Opel vectra dega variklio lempute (490 page) (24487)

patariu tokios nepirkt nes nusipirkt ja tai lengva bet mazai ju yra nesudroztu ir patikek kiek jos litu reikalauja prieziura ypac variklis.tukstanciais kisi tu i ta varikli.patikek, .gavno ne varikliai.

jei sumanes tokia masina pirkti tai ir pirk.nemanau, kad remonto kainos pakeis tavo nuomone.pavazinesi, pataisinesi ir viska pats suzinosi, kas ir kaip.

96kw yra naujos kartos motoras.1litras tepalo 50lt.masina gali nusipirkti, bet nereikia pamirsti islaikymo.

na nezinau kokia cia masina 5 litrus?siaip b6 pasatas trasoje 6 begiu 6litrai.vidutines.

gink dieve nepirk v6 2, 5 tdi nes siurbliai nelaiko, veleneliai nelaiko, pagr. dirzo keitimas apie 3000 lt jei kokybiskos detales

nieko nera amzino, vieniems laiko kitiems nelaiko, vieni keikia kiti giria... as irgi galvoju tokia pirkti, bet niekur neskubu

tik ne v6 2.5 tdi sudas aptarnavimas kainuoja jai 2.7000lt jei kura pilsi ne is kaloneles tai siurbli keisi iskart siurblis apie 1000lt kainuoja ir valgo jinai jei automatas tai apie 10-11

Tavo žodžius kartojant tai "didžiausios sapalionės"

Nu ka ash zinau apie 3000 ? Keiciau WV passat 2, 5 tdi(tas pats variklis) 1100 su darbu. Sanciu servise kaune

na jaj pirksi v 6 tj sekmes ieskant nesudrosto

a 4 i 1.9 tdi su 96 kv ....vazevau su tokia is norvegijos...vidurkis isejna 5 litraj rode borto kompas su c 4 tdi su pilnu baku suvazinejau 1400 km...ir dar buvo like dyzelio norvegijoj grejciai iki 90..svedijoj iki 150..na o lt kaj buvau myniau jau taj su c 4 vidurkis isejo apie 6 litraj norit tikekit norit ne...pats vazevau tj ir zinau o 1.9 tdi su 96 kw dar maziau geria

Manau Jai a6 naujasne tai pirk su 1.9 varikliuku, ekonomiskas ir nera per daug bedu.Aisku gal siek tiek brangesnes su tukiu varikliu.

siurblys apie 600lt

siurblys tokiai apie 2000lt ar ne?

tegul bus gryba pjaunapraktiskai sudas, o ne masina tas passatasnebesigilinkim....

Apsvaigai nuo kryziuociu nudususiiu?NEGI NERANDI KITU APARATU?BEntnjau musu chebra niekad neimam nuo 96m kryziuociu, nebent MB.Totalus brudas

tomas28 idomu kokios firmos detales pas tave ir ka keite ar viska (guol, itemp, spyruokles ir t.t. )

plius minus 1500lt

pasiemiau bmw 525 D 2003 metu tai nesiskundziu

veleneliai labai jautrus tepalo kokybei bet jei gausi masina is geru ranku del to nebus problemu. o dirzus pats gali pasikeist jei nusimanai apie variklius

tai cia tik del to kad tu esi tas 1 is 10 kuriam pasiseke, o kiti 9 turitys si varikli tikrai jo taip negyrtuDD

