Stabdziu pedalas (45 page) (2203)

Išsilaikęs teisęs noriu pirktis hibridinį automobilį, greičiausiai populiariausią Lietuvoje modelį Toyota Prius. Kiek teko studijuoti hibridai turi daug pranašumų prieš senesnes mašinas dėl kuriu pasidarė labai įdomus. Tai mažesnis degalų vartojimas ar iš viso galimybė veikti vien nuo elektros, ekologiškumas, žymiai mažiau teršiamas oras. Hibridai veikdami vien nuo elektros variklių neskleidžia beveik garso ir vibracijos, net gali tekti įjungti dirbtinį garsą įspėti pėsčiuosius. Energijos sutaupomą gaminant ratlankius ir kitas detales iš lengvesnių medžiagų bei atsinaujinančių išteklių tokių kaip bioplastikai, celiuliozė, stiklas. Mažesnis hibridų variklis nors yra silpnesnis, tačiau vartoja gerokai mažiau degalų, veikia tyliau ir taip pat mažiau sveria. Daugiausiai energijos prireikia automobiliui pajudėti iš vietos todėl čia elektrinis variklis labai pasitarnauja. Hibridai taip pat naudoja ir kitas modernias technologijas, pavyzdžiui nustatymų valdymas per kompiuterį. Turbūt didžiausias hibridų ir elektromobilių pasiekimas yra regeneracinis stabdymas kadangi elektros varikliai akimirksniu gali virsti generatoriais, kurie stabdymo ar laisvos eigos energija įkrauna akumuliatorius, kai tuo tarpu tradiciniuose automobiliuose šį energija išvaistomą kaip šiluma ir greičiau dyla stabdžių kaladėlės. EV registracijos numeriu žymimos mašinos taip pat turi privilegijas tokias kaip galimybė važinėti tik jiems skirta eismo juosta. Teko girdėti, kad Toyota Prius formą nėra patraukli, bet panašu prioritetas buvo taikomas aerodinamiškumui ir padaryti saloną kuo talpesnį. Kadangi hibridai naudoja modernias technologijos jie lėčiau pasens ir nuvertės. Tam didelės įtakos be abejo turės ekologiškumo reikalavimų didėjimas ir taršių automobilių apmokestinimas, brangesnis draudimas, kiti apribojimai. O ekologiškiems automobiliams priešingai skiriamos subsidijos. Taip pat didelis hibridų pranašumas yra tame, kad naudojamą mažiau brangių dylančių detalių. Pavyzdžiui, hibridinis automobilis neturi sankabos mechanizmo, generatoriaus ir variklio paleidimo variklio, nė vienas hibridinis komponentas nenaudoja hidraulinio skysčio, todėl jie visiškai nereikalauja priežiūros. Elektriniame režime hibridai tikriausiai yra dar labiau ilgaamžiškesni. Hibridinių automobilių pagrindinis trūkumas ir Achilo kulnas yra baterijos. Šiuo metu labiausiai naudojami ličio ar nikelio metalo hidrido akumuliatoriai neturi pakankamai energijos talpos dėl to ilgesnėse kelionėse tenka įjungti vidaus degimo variklį nors plugin hibridai gali būti daug kur kraunami. Taip pat baterijos turi ribotą įkrovimo-iškrovimo skaičių, talpa su laiku mažėja. Ličio baterijos gali užsidegti, tačiau jos statomos automobilio dugne tuo pačiu svoriu duodant daugiau stabilumo. Bet joms suteikiamą net 6 metų garantija, o Toyota net 11 metų, puikiai veikia šaltomis žiemos dienomis. Vis tik dedu viltį į tai, kad sparčiai vystantys technologijoms baterijos turėtų patobulėti. Ateityje