Kiekvienas (13 стр.) (607)

JOHN DEERE, NEW HOLLAND, CASE, MASSEY FERGUSON traktorių remontas NEW HOLLAND, JOHN DEERE, CASE, MASSEY FERGUSON traktorių remontas -25 % iki 2016.06.01 Remontuojame traktorius nuo 1965 m gamybos iki 2015 m. gamybos: NEW HOLLAND, FORD, JOHN DEERE, CASE, STEYR, LANDINI, MASSEY FERGUSON, FIAT, DEUTZ-FAHR, VALMET, SAME, ZETOR, KUBOTA, VOLVO, RENAULT, DAVID BROWN. SKUBIAI atvykstame į vietą. Galime atsivežti savo tralu iš bet kurios Lietuvos vietos. KOKYBIŠKAI ir SU GARANTIJA tvarkome variklius, pavarų dėžes, tiltus, hidraulikos, kuro siurblius įskaitnat visą kuro kuro sistemą, perdarome elekros „pravotkes“. Svarbu: traktorių detalėmis gali pasirūpinti tiek pats ūkininkas, arba mes pasirūpinsime. Mūsų pajėgumai: 15 variklių perinkimas per mėnesį. Jei matome, kad remontas gali užtrukti, tai deriname su klientu, kad jo technika nestovėtų ir nelauktų eilės. Mūsų garantas- atsivežus remontui traktorių, pradedame remontuoti kitą dieną, informuojant žingsnis po žingsnio ūkininką apie remonto eigą. Daromos ir persiunčiamos fotonuotraukos. Labai sėkmingai perdarome ir dedame kitus variklius į KOMATSU techniką. MES ŽINOME, KAD kiekvienas KLIENTAS LABAI RŪPINASI, KAD JO TECHNIKA BŪTŲ SUREMONTUOTA GREITAI IR KOKYBIŠKAI, IR PIGIAU. MES TAI GALIME ARGUMENTUOTAI GARANTUOTI. Mes siekame, kad mūsų paslaugos būtų prieinamos visiems ūkininkams (mažiems nuo 5 ha ploto turintiems ūkininkams, iki 2500 ha turintiems stambiems ūkiams), palyginus su didžiosiomis Lietuvos technikos tiekėjų remonto kainomis. Mes dirbame ir siekiame, kad mūsų technikos remonto kainos Lietuvoje būtų pačios mažiausios. PECIALIZUOTAI ATLIEKAME ĮVAIRIOS STATYBINĖS TECHNIKOS REMONTĄ IR TECHNINĮ APTARNAVIMĄ: MANITOU VISOS TECHNIKOS REMONTAS JCB VISOS TECHNIKOS REMONTAS MERLO VISOS TECHNIKOS REMONTAS BOBCAT VISOS TECHNIKOS REMONTAS KOMATSU VISOS TECHNIKOS REMONTAS VOLVO VISOS TECHNIKOS REMONTAS HYUNDAI VISOS TECHNIKOS REMONTAS CASE NH FORD VISOS TECHNIKOS REMONTAS JOHN DEERE VISOS TECHNIKOS REMONTAS HITACHI VISOS TECHNIKOS REMONTAS KOBELCO VISOS TECHNIKOS REMONTAS LIEBHERR VISOS TECHNIKOS REMONTAS SKUBUS visų tipų teleskopinių krautuvų, traktorių, kombainų, ekskavatorių, automobilių dyzelinių kuro siurblių remontas: ZEXELL , STANADYNE , LUCAS, C.A.V .MOTORPAL, BOSCH, PERKINS Atvykstame į vietą. SKUBUS dyzelinio kuro siurblio išėmimas iš Jūsų technikos suderintu laiku. Servisas dirba 6 d/ 8-22 val. Atliekame pilną dyzelinio kuro siurblio patikrą ir remontą. Naudojame modernią kuro sistemų diagnostikos įrangą BOSCH, DELPHI, DENSO. Visapusiškai diagnozuojame ir remontuojame BOSCH, DENSO, STANADYNE, DELPHI, PERKINS, SIEMENS gamintojų kuro purkstukus. Po remonto purkstukai pilnai sureguliuojami ir atitinka originalių gamintojų testų reikalavimus. Naudojame tik originalias gamintojų dalis. Tai leidžia suteikti mūsų klientui pasitikėjimą mumis. Visiems darbams suteikiame garantijas. Jei turite kokių nors klausimų dėl Jūsų kuro siurblio, skambinkite. Mes konsultuojame nemokamai, pasistengsime viską išsiaiškinti ir padėti Jums išspęsti kuo greičiau Jūsų problemą. Skambinkite +37068120078. UAB 'AutoAsai', serviso vadovas

paskaiciau jusu vejus, fantazijos trukumas! Yra daug modeliu uz panasia kaina, galima rimciau paieskoti. aisku kiekvienas giria savo daikta, bet placiau paziurejus, gali rasti bendrus principus. aisku japono normalaus uz tokius pinigus nepaimsi, nebent mazda 3 kl, bet mazoka... vokieciai atkrenta, nes 20+ metu tai jau konkretus lavonas, sakykit ka norit, koks pigus remontas bebutu, o naujesniu nepaimsi. lieka italai-prancuzai, dar britai, pvz. rover 6 kl.? gal reiktu pasidomet? jei volvo v40 nelimpa, lieka 850, ir tai ekonomija labai so/so, nebent dujos, be ir tu suvalgo nemazai, apie 20lt/100 tik pasvajot, 30 realu, draugas turejo, jau nekalbu apie 940/960, tokia mase gi reikia isjudinti. principas toks- nori taupyt, ziurek, kiek auto sveria, o ne koks galingumas. pvz. dabar vazineju alfa 156, 2.0, 114 kw ir neatsilikdamas nuo srauto vilniuje ir magistraleje i panevezi ar kauna isipaisau i 7, 5 benzo/100, cia ne kompo parodymai, o realus kiekis nuo ipylimo iki ipylimo ir vidurkis apie 3000 km pask. laiku. pagrindas ne kuro rusis, o teisinga kuro aparatura, sakykit ka norit, geriausiai dirba pilnas ipurskimas, ant karbo ar mono ipurskimo dedasi 1-1, 5 l virsaus, galit patiket mano 25 metu