Nu nereikia ce lia lia. Turiu WV pasat 2.5 Tdi automata 1999m. Paprasta tdi, ne commonrail sistema. Gali pilti kad ir baltarusishka saliura. Del pakeitimo dirzu ir panashiai atsakymas i kolegos klausima : Uzh detales(dirzas ir itempejai) sumokejau 700 lt sanciu dalyse kaune. ir uzh pakeitima visu shudelioku sanciu servise kaune sumokejau 400 lt. Del kuro tai jau 2 metai pilu ish furu ir panashiai, tai jokiu problemu. O tepaliuka tik castrol arba valvoline pilu. Ziema truputi pakarkia kol saltas apie 1-2 minutes o paskui kaip bite. Del suvartojimo tai mieste apie 10 uzhmiestyje6-7. Bendras apie 8. Nera taip baisiai kaip ce isivaizduoja kolegos kad baisiai brangiai ir panashiai tas aptarnavimas. Masina gera, variklis traukia puikiai. Kas liecia vaziuokle tai taip. jau per tuos 2 metus karta restauravau sarnyrus kaune prie kolonijos. sumokejau uzh priekines shakes 250 lt uzh restauravima. ir kas turi pasatus ar audines su tokiom pakabom tai tikrai kas turi 2 ir daugiau metu restauruoja tas shakes bo nelabai dar musu keliams jos skirtos. Ir jei pradejo tik barshketi ish karto turi tvarkyti bo ishmusha visas traukes, taip kad prieziura reikalinga Bet uzhtat smagiai vaziuoja

uj...kiekviena naujesne masina rejkalauja daugiau investiciju nej 3 golfas :P bet uztat vazevimas geras su ja...ir pats netikejau kad tik 5 litrus tevalgo ji

na o as sakau kaip man buvo tada tas tavo pasatas daugiau geria nej mano c 4 tdi gal gryba pjauna borto kompas a 4 ar kas...bet su ceske juk 80litru 1400 km...

Tarkime Audi a8 20000km ir vaziuokle galima keisti, netik gyvus pavyzdziu turejau, bet ir turiu draugu kas su detalemis dyrba. O komplektas traukiu neblogos firmos kainuoja 2200lt, prastesnes 1700lt

nu gal, bet as is italijos parmyniau, pries pora dienu su passatu 96kw tai kompas 6ltr rode.

siaip galvoju as apie tokia bet draugas turejo v6 sako man pamatai tokia audi per 500metru ratu apeini bet jam viskas buvo gerai kol nepradejo jos cipuoti, ir prasidejo

Sveiki.Turiu beda su audi a6 2.5tdi.buvo uzsikises alsuoklis, jy isvale sutvarke bet vistiek masina glusa.uzpasakojo kad oro srauto matuokle bloga.pakeiciau kita-nepadejo.ydomiausia kad kai oavaziuoji su nuimta fyske nuo oro srauto, tada kaip ir trauke .uzdeti ir vel masina uzdusus.gal kas zinot kas kur gali buti???

+ dar reik ieskot problemos del ko ta tarpine pramuse ir pan nes sutvarkysi ir vel pramus

nju joa gerai kad tik tiek tebutu, o gal ne galva truko o korpusas ir dar yra plius kiek vaziuota yra su juo, o nuo to labai greit plinta kitos ligos vandens poma, tepimo tasko vamzdelis, guolis pgrindinis cilindrai gali buti kapets, tai cia galime daug ka prognozuoti bet kai nuims ir pamatysi ir suzinosi kas kiek pinigu kainuoja.

as taip itariu kad ta tarpine jau seniau turejo maza plisi, nes mums diagnostika rode kad kazkas yra bet nieks tiksliai nesake kas, o dabar kai buvo dideli salciai gal pagazavo stipriai ant saltos.

manau kad tikrai daugaiu kainuos. Pries metus tvarkiau golf2 tokas pacias problemas, tai kainavo 650lt. išardes pastebesi, kad dar kas nors negerai. be to turi surasti ir del ko pramusė.

grubiai:galvos patikrinimas ~40lt + slifavimas ~40lt + tarpine geresne ~100lt + antifrizas ~20lt + tepalu pakeitimas ~100lt = 300lt+darbas

visas golfas tiek kainuoja

jei ausinimo skystis bega i tepalus tai tada greiciausei bus tarpine. o seniau toks remontas kainuodavo apie 400lt

