Ant laisvu pulsuoja (438 psl.) (23139)

na vokeciu mintis tokia buvo kad tepalus ir visa kita specializuotam servize tvarkis, ten pakeicia tepalus ir isjungia ta in1 ar 2, ji vel uzsidegs kai bus laikas automobilio apziurai ir tepalu keitimuj, jaigu pasikeitei tepalus pats, ir dega tas in -tai dzinnereiskia kad vel keist reikia, ce kaip skaitliukas uzsidega po tam tikro km.skaiciaus.

sauktukas rodo klajda stabdziu sistemoj...tj gali but mazaj skyscio, sudile kaladeles stabdziu ir t.t.. :P

cia audi a6 tdi

tai kad pries 9k keciau

jo insp meta, daba tyksliai paziurejau, ir ka tai reiskia ar tepalus keist ar motoro kap daryt

o kiek kainuoja angliukai?ar visa rele krovimo?gal zinai?

na tikrai ne kitaici kai sako, ratai tikrai kokybiski italiski berods, gerai nepamenu, yra pazymeta

na as kalbu apie mase su kroviniu, nes tenka daznai ne vienam vazineti todel ir sakau kad ratams dazniausiai teks atlaikyti virs 2 tonu svori. o siaip jos svoris 1700.

kitu buferiu neturiu, tik siuos du, kai uz tokia kaina tai nezinau, juos perparduoti galima normaliai

kaip tik turiu lietekus carizmai vieni 4*114.3 kiti 4*100 r17 ziurint kuri carizma

r15 ta prasme

bet aisku logiskiau tai butu prikabinamas kemperis . cia faktiskai net amortikus reiketu det stipresnius jai svoris susidaro

kiek gali kainuoti?kas galite suteikti info

stabdziu skyscio maximum

*sauktukas, o ne suktukas

pas mane ji irgi dega... bet tik tada kai pacosa istraukiu.. o taip tai nedega todel manau kad viskas ok

10 yra suspaudimo laipsnis. kompresija daug aukstesne buna, ji priklauso nuo to kaip matuoji - karstam varikliui bus aukstesne nei saltam. taip pat priklauso ar gazas bus nuspaustas ar ne, ar kuras atjungtas ar ne. nuo paskirstymo veleno net priklauso reali kompresija.

man irgi idomu. ir kam tau europos keliu atlasas jei vaziuoji prie ramiojo vandenyno?

tie toppola jau labai seniai gaminami saabui, paskurinis lyg ejo 9-3OG modeliui, t.y. tam kuris uzsibaige 2003 metais.

aciu uz acakymus

buvo man taip. ziurek laidus kur ateina i kaladeles man buvo nusitryne i laikikli ir mirksejo.

ne vienam tau taip jai blin lenkijoj gamintas tai is 5 vienas gal normalus ir patenka

uzkals variklis nuo mineralines jeigu ten reikia pilti sintetine

o jei tarp cilindru itrukimas, issukus po viena zvake matysi tiesa?

dėt tokius išmatavimus, ką numatė mašinos gamintojas

kad siais laikais mazai kur lietuvoj gera servisa atrasi

Man atrodo, kad tu nevisprotis arba psichas jei supranti ka tavo suva sneka Jei esi toks samojingas pasakyk kokia cia detale

D ble tu tai kai parasei tai man atrodos as lengviau suprasciau ka mano suo sneka o ne tavo klausimus

Jai buciau nevisprotis ar psichas kaip tu sakai, tai zinok daugiau su tavim as snekeciau

Sveiki, taigi nesuprantu kas per detale ? Reikia tos žvaigždutes nusipirkau bet per maža skyle neperlenda Ir niekur nerandu pirkti nežinau kaip jį vadinasi

Tam matuojama tam tikslui , kad žinotum jog nėra pradegus tarp cilindrų tarpinė ir nevaro iš vieno cilindro i kitą kompresijos.......

autogidas tikrai tas forumas, kuriame kemperiukais domisi dauguma Gal ir klystu, bet ne pirmą kartą pastebiu tokį subtilų norą pasirodyti ir pasipiarinti su fotoreportažais . O pilka masė aikčioja ir gėrisi. Efektinga, bet pigoka ........