praktika. kitas dalykas, negalima masinos rinktis pagal nuotraukas ar siaip charakteristikas, reikia paziureti gyvai, ar tas daiktas "limpa", turi pagrindinius privalumus, tada ieskai trukumu, ir t.t. pvz, atvazinejau 8 metus su peugeot 306 (160 tkm), vietos tikrai daugiau negu golfe ar netgi toje isgirtoje bulkoje, pakaba labai komfortiska, pasikeiciau sankaba, priekiniu stoikiu guolius, galine pakaba restaruota po 260 tkm. uz 300 lt servise.manyciau tikrai geresne alternatyva uz renault laguna, tarp kitko, laguna irgi su taip nemegstama torsionine pakaba. nemanykit, kad noriu iskist savo auto, jis dabar ardomas dalimis, bet variantas tikrai vertas demesio, ir benzinini varianta galima rasti labai neblogu metu, praktiskai nerudyja, jei nebuvo dauzta ir blogai suremontuota, varikliai visi neuzmusami, esu kelis kartus vaziaves po kelis km su degancia tepalo lempute, nes tepalo padegindavo del voztuvu rieboksliu, ir nieko... ir neatrodo baisiai, kaip koks korejietis tu metu. italai atskira kalba, fiat pagerino kokybe tik kazkur nuo 2000 metu, iki tol gal tik punto ir coupe buvo kokybiskesni, lancia dedra, delta tinkami modeliai, labai gera komplektacija, tik kad retoka marke, apskritai tai ne masiniai modeliai, alfos nepirkit, ir taip jau per daug priviso, uztenka. manau del lagunos verta dar pagalvoti, ar tikrai ja pirkti, kiek girdejau, varikliu periferija problematiska (slangos, termostatai ir kt.), ekonomija ne ypac, vidus man asmeniskai baisus ir pigiai padarytas, net uz bulkos prastesnis. nu man norisi jaust malonuma sedint masinoje, ne tik darba dirbt...

Tai buten gerai kad profesnionalai raso i sia tema, uzkniso smulkus peštukai kurių tikslas tik su visais aiškintis jų santykius kas kietesnis ir kuris už kurį bukesnis ar kas su kuo važinėja.Tam ir pasiūliau tokią temą kad paaiškintum žmonėm.zygi, gal tu neitin pameni tad įsivaizduoji kad prieš kokkius dvimpenkis metelius Lietuvoje darant turbo projektą galėjai tik pasvajoti apie kaltinius stūmoklius ir aklkūninius, remapus ir pan.Faktas kad sumest kolikus su turba, nepakanka, bet metelius-kitus atardavo mėgėjiškai paturbinti coradai, cupai.Negali visi visko žinoti ir ne kiekvienas dirba šioje srityje tad ir negali viso laiko skirt profesionaliems proketams.Esme ta, kad mane domina rezultatas kaip galutinis efektas ir kas man is to, jeigi specifikacijos bus beveik lygios tai koks skirtumas ar galingesnis(zymiai)atmosferikas ar T?.....Jei įdomu tai iš sertifukuoto BMW originalkaus portalo įmesiu senolio atmosferiko 528i parametrus, beje, auto gamintas prieš ~35 metus 2, 8i "jetronika"teturintis tik 240Nm ir galios 135, kw mase 1410kg be vairuotojo(pilna 1870kg) Acceleration(įsibėgėjimas): 0-30 km/h (s):1.9 0-40 km/h (s):2.4 0-50 km/h (s):3 0-60 km/h (s):4 0-70 km/h (s):4.9 0-80 km/h (s):5.8 0-90 km/h (s):6.8 0-100 km/h (s):8.4 0-110 km/h (s)10.1 0-120 km/h (s):11.9 0-130 km/h (s):13.8 0-140 km/h (s):16 0-150 km/h (s):18.4 0-160 km/h (s):23 0-170 km/h (s):28.2 0-180 km/h (s):34.8 0-190 km/h (s): 44.3 0-200 km/h (s): 62.6 Dabar kaip pvz Tavo turbinto 2, 0 20VT Fiatuko sedevro stocck 310nm 162kw jojo mase 1300kg(neaisku kiek dabar taviskis po modifikavimo turi smarves), stock parametrai/įsibėgėjimas 0-30 km/h (s):1.7 0-40 km/h (s):2.2 0-50 km/h (s):2.7 0-60 km/h (s):3.5 0-70 km/h (s):4.1 0-80 km/h (s):4.9 0-90 km/h (s):5.6 0-100 km/h (s):6.5 0-110 km/h (s)7.8 0-120 km/h (s):9.1 0-130 km/h (s):10.4 0-140 km/h (s):11.8 0-150 km/h (s):13.7 0-160 km/h (s):15.7 0-170 km/h (s):18 0-180 km/h (s):20.6 0-190 km/h (s):23.6 0-200 km/h (s):28.4 0-210 km/h (s):34.1 0-220 km/h (s):41.7 0-230 km/h (s):53.6 0-240 km/h (s):82.1

Na pvz tarp modeliu 20-25 metu skirtumas.Labai aiskiai matosi T pranasumas.Bet tai nera universalus palyginimas.Senolis BMW 528 VS Fiat Coups 2, 0T su intercooleriu. Tai buten gerai kad profesnionalai raso i sia tema, uzkniso smulkus peštukai kurių tikslas tik su visais aiškintis jų santykius kas kietesnis ir kuris už kurį bukesnis ar kas su kuo važinėja.Tam ir pasiūliau tokią temą kad paaiškintum žmonėm.zygi, gal tu neitin pameni tad įsivaizduoji kad prieš kokkius dvimpenkis metelius Lietuvoje darant turbo projektą galėjai tik pasvajoti apie kaltinius stūmoklius ir aklkūninius, remapus ir pan.Faktas kad sumest kolikus su turba, nepakanka, bet metelius-kitus atardavo mėgėjiškai paturbinti coradai, cupai.Negali visi