Ww abs dega (50 psl.) (2463)

saugiklius isziurejau . lemputes ir prasiziurejau gale viskas gerai . lauksiu patarimo gal kas susidure

Dėl netinkamo turinio žinutė pašalinta

lemputes bisky perdege buvo bet susidejau viskas tas pats geriau isiziurejau isemiau ta visa galines lempos kelma kelma (plata) ten pazejau kad kontaktas vienas nuejas apsilyde ir panasiai. nuvazevau i srota nusipirkau uz 15 litu ir toliau vaziuosiu

Nu va ir bedos nera

ant valentino dienos varyk, duosi bucki izanduka ar kur paprasy ir turesi zadykui

Dėl netinkamo turinio žinutė pašalinta

Laba diena. Ar čia yra žmonių turinčių patirtį su AM ir B kategorijos automobiliais? Norėtusi sužinoti plačiau apie šių mikroautomobilių trūkumus/pranašumus ir kaip jie tiktų ruošiantis B kategorijai? Bandau išsilaikyti automobilio teises, tačiau vis taip ir nepavykstą, o skaičiuojant visas imtas pamokas ir 4 egzaminų laikymus galima sakyti, kad praėjau 2 pilnus mokyklos kursus eksternu. Šeimoje nieks nevairuoja, o su kokiu giminaičiu ar draugu mokintis kažkodėl draudžiamą ir su tokia problema susiduria daug mokinių. Regitra ir vairavimo mokyklos toliau godžiai plėšia iš neturinčių kitos išeities mokinių prikurdamą nebūtinų taisyklių tad gali būti, kad dar bus ilga istorija vairavimo teisių gavimu. Jau galvojau mesti vairavimą, bet gaila atiduoto laiko, pinigų, o vairavimo įgūdžiai greitai užsimirštų. Ieškodamas išeities sužinojau, kad yra L6e automobilių klasė, kurioms pasirodo net nebūtina išlaikyti praktikos egzamino, o pakanka tik išsilaikyti AM kategorijos teoriją Regitroje! Galėtų leisti ir su išlaikytų B kategorijos egzaminu. Šie automobiliai klasifikuojami kaip lengvieji keturačiai motociklai, kurių leistina galia gali būti iki 4kv tiek vidaus degimo, tiek elektriniams varikliams, konstrukcinis greitis ne didesnis nei 45km/h ir masė nedidesnė nei 350kg, bet elektromobiliuose neįskaitomas akumuliatoriaus svoris. Greitis mažas tad užmiestyje nelabai tinka važinėti, tačiau mieste kur greičio ribojimas 50km/h, o važinėjant žiemą ir neturint daug patirties to gal visai ir pakanka. Kaip su juo pavykstą sklandžiai įsilieti į eismą? Dėl svorio reikalavimų automobilis gaminamas iš lengvų medžiagų, pvz. Aixam ar Mgo, kurios kėbulas yra pagamintas iš plastiko (su stiklo pluoštu?) ir sustiprintas aliuminio rėmu kas kelia abejonių dėl saugumo avarijos metu, taip yra mažesnį tarpai tarp keleivio kėbulo. Aišku juo saugiau važinėti nei motoroleriu ar motociklu ir nereikia baimintis lietaus, sniego ir kelio teršalų. Bet už tokia kaina manau galima būtų pagaminti kėbulą tarkim iš magnio ar aliuminio lydinio, kuris gerokai patikimesnis ir panašiai sveria, bet už tat plastikas nerūdyja. Saugumui be diržų įrengtos ir saugos pagalvės, bet deja automobilyje nėra ABS stabdžių sistemos bent jau Aixam. Nepaisant to, kad jie maži yra vietos dviems ar net 4 keleiviams ir kaip Smart‘us dėl mažų gabaritų automobilius patogiau vairuoti ir parkuoti vis ankštėjančiame Vilniuje. Automobilis turi prasta garso izoliacija todėl girdisi variklio gaudesys, aišku elektrinis variklis dirbtų tyliai. Aixam varomas kolkas pigesniu dyzeliu, tačiau dyzelinę įrangą yra sudėtingiau remontuoti nei benzininę, beto netrukus gali atsirasti apribojimai važinėti mieste. Pavarų dėžė automatinė CVT kas