dabartinių baterijų problemą galėtų išspręsti grafeno superkondensatoriai ar „Kieto būvio“ (Solid state) baterijos, kurios turėtų net didesne talpą ir spartų įkrovimą, būtų kompaktiškesnės ir lengvesnės. SS baterijos palyginimui gali būti įkraunamos 23000 kartu, kai ličio apie 2000 kartų, turi 3 kartus didesne talpa už ličio baterijas ir gali būti gaminamos iš pigių medžiagų. Superkondensatoriai taip pat gali būti neribotai įkraunami, toleruoja ekstremalias temperatūras, galėtų būti pigiai spausdinami 3D printeriais, krautusi greičiau nei reikia užsipilti degalus. Šios naujos kartos baterijos yra intensyviai tyriamos daugelio pasaulio kompanijų ir tik laiko klausimas kada jos bus išleistos į prekybą. Elektros motorai taip pat tobulėja. Manau, kad ištaisius baterijų problemą elektromobiliai ir hibridai bus ateities transporto priemonės, o miestus teršiantys ir triūkšmingi automobiliai bus praeitis. Kiti minusai tai didesnė automobilio kaina, bet tai tikriausiai labiausiai lemia baterijos kaina ir hibridų modernumas. Taip pat Toyota Prius naudoja automatines ar pusiau automatines pavaras kas yra pliusas, nes nebereikia kiekviena kart spaudinėti sankabos ir patogesnis pavarų perjungimas, bet teko skaityti, kad CVT tipo pavarų dėžės, kurios panašios į Hybrid Synergy Drive remontas yra brangus ir ne visur jį padaro. Pirksiu greičiausiai naudotą automobilį todėl norėjau sužinoti į ką reiktų atkreipti dėmesį perkant, kokių metų modelį patartumėtę? Biudžetas bendrai iki 4000 - 5000Eu. Gal yra dar kokių hibridų minusų? Kiek gali kainuoti ir kur parduodą hibridų akumuliatorius ar jų celes?

Laba diena. Ar čia yra žmonių turinčių patirtį su AM ir B kategorijos automobiliais? Norėtusi sužinoti plačiau apie šių mikroautomobilių trūkumus/pranašumus ir kaip jie tiktų ruošiantis B kategorijai? Bandau išsilaikyti automobilio teises, tačiau vis taip ir nepavykstą, o skaičiuojant visas imtas pamokas ir 4 egzaminų laikymus galima sakyti, kad praėjau 2 pilnus mokyklos kursus eksternu. Šeimoje nieks nevairuoja, o su kokiu giminaičiu ar draugu mokintis kažkodėl draudžiamą ir su tokia problema susiduria daug mokinių. Regitra ir vairavimo mokyklos toliau godžiai plėšia iš neturinčių kitos išeities mokinių prikurdamą nebūtinų taisyklių tad gali būti, kad dar bus ilga istorija vairavimo teisių gavimu. Jau galvojau mesti vairavimą, bet gaila atiduoto laiko, pinigų, o vairavimo įgūdžiai greitai užsimirštų. Ieškodamas išeities sužinojau, kad yra L6e automobilių klasė, kurioms pasirodo net nebūtina išlaikyti praktikos egzamino, o pakanka tik išsilaikyti AM kategorijos teoriją Regitroje! Galėtų leisti ir su išlaikytų B kategorijos egzaminu. Šie automobiliai klasifikuojami kaip lengvieji keturačiai motociklai, kurių leistina galia gali būti iki 4kv tiek vidaus degimo, tiek elektriniams varikliams, konstrukcinis greitis ne didesnis nei 45km/h ir masė nedidesnė nei 350kg, bet elektromobiliuose neįskaitomas akumuliatoriaus svoris. Greitis mažas tad užmiestyje nelabai tinka