Lietuvaičiai visur vienodai atostogauja, tiek Turkijoje, tiek Palangoje, užpila lempas ir ten ir ten, o tada prasideda nuotykiai . Lietuvoje su kemperiu ypač atokesnėje vietoje ilsėtis manau netgi pavojinga, dėl vietinių girtų budulių. Pas mus tikrai yra į ką pasižiūrėti ir ką parodyti užsieniečiui iš didmiesčio, bet.... Manau pas mus dar likęs sovietinis mąstymas ir jis neaišku kada išsitrins iš smegeninių. Pažiūrėkit vien vairavimo "kultūrą" keliuose. Ar kam teko matyti Vokietijoje, Austrijoje ar Italijoje kokį X5 ar Q7 mirksintį iš galo ar darantį padrezus ? Man neteko, šie automobiliai užsienyje važiuoja su visu srautu, jiems nereikia skubėti ar lėkti visiems per galvas kaip tai yra pas mus. Nes mentalitetas visai kitas. Teko kalbėti su užsieniečiu viešinčiu Lietuvoje, klausiau kas labiausiai nepatiko pas mus, ilgai negalvojęs atsakė "crazy dravers" . Komentarų manau nereikia . Normalūs žmonės, kuriuos priskirčiau prie vidutinės klasės, perkasi bilietus ir skrenda ar važiuoja į užsienį, kur gausi normalias kainas, garantuotą orą ir saugiai ir ramiai galėsi ilsėtis su kemperiu ar palapine, o šalia negulės girti apsivėmę buduliai

O gal but su tavim kaip nors galima susytikti parodytum ir gal but padarytum ? Tai uzmokeciau uz viska

daug kas sako jos tokios pat.gal esat susidure

tai jo, zvakes issukus, gaza numynus, kogero dar ir karsta matavai?

kaip pamatavus saltam, nenumynus gazo ir issukus tik ta zvake kur matuoji rodys bent 11bar, tada galesi sakyt, kad ledinis

Zvakes, lemda zonda, pradek nuo ju tikrinti.

Tai kaip čia ne Švedijoj kvatrinis?

mai tau dujos turetu isijunkt tik tada kai virs melino pasyla o dabar sala reduktorius ir pulsuoja.Reduktorius mazytis greit uzsala.

O kas trugdo tai i PL nuvaziuoti kur mates esi ir padarys lenku ausarankiai viska ko tik panoresi ir kaina tikrai bus mazesne nei LT.

Manau pirmiause reike kainas perdarymo ir medziagu kokybe isiiaiskinti ir kiek ekspertize kainuos, o senas jau buna nemazai prabege ir visdus buna gerokai pavafliuotas . reiktu viska yvertinti ir spresti kaip geriau gaunasi.

dar nesu matęs originalių ratlankių su krūva skyliu tipo universaliam pritaikymui - čia ne originalas pas tave

Jei kas turetumet ideju ir pavyzdziu, ikelkite, pasidalinkite.Įdomi betkokia informacija ir brėžiniai.

Cia nakvojome, bet visviena uz vieta 40 euro nulupo, nors namelio atsisakeme.Uz "peizaza"kaip sakoma