patogų važinėjant mieste, bet kaip patikimumas? Norėtusi pamatyti Lietuvos rinkoje daugiau L6e elektromobilių, kurie turėtų daug pranašumų ir naujovių tokių kaip regeneracinis stabdymas, tylesnis veikimas, galimybė pakrauti iš tinklo bateriją, nebūtų reikalinga papildoma įranga tokia kaip pavarų dėžė, turėtų geresnį kokybės/kainos santykį dėl didesnio leidžiamo svorio ir galima važiuoti A juosta. Beto tokie elektromobiliai turės geresne išliekamą vertę ir sekantį dešimtmetį įsigaliojus draudimams eko automobiliai dominuos. Tokie automobiliai jau populiarus Azijoje ir vakarų Europoje, Kinijoje ir Indijoje jų yra beroc daugiausiai kur juos irgi gamina. Ratai pagaminti iš lengvinto lydinio, tačiau yra maži dėl ko gali būti sudėtinga važiuoti nelygiu keliu, žvirkeliu ar per sniegą. Nors naudotų mini automobilių kainos ganėtinai didelės pasižiūrėjus mopedų kainas jos skyriasi 2-3 kart, bet tai galėtų atsipirkti mažomis draudimo įmokomis ir kuro sąnaudomis kaip mopedai tik su automobilio privalumais. Juose yra klimato kontrolė, elektriniai langų pakėlėjai, centrinis užraktas, pašildomos kėdės, magė ir panašiai. Nežinomą tik kiek tektų išleisti jų remontui, dalys tikriausiai gali būti brangios ir retos. Žinomą automobilis turės išliekamąją vertę ir baigus mokintis galima bus parduoti ar naudoti kaip atsargine transporto priemonę, o instruktoriams ir egzaminams išleistų pinigų jau nesusigrąžinsi. Taigi vairuojant tokį automobilį bent pagaliau atsipirktų vairavimo kursai. Žinoma kol šilta galima važinėti dvirate transporto priemonę, bet žinant atšiaurias ir ilgas Lietuvos žiemas tai neišeitis. Ar įmanomą L6e kategorijos automobiliais važinėti žiemą Vilniaus centre?

jei nori galiu dovanot

na o tu paziurejai lemputes, man buvo neperseniausiai kad lemputes ne tokios buvo idetos, tik kad man pastoviai degdavo galinis ruko zibintas, pasikeiciau lemputes ir ore viskas man.

problema aiški : bloga masė, išvalyk žibinto "kelmo" kontaktų grupę ir galima papildomą masę.

Tuos ka domina ----> "Rover 75" - itin svarbus automobilis firmai ir pirmasis modelis, kurio "gimime" "tėvo" vaidmenį atliko garsusis bavarų koncernas. Nepaisant naujos priklausomybės išoriškai, tai klasikinis angliškas automobilis, kurio didžiausi konkurentai Europoje - analogiškos klasės vokiški, itališki ir prancūziški modeliai. Be to, drįstama pranašauti, kad jis kels didžiausią konkurenciją kaip tik vokiškojo "tėtušio" gaminamiems trečiosios ir penktosios serijos modeliams... Tai pirmasis" Rover", po ilgesnio laiko tarpo sukurtas" namuose". 0 ši procesą kontroliavo "Rover Group" savininkas BMW. Visas projektas kainavo per 700 milijonus svarų (įskaitant ir naująją gamyklą Oksforde). Kaip gimė toks dizainas? Anglai patys nusprendė ir pagamino prototipini modeli. Po to jis buvo parodytas galvoms iš BMW. Automobilis buvo Įdėmiai apžiūrėtas, šiek tiek pasitarta ir atsakyta jog... jame nėra nieko taisytino. - Naujas, gerai pirkėjų sutinkamas modelis "Roveriui" labai svarbus dalykas. Ne paslaptis, kad šios firmos automobiliai nėra patys populiariausi. Tuo tarpu rinkoje vyksta kruvina kova. Pavyzdžiui, Longbridžo gamykla ruošiasi dirbti keturias dienas per savaitę, iš vyriausybės prašyta 100 milijonų svarų subsidijų... Anglams tiesiog būtina stipriau įsitvirtinti ir