važinėti, tačiau mieste kur greičio ribojimas 50km/h, o važinėjant žiemą ir neturint daug patirties to gal visai ir pakanka. Kaip su juo pavykstą sklandžiai įsilieti į eismą? Dėl svorio reikalavimų automobilis gaminamas iš lengvų medžiagų, pvz. Aixam ar Mgo, kurios kėbulas yra pagamintas iš plastiko (su stiklo pluoštu?) ir sustiprintas aliuminio rėmu kas kelia abejonių dėl saugumo avarijos metu, taip yra mažesnį tarpai tarp keleivio kėbulo. Aišku juo saugiau važinėti nei motoroleriu ar motociklu ir nereikia baimintis lietaus, sniego ir kelio teršalų. Bet už tokia kaina manau galima būtų pagaminti kėbulą tarkim iš magnio ar aliuminio lydinio, kuris gerokai patikimesnis ir panašiai sveria, bet už tat plastikas nerūdyja. Saugumui be diržų įrengtos ir saugos pagalvės, bet deja automobilyje nėra ABS stabdžių sistemos bent jau Aixam. Nepaisant to, kad jie maži yra vietos dviems ar net 4 keleiviams ir kaip Smart‘us dėl mažų gabaritų automobilius patogiau vairuoti ir parkuoti vis ankštėjančiame Vilniuje. Automobilis turi prasta garso izoliacija todėl girdisi variklio gaudesys, aišku elektrinis variklis dirbtų tyliai. Aixam varomas kolkas pigesniu dyzeliu, tačiau dyzelinę įrangą yra sudėtingiau remontuoti nei benzininę, beto netrukus gali atsirasti apribojimai važinėti mieste. Pavarų dėžė automatinė CVT kas patogų važinėjant mieste, bet kaip patikimumas? Norėtusi pamatyti Lietuvos rinkoje daugiau L6e elektromobilių, kurie turėtų daug pranašumų ir naujovių tokių kaip regeneracinis stabdymas, tylesnis veikimas, galimybė pakrauti iš tinklo bateriją, nebūtų reikalinga papildoma įranga tokia kaip pavarų dėžė, turėtų geresnį kokybės/kainos santykį dėl didesnio leidžiamo svorio ir galima važiuoti A juosta. Beto tokie elektromobiliai turės geresne išliekamą vertę ir sekantį dešimtmetį įsigaliojus draudimams eko automobiliai dominuos. Tokie automobiliai jau populiarus Azijoje ir vakarų Europoje, Kinijoje ir Indijoje jų yra beroc daugiausiai kur juos irgi gamina. Ratai pagaminti iš lengvinto lydinio, tačiau yra maži dėl ko gali būti sudėtinga važiuoti nelygiu keliu, žvirkeliu ar per sniegą. Nors naudotų mini automobilių kainos ganėtinai didelės pasižiūrėjus mopedų kainas jos skyriasi 2-3 kart, bet tai galėtų atsipirkti mažomis draudimo įmokomis ir kuro sąnaudomis kaip mopedai tik su automobilio privalumais. Juose yra klimato kontrolė, elektriniai langų pakėlėjai, centrinis užraktas, pašildomos kėdės, magė ir panašiai. Nežinomą tik kiek tektų išleisti jų remontui, dalys tikriausiai gali būti brangios ir retos. Žinomą automobilis turės išliekamąją vertę ir baigus mokintis galima bus parduoti ar naudoti kaip atsargine transporto priemonę, o instruktoriams ir egzaminams išleistų pinigų jau nesusigrąžinsi. Taigi vairuojant tokį automobilį bent pagaliau atsipirktų vairavimo kursai. Žinoma kol šilta galima važinėti dvirate transporto priemonę, bet žinant atšiaurias ir ilgas Lietuvos žiemas tai neišeitis. Ar įmanomą L6e kategorijos automobiliais važinėti žiemą Vilniaus centre?

