Civic v 1.5 (68 page) (3485)

nesiulykit nieko, tam yra paieska. laurynaig, nezinau ar pastebejai, bet cia yra diskusiju forumas, o jeigu tamsta galvoji kitaip, esi ne kas kitas, o paprasciausias zemaziuris kietakaktis.

drambliuko svajones

tai viskas aisku siurblys streikuoja

Dėl netinkamo turinio žinutė pašalinta

jei paimsi vtec 92 kw tai pradesi morkas valgyt uz vairo. 220 spidometre, ejna 230 karoc iki galo PAS DRAUGELI YRA, jibat lektuvelis.

priklauso kokios bukles ir viena ir kita nupirksi, siaip negaliu teigti, kad honda patvaresne uz opeli, visos masinos su savo + ir - , bet kas liecia patikimuma tai 100% garantuoju kad honda, pats esu turejes ir mersa ir forda ir opeli, bet vat su hondike tai maziausiai problemu yra, gal didziausia kaip ir opelio trukumas tai rudyyys, nuo ju nepabegsi, na o visa kita tai tik skonio reikalas.... del pigumo vazinet, betkuriuo atveju priklauso kur ir kaip vazinesi

laukiu jusu patarimu , ir nuomoniu

dar veinas is po velyku neatsigaves zuikis...

Civikai visagaliai-nors skarbonke yra.

B16A 126kw pilnas swapas 120 000km realios ridos, 5000Lt

ta prasmen, kad trauka atsiranda is mazo svorio, o kiekvienas ilipes keleivis ar daug aparaturos labai mazina ta koficienta

viena diena toki droziau ne vazinejau o droziau nes nupirko kita tai sita dave dabaigt seip gerai traukia ibegejom dar net 150 km/h daugiau tik nuo pakalnes butu ejus. istikruju smagi masinite drost o seip kikviena diena nelabai noreciau su tokia vazinet

seip cvekas geras 66kw variklis patikimas ir tikrai geriau traukia negu koki golfai1.8 66kw

laukiu nuomoniu

laukiu

TDI DIZEL POWER- traktorius jega

gal zmogus autokrosa varis, ar slaloma.

Ko jus gincijates jei vienas norit ferario kitas zigulio? -.- Vienas norit vaziuot greit bet kokia kaina, kitas kad vaziuotu ne viena kart. Tai ko jus cia gincijates -.- Japonai gamina tikrai gerus variklius cia faktus, o kad turi trukuma tai cia normalu kaip ir visom masinom

siulykit tel 869374773

Tai kaip suprantu Rover 620 tinka, nes accordo variklis.Kokia kaina butu?

jo civikas visagalis tol kol neidedi geros aparaturos i gala td jis nebepatenpia to svorio ir is 92 kw lieka 50 kw

zvaklaidis gal pramusa kartais

jo, jo ..kartais ir wisa diena prasiwazineji , nieko nebuna , uzeina sutrukcioja ..dar sutinku del pustuscio bako , nes kai puse pripili, tai nieko , kai jau ant raudono wisai nukrites , tada ir sutrukcioja

sakyk savo kaina , kaip jo bukle , as galiu tau kad ir 100lt duot , bet tu parduodi , tu ir savo kaina nustatai.

zvaklaidziai, nes man taip buvo.dar spaudi gaza ties antra pavara ir jaucias svelnus trukciojimas ane?

Dėl netinkamo turinio žinutė pašalinta

nezinau kiek jos reikia kraut kad trauka zymiai sumazint fantastikos zona cia jau daros, zmones pritariu kad jaucia bet aparatura-

beviltiska su tavim gincytis, matau uzsispyres kaip o..s!

Turiu 93m civika hb su 1, 5l motoru, pirkau nuo tralo, tikrai nesigailiu , kuro sanaudos priklauso nuo vairavimo stiliaus, per 8menesius dar nieko nekeiciau ir netvarkiau, 5l benzo simtui kilometru uz miesto tikrai realu su civiku, reikia nepamirsti kad bakas tikrai buna tuscias kai kuro rodykle nusileidzia zemiau E raides

jei tik 100 tegali mokėti, tai nelabai kas ką pasiūlys

?

