Dega check (33 page) (1610)

Dėl netinkamo turinio žinutė pašalinta

lemputes bisky perdege buvo bet susidejau viskas tas pats geriau isiziurejau isemiau ta visa galines lempos kelma kelma (plata) ten pazejau kad kontaktas vienas nuejas apsilyde ir panasiai. nuvazevau i srota nusipirkau uz 15 litu ir toliau vaziuosiu

Nu va ir bedos nera

ant valentino dienos varyk, duosi bucki izanduka ar kur paprasy ir turesi zadykui

Dėl netinkamo turinio žinutė pašalinta

jei nori galiu dovanot

na o tu paziurejai lemputes, man buvo neperseniausiai kad lemputes ne tokios buvo idetos, tik kad man pastoviai degdavo galinis ruko zibintas, pasikeiciau lemputes ir ore viskas man.

problema aiški : bloga masė, išvalyk žibinto "kelmo" kontaktų grupę ir galima papildomą masę.

Raso kad mersams visems po 86m tinka ar as klystu?Na ten va tokia varnele uzdeta √ prie Mercedes Benz?Kai ten istikruju?Raso kad net Ssang Yongui 4x4 3, 2 tinka .Ar as teisingai supratau? : Can my vehicle operate on Ethanol blend petrol? CAN MY VEHICLE OPERATE ON ETHANOL BLEND PETROL? Throughout Australia, ethanol-blend fuels, such as E10 and E85, are available as an alternative to unleaded petrol. Most new and many older vehicle models effectively operate on petrol with up to 10% ethanol, i.e. E10. Vehicle manufacturers and importers have provided the following information on the capability of their vehicles to operate on ethanol fuel blends, subject to the fuel meeting the octane requirements for the vehicle and complying with relevant mandatory Australian fuel quality standards. To avoid operational issues, vehicles should be maintained in accordance with manufacturer’s servicing procedures using genuine replacement parts. This will ensure that the fuel systems of vehicles continue to operate as designed on ethanol blend fuels. More recently, E85, a blend of up to 85% ethanol and 15% unleaded petrol, is available from a growing number of fuel suppliers. At this stage, very few cars on Australian roads are capable of operating on E85. These include Saab’s 9-3 and 9-5 Bio power models, Dodge Avenger 2.7L V6, Dodge Journey 2.7L V6 people mover, Chrysler Sebring 2.7 V6 (sedan and convertible) and Holden Commodore VE Series II flex-fuel vehicles (with 3.0L V6 or 6.0L V8 engine). For more information about national fuel quality standards or about national labeling requirements for ethanol blends, please visit The Australian Government Department of Sustainability, Environment, Water, Population and Communities website; Ethanol fuel quality standard. The Australian Design Rules (ADRs) are harmonised with international standards as specified in the UN ECE Regulations. The same requirements apply throughout the European Union. New vehicles certified to these standards will increasingly use advanced emission control technologies that strictly control the engine’s operating parameters and have therefore more stringent fuel quality requirements. Currently the EU fuel specification allows up to E5 and some vehicles sold into the European market may not be suitable for E10 use. The use of E10 petrol in vehicles that are E5 compatible may also result in material compatibility problems in the fuel system. VEHICLE MODEL SUITABILITY FOR E5 OR E10 USE The following table lists vehicle models suitability to run on E5 or E10 ethanol