radau informacijos apie audi a3 kad kiti nepazeliotu nesamoniu Bendrovė „Audi“ seniai priklauso „Volkswagen“ koncernui, todėl modelį A3, pirmą kartą pristatytą 1996 m., sukūrė panaudoję ketvirtos kartos VW „Golf“ bazę. „Audi A3“ yra prestižiškesnis automobilis, todėl jis kokybiškiau surinktas, jam buvo naudojamos geresnės salono apdailos medžiagos, taigi pati mašina ir jos detalės kainuoja brangiau. Istorinė apžvalga Bendrovė „Audi“ ilgai nesiryžo pradėti gaminti nedidelius chečbekus, bet dešimtojo dešimtmečio pabaigoje koncerno „Volskwagen“, kuriam „Audi“ priklausė, vadovybė nusprendė C segmentui (pagal Europos klasifikaciją) pasiūlyti prestižiškiausią savo automobilį. Buvo tikimasi, kad jį pirks pasiturintys žmonės, norintys turėtų prabangią ir kompaktišką miesto mašiną. „Audi A3“ debiutavo 1996 m. Automobilis turėjo tą pačią ratų bazę, kaip ir vėlesni „VW Golf IV“ ir „Skoda Octavia“. Trejus metus A3 buvo gaminama tik su 3durų kėbulu. 5 durų pasirodė tik 1999 m. Tada pirmą kartą buvo pristatyta ir galingiausia „Audi A3“versija – S3. Šis automobilis gavo „Audi“ sistemą „quattro“ ir 1, 8 l 210 AG (nuo 2001 m. – 225 AG) variklį su turbina. 1999 m. pabaigoje „Audi A3“ modernizuota, o 2003 m. pasaulį pamatė visiškai nauja „Audi A3“. Pradžioje irgi buvo gaminama tik su triduriu kėbulu, tačiau 2003 m. pabaigoje įvyko 5 durų modelio, gavusio kitokį dizainą ir priedą „Sportback“ prie pavadinimo, debiutas. Ši „Audi A3“ turi labai platų benzininių variklių pasirinkimą: 1, 6 l 102 AG; 1, 6 l 115 AG; 2 l 150 AG; 2 l 200 AG (su turbininiu įpūtimu) ir 3, 2 l V6 250 AG. Dyzeliniai varikliai tik du: 1, 9 l 105 AG ir 2 l 140 AG. Kaip tik apie šią „Audi A3“ mes kalbėsime. Brangesnė už kitas Dauguma antrinėje rinkoje siūlomų A3 turi 3 durų kėbulą, nes ilgokai kitokio varianto nebuvo. Tik 1999 m. pavasarį buvo pristatytas praktiškesnis 5 durų variantas. 1999 m. pabaigoje „Audi A3“ buvo šiek tiek modernizuota. Jei norite šio modelio, rinktis reiktų pradėti iš 1999 m. pagamintų ir vėlesnių variantų. Tiesa, jų kaina bus didesnė. Už 6–7 metų „Audi A3“ norima tiek, kiek kainuoja visiškai nauja „Dachia“ ar mažiausias „Fiat“, poros metų senumo A3 kainuoja dar daugiau. Staigmenų pasitaiko visur Nepaisant to, kad šiaip jau A3 – patikimas automobilis, kai kurios detalės genda. Ne visada dėl to kaltas būna savininkas. Pasitaikydavo atvejų, kai vanduo užliedavo bagažinėje esantį centrinio užrakto valdymo bloką ir elektronika pradėdavo kvailioti. Tokiu atveju patartina pirkti nelabai pigiai kainuojančią naują detalę. Jei žiemos rimtesnės, po kelių metų gali oksiduotis valytuvai. Norint išvengti, reikia kasmet sutepti ne tik priekinių, bet ir užpakalinio valytuvo ašis. Pasitaikydavo atvejų, kad nuplovus mašiną žiemą langų stiklai prišaldavo prie rėmų gumų ir neatsidarydavo. Jei vairuotojas mėgindavo atidaryti, sulaužydavo stiklų keltuvo kreipiančiąsias arba elektrinį varikliuką. Beveik sportinis „Audi A3“ buvo montuojami