Idomus straipsniukas megstantiems "laikini turizma"ir kempingus LT "Lietuvos kempingų žemėlapis: norinčius sutaupyti gąsdina baudomis" Rūta Levickaitė, www.GRYNAS.lt 2015 m. gegužės 2 d. 15:00 Deje, siame straipsniukyje nepsakyta ir kitu dalyku, kad privatus verslininkai su besmegeniais korumpuotais valdininkais siekia isvaryti autoturistus isviso is kempingu, kad nukreiptipoilsiautojus i savo kaimo turizmo baidukles ir termitynus, bei bus siekiam privatizuoti beveik visus parku mkempingus ir apmokestinti.Gal ir gerai butu del tvarkos?Ka manot?Bet tokie dradimai ir kaip siame tekste zemiau minimi yra absurdas, nes vz nei aš nei mano draugai niekadsa nešiukšlina ir nešiukšlino gamtoje nei keliaudami.Aišku yra tokių avimų, kurie šika savo Tėvyneje kaip tvarkte kur papuola.Va tokius tegu baudžia nes jau apsivemti gakima.Tik rie ko čia mes?Pvz Aukštaitijos ir konkrečiai Labanoro parke ketina išvis padaryti kad liks vieas labai brangus privatus kempingas ir tik MOTELIAI BOTELIAI KAIMO TURIZMO BAIDYKLES Mūsų šalyje legaliai veikia 25 kempingai ir juose turi tilpti visi poilsiautojai, o nusprendus stovyklauti kitur, gali tekti susimokėti nemažą baudą. Už ką vieni noriai susimoka, kiti linkę gauti dykai. Prie ežerų ar pajūrio zonoje, vos tik atšilus sukrunta įsikurti poilsiautojai, tačiau ne visi tai daro tam pritaikytose vietose. Kartais inspektorių užtikti poilsiautojai yra tik įspėjami, tačiau įžūliems piliečiams išrašomos ir baudos, siekiančios iki 56 eurus. Restoranas kempinguose užsieniečiams kelia šypsnį Lietuvos kempingų asociacijos prezidentas Vygantas Lazauskas GRYNAS.lt teigė, kad per visą Lietuvą yra apie 25 kempingai. Panašiai tiek turi ir kaimynai latviai bei estai. Tiesa, lyginant Lietuvos kempingus su Latvijos, pastebima, kad kaimynų kempingai yra šiek tiek mažesni. „Mūsų kempingai maždaug visi yra panašaus dydžio, visuose yra minimalios paslaugos, - tikino pašnekovas. - Negalima sakyti, kad tas kempingas, kuris teikia tik minimalias paslaugas, yra blogas, kadangi ne visiems reikia daugiau paslaugų. Tam, kuris atvažiuoja su kemperiu, nereikalingas stacionarus namelis. Lietuviškuose kempinguose labai dažnai būna restoranas, tai vakariečiams visiškai neįprasta ir laikoma aukšto lygio kempingu. Kempingai su restoranais yra ir Nidoje, ir Obuolių saloje, esančioje Molėtuose, ir Druskininkuose, Kurtuvėnuose." V. Lazauskas pastebi, kad Lietuva stokoja atostogavimo kempinguose tradicijų: „Mes neturėjome galimybės turėti kemperių, mobilių namelių, kurie pervežami. Užtai ir norima, kad kempingas turėtų stacionarius namelius. Matau tendenciją, kad dauguma kempingų juos ir statosi kiek galėdami. Todėl bendra kokybė gerėja“, - tikino pašnekovas. Valstybinis turizmo departamentas (VTD) konstatuoja, kad Lietuvoje vis dar nėra susiformavusi tradicija atostogauti kempinge - palapinėje, namelyje ar mobiliame namelyje. Lietuviai kempinguose apsistoja dažniausiai 1-2 dienoms arba savaitgaliui, nors užsienyje yra populiaru kempinge atostogauti ilgiau. „Tiek šiuo metu veikiantys kempingai, tiek statomi naujai dažniausiai yra projektuojami trumpalaikei nakvynei, apsistoti su auto namais ir palapinėmis. Manome, kad kempinguose reikėtų kelti teikiamų paslaugų kokybę ir įvairovę, jog jie turistus skatintų apsistoti ilgesniam laikui“, - rašoma departamento GRYNAS.lt atsiųstame atsakyme. Anot V. Lazausko, Lietuvoje daugiausiai