Na va du atsakymai nudziugino o trecias nuliudino

Idomus straipsniukas megstantiems "laikini turizma"ir kempingus LT "Lietuvos kempingų žemėlapis: norinčius sutaupyti gąsdina baudomis" Rūta Levickaitė, www.GRYNAS.lt 2015 m. gegužės 2 d. 15:00 Deje, siame straipsniukyje nepsakyta ir kitu dalyku, kad privatus verslininkai su besmegeniais korumpuotais valdininkais siekia isvaryti autoturistus isviso is kempingu, kad nukreiptipoilsiautojus i savo kaimo turizmo baidukles ir termitynus, bei bus siekiam privatizuoti beveik visus parku mkempingus ir apmokestinti.Gal ir gerai butu del tvarkos?Ka manot?Bet tokie dradimai ir kaip siame tekste zemiau minimi yra absurdas, nes vz nei aš nei mano draugai niekadsa nešiukšlina ir nešiukšlino gamtoje nei keliaudami.Aišku yra tokių avimų, kurie šika savo Tėvyneje kaip tvarkte kur papuola.Va tokius tegu baudžia nes jau apsivemti gakima.Tik rie ko čia mes?Pvz Aukštaitijos ir konkrečiai Labanoro parke ketina išvis padaryti kad liks vieas labai brangus privatus kempingas ir tik MOTELIAI BOTELIAI KAIMO TURIZMO BAIDYKLES Mūsų šalyje legaliai veikia 25 kempingai ir juose turi tilpti visi poilsiautojai, o nusprendus stovyklauti kitur, gali tekti susimokėti nemažą baudą. Už ką vieni noriai susimoka, kiti linkę gauti dykai. Prie ežerų ar pajūrio zonoje, vos tik atšilus sukrunta įsikurti poilsiautojai, tačiau ne visi tai daro tam pritaikytose vietose. Kartais inspektorių užtikti poilsiautojai yra tik įspėjami, tačiau įžūliems piliečiams išrašomos ir baudos, siekiančios iki 56 eurus. Restoranas kempinguose užsieniečiams kelia šypsnį Lietuvos kempingų asociacijos prezidentas Vygantas Lazauskas GRYNAS.lt teigė, kad per visą Lietuvą yra apie 25 kempingai. Panašiai tiek turi ir kaimynai latviai bei estai. Tiesa, lyginant Lietuvos kempingus su Latvijos, pastebima, kad kaimynų kempingai yra šiek tiek mažesni. „Mūsų kempingai maždaug visi yra panašaus dydžio, visuose yra minimalios paslaugos, - tikino pašnekovas. - Negalima sakyti, kad tas kempingas, kuris teikia tik minimalias paslaugas, yra blogas, kadangi ne visiems reikia daugiau paslaugų. Tam, kuris atvažiuoja su kemperiu, nereikalingas stacionarus namelis. Lietuviškuose kempinguose labai dažnai būna restoranas, tai vakariečiams visiškai neįprasta ir laikoma aukšto lygio kempingu. Kempingai su restoranais yra ir Nidoje, ir Obuolių saloje, esančioje Molėtuose, ir Druskininkuose, Kurtuvėnuose." V. Lazauskas pastebi, kad Lietuva stokoja atostogavimo kempinguose tradicijų: „Mes neturėjome galimybės turėti kemperių, mobilių namelių, kurie pervežami. Užtai ir norima, kad kempingas turėtų stacionarius namelius. Matau tendenciją, kad dauguma kempingų juos ir statosi kiek galėdami. Todėl bendra kokybė gerėja“, - tikino pašnekovas. Valstybinis turizmo departamentas (VTD) konstatuoja, kad Lietuvoje vis dar nėra susiformavusi tradicija atostogauti kempinge - palapinėje, namelyje ar mobiliame namelyje. Lietuviai kempinguose apsistoja dažniausiai 1-2 dienoms arba savaitgaliui, nors užsienyje yra populiaru kempinge atostogauti ilgiau. „Tiek šiuo metu veikiantys kempingai, tiek statomi naujai dažniausiai yra projektuojami trumpalaikei nakvynei, apsistoti su auto namais ir palapinėmis. Manome, kad kempinguose