visko žinoti ir ne kiekvienas dirba šioje srityje tad ir negali viso laiko skirt profesionaliems proketams.Esme ta, kad mane domina rezultatas kaip galutinis efektas ir kas man is to, jeigi specifikacijos bus beveik lygios tai koks skirtumas ar galingesnis(zymiai)atmosferikas ar T?.....Jei įdomu tai iš sertifukuoto BMW originalkaus portalo įmesiu senolio atmosferiko 528i parametrus, beje, auto gamintas prieš ~35 metus 2, 8i "jetronika"teturintis tik 240Nm ir galios 135, kw mase 1410kg be vairuotojo(pilna 1870kg) Acceleration(įsibėgėjimas): 0-30 km/h (s):1.9 0-40 km/h (s):2.4 0-50 km/h (s):3 0-60 km/h (s):4 0-70 km/h (s):4.9 0-80 km/h (s):5.8 0-90 km/h (s):6.8 0-100 km/h (s):8.4 0-110 km/h (s)10.1 0-120 km/h (s):11.9 0-130 km/h (s):13.8 0-140 km/h (s):16 0-150 km/h (s):18.4 0-160 km/h (s):23 0-170 km/h (s):28.2 0-180 km/h (s):34.8 0-190 km/h (s): 44.3 0-200 km/h (s): 62.6 Dabar kaip pvz Tavo turbinto 2, 0 20VT Fiatuko sedevro stocck 310nm 162kw jojo mase 1300kg(neaisku kiek dabar taviskis po modifikavimo turi smarves), stock parametrai/įsibėgėjimas 0-30 km/h (s):1.7 0-40 km/h (s):2.2 0-50 km/h (s):2.7 0-60 km/h (s):3.5 0-70 km/h (s):4.1 0-80 km/h (s):4.9 0-90 km/h (s):5.6 0-100 km/h (s):6.5 0-110 km/h (s)7.8 0-120 km/h (s):9.1 0-130 km/h (s):10.4 0-140 km/h (s):11.8 0-150 km/h (s):13.7 0-160 km/h (s):15.7 0-170 km/h (s):18 0-180 km/h (s):20.6 0-190 km/h (s):23.6 0-200 km/h (s):28.4 0-210 km/h (s):34.1 0-220 km/h (s):41.7 0-230 km/h (s):53.6 0-240 km/h (s):82.1

>maumas ir >draugas, kitiems, manau, žvengt sveika, bet ką daryti, kai veikėjai, prisipirkę nesaugių, nestabilių ir pernelyg galingų auto išsitaško į tavo šeimos važiuojančio automobilio priekį(kas beje man konkrečiai buvo atsitikę +ne kartą traukiau iš griovių ir pakelės krūmų panašius "asus").Įdėsiu čia savo kompentarą kitame sport auto forume ir kituose populiariuose forumuose sulaukusį palaikymo(jaunuolis irgi apie pirmąjį rimtesnį auto klausia ar geriau galu varomas BMW benzinas ar dyzelis ar subaru, kitur klausė dėl dylelio bmw galingumo pasirinkimo, mano atsakymas buvo: "Nereikia pirkti tokių nestabilių automobilių ypač pradedantiems nesusiformavusiems "shumacheriams", nes kaip taisyklė daugelį pasiutėlių nesugebančių suvaldyti tokių kibirų gramdo nuo fūrų arba stuplų, kenčia ir niekuo dėti žmonės patekę vėplų spąstus.Ne tik todėl, kad nepatyrusiam galu varomas būtų pernelyg pavojingas, o ir todėl, kad tai nerimtas, nestabilus kelyje varijantas su prastu svorio balansu ir sukibimu, žema prošvaisa.Jei imt BMW tai tik X-DRIVE, tad belieka 330.Kuris-2.9 ar 3, 0-montuotas X-DRIVE šiuo atveju visiškai nevarbu nes pirmiausiai turi rūpėti žmogus ir mažiau kamikadzių suktukuose, , eismo saugumas.Prisipirkę rwd karvių ant ledo visokie ereliai bando jėgas kur papuola, net per kamščius, reiktų išviso inicijuoti įstatymą neturintiems tarkim 10 metu stažo, ar tarkime bent 5 metu stažo , vairuoti tik ne didesnės nei 40 ar 50kw galios transporto priemones.Sakau remdamasis ne vien statistika, nuogirdomis, o ir asmenine patirtimi, remontų kaštais ir kelių būkle(išsiskėtę galiniai ratai, mirę galiniai amortikai tikrai neprideda stabilumo, o šiems dalykams pinigų toks segmentas neturi, viskas kas lieka nuo trali-valiuškų ir kaukuolinio, išeina kaip per kaminą cheep"tiunui, mobiliakams , ir blizgučiams DVD TV balalaikoms vadianamoms subais nuo kurių kvaila galvelė galutinai atbunka dėl rezonanso ir iškraipymų neparuoštuose kibiruose, dažniausiai padangų ir pakabos būklė būna dzin.Su tokiu kledaru užsispoksojęs į tris balalaikas panoseje, o ne koncentruodamas dėmesį į eismo situaciją, toks "šumacheris" su rwd trečiuku potencialus pavojus kelyje.Viena ranka maigo sms-sus, kita junginėja pavaras ir dar pelenus krato per langąSmile ir kiekvieną akimirką gaudo progą kaip prasukt galinius ratus ir kamnors užpjauti.Suspėsit dar pas protėvius jaunimėli, užteks jums ir 1, 0 subaru justy ar volvo v40 1, 9td, geriausiu atveju Peugeot 307 HDI 1, 4 ;po daug metų pasakytų ačiū už tokią įroniją, ir galimybę išvso ką nors pasakyt, nes dalis išvisi neturi tokios galimybės kadangi būna amžinose atosrtogose arba uždaryti.Kiek teko tokių traukti iš pakelės krūmų, griovių, ypač žiemą, neskaičiuoju, bet pastaruoju metu nutariau nesiterlioti, kiekvienas pats pasirenka vairavimo stilių ir kultūrą ir tegu patys kabarojasi iš situacijų. " čia senbūvio