blended petrol. Before using E5 or E10 in motor vehicles not listed below, or if you are unsure, consult your handbook or manufacturer to check if the fuel is suitable. MOTOR VEHICLES E5 Suitable E10 Suitable BRAND MODEL Yes No Yes No Alfa Romeo All models post 1998 √ x Alfa Romeo All models pre 1998 x x Audi Audi A3 1.8L (Engine Code 'APG' 2000 onwards) and A4 2.0L (Engine Code 'ALT' 2001 onwards) x x Audi All models post 1986 except above √ √ Bentley All models post 1990 √ √ BMW All models post 1986 √ √ Citroen All models post 1998 √ √ Chrysler All models post 1986 √ √ Daihatsu Charade (September 2004 onwards); Terios (September 2004 onwards); Copen (October 2004 onwards); Sirion (November 2004 onwards) √ √ Dodge All models post 1986 √ √ Fiat Punto √ x Ford Focus (2002 - 2004), F-series (1986-1992), Ka (All), Maverick (All), Transit (1996 - 2004) √ x Ford Mondeo (prior to 2007) √ x Ford Capri (All), Courier 2.0L & 2.6L (All), Econovan (pre-2002), Festiva (All), Laser 1.3L, 1.5L & 1.6L (All), Raider (All), Telstar (All) x x Ford All models post 1986 except above √ √ GMDaewoo All models x x Holden Apollo (1/87-7/89), Nova (2/89-7/94), Barina (1985-1994), Drover (1985-1987), Scurry (1985-1986), Astra (1984-1989) x x Holden Astra SRi 2.2L (11/2006 onwards); Astra 2.2L Twin Top Convertible (11/2006 onwards) √ x Holden All models post 1986 except above √ √ Honda Insight - 2004 onwards; Civic range (including Civic Hybrid) - 2004 onwards; S2000 - 2004 onwards; CRV - 2003 onwards; MD-X - 2003 onwards; Accord & Accord Euro - 2003 onwards; Integra – 2002 onwards; Odyssey – 2004 onwards; Jazz – 2004 onwards; Legend – 2006 onwards √ √ Hyundai All models post October 2003 √ √ Jaguar All models post 1986 √ √ Jeep All models post 1986 √ √ Kia All models post 1996 √ √ Land Rover All models post 1986 √ √ Lexus IS200 pre May 2002 √ x Lexus All models post 1986 except above √ √ Lotus Elan (1989-1991); Esprit (4 cyl – 1987-1999); Elise (Rover engine – 1996-2004); 340R; Exige (Rover engine – 2001, 2002 & 2004); Europa (2006 onwards) x x Lotus Esprit (V8 – 1998-2004); Exige (Toyota engine – 2004 onwards); Elise (Toyota engine – 2004 onwards) √ √ Mazda Mazda2 - May 2005 build onwards, Mazda3, Mazda6, RX-8, MX-5 – July 2005 build onwards, Tribute - April 2006 onwards, CX-7, CX-9 √ √ Mazda All models except above x x Mercedes-Benz All models post 1986 √ √ MG All models √ x MINI All models √ √ Mitsubishi All fuel injected models post 1986 √ √ Nissan All models post 2004 √ √ Peugeot 306 (XU engine only) x x Peugeot All models post July 1997 except above √ √ Porsche All models pre MY2007 √ x Porsche All models from MY2007 √ √ Proton All models √ √ Rover All models √ x Renault All models post 2001 √ x Rolls Royce All models between 1990 and 2002 √ √ Saab All models post 1986 √ √ Ssangyong Rexton, Stavic & Chairman models with 3.2 litre petrol engine √ √ Subaru All Subaru (before 1990) Subaru Liberty B4 (2002 to 2003) Subaru Liberty GT (2004 - 2006) Impreza WRX STI (1999 to 2005) x x Subaru All models post MY1990 except above provided the model-specific minimum octane rating is maintained √ √ Suzuki Alto, Mighty Boy, Wagon R+, Swift/Cino, Sierra, Stockman, Vitara, X-90, Jimny (SOHC), Super Carry, Suzuki Baleno and Baleno GTX x x Suzuki All models except above (providing RON requirements are met) √ √ Toyota Camry with carburettor engines pre July 1989 and Corolla pre July 1994; Supra - pre May 1993, Cressida - pre Feb 1993, Paseo - pre Aug 1995, Starlet - pre July 1999, Land Cruiser - pre Aug 1992, Coaster - pre Jan 1993, Dyna - pre May 1995, Tarago - pre Oct 1996, Hilux , Hiace, & 4 Runner - pre Aug 1997, Townace - pre Dec 1998 x x Toyota All models except above √ √ Volkswagen All fuel injected models post 1986 √ √ Volvo All models post 1986 √ √