atstatyti pozicijas. Tad jiems reikėjo ne tik pakeisti 600-ąją ir 800-ąją serijas, bet ir atkurti savo, kaip atskiro, individualaus, 0 ne kaip pakeistų" Honda" automobilių (ši firma taip pat yra" Rover Group" akcijų dalininkė) gamintojo reputaciją. Firmai teko gana sudėtingas uždavinys, nes abi serijos, kurias ruoštasi keisti, nepateikė aiškios naujų automobilių vizijos. jie buvo kuriami prisilaikant konkrečių grožio kanonų, tačiau leista pasireikšti ir fantazijai. Vyriausiojo dizainerio A.Vulio tvirtinimu, remiantis minėtomis nuostatomis, gana greitai buvo prieita prie norimos išvaizdos koncepcijos. Ir, kaip pasirodė, "naujagimis" paveldėjo šiek tiek 600-osios serijos bruožų. Jis atrodo tarsi tikras angliškas automobilis. Primena jis ir ankstesniuosius "Roverius": pavyzdžiui, ovalūs žibintai ir su jais besiliečiantis variklio gaubtas "nužiūrėtas" nuo SD1. 0 jei žvilgtelėsite į galinę šoninę dalį ir pati galą, bus sunku atsikratyti įspūdžio, kad kažką panašaus jau esate matęs. Kur? Gal nuotraukoje? Iš tiesų! jis truputį panašus l "Bentley" ar "Rolls Royce". Senamadiška? Bet juk sakoma, kad yra nesenstančių dalykų. Man būtent taip ir atrodo. Jei turite laiko, atsistokite šalia ir pažiūrėkite į linijas, panelių formas, stebėkite, koks bendras vienos ar kitos detalės vaizdas. Tai išties meno kūrinys (kiek taip galima sakyti apie serijini automobilį), kuri galėjo sukurti žmogus, o ne kompiuteris ( "Rover" tvirtina, kad būtent taip ir buvo). Jei teko susirašinėti angliškai, turbūt žinote, kiek anglai turi aptakių, nugludintų ir galiausiai formalių frazių, kuriose vengiama aštresnių posakių. Tačiau pastarieji ne tokie lengvi ir žaismingi kaip prancūzų kalboje, 0 gerokai formalesni. Būtent toki įspūdi ir palieka 75-asis. Jame nėra stačių kampų, linijos - "plaukiančios", banguojančios. Tiksliai apgalvota, kur jos eina, kaip išlinksta, kur baigiasi ar įsilieja. Nors priekis atrodo grėsmingai, vis dėlto tai greičiau orumo ir solidumo, 0 ne galios ir jėgos išraiška. Ir nors pats automobilis nėra labai didelis, asmuo su kaklaraiščiu ir švarku jame atrodo geriausiai. Be abejo, žmogui, avinčiam sportiniais bateliais ir mūvinčiam šortus, jis taip pat tinka, bet tuomet neišlaikoma šio "anglo" skleidžiama harmonija. Kam tuomet gausi chromo apdaila, į kurią žvelgiant net nekyla mintis, kad jos per daug? "Senoviškos" (patraukiate - ir atsidaro) durų rankenėlės, falšradiatoriaus grotelių apdaila, apsauginės buferių juostelės, slenksčiai, veidrodėliai, galiausiai -ženklelis durų apačioje. Pakeisk ką nors, ir vaizdas bus visai kitoks. Atrodo, atidarysi dureles ir išgirsi: "Važiuojam, sere!" . Tačiau vėlgi kyla mintis: angliškas tabakas patinka toli gražu ne visiems, tad ir 75-asis kai kam gali pasirodyti visai kitoks - atrodyti per daug nuobodus ar pan. Kaip sakoma, skonio reikalas... 