1, 5 66kw as turiu tai neblogi motorai tikrai, patarciau 75kw imt pilna, bet ir 66 vienam varant uztenka ir patvarus visai. civiku minusai rudys, stabdziai, garso izoliacija, vopsim skarbonke yra. bet traukia tai nesveikai tie vtec 92kw, jei dar galingesni pajami koki ta vti tai vapse myzi i kelnaites

jai zvaklaidziai praleidzia auksta ytampa tai slapiu oru turetu trukinet ir rytais dar gal po rasos

Variklis labai geras. Dažnos problemos: uždegimo sistema-paskirstytojas-"babina".Trūkęs pagrindinis diržas lanksto vožtuvus.

kad butu pigus vazinejimas ir nesugriutu po metu )

Zmones tikisi, jog forume zmones pasiulys kazka "kruciau", deja taip nevisada buna O kokios tos lenktynes? Pagal auto sprendziu kad bus susija su gatvem, tai pries ka tu lenktyniaut ruosiesi su tokiais "kasikais"? nes bent jau parasytum kad ieskai vtec ar gti o dabar kaip suprantu ir 1.3 tinka, tai tada tikrai, kaip mauuuzeris siule, geriau pirk drambli.

Sveiki, turiu parduoti nerudijancio plieno sportinius ismetimo kolektorius B16/b18 varikliams, f20/h23, h22, f22, sportinius ismetimo bakelius su silenceriais, rezonatorius Dalys Panevezyje, siunciu i visus miestus. [email protected] 864324891

na as db turiu 3ciwika , 1.3warikliukas , wien benzinas..nu tos traukos nera ispudingos , kad jau jezau , jezau bet praktiskas toks ..tik yra beda , gal kas zinot , kai waziuoji sutrukcioja taip silpnai , nedaznai , bet sutrukcioja?gal yra kam taip buwe??

pats variklis gal ir neblogai traukiantis, taciau maniskis turejo kaprizu ir diagnostikai net nerado kas jam, o beto ju silpna vieta tai tepaliniai ziedai, jeigu dauk pravaziaves tai buna tokiu atveju kad dumina ir tepaliukus valgo, na bet cia "padrostiems" daugiau galima taikyti. mano nuomone geriau nepagaileti keliu simtuku ir geriau pirkti pilna ipurskima- tai ir kompas pilnas yra- klaidas lengviau nuskaito, ir trauka kita.

zymiai tai ne, bet kazkiek gal ir pasijustu daug prikrovus. o siaip japonai mazalitraziai smagus, bet tik vienam vazinejant, o tik atsiranda antras arba trecias keleivis ir pasibaigia visos traukos... del ko man ir patinka automobiliai nuo 6 cilindru

tam, kad atsisedus vienam ar dviem keleiviams su masina vis dar butu galima paspaust ir vaziuot variklio per daug nekankinant. O apie kokius koki sukimo momenta kalbi?nes pas japonus tokio, nei su ziburiu nerasi...

ps as su tuo 1, 5 66kw iroviau 175kmh ir visai nrml laikes ant kelio kokius 5km ant tiek vaziavau. su audi coupe 195kmh moviau tai baisiau buvo negu su civiku.

pirma karta girdziu kad idejus aparatura galia dingsta taip DD

ora gal gaudo , pustusciu baku vazineji gal arba slangutes nesandarios.arba elektronika cia galu daug kur galima ieskot

na siulykite ivairius varaiantus

pirk drambli

klausimas jo uztat toks kad na tiesiok kito atsakymo nera pirk drambli

Kiek moki uz vti swap ?