Idomus straipsniukas megstantiems "laikini turizma"ir kempingus LT "Lietuvos kempingų žemėlapis: norinčius sutaupyti gąsdina baudomis" Rūta Levickaitė, www.GRYNAS.lt 2015 m. gegužės 2 d. 15:00 Deje, siame straipsniukyje nepsakyta ir kitu dalyku, kad privatus verslininkai su besmegeniais korumpuotais valdininkais siekia isvaryti autoturistus isviso is kempingu, kad nukreiptipoilsiautojus i savo kaimo turizmo baidukles ir termitynus, bei bus siekiam privatizuoti beveik visus parku mkempingus ir apmokestinti.Gal ir gerai butu del tvarkos?Ka manot?Bet tokie dradimai ir kaip siame tekste zemiau minimi yra absurdas, nes vz nei aš nei mano draugai niekadsa nešiukšlina ir nešiukšlino gamtoje nei keliaudami.Aišku yra tokių avimų, kurie šika savo Tėvyneje kaip tvarkte kur papuola.Va tokius tegu baudžia nes jau apsivemti gakima.Tik rie ko čia mes?Pvz Aukštaitijos ir konkrečiai Labanoro parke ketina išvis padaryti kad liks vieas labai brangus privatus kempingas ir tik MOTELIAI BOTELIAI KAIMO TURIZMO BAIDYKLES Mūsų šalyje legaliai veikia 25 kempingai ir juose turi tilpti visi poilsiautojai, o nusprendus stovyklauti kitur, gali tekti susimokėti nemažą baudą. Už ką vieni noriai susimoka, kiti linkę gauti dykai. Prie ežerų ar pajūrio zonoje, vos tik atšilus sukrunta įsikurti poilsiautojai, tačiau ne visi tai daro tam pritaikytose vietose. Kartais inspektorių užtikti poilsiautojai yra tik įspėjami, tačiau įžūliems piliečiams išrašomos ir baudos, siekiančios iki 56 eurus. Restoranas kempinguose užsieniečiams kelia šypsnį Lietuvos kempingų asociacijos prezidentas Vygantas Lazauskas GRYNAS.lt teigė, kad per visą Lietuvą yra apie 25 kempingai. Panašiai tiek turi ir kaimynai latviai bei estai. Tiesa, lyginant Lietuvos kempingus su Latvijos, pastebima, kad kaimynų kempingai yra šiek tiek mažesni. „Mūsų kempingai maždaug visi yra panašaus dydžio, visuose yra minimalios paslaugos, - tikino pašnekovas. - Negalima sakyti, kad tas kempingas, kuris teikia tik minimalias paslaugas, yra blogas, kadangi ne visiems reikia daugiau paslaugų. Tam, kuris atvažiuoja su kemperiu, nereikalingas stacionarus namelis. Lietuviškuose kempinguose labai dažnai būna restoranas, tai vakariečiams visiškai neįprasta ir laikoma aukšto lygio kempingu. Kempingai su restoranais yra ir Nidoje, ir Obuolių saloje, esančioje Molėtuose, ir Druskininkuose, Kurtuvėnuose." V. Lazauskas pastebi, kad Lietuva stokoja atostogavimo kempinguose tradicijų: „Mes neturėjome galimybės turėti kemperių, mobilių namelių, kurie pervežami. Užtai ir norima, kad kempingas turėtų stacionarius namelius. Matau tendenciją, kad dauguma kempingų juos ir statosi kiek galėdami. Todėl bendra kokybė gerėja“, - tikino pašnekovas. Valstybinis turizmo departamentas (VTD) konstatuoja, kad Lietuvoje vis dar nėra susiformavusi tradicija atostogauti kempinge - palapinėje, namelyje ar mobiliame