0 viduje tokia pati nuotaika kaip ir išorėje. Panaudotos brangios ir solidžiai atrodančios medžiagos. Ir nors, mūsų požiūriu, salonas turi daug klasikinių bruožų, anglams jis toks pat avangardiškas kaip ir pirmtakų - P5, P6 bei SD1, Interjero dizaineris V. Tomas paaiškina, jog buvo sukurti du prototipiniai interjerai: tradicinis ir naujamadiškas. Daugelis pastarojo sėkme suabejojo, sakė, kad jis per daug neįprastas. Vis dėlto nuspręsta eiti nesaugiu keliu - pasirinktas naujasis. Dizainerio tvirtinimu, tai akivaizdus pareiškimas, kad" Rover" pasiryžęs pradėti naują etapą. Viena iš interjero dizaino ypatybių yra ta, kad jis savo stiliumi atitinka eksterjerą. Kaip būdinga Albiono gyventojų tradicijoms, salonas dvelkia solidumu ir rafinuotu skoniu. Šaltai atrodantys chromo apvadai, minkšta oda ir medis formuoja unikalią interjero nuotaiką ir atspindi automobilio charakterio Nieko nuostabaus, kad salono apdailai buvo panaudotos tokios brangios medžiagos, įdomiau tai, kaip jos išdėstytos. Žvelgiant kad ir l nedideles detales, akivaizdžiai matyti, kad norėta sukurti solidžiai atrodanti saloną. Pavyzdžiui, medis naudojamas tik priekiniame panelyje ir centrinėje konsolėje, kur jis geriausiai matomas. Labai išraiškingas priekinis panelis. Į akis krenta šviesiai geltonos spalvos, i chronometrą panašios skalės, tamsiu paros metu šviečiančios oranžine spalva. Įdomiai suprojektuotas prietaisų skydelis, centrinis panelis, durelėse esanti rankos atrama. Malonu stebėti 75-ojo dizainerių išmonę ir fantaziją. Dominuoja ovalo forma. Pavyzdžiui, jau minėtieji ciferblatai, pačiame priekinio panelio viduryje esantis laikrodis (taip ir norisi ištiesus ranką įsitikinti, ar jame yra stikliukas), ventiliacijos angos, panašios formos mygtukai. Sakysite, panašu i "Fordą"? Iš tiesų, bet atrodo kitaip. Tokia aplinka daro Įtaką ir vairuotojui: argi norėsis, sėdint šiame automobilyje, "draskytis", t.y. važiuoti "svilinant padangas", nukirtinėjant kampus ir t.t.? nuskambės keistai, bet pasakysiu, kad net ir prietaisų skydelio skalės neįkvepia taip elgtis kaipgi atrodys tokioje skalėje raudoną juostą pasiekusi tachometro rodyklė? Nesinori" griežtai" važiuoti ir dėl kitų priežasčių, bet apie tai vėliau. Beje, dar apie vieną skalę. Apačioje, tarp tachometro ir spidometro, yra dar vienas ovalas, kuriame įsižiebiantys skaičiai informuoja apie nuvažiuotus kilometrus ir kelionės ilgi. be to, jei automobilyje sumontuota automatinė transmisija, rodoma, koks važiavimo režimas pasirinktas. Viskas būtų gal ir neblogai, tačiau joje visko per daug reikia daugiau laiko, norint atsirinkti reikiamą informaciją. Yra ir daugiau neįprastų sprendimų. Pavyzdžiui, šviesų įjungimo ir apšvietimo reguliavimo blokas įtaisytas neįprastai žemai. Jis - prie pat durelių, pasiekiamas tiesiant ranką įstrižai žemyn. 0 ar daug kur matėte mygtuką, keičianti salono ir lauko temperatūros parodymus iš Celsijaus laipsnių i Farenheito? Kadangi automobilis, kuriuo važiavome, geriausios komplektacijos - C3, buvo ir dar pora įdomių klavišų, kurių funkcijas išsiaiškinome ne iš karto. Vienas iš jų atjungia antiprasIydimo sistemą. kitas -Įjungia autopilotą. 0 trečiasis... pakelia arba nuleidžia galinio stiklo užuolaidėlę. Beje, šie mygtukai yra centrinėje konsolėje, po automatine klimatinės įrangos sistema, kurią reguliuoti patogu ir paprasta. Apačioje konsolė padalinta i tris dalis. Spustelėjus arčiausiai keleivio esančią dalį, ji atsidaro ir puodelio laikiklis elegantiškai išsiskleidžia. Paspaudus vidurinįjį stalčiuką, pasirodo cigarečių degiklis. 