaiko ir pažeidėjų. Ne dėl to, kad pykstame, jog jie kažką blogo daro, bet buvo ne vienas atvejis, kai ten, kur apsistoja, palieka šiukšlių, netgi ir fekalų išleidžia iš kemperių, taigi lieka apšnerkštos teritorijos. Ir tai netgi daugiau būna ne lietuviai, o užsieniečiai, kurie bando išvengti susimokėjimo už paslaugas. D. Nicius „Kažkiek įtakos turėjo ir 2008 metų krizė. Įsibėgėjus krizei, žmonių paežerėse padaugėjo, matyt, buvo pasikeitę žmonių įpročiai – gal anksčiau važiuodavo į užsienį, ar pajūrį“, - svarstė A. Juodelis. Šiuo metu poilsiautojams, pažeidžiantiems saugomų teritorijų režimą, gresia bauda nuo 28 iki 56 eurų. Pirmą kartą prasižengusieji gali atsipirkti puse minimalios baudos – 14 eurų. „Įpročiai, aišku, keičiasi – jeigu stovyklaujama nelegaliose stovyklavietėse, paliekama žymiai mažiau šiukšlių. Keičiasi viskas į geresnę pusę“, - apibendrindamas lietuvių stovyklautojų įpročius sakė A. Juodelis.