namelyje. Lietuviai kempinguose apsistoja dažniausiai 1-2 dienoms arba savaitgaliui, nors užsienyje yra populiaru kempinge atostogauti ilgiau. „Tiek šiuo metu veikiantys kempingai, tiek statomi naujai dažniausiai yra projektuojami trumpalaikei nakvynei, apsistoti su auto namais ir palapinėmis. Manome, kad kempinguose reikėtų kelti teikiamų paslaugų kokybę ir įvairovę, jog jie turistus skatintų apsistoti ilgesniam laikui“, - rašoma departamento GRYNAS.lt atsiųstame atsakyme. Anot V. Lazausko, Lietuvoje daugiausiai turime kempingų, įvertintų trimis žvaigždutėmis – viena žvaigždute vertinamos tos poilsiavietės, kurios turi tik minimalią infrastruktūrą, o keturiomis – patys prabangiausi. Lietuviškuose kempinguose labai dažnai būna restoranas, tai vakariečiams visiškai neįprasta ir laikoma aukšto lygio kempingu. Tokių su restoranais kempingų turime ir Nidoje, ir Obuolių saloje Molėtuose, ir Druskininkuose. V. Lazauskas „Kempingo pavadinimas visiems asocijuojasi su tuo, kad čia galima apsistoti tik su auto namu, nežinau, kodėl taip yra. Dėl to naujai statomi, projektuojami kempingai orientuojasi būtent į tai, nors patys lietuvaičiai nelabai keliauja su auto namais, daugiausiai tai – užsieniečiai. Pasukome ta kryptimi, kad daugiau priimtume užsieniečių, nors vakarietiškuose kempinguose daugiausiai vietiniai lankosi“, - atkreipė dėmesį Lietuvos kempingų asociacijos prezidentas. VTD duomenimis, Lietuvos kempingus aplanko turistai iš Europos ir kitų pasaulio šalių, tiesa, europiečiai sudaro didžiąją užsienio turistų dalį. Daugiausiai užsienio turistų sulaukia pajūrio kurortų ir didžiųjų miestų kempingai, kadangi greta yra ką aplankyti ir pamatyti, be to, šalia driekiasi tranzitiniai keliai per Lietuvą. Lietuviškų kempingų infrastruktūra artima mažų užsienio kempingų (iki 100 aikštelių) infrastruktūrai ir gali konkuruoti su užsienietiškais. Su didelių kempingų (1000 aikštelių ir daugiau) infrastruktūra taip pat galime konkuruoti siūlydami greta teikiamas paslaugas: restoranai, kirpyklos, parduotuvės, vandens parkai, žirgynai, pliažai ir t.t.“, - rašoma turizmo departamento pateiktame atsakyme. Lietuvos kempingų asociacijos prezidento nuomone, tai, kad lietuvių nelabai traukia kempingai, lemia ir megapolių Lietuvoje nebuvimas: „Gal dėl to yra mažiau žmonių, kurie nori važiuoti į gamtą. Kiekvienas turi bobutę kaime ar sodą ir tokias ekonomines atostogas praleidžia ten pat sode. Tai irgi yra savotiška konkurencija kempingams“, - kalbėjo V. Lazauskas. „Laukinis“ turizmas klesti ir Europoje Anot Valstybinio turizmo departamento atstovų, tai, kad kempinguose nori apsistoti ne visi poilsiautojai ir ieškoma dykų alternatyvų, nėra tik lietuviškas bruožas. „Laukinis“ turizmas - aktuali problema visoje Europoje. „Pagrindinė priežastis - taupymas arba noras apsistoti „geresnėje“ vietoje, nors tai neretai pažeidžia gamtosauginius reikalavimus. Lietuvoje nėra bendros stovyklavimo-kempingavimo tvarkos, dėl to nėra aišku, pavyzdžiui, ar nakvynė stovėjimo aikštelėje ar šalikelėje leistina, kiek gali stovėti turistų auto namų ar palapinių privačioje valdoje, kur tai verslas, o kur – svečiai“, - sakė turizmo departamento atstovai. Su šia nuomone buvo linkęs sutikti ir Lietuvos kempingų asociacijos prezidentas. Jo teigimu, nelegalių kempingų problema yra išlikusi, tačiau sunku pasakyti, kiek procentaliai ji sudaro visos Lietuvos turizmo rinkos. „Nėra bendros tvarkos, kaip visa tai turėtų vykti – ar galima sustoti stovėjimo aikštelėje kemperiui, o ar nakvoti galima – nežinau. Yra ir Vilniuje aikštelių, kur atvažiavę turistai nakvoja. Arba, sakykime, kurortuose stebime tendenciją, kai privačiuose valdose pristatyta auto namų“, - sakė V. Lazauskas. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Aplinkos apsaugos skyriaus geografė Agnė Tamošiūnė, paklausta apie nelegalių kempingų problemą, teigė, kad saugomose teritorijose yra parko apsaugos reglamentai, kurie draudžia bet kur statyti kemperius ir palapines. Tačiau, deja, tokios tvarkos paiso ne visi. „Kemperius galima statyti tik kempinguose. Daugiausiai problemų yra pajūryje, Kuršių nerijos nacionaliniame parke, kur tikrai kartais aptinkama tokių atvejų, kai kemperiai stovi pajūryje, automobilių stovėjimo aikštelėse. Ten vykdoma prevencinė reindžerių veikla ir skiriamas įspėjimas arba surašomas administracinių teisės pažeidimų protokolas“, - sakė A. Tamošiūnė. Pagrindinė priežastis - taupymas arba noras apsistoti „geresnėje“ vietoje, nors tai neretai pažeidžia gamtosauginius reikalavimus. Lietuvoje nėra bendros stovyklavimo-kempingavimo tvarkos, dėl ko nėra aišku, pavyzdžiui, ar nakvynė stovėjimo aikštelėje ar šalikelėje leistina, kiek gali stovėti turistų auto namų ar palapinių privačioje valdoje, kur tai verslas, o kur – svečiai. Valstybinis turizmo departamentas Ji pateikė sąrašą dešimties kempingų, įsikūrusių saugomose teritorijose: 1. Kuršių nerijos NP (Nidos kempingas, Nidoje); 2. Nemuno deltos RP (Ventainė, Ventės kaimas); 3. Pajūrio RP (Žiogelis, Karklės kaimas); 4. Kurtuvėnų RP (Kurtuvėnai, Kurtuvėnuose); 5. Panemunių RP (Medaus slėnis, Šilinės kaimas); 6. Vištyčio RP (Pušelė, Žirgėnų kaimas); 7. Labanoro RP (Mindūnai, Kamužės kaimas); 8. Aukštaitijos NP (Palūšės, Palūšėje); 9. Tytuvėnų RP (Sedula, Skogolio km., Tytuvėnų sen., Kelmės raj.); 10. Trakų NP (Slėnio g. 1, Trakai). Jų tikslias vietas rasite ČIA. Mano, kad oficialių kempingų per mažai Savo ruožtu Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius GRYNAS.lt teigė manantis, kad nelegalių kempingautojų atsiranda ne tik iš „taupumo“, bet dar ir dėl to, kad kempingų turime nepakankamai. „Viena problema, kad oficialiai įrengtų kempingų yra per mažai. Čia mes kalbame apie kempingus, kurie turi statusą, tam tikrą žvaigždučių sistemą - kaip viešbučiai. Jeigu žiūrėtume į visą pajūrį, turime vieną Nidoje, vieną Giruliuose ir vienas asmuo privatų kempingą yra įsirengęs ir Pajūrio regioniniame parke. Vieną kempingą planuoja Palangos savivaldybė, vieną etapą jau yra pabaigusi, gal šiemet sezoną jau ir pradės. O visos kitos vietos, kurias turi privatūs žmonės, turi stovyklaviečių statusą, kuriose priima ir kemperius. Jos reklamuojasi kaip kempingai, bet oficialaus tokio statuso neturi“, - kalbėjo D. Nicius. Yra problemėlė su stovyklautojais, kurie atvažiuoja į paežerę su automobiliais, palapinėmis arba baidarėmis atplaukia. Jie įsikuria neleistinose vietose, ne stovyklavietėse. Dažniausiai skiriamos baudos. A. Juodelis Anot jo, problema, kuomet poilsiautojai įsikuria neleistinose vietose, praktiškai kartojasi kiekvienais metais. „Tai yra verslas – visuomet galioja paklausos ir pasiūlos modelis. Bent jau pas mus pajūrio parke teritorijų, kuriose gali