0 štai vairuotojas neturi teisės mėgautis gėrimais - jam laikiklis neskirtas. Tačiau tai ne bėda, jei butelis nedidelis: - ii galima įsidėti i durelėse esančią kišenėlę... Jei jau prakalbome apie vietą smulkmenoms, reikia paminėti stačiakampio formos skrynelę (dalį vietos išjos atima tenm6ntuojamas kompaktinių diskų keitiklis) ir virš jos. esančią nedidelę lentynėlę, kurioje galima saugiai padėti akinius, mobilųjį telefoną ir t.t.. Beje, panaši, tik šiek tiek mažesnė, nišą yra virš šviesų.reguliavimo bloko. Tačiau ją dėl vykusiai sukomponuoto dizaino pastebėjome ne iš karto. Yra ir dar viena įdomi, patogi ir originali detalė. Sėdint galima laikyti ranką ne tik ant gana žemai įrengtos durelių rankenos atkaltės, bet ir ant platėjančio durelių panelio. Šis išlinkimas ne tik puikiai atrodo, bet ir yra patogus. Nepaminėjau vairo. Jis reikiamo storio ir dydžio, odinis (gali būti ir su medžio detalėmis). Jei pasirinksite brangesnę komplektaciją, tai vaire bus sumontuoti ne tik garso aparatūros, bet ir autopiloto valdymo mygtukas. Pastarieji turi įdomią funkciją - spaudžiant klavišą, galima didinti greitį neliečiant pedalo. Tiesa, mažinti greičio šitaip nepavyks, nes prilietus stabdį autopilotas išsijungia. Sėdynės - gana patogios. Jos reguliuojamos elektriniu būdu. Vairuotojui, kaip ir dera, suteikta daugiau reguliavimo galimybių. Be standartinių padėčių, jis gali reguliuoti sėdynės pagrindo aukštį ir jo pasvirimą. Kaip dėl vietos? Priekyje jos pakankamai (keista, jei butų kitaip). 0 štai gale sėdintis aukštesnis keleivis gali rasti priežasčių skųstis. Jei kolega priekyje nepasigailės, ilgesnė kelionė tikrai apkars. Priekinė sėdynė ne tik pasislenka 8rti galinės, bet ir jos įgaubta nugarėlė - kieta, Ir nors 75-asis nėra mažas automobilis, vis dėlto sėdynės suformuotos taip, kad patogiausia gale sėdėti dviem (tik įsivaizduokite, ar galėtų trys džentelmenai važiuoti gale, susiglaudę alkūnėmis?). Gamykloje gali būti montuojama apie dvidešimt, 0 tiekėjai siūlo dar maždaug šimto pavadinimų papildomos įrangos. prastesnėse modifikacijose galimi trys įrangos lygiai ir penkios spalvos. Šiame" Roveryje" montuojamas kondicionierius, ABS, kruizo kontrolės, elektroninė stabdymo jėgos paskirstymo, antipraslydimo sistemos, telefonas, šildomi žibintų plovimo purkštukai, keletas garso aparatūros sistemų, šildomos priekinės ir susilankstanti galinė sėdynė. Taigi norint "Rover 75" galima "apginkluoti" kaip prašmatniausią limuziną. Technologijos ir mechanizmai Panaudojus šiuolaikines technologijas konstruojant kėbulą, 75-asis tapo pustrečio karto tvirtesnis nei" Rover 600". Keturiasdešimt procentų jo sutvirtinta plieniniais strypais. Taip pavyko sumažinti kėbulo girgždesius ir panelių slankiojimą. Aplink saloną esančios specialios zonos sugeria smūgio energiją ir nukreipia ją įvairiomis kryptimis. Variklio, vėjo ir padangų skleidžiamo triukšmo patekimą i saloną slopina trigubi durelių intarpai, o varikli ir saloną skiria speciali užtvara su dviguba sienele. Beje, mažinant triukšmus, buvo pasinaudota ir BMW inžinierių patirtimi. Priekinė.ir galinė pakabos montuojamos ant specialaus porėmio. Priekyje ji - Makfersono tipo, 0 gale daugiasvirtė, su Z formos ašimi, dėl kurios, konstruktorių teigimu, automobilis tiksliau valdomas. Beje, pakaba yra panašios konstrukcijos kaip ir BMW automobilių. Bet tai anaiptol ne vokiečių globos požymis. Iš pradžių, kaip ir visą automobili, anglai nusprendė sukurti ir pakabą, kuri turėjo būti panaši i "Ford Mondeo". Tačiau atlikus daugybę bandymų ir įvertinus įvairius variantus nuspręsta apsistoti ties "tėtušiu", mat BMW konstrukcija - kompaktiška ir pasižymi puikiomis savybėmis. Galiausiai tai naudingiau ir ekonominiu požiūriu. Rover 75"siūlomi keturi K serijos varikliai: trys benzininiai ir vienas dyzelinis. Geriausiai žinomas "KV6 Quad Cam" su 24 vožtuvais. Yra du šios serijos varikliai - 2, 0l ir 2, 5l. Šio tipo varikliai patyrė nemažai pokyčių - nemažai jų dalių atnaujintos ar pakeistos. Tai padaryta ne tik norint visapusiškai pagerinti jų charakteristikas, bet ir todėl, kad i ankstesniąją, 800-ąją, seriją montuotas variklis ne tik nepasižymėjo geromis savybėmis bet ir nebuvo patvarus. Dabar" Rover" tvirtina, kad naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis smarkiai padidėjo šio tipo variklių galingumas ir ištvermė. Naujasis 2.0l Variklis išvysto 150AG bei 185Nm sukimo momentą. 2, 5l versija - atitinkamai 175AG ir 240Nm. Silpniausia 1, 8l K serijos benzininė" širdis" pasiekia 120AG ir išvysto 160Nm sukimo momentą. Be to, montuojamas BMW sukurtas dyzelinis variklis, pelnytai laikomas smagiausiu tarp tokio tipo "širdelių". Tai puikių charakteristikų 2, 01 CDT. Jis išvysto 115AG ir net 260Nm sukimo momentą. Panaudota nauja degalų įpurškimo sistema ir naujo tipo aukšto slėgio degalų siurblys. Dėl didelio suspaudimo laipsnio bei elektronikos valdomų darbo ciklų buvo galima pagerinti charakteristikas, sumažinti nuodingų išmetamųjų dujų koncentraciją bei dyzeliui būdingą kalimą. Į "Rover 75" montuojama automatinė transmisija JATCO. Firma akcentuoja, kad ji pirmoji automobiliui su skersai montuojamu varikliu pasiūlė penkių laipsnių automatinę pavarų dėžę. Ši transmisija yra adaptyvi, 0 tai reiškia, kad elektronika, atsižvelgdama i variklio sūkius, akceleratoriaus pedalo spaudimo intensyvumą, greiti ir kitus duomenis (elektronika atpažįsta, kada daromas staigus posūkis, važiuojama įkalnėn ar nuokalnėn), prisitaiko prie vairuotojo važiavimo stiliaus Prireikus sūkiai gali būti padidinti ar pradėta stabdyti varikliu. ABS ir antipraslydimo sistema taip pat daro automobIli gerokai stabilesnį. Na, o tiek ilgiau stabtelėjus (pavyzdžiui, prie šviesoforo) automatiškai įsijungia laisva pavara -taip sutaupomą degalų. Žaliajame rover 75 buvo sumontuotas 2, 0l darbo tūrio variklis ir penkių laipsnių automatinė transmisija. Tapo aišku, kad su ja automobilis praras dalį žvalumo, bet galbūt adaptyvus "automatas" privers manyti kitaip? Ne, ir kartą ne! Kaip tik jis ir paliko pati prasčiausią įspūdi. Dar nepradėjus važiuoti, įtarėme, kad šiam solidžios išvaizdos automobiliui širdelė"bus per silpna, bet greitai jos teko "atsiprašyti" už nepasitikėjimą: 75-asis - visai žvitrus ir dinamiškas. Šaukštą deguto į statinę įpylė transmisija, .Kas Joje blogai? Visų pirma ji per daug "galvoja"1r ilgai neapsisprendžia, kaip greitėti ir kurią pavarą jungti. [įsivaizduokite, eismas intensyvus, 0 reikia įsukti i pagrindę gatvę. Praeina kelios sekundės kol 75-asis pradeda normaliai greitėti. Tuo tarpu automobilis iš šono, buvęs gerokai toliau, smarkiai priartėja. Arba kita situacija. Važiuoji sau ramiai, atleidi akceleratorių - transmisija Įjungia aukštesnę pavarą. Jei po to vėl bent šiek tiek prisiliesi prie pedalo, "automatas" iškart ją pažemins. Ir neduokdie, jei pradėdamas važiuoti akceleratorių nuspausi iki vidurio ir taip jĮ laikysi. Tuomet 75-asis visai sutriks. Pajudėjęs, kelias sekundes jis važiuos beveik negreitėdamas... Apčiuopiamų rezultatų nedavė ir transmisijos darbo režimų ("sportinis", "žieminis" keitimas. Iš pradžių pamaniau, kad mieste su 75-uoju nėra smagu "nardyti" dėl gana masyvių ir šiek tiek matomumą ribojančių statramsčių, tačiau paaiškėjo, kad pagrindinė priežastis - transmisija. 