atsakymas man: "kerti, nesiterliodmas Dėl galios, kaip ir dėl ribojimo laiko, tai ne visai sutinku. Pakaktų bent jau 2 metų neturintiems, ne daugiau kaip 85kw. Iki 5-erių metų - iki 120kw. Turint 5 metų stažą - leisti laisviau rinktis. (išimtis taikyčiau tik tais atvejais kada mašinos naudojamos išimtinai tik uždarose trasose.) Bet tai, kad ribojimai reikalingi - faktas. Gatvėse dažnai tenka matyti pacanus turinčius ir tokius trečiukus, ir net blatnesnius. Ir čia ne apie markę kalba. Gi kai kurių tėvai gali sau leisti dovavoti vaikams pakankamai prabangius, galingus automobilius. Bet susiformuoti pačiam kaip vairuotojui, patirčiai įgyti nekiekvienam ir 10 metų gana, o tie 2 metai (kaip yra dabar), tai tik pramoksta vaikai bendra prasme kelyje gaudytis. Temos autoriaus patirties mes nežinom, bet jei tai pirmas automobilis galu varomas - siūlau rinktis silpnesnį kol bus suprasta kaip kas veikia. Pačiam yra tekę daugybę kartų susisukti kelyje su rwd dar tuo metu, kai visos stabilumo kontrolės buvo tik pradedamos montuot. O kiek mašinų supyliau... Per daug galios nėr gerai, kai kalba eina apie pirmą rwd ir patirties stoką. " Manau kol galvoje vėjkai ir klasiokių sijonai ar aptemptukės, geriau ramensnis varijantas arba koks quattro, 4motion, x-drive ar fwd. Tai nebūtinai taisyklė ar dėsnis bet yra daugybė bukalavių perkančių vien kad pasirodyt prieš panas draugelius kuriems nusispjauti į savo ir kitų saugumą kelyje. Patarčiau pirkti kuo aukštenės sėdėsenos ir kuo erdvesnį auto, didesnį nes susidūrimo su kitu auto atveju jie gali išgelbėt visą ekipažą, užuot pirkus kuo blatnesnį, kiertesnį, greitesnį ar sekti kitų pasirinkimo pavyzdžiu.Tai būtų nelogiška. Dideli auto, visureigiai, vienatūriai , ypač 4x4 awd skirti pirmiausiai keleivių saugumui, o ne pasipūtimui demonstruoti.

nu krc nuostabiuose Italijos kalnuose, lekiant vingiuotu keliuku į testavimo vietą, pusiaukelėje sustojome pailsėti ir man į galvą toptelėjo keista mintis, nors šis testas ir dvigubas - dalyvis tik vienas. Kai mūsų fotografas šaudė iš savo fotoaparato į kovai pasiruošusius automobilius, kitoje gatvės pusėje šį procesą stebėjau aš. Stovėjau tokiu kampu, kad testo dalyvius mačiau tik iš profilio, taigi, dingo visos išskirtinės detalės, bei smulkmenėlės. Proporcijos, aukštis, dydis netgi šoninių langų formos atrodė bauginančiai panašiai! Iš tiesų, šie aparatai atrodo lyg broliai dvyniai. Jeigu imitavimas būtų pagyrimo forma, BMW turėtų švytėti iš pasididžiavimo - akivaizdu, kad automobiliai panašūs, tačiau tenka pripažinti, jog „Audi" pasielgė gudriai - norėdami pabrėžti, jog konkuruoja su 335i, jie pasirinko jau patikrintus metodus. Šią rinkos nišą ilgokai kontroliavo BMW ir jau spėjo padėti tvirtus pamatus. Paskutinis rimtas „Audi" dvejų durų Coupé buvo ant 80 modelio bazės pagamintas, gerai pasaulyje žinomas šedevras. Paskutinė „Audi" dvejų durų Coupé buvo, nors ir kampuota, bet labai miela, ant 80 modelio sedano bazės pagaminta mašina. Nuo to laiko, kai šis modelis mirė, 3 serijos BMW Coupé (kainuojantys daug mažiau nei kitas oponentas - MERCEDESS CLK) susirado šiltą vietelę vairuotojų garažuose. Pažvelgus į S5 priekį, susidaro įspūdis, jog tai tas pats S4, tik Coupé. Nė velnio, tai daug daugiau nei kosmetiniai ar šiaip menki pasikeitimai: be variklio ir transmisijos, kuriais dalijasi visas „Audi" bei VW arsenalas, S5 modelis tai visiškai naujas automobilis - labai „ne Audi" stiliaus ėjimas. Nauja dvigubų svirčių priekinės pakabos konstrukcija bei diferencialo perkėlimas prieš pavarų dėžę, leido inžinieriams pastūmėti visą priekinė varančiąją ašį dar labiau į priekį nei būtų galima tikėtis iš priekiu varančio automobilio. Be to, kėbulo dydis sutilpo į BMW 3 serijos gabaritus. Vairo traukės taip pat buvo perkeltos prieš pat priekinę ašį, tai padarė S5 jautresnę ir tikslesnę. Ilgai lauktas pakeitimas - 40:60 galios paskirstymas, kurio „Audi" fanai laukė nuo pat pirmojo RS4 modelio. Kol kas, tai pats sportiškiausias ne RS modelis „Audi" gamoje. Variklį būsimi pirkėjai galės rinktis iš jau gerai žinomų egzempliorių, pradedant 1.8 TSFI ir baigiant 3.2 FSI V6 benzininiais bei lietuvių pamėgtais 2.7 ir 3.0 V6 TDI dyzeliniais motorais. Pastarasis, montuojamas į A5, savo trim litrais dovanos mums 237 AG (177 kW) bei beprotiškus 500 Nm sukimo momento, o tai lygu 5, 9 sek. įsibėgėjimui nuo 0 iki 100 km/h ir elektronikos