reikėtų kelti teikiamų paslaugų kokybę ir įvairovę, jog jie turistus skatintų apsistoti ilgesniam laikui“, - rašoma departamento GRYNAS.lt atsiųstame atsakyme. Anot V. Lazausko, Lietuvoje daugiausiai turime kempingų, įvertintų trimis žvaigždutėmis – viena žvaigždute vertinamos tos poilsiavietės, kurios turi tik minimalią infrastruktūrą, o keturiomis – patys prabangiausi. Lietuviškuose kempinguose labai dažnai būna restoranas, tai vakariečiams visiškai neįprasta ir laikoma aukšto lygio kempingu. Tokių su restoranais kempingų turime ir Nidoje, ir Obuolių saloje Molėtuose, ir Druskininkuose. V. Lazauskas „Kempingo pavadinimas visiems asocijuojasi su tuo, kad čia galima apsistoti tik su auto namu, nežinau, kodėl taip yra. Dėl to naujai statomi, projektuojami kempingai orientuojasi būtent į tai, nors patys lietuvaičiai nelabai keliauja su auto namais, daugiausiai tai – užsieniečiai. Pasukome ta kryptimi, kad daugiau priimtume užsieniečių, nors vakarietiškuose kempinguose daugiausiai vietiniai lankosi“, - atkreipė dėmesį Lietuvos kempingų asociacijos prezidentas. VTD duomenimis, Lietuvos kempingus aplanko turistai iš Europos ir kitų pasaulio šalių, tiesa, europiečiai sudaro didžiąją užsienio turistų dalį. Daugiausiai užsienio turistų sulaukia pajūrio kurortų ir didžiųjų miestų kempingai, kadangi greta yra ką aplankyti ir pamatyti, be to, šalia driekiasi tranzitiniai keliai per Lietuvą. Lietuviškų kempingų infrastruktūra artima mažų užsienio kempingų (iki 100 aikštelių) infrastruktūrai ir gali konkuruoti su užsienietiškais. Su didelių kempingų (1000 aikštelių ir daugiau) infrastruktūra taip pat galime konkuruoti siūlydami greta teikiamas paslaugas: restoranai, kirpyklos, parduotuvės, vandens parkai, žirgynai, pliažai ir t.t.“, - rašoma turizmo departamento pateiktame atsakyme. Lietuvos kempingų asociacijos prezidento nuomone, tai, kad lietuvių nelabai traukia kempingai, lemia ir megapolių Lietuvoje nebuvimas: „Gal dėl to yra mažiau žmonių, kurie nori važiuoti į gamtą. Kiekvienas turi bobutę kaime ar sodą ir tokias ekonomines atostogas praleidžia ten pat sode. Tai irgi yra savotiška konkurencija kempingams“, - kalbėjo V. Lazauskas. „Laukinis“ turizmas klesti ir Europoje Anot Valstybinio turizmo departamento atstovų, tai, kad kempinguose nori apsistoti ne visi poilsiautojai ir ieškoma dykų alternatyvų, nėra tik lietuviškas bruožas. „Laukinis“ turizmas - aktuali problema visoje Europoje. „Pagrindinė priežastis - taupymas arba noras apsistoti „geresnėje“ vietoje, nors tai neretai pažeidžia gamtosauginius reikalavimus. Lietuvoje nėra bendros stovyklavimo-kempingavimo tvarkos, dėl to nėra aišku, pavyzdžiui, ar nakvynė stovėjimo aikštelėje ar šalikelėje leistina, kiek gali stovėti turistų auto namų ar palapinių privačioje valdoje, kur tai verslas, o kur – svečiai“, - sakė turizmo departamento atstovai. Su šia nuomone buvo linkęs sutikti ir Lietuvos kempingų asociacijos prezidentas. Jo teigimu, nelegalių kempingų problema yra išlikusi, tačiau sunku pasakyti, kiek procentaliai ji sudaro visos Lietuvos turizmo rinkos. „Nėra bendros tvarkos, kaip visa tai turėtų vykti – ar galima sustoti stovėjimo aikštelėje kemperiui, o ar nakvoti galima – nežinau. Yra ir Vilniuje aikštelių, kur atvažiavę turistai nakvoja. Arba, sakykime, kurortuose stebime tendenciją, kai privačiuose valdose pristatyta auto namų“, - sakė V. Lazauskas. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Aplinkos apsaugos skyriaus geografė Agnė Tamošiūnė, paklausta apie nelegalių kempingų problemą, teigė, kad saugomose teritorijose yra parko apsaugos reglamentai, kurie draudžia bet kur statyti kemperius ir palapines. Tačiau, deja, tokios tvarkos paiso ne visi. „Kemperius galima statyti tik kempinguose. Daugiausiai problemų yra pajūryje, Kuršių nerijos nacionaliniame parke, kur tikrai kartais aptinkama tokių atvejų, kai kemperiai stovi pajūryje, automobilių stovėjimo aikštelėse. Ten vykdoma prevencinė reindžerių veikla ir skiriamas įspėjimas arba surašomas administracinių teisės pažeidimų protokolas“, - sakė A. Tamošiūnė. Pagrindinė priežastis - taupymas arba noras apsistoti „geresnėje“ vietoje, nors tai neretai pažeidžia gamtosauginius reikalavimus. Lietuvoje nėra bendros stovyklavimo-kempingavimo tvarkos, dėl ko nėra aišku, pavyzdžiui, ar nakvynė stovėjimo aikštelėje ar šalikelėje leistina, kiek gali stovėti turistų auto namų ar palapinių privačioje valdoje, kur tai verslas, o kur – svečiai. Valstybinis turizmo departamentas Ji pateikė sąrašą dešimties kempingų, įsikūrusių saugomose teritorijose: 1. Kuršių nerijos NP (Nidos kempingas, Nidoje); 2. Nemuno deltos RP (Ventainė, Ventės kaimas); 3. Pajūrio RP (Žiogelis, Karklės kaimas); 4. Kurtuvėnų RP (Kurtuvėnai, Kurtuvėnuose); 5. Panemunių RP (Medaus slėnis, Šilinės kaimas); 6. Vištyčio RP (Pušelė, Žirgėnų kaimas); 7. Labanoro RP (Mindūnai, Kamužės kaimas); 8. Aukštaitijos NP (Palūšės, Palūšėje); 9. Tytuvėnų RP (Sedula, Skogolio km., Tytuvėnų sen., Kelmės raj.); 10. Trakų NP (Slėnio g. 1, Trakai). Jų tikslias vietas rasite ČIA. Mano, kad oficialių kempingų per mažai Savo ruožtu Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius GRYNAS.lt teigė manantis, kad nelegalių kempingautojų atsiranda ne tik iš „taupumo“, bet dar ir dėl to, kad kempingų turime nepakankamai. „Viena problema, kad oficialiai įrengtų kempingų yra per mažai. Čia mes kalbame apie kempingus, kurie turi statusą, tam tikrą žvaigždučių sistemą - kaip viešbučiai. Jeigu žiūrėtume į visą pajūrį, turime vieną Nidoje, vieną Giruliuose ir vienas asmuo privatų kempingą yra įsirengęs ir Pajūrio regioniniame parke. Vieną kempingą planuoja Palangos savivaldybė, vieną etapą jau yra pabaigusi, gal šiemet sezoną jau ir pradės. O visos kitos vietos, kurias turi privatūs žmonės, turi stovyklaviečių statusą, kuriose priima ir kemperius. Jos reklamuojasi kaip kempingai, bet oficialaus tokio statuso neturi“, - kalbėjo D. Nicius. Yra problemėlė su stovyklautojais, kurie atvažiuoja į paežerę su automobiliais, palapinėmis arba baidarėmis atplaukia. Jie įsikuria neleistinose vietose, ne stovyklavietėse. Dažniausiai skiriamos baudos. A. Juodelis Anot jo, problema, kuomet poilsiautojai įsikuria neleistinose vietose, praktiškai kartojasi kiekvienais metais. „Tai yra verslas – visuomet galioja paklausos ir pasiūlos modelis. Bent jau pas mus pajūrio parke teritorijų, kuriose gali būti vystoma rekreacinė veikla, yra pakankamai daug, tiktai dauguma jų yra privačios ir ne visiems žmonėms