75-asis labai stabilus ir nuspėjamas bei lengvai koreguojamas ir kontroliuojamas posūkyje. Manevruoti 75-uoju nėra sudėtinga. Nors gabaritai ir ne visai gerai matomi, bet juos galima nesunkiai justi. Malonu, kad nesunku manevruoti galine pavara. Net ir nepratęs "Roveri" gali tiksliai pastatyti i norimą vietą. Vis dėlto nesi norėtų baigti pasakojimo tvirtinant, kad automatinė transmisija - niekam tikusi. Manyčiau, kad beveik pusė pirkėjų Įsigis automobili būtent su ja. Iš tikrųjų, prie jos pripratus arba važiuojant ramiai, bus malonu. Juk tai - solidžios išvaizdos ir solidžių savybių automobilis, kuriam bus teikiama pirmenybė dėl komforto. Tai, po šimts, kam gi nertis iš kailio, norint visus lenkti ar pirmajam pajudėti nuo sankryžos. Nors 75-ojo potencialas tai tikrai leidžia, bet, gamintojų sumanymu, tai nėra jo pagrindinis tikslas - norite būti solidus, elkitės solidžiai! Europoje" Rover 75" pradėtas pardavinėti kovo mėnesį. Tai ganėtinai prabangus sedanas, kurio didžiausi konkurentai - "Audi A4", "Alfa Romeo 156", "Mercedes C", "Peugeot 406", trečiosios serijos BMW. Beje, tai rakštis bavarams. 75-asis įsiterpia tarp trečiosios ir penktosios serijos, be to, nors kainuoja maždaug tiek pat, kiek "trečiukas" (Lietuvoje šio automobilio kainos prasideda maždaug nuo 91 tūkst. Lt). "anglas" kai kuriais požiūriais už jĮ gerokai pranašesnis. "Rover Group" Dizaino ir inžinerijos skyriaus direktoriaus N. Stivensono manymu, pradėjus gaminti ši automobilį, firmos gyvenimas turėtų pasikeisti. Tikimasi susigrąžinti" Rover", kaip automobilio, kuri malonu vairuoti, reputaciją. Direktorius pripažįsta, kad siekiant šio tikslo teks nugalėti cinizmo bangą, kilusią dėl kai kurių ankstesnių nevykusių sprendimų. Taigi 75-ajam tenka sudėtinga misija: reikės įrodyti, kad" Rover" yra" Rover", kad jis skiriasi nuo konkurentų ir kad kai kuo jis tikrai gali sugundyti pirkėjus.

radau informacijos apie audi a3 kad kiti nepazeliotu nesamoniu Bendrovė „Audi“ seniai priklauso „Volkswagen“ koncernui, todėl modelį A3, pirmą kartą pristatytą 1996 m., sukūrė panaudoję ketvirtos kartos VW „Golf“ bazę. „Audi A3“ yra prestižiškesnis automobilis, todėl jis kokybiškiau surinktas, jam buvo naudojamos geresnės salono apdailos medžiagos, taigi pati mašina ir jos detalės kainuoja brangiau. Istorinė apžvalga Bendrovė „Audi“ ilgai nesiryžo pradėti gaminti nedidelius chečbekus, bet dešimtojo dešimtmečio pabaigoje koncerno „Volskwagen“, kuriam „Audi“ priklausė, vadovybė nusprendė C segmentui (pagal Europos klasifikaciją) pasiūlyti prestižiškiausią savo automobilį. Buvo tikimasi, kad jį pirks pasiturintys žmonės, norintys turėtų prabangią ir kompaktišką miesto mašiną. „Audi A3“ debiutavo 1996 m. Automobilis turėjo tą pačią ratų bazę, kaip ir vėlesni „VW Golf IV“ ir „Skoda Octavia“. Trejus metus A3 buvo gaminama tik su 3durų kėbulu. 