limituojamam 250 km/h maksimaliam greičiui. Dabar mus labiausiai domina kol kas galingiausia S5 versija. Dabartinis S5 modelis ginkluotas 4.2 V8 benzininiu monstru ir šešių laipsnių pavarų dėže, kuri panaudota dabartinėje AUDI S4. Variklio galia buvo šiek tiek pakelta - nuo 340 AG (254 kW) iki 350 AG (261 kW), o sukimo momentas nuo 410 Nm iki 440 Nm. Nors 1 630kg ir daugoka šiai sportinei Coupé, charakteristikos vis tiek įspūdingos: 0 iki 100 km/h - 5, 1 sek., elektronikos ribojamas 250 km/h maksimalus greitis pasiekiamas su nepertraukiama trauka, be to, „garso takelis" tiesiog glosto ausis. Žvelgiant į BMW, 335i neprilygsta arklio galių skaičiumi AUDI, tačiau šis dviejų turbinų eilėje išlygiuotų 6 cilindrų variklis turi daug potencialo. Su 302 AG (225 kW) ir 406 Nm jėgaine nuo 0 iki 100 km/h per 5, 5 sek. greitį pasiekiantis bavaras daugiau nei pasiruošęs apginti savo teritoriją. Taip pat jis labiau „mėgsta" sūkius - variklis sukasi iki 7 000 aps./min., o pakeliui sukuria tikrai jaudinantį garsą. Visos šios savybės padaro BMW nepakeičiamą, kai reikia ką nors aplenkti. AUDI tuo tarpu, nors skaičiukai ant popieriaus rodo kitaip, variklio galios nesijaučia dėl „apačių nebuvimo" bei ir šiek tiek nerangios pavarų dėžės. 335i maža ir didelė turbinos, darniai dirbančios kartu, praktiškai panaikina „turboduobę" ir automobiliui suteikia pastovesnę trauką nei atmosferinis S5 variklis. Rodos, reiktų tikrai ilgos tiesiosios jog AUDI įkrėstų į BMW kailį. Kol kas reikalai atrodo nekaip „S" raidele pasidabinusiam aparatui, tačiau viskas netikėtai pasisuka kita linkme. Modernios padangų technologijos leidžia abiem bolidam be didesnių vargų pasiekti maksimalų greitį, bet kai pradėjome skraidyti siaurais, vingiuotais Alpių keliukais Veronoje, iš taško A į tašką B S5 visada nusigaudavo greičiau. Keista buvo tai, kad laikų skirtumai buvo matuojami ne šimtosios, o visomis sekundėmis! BMW, kaip ženkliuko ant kurio pavaizduotas propeleris, turi visas reikalingas savybes: puikiai subalansuotą vairavimo lengvumą ir informatyvumą, masę sukibimo bei neutralų valdymą, leidžiantį vairuoti automobilį akceleratoriaus pedalu, netgi kai įjungta stabilumo kontrolė. Tačiau to, toli gražu, nepakanka bent jau pasivyti asfaltą ryjančią S5. Aiškiai matosi, jog BMW delikatumas ne į naudą prieš brutalią AUDI galią. Posūkiuose jaučiamas AUDI vikrumas ir tikslumas, į posūkius lekia su daug didesniu entuziazmu nei trečiukas ir „Quattro" technologijos dėka, išlekia su vėjeliu. Taigi, kol BMW mirksi savo stabilumo kontrolės lempute arba dūmina galines padangas, S5 tik tolsta nuo savo priešininko. Kad ir kaip ten bebūtų AUDI ne taip malonu vairuoti kaip 335i, ją kamuoja amžinas sprendimas, kuris ne visiem patinka - labai „lengvas" vairas suteikia mažai informacijos apie kelią ir atima didžiąją dalį malonumo. Daugiau į galą numesta galia nepadeda išvengti priekio nuslydimo (angl. understeer), kur važiavimo malonumui BMW pasitarnauja galiniai varantieji ratai. Na o dabar apie standartinį Coupé perkamumo kriterijų. Pažiūrėjus į trečiosios serijos Coupé iš priekio jo praktiškai neįmanoma atskirti nuo sedano, o „Audi" pasistengė įkvėpti naujo įvaizdžio su dieninėmis LED lemputėmis, kurios išskiria ją iš kitų panašių modelių. Tačiau pastebėjome, jog pagrindinis „Audi" dizaino šefas Walteris de‘Silva ne pirmą kartą kiša 1999 m. SEAT Toledo galines lempas - nejaugi nieko naujo neturite?! Kokybiškų medžiagų ir tvarkingo dizaino dėka, kaip ir tikėjomės, S5 turi malonesnį interjerą. Pavarų svirtis ir prietaisų skydelis jau gerai pažįstami iš kitų modelių. Trečiuko interjeras beveik toks pats kaip 318i, kuris kainuoja beveik 70 000 Lt mažiau, įvairios interjero detalės atrodo pigios ir nemalonios. Nors AUDI penkiolika centimentrų ilgesnė, praktiškesnis yra BMW, nes turi normalias galines sėdynes, kur lengvai telpa 185 cm ūgio keleivis. Tuo tarpu S5 gale ankšta ir kiekvienas didesnis keleivis ištremtas į galą neišvengs sėdynės prispaustų kojų ir nuolat į stogą besiremiančios galvos. Tačiau šios istorijos baigčiai daugiausia įtakos daro kiekvienam lietuviui svarbus aspektas - kaina. Rodosi nebūtų keista jei šie automobiliai, turintys panašius parodymus ir dizainą, kainuotų irgi panašiai, bet „Audi" šioje srityje užleidžia vietą BMW - ji brangesnė net 30 800 Lt už SE ir 21 200 Lt M-Sport apdailos versijas. S5 tikrai puikus automobilis, turi daugiau įrangos ir bus garantuotai išskirtinesnis už 335i. Patyrėme, jog šios dvi mašinos suteikia begalę džiaugsmo, tačiau kainos smarkiai skiriasi. Taigi, mūsų manymu, šioje įnirtingoje kovoje nugalėjo BMW 335i