Idomus straipsniukas megstantiems "laikini turizma"ir kempingus LT "Lietuvos kempingų žemėlapis: norinčius sutaupyti gąsdina baudomis" Rūta Levickaitė, www.GRYNAS.lt 2015 m. gegužės 2 d. 15:00 Deje, siame straipsniukyje nepsakyta ir kitu dalyku, kad privatus verslininkai su besmegeniais korumpuotais valdininkais siekia isvaryti autoturistus isviso is kempingu, kad nukreiptipoilsiautojus i savo kaimo turizmo baidukles ir termitynus, bei bus siekiam privatizuoti beveik visus parku mkempingus ir apmokestinti.Gal ir gerai butu del tvarkos?Ka manot?Bet tokie dradimai ir kaip siame tekste zemiau minimi yra absurdas, nes vz nei aš nei mano draugai niekadsa nešiukšlina ir nešiukšlino gamtoje nei keliaudami.Aišku yra tokių avimų, kurie šika savo Tėvyneje kaip tvarkte kur papuola.Va tokius tegu baudžia nes jau apsivemti gakima.Tik rie ko čia mes?Pvz Aukštaitijos ir konkrečiai Labanoro parke ketina išvis padaryti kad liks vieas labai brangus privatus kempingas ir tik MOTELIAI BOTELIAI KAIMO TURIZMO BAIDYKLES Mūsų šalyje legaliai veikia 25 kempingai ir juose turi tilpti visi poilsiautojai, o nusprendus stovyklauti kitur, gali tekti susimokėti nemažą baudą. Už ką vieni noriai susimoka, kiti linkę gauti dykai. Prie ežerų ar pajūrio zonoje, vos tik atšilus sukrunta įsikurti poilsiautojai, tačiau ne visi tai daro tam pritaikytose vietose. Kartais inspektorių užtikti poilsiautojai yra tik įspėjami, tačiau įžūliems piliečiams išrašomos ir baudos, siekiančios iki 56 eurus. Restoranas kempinguose užsieniečiams kelia šypsnį Lietuvos kempingų asociacijos prezidentas Vygantas Lazauskas GRYNAS.lt teigė, kad per visą Lietuvą yra apie 25 kempingai. Panašiai tiek turi ir kaimynai latviai bei estai. Tiesa, lyginant Lietuvos kempingus su Latvijos, pastebima, kad kaimynų kempingai yra šiek tiek mažesni. „Mūsų kempingai maždaug visi yra panašaus dydžio, visuose yra minimalios paslaugos, - tikino pašnekovas. - Negalima sakyti, kad tas kempingas, kuris teikia tik minimalias paslaugas, yra blogas, kadangi ne visiems reikia daugiau paslaugų. Tam, kuris atvažiuoja su kemperiu, nereikalingas stacionarus namelis. Lietuviškuose kempinguose labai dažnai būna restoranas, tai vakariečiams visiškai neįprasta ir laikoma aukšto lygio kempingu. Kempingai su restoranais yra ir Nidoje, ir Obuolių saloje, esančioje Molėtuose, ir Druskininkuose, Kurtuvėnuose." V. Lazauskas pastebi, kad Lietuva stokoja atostogavimo kempinguose tradicijų: „Mes neturėjome galimybės turėti kemperių, mobilių namelių, kurie pervežami. Užtai ir norima, kad kempingas turėtų stacionarius namelius. Matau tendenciją, kad dauguma kempingų juos ir statosi kiek galėdami. Todėl bendra kokybė gerėja“, - tikino pašnekovas. Valstybinis turizmo departamentas (VTD) konstatuoja, kad Lietuvoje vis dar nėra susiformavusi tradicija atostogauti kempinge - palapinėje, namelyje ar mobiliame namelyje. Lietuviai kempinguose apsistoja dažniausiai 1-2 dienoms arba savaitgaliui, nors užsienyje yra populiaru kempinge atostogauti ilgiau. „Tiek šiuo metu veikiantys kempingai, tiek statomi naujai dažniausiai yra projektuojami trumpalaikei nakvynei, apsistoti su auto namais ir palapinėmis. Manome, kad kempinguose reikėtų kelti teikiamų paslaugų kokybę