Lietuva yra viena labiausiai automobilizuotų šalių Europos Sąjungoje (ES): čia vienas lengvasis automobilis statistiškai tenka kas antram gyventojui. Mūsų šalyje prigijus automobilių dalijimuisi (angl. car-sharing) ir nuomai, ekspertai dalinasi savo įžvalgomis ir atskleidžia, kokiose situacijose vairuotojui neverta užmiršti, jog išnuomotas automobilis visgi nėra jo nuosavybė bei elgtis atitinkamai.

„Visoje Europos Sąjungoje automobiliai yra populiariausia transporto priemonė, kuria keliaujama dažniausiai. Vis dėlto, ir įstatymų leidėjų, ir visuomenės reakcija į klimato krizę pastebimai keičia vairuotojų įpročius. Išsinuomoti automobilį tampa patogu ne tik keliaujant užsienyje, bet ir vietoje, kadangi jau ir didžiuosiuose Lietuvos miestuose akivaizdžiai ima trūkti parkavimosi galimybių šalia namų“, – komentuoja „Litideal“, Lietuvoje atstovaujančios tarptautiniam automobilių nuomos prekės ženklui „Avis“, Klientų aptarnavimo vadovė Agnė Adukevičiūtė.

Vairuojanti Lietuva

Eurostato duomenimis, labiausiai naudojama transporto priemonė Europoje yra automobiliai: 2021 metais jais keleiviai atliko 79,7 proc. visų kelionių. ES statistikos tarnyba skaičiuoja, kad 2022 metais mūsų šalyje 1 tūkst. gyventojų teko 589 automobiliai ir pagal šį rodiklį Bendrijoje buvome aštunti.

„Lietuvoje automobiliai sudaro didžiausią dalį eisme, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis. 2021-aisiais automobilių transportas šalyje sudarė 91,7 proc. viso susisiekimo, gerokai pralenkdamas kitas itin automobilizuotas šalis, tokias kaip Nyderlandai (85,4 proc.) ir Suomija (85,2 proc.)“, – sako A. Adukevičiūtė.

Pašnekovės teigimu, aktyviau automobilius nuomojasi didžiųjų šalies miestų atstovai: ir dėl sprendimo neturėti nuosavo automobilio, ir dėl kitų priežasčių – sugedus transporto priemonei, prireikus papildomo šeimos automobilio ir panašiai.

Kas galima, o ko verčiau nedaryti?

Neretai išsinuomoti automobilį sugalvojusiems vairuotojams kyla klausimų dėl jų mokumo ar kredito istorijos. Pašnekovė atskleidžia, kad vairuotojų kredito istorija nėra tikrinama, o savotišku mokumo testu yra depozito rezervavimas pateikta mokėjimo kortele.

Nuomojamas automobilis yra perduodamas su pilnu baku degalų arba įkrauta baterija, jei tai elektromobilis, tad tikimasi, jog klientas jį grąžins tokios pačios būklės. Jei pasibaigus nuomai automobilis grąžinamas su degalų trūkumu ar ne iki galo įkrauta baterija, taikomi sutartyje numatyti papildomi mokesčiai.

„Didžioji dalis vairuotojui tenkančių pareigų yra savaime suprantamos ir žinomos: laikytis kelių eismo taisyklių, naudoti tik patvirtintą degalų rūšį, nenaudoti telefono be laisvų rankų įrangos. Tačiau žinokite, kad trumpam išsinuomotame automobilyje ar ant jo negalima klijuoti jokių savo lipdukų ar laikiklių, stumti ar vilkti priekabą, kitą transporto priemonę, važiuoti bekele ar dalyvauti rungtynėse, mokyti vairuoti, taip pat negalima be išankstinio susitarimo gabenti gyvūnus, nebent šie gabenami transportavimui skirtose dėžėse“, – akcentuoja ji.

Dėl to, vairuotojams primenama visada peržiūrėti trumpalaikės automobilio nuomos sutartį prieš ją pasirašant, nes kliento parašas nurodo jo sutikimą su pateiktomis sąlygomis. Kartu jie gali įvertinti, ar atitinka keliamus reikalavimus, įsigilinti į automobilio naudojimo taisykles.

Įbrėžimai: kas juos turi sužiūrėti?

Prieš sėdant į nuomojamą automobilį, patariama gerai jį apžiūrėti – ar nėra išorinių pažeidimų, kurie nebuvo nurodyti nuomos dokumentuose.

„Net jei prireikia automobilio trumpam, verčiau sugaišti tą minutę ir apeiti automobilį, pastebėjus pažeidimus – juos nufotografuoti telefonu. Tai bus ir įrodymas, kad automobilis buvo apibraižytas ar apgadintas dar prieš jums leidžiantis į kelionę. Taip pat verta atkreipti dėmesį ir į automobilio saloną – vairuotojai turi teisę reikalauti švaraus, tvarkingo automobilio“, – sako A. Adukevičiūtė.

Pasak pašnekovės, būtent nuomojamo automobilio pažeidimai kelia didžiausią nerimą vairuotojams, nes įvykus eismo įvykiui ar parkavimosi metu apibraižius automobilį neretai pasimetama ir vengiama apie tai pranešti.

„Taip daryti nereikėtų. Nutikus net mažiausiam įvykiui, reikėtų drąsiai informuoti apie kilusią situaciją. Priklausomai nuo įvykio, nuomotojas suteiks visą reikalingą informaciją vairuotojui kaip elgtis, prireikus pagelbės susisiekti su policija, užpildyti eismo įvykio deklaraciją ar atvyks į įvykio vietą“, – vardija ji.

Įprastai trumpalaikę automobilių nuomos paslaugas teikiančios įmonės automobilius draudžia KASKO draudimu. Vis dėlto, kas turės padengti dėl eismo įvykio kilusius nuostolius, priklauso ir nuo pasirinkto draudimo paketo – su atsakomybe, ar be jos. Taip pat klientai gali rinktis norimą pagalbos paketą – prireikus autovežio, nuleidus ratą, pasibaigus degalams, pagalba suteikiama 24/7 režimu.

„Įprastai trumpalaikei, ilgalaikei ir veiklos automobilių nuomai yra siūlomi nauji, gamintojų garantijas turintys automobiliai, tad jei pagalbos prireikia ten, kur negalime operatyviai pasiekti klientų, į pagalbą pasitelkiame partnerius“, – sako A. Adukevičiūtė.

Jos teigimu, įprastai trumpalaikė automobilių nuoma trunka nuo 1 iki 30 dienų. Šalies gyventojai noriai renkasi kompaktiškus miesto automobilius, taip pat populiarūs universalai, padidinto pravažumo automobiliai (SUV).