Idomus straipsniukas megstantiems "laikini turizma"ir kempingus LT "Lietuvos kempingų žemėlapis: norinčius sutaupyti gąsdina baudomis" Rūta Levickaitė, www.GRYNAS.lt 2015 m. gegužės 2 d. 15:00 Deje, siame straipsniukyje nepsakyta ir kitu dalyku, kad privatus verslininkai su besmegeniais korumpuotais valdininkais siekia isvaryti autoturistus isviso is kempingu, kad nukreiptipoilsiautojus i savo kaimo turizmo baidukles ir termitynus, bei bus siekiam privatizuoti beveik visus parku mkempingus ir apmokestinti.Gal ir gerai butu del tvarkos?Ka manot?Bet tokie dradimai ir kaip siame tekste zemiau minimi yra absurdas, nes vz nei aš nei mano draugai niekadsa nešiukšlina ir nešiukšlino gamtoje nei keliaudami.Aišku yra tokių avimų, kurie šika savo Tėvyneje kaip tvarkte kur papuola.Va tokius tegu baudžia nes jau apsivemti gakima.Tik rie ko čia mes?Pvz Aukštaitijos ir konkrečiai Labanoro parke ketina išvis padaryti kad liks vieas labai brangus privatus kempingas ir tik MOTELIAI BOTELIAI KAIMO TURIZMO BAIDYKLES Mūsų šalyje legaliai veikia 25 kempingai ir juose turi tilpti visi poilsiautojai, o nusprendus stovyklauti kitur, gali tekti susimokėti nemažą baudą. Už ką vieni noriai susimoka, kiti linkę gauti dykai. Prie ežerų ar pajūrio zonoje, vos tik atšilus sukrunta įsikurti poilsiautojai, tačiau ne visi tai daro tam pritaikytose vietose. Kartais inspektorių užtikti poilsiautojai yra tik įspėjami, tačiau įžūliems piliečiams išrašomos ir baudos, siekiančios iki 56 eurus. Restoranas kempinguose užsieniečiams kelia šypsnį Lietuvos kempingų asociacijos prezidentas Vygantas Lazauskas GRYNAS.lt teigė, kad per visą Lietuvą yra apie 25 kempingai. Panašiai tiek turi ir kaimynai latviai bei estai. Tiesa, lyginant Lietuvos kempingus su Latvijos, pastebima, kad kaimynų kempingai yra šiek tiek mažesni. „Mūsų kempingai maždaug visi yra panašaus dydžio, visuose yra minimalios paslaugos, - tikino pašnekovas. - Negalima sakyti, kad tas kempingas, kuris teikia tik minimalias paslaugas, yra blogas, kadangi ne visiems reikia daugiau paslaugų. Tam, kuris atvažiuoja su kemperiu, nereikalingas stacionarus namelis. Lietuviškuose kempinguose labai dažnai būna restoranas, tai vakariečiams visiškai neįprasta ir laikoma aukšto lygio kempingu. Kempingai su restoranais yra ir Nidoje, ir Obuolių saloje, esančioje Molėtuose, ir Druskininkuose, Kurtuvėnuose." V. Lazauskas pastebi, kad Lietuva stokoja atostogavimo kempinguose tradicijų: „Mes neturėjome galimybės turėti kemperių, mobilių namelių, kurie pervežami. Užtai ir norima, kad kempingas turėtų stacionarius namelius. Matau tendenciją, kad dauguma kempingų juos ir statosi kiek galėdami. Todėl bendra kokybė gerėja“, - tikino pašnekovas. Valstybinis turizmo departamentas (VTD) konstatuoja, kad Lietuvoje vis dar nėra susiformavusi tradicija atostogauti kempinge - palapinėje, namelyje ar mobiliame namelyje. Lietuviai kempinguose apsistoja dažniausiai 1-2 dienoms arba savaitgaliui, nors užsienyje yra populiaru kempinge atostogauti ilgiau. „Tiek šiuo metu veikiantys kempingai, tiek statomi naujai dažniausiai yra projektuojami trumpalaikei nakvynei, apsistoti su auto namais ir palapinėmis. Manome, kad kempinguose reikėtų kelti teikiamų paslaugų kokybę ir įvairovę, jog jie turistus skatintų apsistoti ilgesniam laikui“, - rašoma departamento GRYNAS.lt atsiųstame atsakyme. Anot V. Lazausko, Lietuvoje daugiausiai turime kempingų, įvertintų trimis žvaigždutėmis – viena žvaigždute vertinamos tos poilsiavietės, kurios turi tik minimalią infrastruktūrą, o keturiomis – patys prabangiausi. Lietuviškuose kempinguose labai dažnai būna restoranas, tai vakariečiams visiškai neįprasta ir laikoma aukšto lygio kempingu. Tokių su restoranais kempingų turime ir Nidoje, ir Obuolių saloje Molėtuose, ir Druskininkuose. V. Lazauskas „Kempingo pavadinimas visiems asocijuojasi su tuo, kad čia galima apsistoti tik su auto namu, nežinau, kodėl taip yra. Dėl to naujai statomi, projektuojami kempingai orientuojasi būtent į tai, nors patys lietuvaičiai nelabai keliauja su auto namais, daugiausiai tai – užsieniečiai. Pasukome ta kryptimi, kad daugiau priimtume užsieniečių, nors