skirtingi varikliai, tarp kurių buvo ir palyginti galingų. Pats „kiečiausias“ modelis – S3. Jis išoriškai nelabai skiriasi nuo standartinio A3, tačiau po variklio dangčiu slepiasi 1, 8 l agregatas su turbininiu įpūtimu, anksčiau turėjęs 209 AG, o vėliau – net 225 AG. „Audi S3“ turėjo visus keturis varančiuosius ratus ir 6 pavarų MPD. Patyręs vairuotojas tikrai įvertins tokios mašinos teikiamą važiavimo malonumą. Pirkti „Audi S3“ kasdieniam važinėjimui neverta. Ji ne tik daugiau kainuoja, bet ir eksploatacija brangesnė. Deja, 1, 8 l varikliukas tokiai mašinai per silpnas, po 150 000 km gali pareikalauti kapitalinio remonto. Tai nebus pigu. Greitų automobilių mėgėjams galima pasakyti, kad ir standartiniai „Audi A3“ turi porą įdomių modifikacijų. Į pirmosios kartos A3 buvo montuojamas vienas iš dviejų 1, 8 l variklių su turbininiu įpūtimu, turėjusių 150 arba 180 AG. Nedideliam golfo klasės automobiliui visiškai užtenka. Yra ir atmosferinis 1, 8 l 125 AG variklis, kukliausias iš benzininių –1, 6 l 101 AG. Priekaištauti dėl galios trūkumo būtų galima nebent pastarajam. Jei sportinių ambicijų neturite, bus gana ir tokio. Yra ir dyzelinių. Dažniausiai sutinkamas 1, 9 l 90–130 AG. Modernūs vokiški dyzeliniai varikliai tikrai neblogi – ekonomiški, dirba tyliai, palyginti galingi, tik negali pakęsti prastos kokybės kuro. Jei pilsite abejotinos kokybės kuro, ruoškitės variklio remontui ir keisti purkštukus. Automobilio širdis Tarp benzininių variklių paprasčiausiu ir dažniausiai remontuojamu laikomas 1, 6 l. Jis buvo montuojamas į daugelį „Volkswagen“ gaminamų modelių, įskaitant „VW Golf“ ir „Skoda Oktavia“. Sugedus su juo problemų kilti neturėtų, nebus sunku rasti pigių naujų ar mažai dėvėtų detalių. Pasak meistrų, 1, 6 l variklis gali tarnauti labai ilgai. Tereikia reguliariai keisti tepalus, tachometro rodyklės nevaryti į raudoną zoną ir griežtai kas 60 000 km keisti KPM diržą. Jei jis nutrūks, remontas kainuos gerokai brangiau už pakeitimą. Pastebėta, kad 1, 6 l variklis žiemą kartais stringa. Jei žiemą variklis užsiveda iš kokio trečio karto – nieko baisaus. Tai – šio variklio ypatybė. Beje, po 1999 m. modernizacijos pradėtas montuoti naujas valdymo blokas, todėl automobilis šaltu oru elgiasi geriau. 1, 8 l varikliai taip pat patikimi, tačiau sugedus jų remontas bus brangesnis. Pirkėjo, radusio garą A3 su 1, 8 l atmosferiniu varikliu, tai neturėtų gąsdinti, nes jie genda labai lėtai. Kiek kitokia situacija su 150 AG arba 180 AG varikliais su turbina. Jie taip pat turėtų būti patikimi, tačiau dažnai po 150 000–200 000 km turbina lūžta. Jei ją galima remontuoti, manykite, kad jums pasisekė. Jeigu ne, ruoškitės nemenkoms išlaidoms. Taigi, prieš pirkdami automobilį su turbina, nepatingėkite ir nuvarykite jį pas šios srities specialistą. PD – be komentarų Visos į A3 montuojamos PD labai patikimos. Pirmaisiais gamybos metais „Audi A3“ turėjo 5 pavarų MPD ir 4 pavarų APD, vėliau atsirado 6 pavarų MPD