ir įvairovę, jog jie turistus skatintų apsistoti ilgesniam laikui“, - rašoma departamento GRYNAS.lt atsiųstame atsakyme. Anot V. Lazausko, Lietuvoje daugiausiai turime kempingų, įvertintų trimis žvaigždutėmis – viena žvaigždute vertinamos tos poilsiavietės, kurios turi tik minimalią infrastruktūrą, o keturiomis – patys prabangiausi. Lietuviškuose kempinguose labai dažnai būna restoranas, tai vakariečiams visiškai neįprasta ir laikoma aukšto lygio kempingu. Tokių su restoranais kempingų turime ir Nidoje, ir Obuolių saloje Molėtuose, ir Druskininkuose. V. Lazauskas „Kempingo pavadinimas visiems asocijuojasi su tuo, kad čia galima apsistoti tik su auto namu, nežinau, kodėl taip yra. Dėl to naujai statomi, projektuojami kempingai orientuojasi būtent į tai, nors patys lietuvaičiai nelabai keliauja su auto namais, daugiausiai tai – užsieniečiai. Pasukome ta kryptimi, kad daugiau priimtume užsieniečių, nors vakarietiškuose kempinguose daugiausiai vietiniai lankosi“, - atkreipė dėmesį Lietuvos kempingų asociacijos prezidentas. VTD duomenimis, Lietuvos kempingus aplanko turistai iš Europos ir kitų pasaulio šalių, tiesa, europiečiai sudaro didžiąją užsienio turistų dalį. Daugiausiai užsienio turistų sulaukia pajūrio kurortų ir didžiųjų miestų kempingai, kadangi greta yra ką aplankyti ir pamatyti, be to, šalia driekiasi tranzitiniai keliai per Lietuvą. Lietuviškų kempingų infrastruktūra artima mažų užsienio kempingų (iki 100 aikštelių) infrastruktūrai ir gali konkuruoti su užsienietiškais. Su didelių kempingų (1000 aikštelių ir daugiau) infrastruktūra taip pat galime konkuruoti siūlydami greta teikiamas paslaugas: restoranai, kirpyklos, parduotuvės, vandens parkai, žirgynai, pliažai ir t.t.“, - rašoma turizmo departamento pateiktame atsakyme. Lietuvos kempingų asociacijos prezidento nuomone, tai, kad lietuvių nelabai traukia kempingai, lemia ir megapolių Lietuvoje nebuvimas: „Gal dėl to yra mažiau žmonių, kurie nori važiuoti į gamtą. Kiekvienas turi bobutę kaime ar sodą ir tokias ekonomines atostogas praleidžia ten pat sode. Tai irgi yra savotiška konkurencija kempingams“, - kalbėjo V. Lazauskas. „Laukinis“ turizmas klesti ir Europoje Anot Valstybinio turizmo departamento atstovų, tai, kad kempinguose nori apsistoti ne visi poilsiautojai ir ieškoma dykų alternatyvų, nėra tik lietuviškas bruožas. „Laukinis“ turizmas - aktuali problema visoje Europoje. „Pagrindinė priežastis - taupymas arba noras apsistoti „geresnėje“ vietoje, nors tai neretai pažeidžia gamtosauginius reikalavimus. Lietuvoje nėra bendros stovyklavimo-kempingavimo tvarkos, dėl to nėra aišku, pavyzdžiui, ar nakvynė stovėjimo aikštelėje ar šalikelėje leistina, kiek gali stovėti turistų auto namų ar palapinių privačioje valdoje, kur tai verslas, o kur – svečiai“, - sakė turizmo departamento atstovai. Su šia nuomone buvo linkęs sutikti ir Lietuvos kempingų asociacijos prezidentas. Jo teigimu, nelegalių kempingų problema yra išlikusi, tačiau sunku pasakyti, kiek procentaliai ji sudaro visos Lietuvos turizmo rinkos. „Nėra bendros tvarkos, kaip visa tai turėtų vykti – ar galima sustoti stovėjimo aikštelėje kemperiui, o ar nakvoti galima – nežinau. Yra ir Vilniuje aikštelių, kur atvažiavę turistai nakvoja. Arba, sakykime, kurortuose stebime tendenciją, kai privačiuose valdose pristatyta auto namų“, - sakė V. Lazauskas. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Aplinkos apsaugos skyriaus geografė Agnė Tamošiūnė, paklausta apie nelegalių kempingų problemą, teigė, kad saugomose teritorijose yra parko apsaugos reglamentai, kurie draudžia bet kur statyti kemperius ir palapines. Tačiau, deja, tokios tvarkos paiso ne visi. „Kemperius galima statyti tik kempinguose. Daugiausiai problemų yra pajūryje, Kuršių nerijos nacionaliniame parke, kur tikrai kartais aptinkama tokių atvejų, kai kemperiai stovi pajūryje, automobilių stovėjimo aikštelėse. Ten vykdoma prevencinė reindžerių veikla ir skiriamas įspėjimas arba surašomas administracinių teisės pažeidimų protokolas“, - sakė A. Tamošiūnė. Pagrindinė priežastis - taupymas arba noras apsistoti „geresnėje“ vietoje, nors tai neretai pažeidžia gamtosauginius reikalavimus. Lietuvoje nėra bendros stovyklavimo-kempingavimo tvarkos, dėl ko nėra aišku, pavyzdžiui, ar nakvynė stovėjimo aikštelėje ar šalikelėje leistina, kiek gali stovėti turistų auto namų ar palapinių privačioje valdoje, kur tai verslas, o kur – svečiai. Valstybinis turizmo departamentas Ji pateikė sąrašą dešimties kempingų, įsikūrusių saugomose teritorijose: 1. Kuršių nerijos NP (Nidos kempingas, Nidoje); 2. Nemuno deltos RP (Ventainė, Ventės kaimas); 3. Pajūrio RP (Žiogelis, Karklės kaimas); 4. Kurtuvėnų RP (Kurtuvėnai, Kurtuvėnuose); 5. Panemunių RP (Medaus slėnis, Šilinės kaimas); 6. Vištyčio RP (Pušelė, Žirgėnų kaimas); 7. Labanoro RP (Mindūnai, Kamužės kaimas); 8. Aukštaitijos NP (Palūšės, Palūšėje); 9. Tytuvėnų RP (Sedula, Skogolio km., Tytuvėnų sen., Kelmės raj.); 10. Trakų NP (Slėnio g. 1, Trakai). Jų tikslias vietas rasite ČIA. Mano, kad oficialių kempingų per mažai Savo ruožtu Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius GRYNAS.lt teigė manantis, kad nelegalių kempingautojų atsiranda ne tik iš „taupumo“, bet dar ir dėl to, kad kempingų turime nepakankamai. „Viena problema, kad oficialiai įrengtų kempingų yra per mažai. Čia mes kalbame apie kempingus, kurie turi statusą, tam tikrą žvaigždučių sistemą - kaip viešbučiai. Jeigu žiūrėtume į visą pajūrį, turime vieną Nidoje, vieną Giruliuose ir vienas asmuo privatų kempingą yra įsirengęs ir Pajūrio regioniniame parke. Vieną kempingą planuoja Palangos savivaldybė, vieną etapą jau yra pabaigusi, gal šiemet sezoną jau ir pradės. O visos kitos vietos, kurias turi privatūs žmonės, turi stovyklaviečių statusą, kuriose priima ir kemperius. Jos reklamuojasi kaip kempingai, bet oficialaus tokio statuso neturi“, - kalbėjo D. Nicius. Yra problemėlė su stovyklautojais, kurie atvažiuoja į paežerę su automobiliais, palapinėmis arba baidarėmis atplaukia. Jie įsikuria neleistinose vietose, ne stovyklavietėse. Dažniausiai skiriamos baudos. A. Juodelis Anot jo, problema, kuomet poilsiautojai įsikuria neleistinose vietose, praktiškai kartojasi kiekvienais metais. „Tai yra verslas – visuomet galioja paklausos ir pasiūlos modelis. Bent jau pas mus pajūrio parke teritorijų, kuriose gali būti vystoma rekreacinė veikla, yra pakankamai daug, tiktai dauguma jų yra privačios ir ne visiems žmonėms apsimoka