vakarietiškuose kempinguose daugiausiai vietiniai lankosi“, - atkreipė dėmesį Lietuvos kempingų asociacijos prezidentas. VTD duomenimis, Lietuvos kempingus aplanko turistai iš Europos ir kitų pasaulio šalių, tiesa, europiečiai sudaro didžiąją užsienio turistų dalį. Daugiausiai užsienio turistų sulaukia pajūrio kurortų ir didžiųjų miestų kempingai, kadangi greta yra ką aplankyti ir pamatyti, be to, šalia driekiasi tranzitiniai keliai per Lietuvą. Lietuviškų kempingų infrastruktūra artima mažų užsienio kempingų (iki 100 aikštelių) infrastruktūrai ir gali konkuruoti su užsienietiškais. Su didelių kempingų (1000 aikštelių ir daugiau) infrastruktūra taip pat galime konkuruoti siūlydami greta teikiamas paslaugas: restoranai, kirpyklos, parduotuvės, vandens parkai, žirgynai, pliažai ir t.t.“, - rašoma turizmo departamento pateiktame atsakyme. Lietuvos kempingų asociacijos prezidento nuomone, tai, kad lietuvių nelabai traukia kempingai, lemia ir megapolių Lietuvoje nebuvimas: „Gal dėl to yra mažiau žmonių, kurie nori važiuoti į gamtą. kiekvienas turi bobutę kaime ar sodą ir tokias ekonomines atostogas praleidžia ten pat sode. Tai irgi yra savotiška konkurencija kempingams“, - kalbėjo V. Lazauskas. „Laukinis“ turizmas klesti ir Europoje Anot Valstybinio turizmo departamento atstovų, tai, kad kempinguose nori apsistoti ne visi poilsiautojai ir ieškoma dykų alternatyvų, nėra tik lietuviškas bruožas. „Laukinis“ turizmas - aktuali problema visoje Europoje. „Pagrindinė priežastis - taupymas arba noras apsistoti „geresnėje“ vietoje, nors tai neretai pažeidžia gamtosauginius reikalavimus. Lietuvoje nėra bendros stovyklavimo-kempingavimo tvarkos, dėl to nėra aišku, pavyzdžiui, ar nakvynė stovėjimo aikštelėje ar šalikelėje leistina, kiek gali stovėti turistų auto namų ar palapinių privačioje valdoje, kur tai verslas, o kur – svečiai“, - sakė turizmo departamento atstovai. Su šia nuomone buvo linkęs sutikti ir Lietuvos kempingų asociacijos prezidentas. Jo teigimu, nelegalių kempingų problema yra išlikusi, tačiau sunku pasakyti, kiek procentaliai ji sudaro visos Lietuvos turizmo rinkos. „Nėra bendros tvarkos, kaip visa tai turėtų vykti – ar galima sustoti stovėjimo aikštelėje kemperiui, o ar nakvoti galima – nežinau. Yra ir Vilniuje aikštelių, kur atvažiavę turistai nakvoja. Arba, sakykime, kurortuose stebime tendenciją, kai privačiuose valdose pristatyta auto namų“, - sakė V. Lazauskas. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Aplinkos apsaugos skyriaus geografė Agnė Tamošiūnė, paklausta apie nelegalių kempingų problemą, teigė, kad saugomose teritorijose yra parko apsaugos reglamentai, kurie draudžia bet kur statyti kemperius ir palapines. Tačiau, deja, tokios tvarkos paiso ne visi. „Kemperius galima statyti tik kempinguose. Daugiausiai problemų yra pajūryje, Kuršių nerijos nacionaliniame parke, kur tikrai kartais aptinkama tokių atvejų, kai kemperiai stovi pajūryje, automobilių stovėjimo aikštelėse. Ten vykdoma prevencinė reindžerių veikla ir skiriamas įspėjimas arba surašomas administracinių teisės pažeidimų protokolas“, - sakė A. Tamošiūnė. Pagrindinė priežastis - taupymas arba noras apsistoti „geresnėje“ vietoje, nors tai neretai pažeidžia gamtosauginius reikalavimus. Lietuvoje nėra bendros stovyklavimo-kempingavimo tvarkos, dėl ko nėra aišku, pavyzdžiui, ar nakvynė stovėjimo aikštelėje ar šalikelėje leistina, kiek gali stovėti turistų auto namų ar palapinių privačioje valdoje, kur tai verslas, o kur – svečiai. Valstybinis turizmo departamentas Ji pateikė sąrašą dešimties kempingų, įsikūrusių saugomose teritorijose: 1. Kuršių nerijos NP (Nidos kempingas, Nidoje); 2. Nemuno deltos RP (Ventainė, Ventės kaimas); 3. Pajūrio RP (Žiogelis, Karklės kaimas); 4. Kurtuvėnų RP (Kurtuvėnai, Kurtuvėnuose); 5. Panemunių RP (Medaus slėnis, Šilinės kaimas); 6. Vištyčio RP (Pušelė, Žirgėnų kaimas); 7. Labanoro RP (Mindūnai, Kamužės kaimas); 8. Aukštaitijos NP (Palūšės, Palūšėje); 9. Tytuvėnų RP (Sedula, Skogolio km., Tytuvėnų sen., Kelmės raj.); 10. Trakų NP (Slėnio g. 1, Trakai). Jų tikslias vietas rasite ČIA. Mano, kad oficialių kempingų per mažai Savo ruožtu Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius GRYNAS.lt teigė manantis, kad nelegalių kempingautojų atsiranda ne tik iš „taupumo“, bet dar ir dėl to, kad kempingų turime nepakankamai. „Viena problema, kad oficialiai įrengtų kempingų