Elektromobilių įkrovimo stotelės šalia daugiabučių įrenginėjamos vangiai: atsakė, dėl kokių priežasčių

Lietuvoje elektromobilių kasmet vis daugėja, tačiau jų įkrovimo stotelės šalia gyvenamųjų daugiabučių namų vis dar retas vaizdas. Ekspertų skaičiavimais, daugiabučių gyventojų ar bendrijų užsakymu įrengiama vos kas trečia iš visų įkrovimo stotelių. Didžiausias spartesnės elektromobilių infrastruktūros šalia daugiabučių stabdis yra tinkamų automobilių stovėjimo vietų trūkumas.

Pasak energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ EV produktų vadovės Lauros Doraitės-Gudavičienės, kalbant apie elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtrą šalia daugiabučių, didžiausia problema yra nesuformuoti ar valstybei priklausantys žemės sklypai.

„Ne visi gyventojai ar gyventojų bendrijos turi jiems nuosavybės teise priklausančias parkavimo vietas šalia daugiabučio namo, kur galėtų įrengti įkrovimo stotelę. Tai ypač aktuali problema  senesnės statybos daugiabučių gyventojams, šalia kurių esanti žemė priklauso valstybei ir joje sudėtinga įrengti elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą, nes reikalingas Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas, jei tai yra valstybinė žemė, arba reikia rengti ir derinti projektus, jei tai yra nesuformuoti sklypai, o tai ilgai užtrunka, kas gyventojus atbaido. Neturėdami galimybės įsirengti įkrovimo stotelę neretai gyventojai atranda lengvesnių kelių – įkrauna elektromobilį iš buitinio elektros lizdo, esančio kambaryje, iškišę laidus pro langą, nors tai nei saugu, nei efektyvu“, – komentuoja L. Doraitė-Gudavičienė.

Didžiausia problema – vieta

Pasak pašnekovės, dažniausiai dėl elektromobilių įkrovimo stotelės įrengimo kreipiasi tie daugiabučių gyventojai, kurie šalia namo ar jo požeminiame garaže turi išsipirkę parkavimo vietą. Kadangi ši vieta nuosavybės teise priklauso gyventojui, joje įrengti stotelę galima. Lygiai tas pats galioja ir gyventojų bendrijoms, kurios turi kokį nors bendra nuosavybe valdomą žemės sklypą ar parkavimo vietas. Tuomet jos gali inicijuoti bendro naudojimo įkrovimo stotelės įrengimą.

„Tačiau tokių išsipirktų sklypų ar parkavimo vietų yra labai mažai, dažniausiai šalia naujos statybos daugiabučių, juo labiau, kad NT vystytojai jau turi prievolę visuose savo naujuose projektuose įrengti įkrovimo vietas. Kalbant apie senos statybos daugiabučius, problema yra didelė. Šalia jų nėra suformuotų bendrijoms priklausančių sklypų, žemė priklauso valstybei ir jos negalima naudoti kitai paskirčiai, pavyzdžiui, elektromobilių įkrovimo infrastruktūros įrengimui. Tai reiškia, kad norint įsirengti įkrovimo stotelę reikia nuomotis žemę arba formuoti bendro naudojimo sklypą, bet ši procedūra trunka ilgai, daug kainuoja, tad bendrijos paprastai to nedaro“, – sako L. Doraitė-Gudavičienė.

Jos teigimu, gyventojus įsirengti elektromobilių įkrovimo stoteles šalia daugiabučių skatina valstybės parama, tačiau paradoksas yra tai, kad bendrijos, neturėdamos žemės sklypo, negali ja pasinaudoti.

Tą parodė ir pirmasis Lietuvos energetikos agentūros (LEA) paramos etapas, kai buvo paskelbtas kvietimas bendrijoms, valdančioms bendros nuosavybės teise priklausančius sklypus, įsirengti įkrovimo stoteles. Nors buvo siūloma kompensuoti iki 80 proc. įkrovimo stotelės kainos, pasinaudojusių šia parama buvo vienetai.

L. Doraitė-Gudavičienė įsitikinusi, kad situaciją pagerintų teisės aktų pokyčiai, sudarantys galimybę paprasčiau naudoti valstybinę žemę prie daugiabučių namų: „Reikėtų supaprastinti procedūras, kaip būtų galima įkrovimo tikslams panaudoti šią žemę. Nes ši kliūtis yra pagrindinė, stabdanti daugiabučių gyventojus nuo elektromobilių įsigijimo ir tinkamo jų įkrovimo saugiomis ir efektyviomis priemonėmis“. 