turime kempingų, įvertintų trimis žvaigždutėmis – viena žvaigždute vertinamos tos poilsiavietės, kurios turi tik minimalią infrastruktūrą, o keturiomis – patys prabangiausi. Lietuviškuose kempinguose labai dažnai būna restoranas, tai vakariečiams visiškai neįprasta ir laikoma aukšto lygio kempingu. Tokių su restoranais kempingų turime ir Nidoje, ir Obuolių saloje Molėtuose, ir Druskininkuose. V. Lazauskas „Kempingo pavadinimas visiems asocijuojasi su tuo, kad čia galima apsistoti tik su auto namu, nežinau, kodėl taip yra. Dėl to naujai statomi, projektuojami kempingai orientuojasi būtent į tai, nors patys lietuvaičiai nelabai keliauja su auto namais, daugiausiai tai – užsieniečiai. Pasukome ta kryptimi, kad daugiau priimtume užsieniečių, nors vakarietiškuose kempinguose daugiausiai vietiniai lankosi“, - atkreipė dėmesį Lietuvos kempingų asociacijos prezidentas. VTD duomenimis, Lietuvos kempingus aplanko turistai iš Europos ir kitų pasaulio šalių, tiesa, europiečiai sudaro didžiąją užsienio turistų dalį. Daugiausiai užsienio turistų sulaukia pajūrio kurortų ir didžiųjų miestų kempingai, kadangi greta yra ką aplankyti ir pamatyti, be to, šalia driekiasi tranzitiniai keliai per Lietuvą. Lietuviškų kempingų infrastruktūra artima mažų užsienio kempingų (iki 100 aikštelių) infrastruktūrai ir gali konkuruoti su užsienietiškais. Su didelių kempingų (1000 aikštelių ir daugiau) infrastruktūra taip pat galime konkuruoti siūlydami greta teikiamas paslaugas: restoranai, kirpyklos, parduotuvės, vandens parkai, žirgynai, pliažai ir t.t.“, - rašoma turizmo departamento pateiktame atsakyme. Lietuvos kempingų asociacijos prezidento nuomone, tai, kad lietuvių nelabai traukia kempingai, lemia ir megapolių Lietuvoje nebuvimas: „Gal dėl to yra mažiau žmonių, kurie nori važiuoti į gamtą. Kiekvienas turi bobutę kaime ar sodą ir tokias ekonomines atostogas praleidžia ten pat sode. Tai irgi yra savotiška konkurencija kempingams“, - kalbėjo V. Lazauskas. „Laukinis“ turizmas klesti ir Europoje Anot Valstybinio turizmo departamento atstovų, tai, kad kempinguose nori apsistoti ne visi poilsiautojai ir ieškoma dykų alternatyvų, nėra tik lietuviškas bruožas. „Laukinis“ turizmas - aktuali problema visoje Europoje. „Pagrindinė priežastis - taupymas arba noras apsistoti „geresnėje“ vietoje, nors tai neretai pažeidžia gamtosauginius reikalavimus. Lietuvoje nėra bendros stovyklavimo-kempingavimo tvarkos, dėl to nėra aišku, pavyzdžiui, ar nakvynė stovėjimo aikštelėje ar šalikelėje leistina, kiek gali stovėti turistų auto namų ar palapinių privačioje valdoje, kur tai verslas, o kur – svečiai“, - sakė turizmo departamento atstovai. Su šia nuomone buvo linkęs sutikti ir Lietuvos kempingų asociacijos prezidentas. Jo teigimu, nelegalių kempingų problema yra išlikusi, tačiau sunku pasakyti, kiek procentaliai ji sudaro visos Lietuvos turizmo rinkos. „Nėra bendros tvarkos, kaip visa tai turėtų vykti – ar galima sustoti stovėjimo aikštelėje kemperiui, o ar nakvoti galima – nežinau. Yra ir Vilniuje aikštelių, kur atvažiavę turistai nakvoja. Arba, sakykime, kurortuose stebime tendenciją, kai privačiuose valdose pristatyta auto namų“, - sakė V. Lazauskas. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Aplinkos apsaugos skyriaus geografė Agnė Tamošiūnė, paklausta apie nelegalių kempingų problemą, teigė, kad saugomose teritorijose yra parko apsaugos reglamentai, kurie draudžia bet kur statyti kemperius ir palapines. Tačiau, deja, tokios tvarkos paiso ne visi. „Kemperius galima statyti tik kempinguose. Daugiausiai problemų yra pajūryje, Kuršių nerijos nacionaliniame parke, kur tikrai kartais aptinkama tokių atvejų, kai kemperiai stovi pajūryje, automobilių stovėjimo aikštelėse. Ten vykdoma prevencinė reindžerių veikla ir skiriamas įspėjimas arba surašomas administracinių teisės pažeidimų protokolas“, - sakė A. Tamošiūnė. Pagrindinė priežastis - taupymas arba noras apsistoti „geresnėje“ vietoje, nors tai neretai pažeidžia gamtosauginius reikalavimus. Lietuvoje nėra bendros stovyklavimo-kempingavimo tvarkos, dėl ko nėra aišku, pavyzdžiui, ar nakvynė stovėjimo aikštelėje ar šalikelėje leistina, kiek gali stovėti turistų auto namų ar palapinių privačioje valdoje, kur tai verslas, o kur – svečiai. Valstybinis turizmo departamentas Ji pateikė sąrašą dešimties kempingų, įsikūrusių saugomose teritorijose: 1. Kuršių nerijos NP (Nidos kempingas, Nidoje); 2. Nemuno deltos RP (Ventainė, Ventės kaimas); 3. Pajūrio RP (Žiogelis, Karklės kaimas); 4. Kurtuvėnų RP (Kurtuvėnai, Kurtuvėnuose); 5. Panemunių RP (Medaus slėnis, Šilinės kaimas); 6. Vištyčio RP (Pušelė, Žirgėnų kaimas); 7. Labanoro RP (Mindūnai, Kamužės kaimas); 8. Aukštaitijos NP (Palūšės, Palūšėje); 9. Tytuvėnų RP (Sedula, Skogolio km., Tytuvėnų sen., Kelmės raj.); 10. Trakų NP (Slėnio g. 1, Trakai). Jų tikslias vietas rasite ČIA. Mano, kad oficialių kempingų per mažai Savo ruožtu Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius GRYNAS.lt teigė manantis, kad nelegalių kempingautojų atsiranda ne tik iš „taupumo“, bet dar ir dėl to, kad kempingų turime nepakankamai. „Viena problema, kad oficialiai įrengtų kempingų yra per mažai. Čia mes kalbame apie kempingus, kurie turi statusą, tam tikrą žvaigždučių sistemą - kaip viešbučiai. Jeigu žiūrėtume į visą pajūrį, turime vieną Nidoje, vieną Giruliuose ir vienas asmuo privatų kempingą yra įsirengęs ir Pajūrio regioniniame parke. Vieną kempingą planuoja Palangos savivaldybė, vieną etapą jau yra pabaigusi, gal šiemet sezoną jau ir pradės. O visos kitos vietos, kurias turi privatūs žmonės, turi stovyklaviečių statusą, kuriose priima ir kemperius. Jos reklamuojasi kaip kempingai, bet oficialaus tokio statuso neturi“, - kalbėjo D. Nicius. Yra problemėlė su stovyklautojais, kurie atvažiuoja į paežerę su automobiliais, palapinėmis arba baidarėmis atplaukia. Jie įsikuria neleistinose vietose, ne stovyklavietėse. Dažniausiai skiriamos baudos. A. Juodelis Anot jo, problema, kuomet poilsiautojai įsikuria neleistinose vietose, praktiškai kartojasi kiekvienais metais. „Tai yra verslas – visuomet galioja paklausos ir pasiūlos modelis. Bent jau pas mus pajūrio parke teritorijų, kuriose gali būti vystoma rekreacinė veikla, yra pakankamai daug, tiktai dauguma jų yra privačios ir ne visiems žmonėms apsimoka tokią veiklą vystyti, nes sezonas yra trumpas – du mėnesiai“, - sakė pašnekovas. Anot jo, pasitaiko pavienių atvejų, kai tiek Nidoje, tiek kituose pajūrio ruožuose, kemperių savininkai naudojasi viešomis erdvėmis, skirtomis poilsiauti ribotą laiką ir ten, pavyzdžiui, nakvoja per naktį. „Karklėje prie savo lankytojų centro turime įrengtą automobilių aikštelę, kurioje šiais metais planuojame nurodyti, kad naktį automobiliai nebūtų statomi. Ne dėl to, kad pykstame, jog jie kažką blogo