yra per mažai. Čia mes kalbame apie kempingus, kurie turi statusą, tam tikrą žvaigždučių sistemą - kaip viešbučiai. Jeigu žiūrėtume į visą pajūrį, turime vieną Nidoje, vieną Giruliuose ir vienas asmuo privatų kempingą yra įsirengęs ir Pajūrio regioniniame parke. Vieną kempingą planuoja Palangos savivaldybė, vieną etapą jau yra pabaigusi, gal šiemet sezoną jau ir pradės. O visos kitos vietos, kurias turi privatūs žmonės, turi stovyklaviečių statusą, kuriose priima ir kemperius. Jos reklamuojasi kaip kempingai, bet oficialaus tokio statuso neturi“, - kalbėjo D. Nicius. Yra problemėlė su stovyklautojais, kurie atvažiuoja į paežerę su automobiliais, palapinėmis arba baidarėmis atplaukia. Jie įsikuria neleistinose vietose, ne stovyklavietėse. Dažniausiai skiriamos baudos. A. Juodelis Anot jo, problema, kuomet poilsiautojai įsikuria neleistinose vietose, praktiškai kartojasi kiekvienais metais. „Tai yra verslas – visuomet galioja paklausos ir pasiūlos modelis. Bent jau pas mus pajūrio parke teritorijų, kuriose gali būti vystoma rekreacinė veikla, yra pakankamai daug, tiktai dauguma jų yra privačios ir ne visiems žmonėms apsimoka tokią veiklą vystyti, nes sezonas yra trumpas – du mėnesiai“, - sakė pašnekovas. Anot jo, pasitaiko pavienių atvejų, kai tiek Nidoje, tiek kituose pajūrio ruožuose, kemperių savininkai naudojasi viešomis erdvėmis, skirtomis poilsiauti ribotą laiką ir ten, pavyzdžiui, nakvoja per naktį. „Karklėje prie savo lankytojų centro turime įrengtą automobilių aikštelę, kurioje šiais metais planuojame nurodyti, kad naktį automobiliai nebūtų statomi. Ne dėl to, kad pykstame, jog jie kažką blogo daro, bet buvo ne vienas atvejis, kai ten, kur apsistoja, palieka šiukšlių, netgi ir fekalų išleidžia iš kemperių, taigi lieka apšnerkštos teritorijos. Ir tai netgi daugiau būna ne lietuviai, o užsieniečiai, kurie bando išvengti susimokėjimo už paslaugas“, - aiškino D. Nicius. Jis pripažino, kad teisiškai parko direkcija gali paskirti baudas nedrausmingiems poilsiautojams, tačiau ilgalaikio apsistojimo atvejų vietose, kuriose draudžiama tai daryti, nėra daug. „Keliauja jaunimas ir yra vienos nakties principas – kai naktį išmiegi, iškeliauji. Jeigu kažkur paplūdimyje žmogus su miegmaišiu įsikuria (gal ir dėl romantikos), niekas nebaudžia. Kad būtų įsikuriama su palapinėmis ir masiškai poilsiaujama... Tai yra labiau pavieniai atvejai. Būna fiksuojama po keletą atvejų, surašomos baudos. Už saugomos teritorijos režimo pažeidimą, priklausomai nuo vietovės, kur tai daroma, skiriamos 145 Eur baudos“, - sakė D. Nicius. Inspektorius: įpročiai keičiasi Aukštaitijos nacionalinio parko Kraštotvarkos skyriaus vyr. inspektorius Andrius Juodelis GRYNAS.lt teigė, kad Labanoro regioniniame parke daugiau pažeidimų fiksuojama dėl kemperių, pastatytų tam nepritaikytose vietose, o Aukštaitijos nacionaliniame parke – dėl stovyklaujančių prie ežerų. „Yra problemėlė dėl stovyklautojų, kurie atvažiuoja į paežerę su automobiliais, palapinėmis arba baidarėmis atplaukia. Jie įsikuria neleistinose vietose - ne stovyklavietėse. Dažniausiai skiriamos baudos. Jeigu atvažiuoja ir pažeidimas nežymus – tik vienu ratu ant žolės užvažiavę, užtenka ir pokalbio. Bet jeigu įsikūrę nemažai mašinų, dega laužas, pilna palapinių – žmonės yra baudžiami“, - teigė A. Juodelis. Anot jo, pažeidimų skaičiui didelę įtaką turi sezoniškumas – natūralu, kad kai orai labai šilti, poilsiautojų daugiau, tarp jų daugiau pasitaiko ir pažeidėjų. Ne dėl to, kad pykstame, jog jie kažką blogo daro, bet buvo ne vienas atvejis, kai ten, kur apsistoja, palieka šiukšlių, netgi ir fekalų išleidžia iš kemperių, taigi lieka apšnerkštos teritorijos. Ir tai netgi daugiau būna ne lietuviai, o užsieniečiai, kurie bando išvengti susimokėjimo už paslaugas. D. Nicius „Kažkiek įtakos turėjo ir 2008 metų krizė. Įsibėgėjus krizei, žmonių paežerėse padaugėjo, matyt, buvo pasikeitę žmonių įpročiai – gal anksčiau važiuodavo į užsienį, ar pajūrį“, - svarstė A. Juodelis. Šiuo metu poilsiautojams, pažeidžiantiems saugomų teritorijų režimą, gresia bauda nuo 28 iki 56 eurų. Pirmą kartą prasižengusieji gali atsipirkti puse minimalios baudos – 14 eurų. „Įpročiai, aišku, keičiasi – jeigu stovyklaujama nelegaliose stovyklavietėse, paliekama žymiai mažiau šiukšlių. Keičiasi viskas į geresnę pusę“, - apibendrindamas lietuvių stovyklautojų įpročius sakė A. Juodelis.