tokią veiklą vystyti, nes sezonas yra trumpas – du mėnesiai“, - sakė pašnekovas. Anot jo, pasitaiko pavienių atvejų, kai tiek Nidoje, tiek kituose pajūrio ruožuose, kemperių savininkai naudojasi viešomis erdvėmis, skirtomis poilsiauti ribotą laiką ir ten, pavyzdžiui, nakvoja per naktį. „Karklėje prie savo lankytojų centro turime įrengtą automobilių aikštelę, kurioje šiais metais planuojame nurodyti, kad naktį automobiliai nebūtų statomi. Ne dėl to, kad pykstame, jog jie kažką blogo daro, bet buvo ne vienas atvejis, kai ten, kur apsistoja, palieka šiukšlių, netgi ir fekalų išleidžia iš kemperių, taigi lieka apšnerkštos teritorijos. Ir tai netgi daugiau būna ne lietuviai, o užsieniečiai, kurie bando išvengti susimokėjimo už paslaugas“, - aiškino D. Nicius. Jis pripažino, kad teisiškai parko direkcija gali paskirti baudas nedrausmingiems poilsiautojams, tačiau ilgalaikio apsistojimo atvejų vietose, kuriose draudžiama tai daryti, nėra daug. „Keliauja jaunimas ir yra vienos nakties principas – kai naktį išmiegi, iškeliauji. Jeigu kažkur paplūdimyje žmogus su miegmaišiu įsikuria (gal ir dėl romantikos), niekas nebaudžia. Kad būtų įsikuriama su palapinėmis ir masiškai poilsiaujama... Tai yra labiau pavieniai atvejai. Būna fiksuojama po keletą atvejų, surašomos baudos. Už saugomos teritorijos režimo pažeidimą, priklausomai nuo vietovės, kur tai daroma, skiriamos 145 Eur baudos“, - sakė D. Nicius. Inspektorius: įpročiai keičiasi Aukštaitijos nacionalinio parko Kraštotvarkos skyriaus vyr. inspektorius Andrius Juodelis GRYNAS.lt teigė, kad Labanoro regioniniame parke daugiau pažeidimų fiksuojama dėl kemperių, pastatytų tam nepritaikytose vietose, o Aukštaitijos nacionaliniame parke – dėl stovyklaujančių prie ežerų. „Yra problemėlė dėl stovyklautojų, kurie atvažiuoja į paežerę su automobiliais, palapinėmis arba baidarėmis atplaukia. Jie įsikuria neleistinose vietose - ne stovyklavietėse. Dažniausiai skiriamos baudos. Jeigu atvažiuoja ir pažeidimas nežymus – tik vienu ratu ant žolės užvažiavę, užtenka ir pokalbio. Bet jeigu įsikūrę nemažai mašinų, dega laužas, pilna palapinių – žmonės yra baudžiami“, - teigė A. Juodelis. Anot jo, pažeidimų skaičiui didelę įtaką turi sezoniškumas – natūralu, kad kai orai labai šilti, poilsiautojų daugiau, tarp jų daugiau pasitaiko ir pažeidėjų. Ne dėl to, kad pykstame, jog jie kažką blogo daro, bet buvo ne vienas atvejis, kai ten, kur apsistoja, palieka šiukšlių, netgi ir fekalų išleidžia iš kemperių, taigi lieka apšnerkštos teritorijos. Ir tai netgi daugiau būna ne lietuviai, o užsieniečiai, kurie bando išvengti susimokėjimo už paslaugas. D. Nicius „Kažkiek įtakos turėjo ir 2008 metų krizė. Įsibėgėjus krizei, žmonių paežerėse padaugėjo, matyt, buvo pasikeitę žmonių įpročiai – gal anksčiau važiuodavo į užsienį, ar pajūrį“, - svarstė A. Juodelis. Šiuo metu poilsiautojams, pažeidžiantiems saugomų teritorijų režimą, gresia bauda nuo 28 iki 56 eurų. Pirmą kartą prasižengusieji gali atsipirkti puse minimalios baudos – 14 eurų. „Įpročiai, aišku, keičiasi – jeigu stovyklaujama nelegaliose stovyklavietėse, paliekama žymiai mažiau šiukšlių. Keičiasi viskas į geresnę pusę“, - apibendrindamas lietuvių stovyklautojų įpročius sakė A. Juodelis.