daro, bet buvo ne vienas atvejis, kai ten, kur apsistoja, palieka šiukšlių, netgi ir fekalų išleidžia iš kemperių, taigi lieka apšnerkštos teritorijos. Ir tai netgi daugiau būna ne lietuviai, o užsieniečiai, kurie bando išvengti susimokėjimo už paslaugas“, - aiškino D. Nicius. Jis pripažino, kad teisiškai parko direkcija gali paskirti baudas nedrausmingiems poilsiautojams, tačiau ilgalaikio apsistojimo atvejų vietose, kuriose draudžiama tai daryti, nėra daug. „Keliauja jaunimas ir yra vienos nakties principas – kai naktį išmiegi, iškeliauji. Jeigu kažkur paplūdimyje žmogus su miegmaišiu įsikuria (gal ir dėl romantikos), niekas nebaudžia. Kad būtų įsikuriama su palapinėmis ir masiškai poilsiaujama... Tai yra labiau pavieniai atvejai. Būna fiksuojama po keletą atvejų, surašomos baudos. Už saugomos teritorijos režimo pažeidimą, priklausomai nuo vietovės, kur tai daroma, skiriamos 145 Eur baudos“, - sakė D. Nicius. Inspektorius: įpročiai keičiasi Aukštaitijos nacionalinio parko Kraštotvarkos skyriaus vyr. inspektorius Andrius Juodelis GRYNAS.lt teigė, kad Labanoro regioniniame parke daugiau pažeidimų fiksuojama dėl kemperių, pastatytų tam nepritaikytose vietose, o Aukštaitijos nacionaliniame parke – dėl stovyklaujančių prie ežerų. „Yra problemėlė dėl stovyklautojų, kurie atvažiuoja į paežerę su automobiliais, palapinėmis arba baidarėmis atplaukia. Jie įsikuria neleistinose vietose - ne stovyklavietėse. Dažniausiai skiriamos baudos. Jeigu atvažiuoja ir pažeidimas nežymus – tik vienu ratu ant žolės užvažiavę, užtenka ir pokalbio. Bet jeigu įsikūrę nemažai mašinų, dega laužas, pilna palapinių – žmonės yra baudžiami“, - teigė A. Juodelis. Anot jo, pažeidimų skaičiui didelę įtaką turi sezoniškumas – natūralu, kad kai orai labai šilti, poilsiautojų daugiau, tarp jų daugiau pasitaiko ir pažeidėjų. Ne dėl to, kad pykstame, jog jie kažką blogo daro, bet buvo ne vienas atvejis, kai ten, kur apsistoja, palieka šiukšlių, netgi ir fekalų išleidžia iš kemperių, taigi lieka apšnerkštos teritorijos. Ir tai netgi daugiau būna ne lietuviai, o užsieniečiai, kurie bando išvengti susimokėjimo už paslaugas. D. Nicius „Kažkiek įtakos turėjo ir 2008 metų krizė. Įsibėgėjus krizei, žmonių paežerėse padaugėjo, matyt, buvo pasikeitę žmonių įpročiai – gal anksčiau važiuodavo į užsienį, ar pajūrį“, - svarstė A. Juodelis. Šiuo metu poilsiautojams, pažeidžiantiems saugomų teritorijų režimą, gresia bauda nuo 28 iki 56 eurų. Pirmą kartą prasižengusieji gali atsipirkti puse minimalios baudos – 14 eurų. „Įpročiai, aišku, keičiasi – jeigu stovyklaujama nelegaliose stovyklavietėse, paliekama žymiai mažiau šiukšlių. Keičiasi viskas į geresnę pusę“, - apibendrindamas lietuvių stovyklautojų įpročius sakė A. Juodelis.

Jusu vrtinimui ikeliu iš arti darytas MB Viano WESTFALIA pakeliamo stogo nuotraukas, vėliau įkelsiu savo naujesnio medelio stogo iš arti(jis analogiškas tik ne pakeliamas varijantas).Iš pažiūros, atrodytų, kad viskai nesudėtinga perdaryti...

O kodėl gi nepabandžius?Kokia tarkim registravimo tvarka pvz tokio Saab camper Toppola tuning Styling?beje mau kad nuimamas kasdieniam važiavimui toks stailingas

Tokio pamatyti nesitikejome Scania 4x4 savininkas furistas čekas bastosi po visą svietą sakė kad žieminis varijantas aišku ir vasara geraiidomu tai kad aukstis kambariu padebesiuose nakti einant nusiciurkst ar alaus pavepus reik but atsargiems!