Kelių stotelių įrengimas ekonomiškesnis

Elektromobilių ekspertė pasakoja, kad daugiabučio gyventojui ar bendrijai nutarus įsirengti elektromobilio įkrovimo stotelę, pirmiausiai apžiūrima pasirinkta vieta, vertinamas stotelės prijungimo prie elektros skydelio kelias, tuomet skaičiuojama projekto kaina.

Įrengiant įkrovimo stotelę šalia daugiabučio, reikalingas sutikimas iš gyventojų bendrijos pirmininko, o jei jo nėra – tuomet mažiausiai pusės, 50 proc., namo gyventojų sutikimas, patvirtintas jų parašais. Tuomet paruoštas projektas derinamas su namo administratoriumi ir pradedami įrengimo darbai. L. Doraitė-Gudavičienė pastebi, kad projekto paruošimas įprastai užtrunka iki savaitės, o pats įrengimas – dar apie porą savaičių.

„Įrengiant įkrovimo stotelę šalia daugiabučio išlaidos gali būti didesnės nei atliekant analogiškus darbus privačiame name. Taip yra dėl to, kad įkrovimo stotelei šalia daugiabučio įrengti reikalingas projektas ir jo derinimas, o tai papildomi kaštai. Be to, ir kabeliavimo kelias būna ilgesnis ir sudėtingesnis, nei nuosavame name. Pavyzdžiui, įkrovimo stotelė privačiame name įrengiama iki 1,5 tūkst. eurų, o daugiabutyje suma gali siekti 2 tūkst. eurų ir daugiau. Galima sutaupyti keliems gyventojams vienu metu įrengiant stoteles – turėjome tokių atvejų, tuomet rengiamas bendras projektas ir jo kaina dalijama visiems prisidedantiems gyventojams. Taip pat dalį lėšų galima atgauti pasinaudojus parama“, – teigia ji.

LEA šiuo metu yra paskelbusi kvietimą teikti paraiškas kompensacijoms, įsirengiant individualias įkrovimo stoteles šalia daugiabučių ar individualių namų. Paraiškas galima teikti iki 2024 m. rugsėjo, kompensacijoms ketinama skirti iš viso apie 20 mln. eurų.

Moka tik tie, kas naudojasi

L. Doraitė-Gudavičienė sako, kad dažnas gyventojų klausimas – kokios galios įkrovimo stotelę rinktis. Stotelės pasirinkimas priklauso nuo vairuojamo elektromobilio ir namo ar buto elektros įvado galios.

„Pavyzdžiui, jeigu buto elektros įvadas yra 5 kilovatai (kW), tikrai negalima rinktis 22 ar 11 kW įkrovimo stotelės, kadangi nepavyks ja naudotis. Tačiau jeigu elektros įvadas siekia 12 kW, įrengti 11 kW įkrovimo stotelę galima, tik reikėtų pasirūpinti dinaminiu galios valdikliu, kuris balansuotų galią tarp stotelės ir namų įvado“, – kalba „Elektrum Lietuva“ atstovė.

Be to, skiriasi ir elektromobilių įkrovimo galimybės. Kiekvienas elektromobilis turi vidinį įkroviklį, kurio maksimali įkrovimo galia skiriasi, todėl stotelę rinktis reikėtų atsižvelgiant ir į elektromobilio galimybes. Pavyzdžiui, jeigu elektromobilis gali maksimaliai įsikrauti 11 kW galia, neverta įrengti 22 kW galios įkrovimo stotelės, nes nuo to įkrovimo laikas nesutrumpės. Maksimaliai įkrovimo galia išnaudojama tada, kai elektromobilio vidinio įkroviklio galia sutampa su stotelės įkrovimo galia.

Pasak ekspertės, bendrijos įprastai renkasi 11 kW stoteles, nes tai yra dažniausiai sutinkamas galios standartas elektromobiliuose.

„Gyventojams aktualu ir tai, kas turės mokėti už elektrą, kuri bus naudojama šalia daugiabučio įkraunant elektromobilius. Už įkrovimą moka tik tie gyventojai, kurie juo naudojasi. Jei stotelę įsirengia konkretus gyventojas, ji yra susiejama su to gyventojo butu, tad išlaidos už suvartotą elektros energiją automatiškai priskaičiuojama šiam gyventojui. Įrengiant bendro naudojimo stoteles,  įrengiamas  atskiras įvadas bendrijos reikmėms, nesusijęs su nei vieno gyventojo butu, o kiekvienas žmogus, kuris naudojasi šia stotele, turi jam priskirtą RFID  kortelę, tad mėnesio pabaigoje galima matyti, kiek elektros suvartojo tam tikri kortelių savininkai, o šias išlaidas pridėti prie jų mokesčių“, – aiškina L. Doraitė-Gudavičienė.