Man patinka selesp mintys. Gal kartosiuosi, o gal manę pataisysit. Japonai: ryklys, carisma, civic senadana, accord, mazda 626, nissan almera Minusai: remontas (dalys) brangu. Rūdis labai. Daugiausiai parduoda jaunimas - užkankinti. Nemažai tuščių bazinių komplektacijų ir nesmagūs kelionėms. Pliusai: galia, eknomiški* (ne visi tik). Ilgaamžiškumas (kur atsiperka remonto kaštai) *- gal ir plonos skardos prisideda prie ekonomijos. Vokiečiai: Visi tie B3 tikrai yra pernelyg seni, nedaug išliko, tuščios komplektacijos. Visi VW yra labai paprasti ir nesmagūs. Audi 80 B4 patiko, ypač nedidelis, bet talpus universlas. Ganėtinai patogūs ir yra padoresnių komplektacijų (na bent jau stoglangis, jei ne kondiškė) Tačiau bet 4000Lt galima ir nesijudinti. Kol kas negaliu sau leisti neblogo B4. Ispanai: Seat. vieni dyzeliai, vienos turbinos. rūdys. Tai niekaip nesiriša su 3500Lt biudžetu. Švedai: gamina tankus, todėl kuro sąnaudos didesnės, detalės brangesnės. Pardavimo kainos laikosi, pasiūla maža. Italai: Pigu nusipirkti, brangu remontuoti. Prancūzai: Turi nevykusių, turi neblogų. Ir man jie labiausiai užkliuvo. Citroen xantia: Pardavimo kainos nedidelės, pasiūla yra, nerūdija, bet remontas labai brangus, hidraulika retai būna geros būklės. Hidraulikos tikrinimo principus žinau, bet tokias tikrinti tik pas citrinų specus. Remontas kosmosas tik servisuose, citrinų garažiukai nebrangu, brangios detalės susijusios su hidraulika. Citrinų bendruomenė itin draugiška ir paslaugi, daug informacijos, nuorodų, adresų, kontaktų. xantia patinka tik dėl pakėlimo, labai man gerai kaime. Ilgai mano ieškotas aukso viduriukas yra reno laguna/megane. Meganės naujesnės, retesnės, brangesnės, prastesnės komplektacijos, todėl - laguna. Laguna hečbekas 4.5m - nei ilgas, nei trumpas ir labai talpus tūriu. Torsionai brangiau, bet daugiau vietos bagažinėj. Minkštas važiuoti. Komforto įrangos nusileidžia tik italams (išskyrus darbinius fiat). remonto kainos (įskaitant originalias dalis) atrodo žemesnės nei japonų, įtalų ir švedų. Minusai - žema. Bet galima pasikelti, tik bus brangiau nei vokiška. Minusai - rūdys. rūdija iki 1998 metų. Vėliau tipo cinkuotos, bet vis tiek truputi rūdija. Važiuoklė nelabai minusas. Torsionų negalima užleisti ir tada nekainuos galinės pakabos remontas 1000Lt Priekinė važiuoklė turi greit susidėvinčių dalių, bet pirkimas ir keitimas pigus. Kuro sąnaudos vidutinės. Vidurkis 9-10 litrų. Švediška būtu pora litrų daugiau, dujų jos ima iki 14 litrų. Taip pat ir reno limuzinas - safrane. Pusantros tonos ir didelė - iki 14 litrų. Laguna - 1350Kg Megane - 1000kg, sąnaudos mažesnės 1-2 litrais. Dūjos: Gero montuotojo kaina tikrai nemaža, bet kokybė patikima ilgam. Pagal dabartine E95 kaina, atsiperka net greičiau nei per 10000km. Bijantiems variklio gadinimo - papildomai vožtuvų tepimas.