būti vystoma rekreacinė veikla, yra pakankamai daug, tiktai dauguma jų yra privačios ir ne visiems žmonėms apsimoka tokią veiklą vystyti, nes sezonas yra trumpas – du mėnesiai“, - sakė pašnekovas. Anot jo, pasitaiko pavienių atvejų, kai tiek Nidoje, tiek kituose pajūrio ruožuose, kemperių savininkai naudojasi viešomis erdvėmis, skirtomis poilsiauti ribotą laiką ir ten, pavyzdžiui, nakvoja per naktį. „Karklėje prie savo lankytojų centro turime įrengtą automobilių aikštelę, kurioje šiais metais planuojame nurodyti, kad naktį automobiliai nebūtų statomi. Ne dėl to, kad pykstame, jog jie kažką blogo daro, bet buvo ne vienas atvejis, kai ten, kur apsistoja, palieka šiukšlių, netgi ir fekalų išleidžia iš kemperių, taigi lieka apšnerkštos teritorijos. Ir tai netgi daugiau būna ne lietuviai, o užsieniečiai, kurie bando išvengti susimokėjimo už paslaugas“, - aiškino D. Nicius. Jis pripažino, kad teisiškai parko direkcija gali paskirti baudas nedrausmingiems poilsiautojams, tačiau ilgalaikio apsistojimo atvejų vietose, kuriose draudžiama tai daryti, nėra daug. „Keliauja jaunimas ir yra vienos nakties principas – kai naktį išmiegi, iškeliauji. Jeigu kažkur paplūdimyje žmogus su miegmaišiu įsikuria (gal ir dėl romantikos), niekas nebaudžia. Kad būtų įsikuriama su palapinėmis ir masiškai poilsiaujama... Tai yra labiau pavieniai atvejai. Būna fiksuojama po keletą atvejų, surašomos baudos. Už saugomos teritorijos režimo pažeidimą, priklausomai nuo vietovės, kur tai daroma, skiriamos 145 Eur baudos“, - sakė D. Nicius. Inspektorius: įpročiai keičiasi Aukštaitijos nacionalinio parko Kraštotvarkos skyriaus vyr. inspektorius Andrius Juodelis GRYNAS.lt teigė, kad Labanoro regioniniame parke daugiau pažeidimų fiksuojama dėl kemperių, pastatytų tam nepritaikytose vietose, o Aukštaitijos nacionaliniame parke – dėl stovyklaujančių prie ežerų. „Yra problemėlė dėl stovyklautojų, kurie atvažiuoja į paežerę su automobiliais, palapinėmis arba baidarėmis atplaukia. Jie įsikuria neleistinose vietose - ne stovyklavietėse. Dažniausiai skiriamos baudos. Jeigu atvažiuoja ir pažeidimas nežymus – tik vienu ratu ant žolės užvažiavę, užtenka ir pokalbio. Bet jeigu įsikūrę nemažai mašinų, dega laužas, pilna palapinių – žmonės yra baudžiami“, - teigė A. Juodelis. Anot jo, pažeidimų skaičiui didelę įtaką turi sezoniškumas – natūralu, kad kai orai labai šilti, poilsiautojų daugiau, tarp jų daugiau pasitaiko ir pažeidėjų. Ne dėl to, kad pykstame, jog jie kažką blogo daro, bet buvo ne vienas atvejis, kai ten, kur apsistoja, palieka šiukšlių, netgi ir fekalų išleidžia iš kemperių, taigi lieka apšnerkštos teritorijos. Ir tai netgi daugiau būna ne lietuviai, o užsieniečiai, kurie bando išvengti susimokėjimo už paslaugas. D. Nicius „Kažkiek įtakos turėjo ir 2008 metų krizė. Įsibėgėjus krizei, žmonių paežerėse padaugėjo, matyt, buvo pasikeitę žmonių įpročiai – gal anksčiau važiuodavo į užsienį, ar pajūrį“, - svarstė A. Juodelis. Šiuo metu poilsiautojams, pažeidžiantiems saugomų teritorijų režimą, gresia bauda nuo 28 iki 56 eurų. Pirmą kartą prasižengusieji gali atsipirkti puse minimalios baudos – 14 eurų. „Įpročiai, aišku, keičiasi – jeigu stovyklaujama nelegaliose stovyklavietėse, paliekama žymiai mažiau šiukšlių. Keičiasi viskas į geresnę pusę“, - apibendrindamas lietuvių stovyklautojų įpročius sakė A. Juodelis.