ir 5 APD. Pasak meistrų, labai retai, bet pasitaiko, kad MPD būna problemų įjungiant pirmąją pavarą, tačiau dažniausiai gedimas dingsta pakeitus tepalus. Beje, pasak instrukcijos, tepalų PD išvis nereikia keisti. Jei MPD juos keisite kas 150 000 km, o APD – kas 60 000 km, blogiau nebus. Negadink ir turėsi Ramiai vairuojant sankaba gali tarnauti 200 000 km, kitaip sugesti gali po 30 000–50 000 km. Sankabos keitimas nėra brangus. Keičiant būtina patikrinti smagračio būklę. Laikui bėgant, dėl didelių apkrovų ant jo gali atsirasti mažų įtrūkimų. Jei jų yra, smagratį keiskite. Kai kurios „Audi A3“ turi firminę transmisiją „quattro“. Reikia pasakyti, kad „Audi“ keturių ratų varanti sistema laikoma viena patikimiausių pasaulyje. Ji, kaip ir kituose „Audi“ modeliuose, įjungiama prireikus, todėl sausu asfaltu A3 varys tik priekiniai ratai. Turint „Audi A3 quattro“, reikia nepamiršti kartą per metus arba kas 30 000 km daugiadiskėje „Haldex“ sankaboje pakeisti tepalus. Taip pat atminkite, kad ši „Audi“ turi nepriklausomą užpakalinę pakabą, kurios remontas brangesnis negu paprastos pakabos. Pasak meistrų, priekiniais ratais varomų „Audi A3“ važiuoklė patikima, o aptarnavimas – nebrangus. Užpakalinė pakaba dėmesio beveik nereikalauja, o priekinė tarnauja ilgai. Aišku, vairo antgaliai, traukės, stabilizatoriai, guoliai ar rutulinės atramos keičiamos nuvažiavus 80 000–120 000 km, tačiau tai nėra per daug brangu. Baigiant Šiandien „Audi A3“ – viena prestižiškiausių golfo klasės mašinų, todėl antrinėje rinkoje kainuoja nepigiai. Jų savininkai teigia, kad automobilis to vertas. Nuo pigesnių tos pačios klasės mašinų „Audi A3“ skiriasi kokybiškesne sąranka, galingu varikliu ir (kai kurios modifikacijos) keturiais varančiais ratais. Dėvėtų „Audi A3“ aptarnavimo kainos panašios kaip geriau žinomo „VW Golf IV“. „Audi A3 2.0 TFSI quattro“ techninės charakteristikos KĖBULAS Kėbulo tipas Chečbekas Durų skaičius 5 Vietų skaičius 5 Ilgis 4286 mm Plotis 1765 mm Aukštis 1423 mm Ratų bazė 2578 Maksimalus bagažinės tūris 1120 l Minimalus bagažinės tūris 370 l VARIKLIS Variklio tūris 1984 cm3 Kuro paskirstymo mechanizmas dohc Maitinimo sistema Tiesioginis įpurškimas Turbina Turbininis įpūtimas Galia 200/5100 AG Sukimo momentas 280/1800 Nm Kuras А–98 TRANSMISIJA Varantys ratai Visi keturi Pavarų skaičius, MPD 6 PAKABA Priekinė pakaba Amortizatoriniai statramsčiai Užpakalinė pakaba Skersinis stabilizatorius VAIRO SISTEMA Vairo stiprintuvas Yra Vairo sistemos tipas Krumpliastiebinė pavara – smagratis Apsisukimo spindulys 9, 9 m STABDŽIŲ SISTEMA Priekiniai stabdžiai Diskiniai vėdinami Užpakaliniai stabdžiai Diskiniai ABS Yra Brake Assist Yra EKSPLOATACINIAI RODIKLIAI Kuro bako talpa 60 l 100 km/val. pasiekia 7, 1 s. Maksimalus greitis 234 km/val. Kuro sąnaudos užmiestyje 6, 9 l/100 km Kuro sąnaudos mieste 12, 4 l/100 km Mišrus ciklas 8, 9 l/100 km Automobilio masė 1470 kg Leidžiama automobilio masė 2030 kg Padangų dydis 225/45