apsimoka tokią veiklą vystyti, nes sezonas yra trumpas – du mėnesiai“, - sakė pašnekovas. Anot jo, pasitaiko pavienių atvejų, kai tiek Nidoje, tiek kituose pajūrio ruožuose, kemperių savininkai naudojasi viešomis erdvėmis, skirtomis poilsiauti ribotą laiką ir ten, pavyzdžiui, nakvoja per naktį. „Karklėje prie savo lankytojų centro turime įrengtą automobilių aikštelę, kurioje šiais metais planuojame nurodyti, kad naktį automobiliai nebūtų statomi. Ne dėl to, kad pykstame, jog jie kažką blogo daro, bet buvo ne vienas atvejis, kai ten, kur apsistoja, palieka šiukšlių, netgi ir fekalų išleidžia iš kemperių, taigi lieka apšnerkštos teritorijos. Ir tai netgi daugiau būna ne lietuviai, o užsieniečiai, kurie bando išvengti susimokėjimo už paslaugas“, - aiškino D. Nicius. Jis pripažino, kad teisiškai parko direkcija gali paskirti baudas nedrausmingiems poilsiautojams, tačiau ilgalaikio apsistojimo atvejų vietose, kuriose draudžiama tai daryti, nėra daug. „Keliauja jaunimas ir yra vienos nakties principas – kai naktį išmiegi, iškeliauji. Jeigu kažkur paplūdimyje žmogus su miegmaišiu įsikuria (gal ir dėl romantikos), niekas nebaudžia. Kad būtų įsikuriama su palapinėmis ir masiškai poilsiaujama... Tai yra labiau pavieniai atvejai. Būna fiksuojama po keletą atvejų, surašomos baudos. Už saugomos teritorijos režimo pažeidimą, priklausomai nuo vietovės, kur tai daroma, skiriamos 145 Eur baudos“, - sakė D. Nicius. Inspektorius: įpročiai keičiasi Aukštaitijos nacionalinio parko Kraštotvarkos skyriaus vyr. inspektorius Andrius Juodelis GRYNAS.lt teigė, kad Labanoro regioniniame parke daugiau pažeidimų fiksuojama dėl kemperių, pastatytų tam nepritaikytose vietose, o Aukštaitijos nacionaliniame parke – dėl stovyklaujančių prie ežerų. „Yra problemėlė dėl stovyklautojų, kurie atvažiuoja į paežerę su automobiliais, palapinėmis arba baidarėmis atplaukia. Jie įsikuria neleistinose vietose - ne stovyklavietėse. Dažniausiai skiriamos baudos. Jeigu atvažiuoja ir pažeidimas nežymus – tik vienu ratu ant žolės užvažiavę, užtenka ir pokalbio. Bet jeigu įsikūrę nemažai mašinų, dega laužas, pilna palapinių – žmonės yra baudžiami“, - teigė A. Juodelis. Anot jo, pažeidimų skaičiui didelę įtaką turi sezoniškumas – natūralu, kad kai orai labai šilti, poilsiautojų daugiau, tarp jų daugiau pasitaiko ir pažeidėjų. Ne dėl to, kad pykstame, jog jie kažką blogo daro, bet buvo ne vienas atvejis, kai ten, kur apsistoja, palieka šiukšlių, netgi ir fekalų išleidžia iš kemperių, taigi lieka apšnerkštos teritorijos. Ir tai netgi daugiau būna ne lietuviai, o užsieniečiai, kurie bando išvengti susimokėjimo už paslaugas. D. Nicius „Kažkiek įtakos turėjo ir 2008 metų krizė. Įsibėgėjus krizei, žmonių paežerėse padaugėjo, matyt, buvo pasikeitę žmonių įpročiai – gal anksčiau važiuodavo į užsienį, ar pajūrį“, - svarstė A. Juodelis. Šiuo metu poilsiautojams, pažeidžiantiems saugomų teritorijų režimą, gresia bauda nuo 28 iki 56 eurų. Pirmą kartą prasižengusieji gali atsipirkti puse minimalios baudos – 14 eurų. „Įpročiai, aišku, keičiasi – jeigu stovyklaujama nelegaliose stovyklavietėse, paliekama žymiai mažiau šiukšlių. Keičiasi viskas į geresnę pusę“, - apibendrindamas lietuvių stovyklautojų įpročius sakė A. Juodelis.