5 durų pasirodė tik 1999 m. Tada pirmą kartą buvo pristatyta ir galingiausia „Audi A3“versija – S3. Šis automobilis gavo „Audi“ sistemą „quattro“ ir 1, 8 l 210 AG (nuo 2001 m. – 225 AG) variklį su turbina. 1999 m. pabaigoje „Audi A3“ modernizuota, o 2003 m. pasaulį pamatė visiškai nauja „Audi A3“. Pradžioje irgi buvo gaminama tik su triduriu kėbulu, tačiau 2003 m. pabaigoje įvyko 5 durų modelio, gavusio kitokį dizainą ir priedą „Sportback“ prie pavadinimo, debiutas. Ši „Audi A3“ turi labai platų benzininių variklių pasirinkimą: 1, 6 l 102 AG; 1, 6 l 115 AG; 2 l 150 AG; 2 l 200 AG (su turbininiu įpūtimu) ir 3, 2 l V6 250 AG. Dyzeliniai varikliai tik du: 1, 9 l 105 AG ir 2 l 140 AG. Kaip tik apie šią „Audi A3“ mes kalbėsime. Brangesnė už kitas Dauguma antrinėje rinkoje siūlomų A3 turi 3 durų kėbulą, nes ilgokai kitokio varianto nebuvo. Tik 1999 m. pavasarį buvo pristatytas praktiškesnis 5 durų variantas. 1999 m. pabaigoje „Audi A3“ buvo šiek tiek modernizuota. Jei norite šio modelio, rinktis reiktų pradėti iš 1999 m. pagamintų ir vėlesnių variantų. Tiesa, jų kaina bus didesnė. Už 6–7 metų „Audi A3“ norima tiek, kiek kainuoja visiškai nauja „Dachia“ ar mažiausias „Fiat“, poros metų senumo A3 kainuoja dar daugiau. Staigmenų pasitaiko visur Nepaisant to, kad šiaip jau A3 – patikimas automobilis, kai kurios detalės genda. Ne visada dėl to kaltas būna savininkas. Pasitaikydavo atvejų, kai vanduo užliedavo bagažinėje esantį centrinio užrakto valdymo bloką ir elektronika pradėdavo kvailioti. Tokiu atveju patartina pirkti nelabai pigiai kainuojančią naują detalę. Jei žiemos rimtesnės, po kelių metų gali oksiduotis valytuvai. Norint išvengti, reikia kasmet sutepti ne tik priekinių, bet ir užpakalinio valytuvo ašis. Pasitaikydavo atvejų, kad nuplovus mašiną žiemą langų stiklai prišaldavo prie rėmų gumų ir neatsidarydavo. Jei vairuotojas mėgindavo atidaryti, sulaužydavo stiklų keltuvo kreipiančiąsias arba elektrinį varikliuką. Beveik sportinis „Audi A3“ buvo montuojami skirtingi varikliai, tarp kurių buvo ir palyginti galingų. Pats „kiečiausias“ modelis – S3. Jis išoriškai nelabai skiriasi nuo standartinio A3, tačiau po variklio dangčiu slepiasi 1, 8 l agregatas su turbininiu įpūtimu, anksčiau turėjęs 209 AG, o vėliau – net 225 AG. „Audi S3“ turėjo visus keturis varančiuosius ratus ir 6 pavarų MPD. Patyręs vairuotojas tikrai įvertins tokios mašinos teikiamą važiavimo malonumą. Pirkti „Audi S3“ kasdieniam važinėjimui neverta. Ji ne tik daugiau kainuoja, bet ir eksploatacija brangesnė. Deja, 1, 8 l varikliukas tokiai mašinai per silpnas, po 150 000 km gali pareikalauti kapitalinio remonto. Tai nebus pigu. Greitų automobilių mėgėjams galima pasakyti, kad ir standartiniai „Audi A3“ turi porą įdomių modifikacijų. Į pirmosios kartos A3 buvo montuojamas vienas iš dviejų 1, 8 l variklių su turbininiu įpūtimu, turėjusių 150 arba 180 AG. Nedideliam golfo klasės automobiliui visiškai užtenka. Yra ir atmosferinis 1, 8 l 125 AG variklis, kukliausias iš benzininių –1, 6 l 101 AG. Priekaištauti dėl galios trūkumo būtų galima nebent pastarajam. Jei sportinių ambicijų neturite, bus gana ir tokio. Yra ir dyzelinių. Dažniausiai sutinkamas 1, 9 l 90–130 AG. Modernūs vokiški dyzeliniai varikliai tikrai neblogi – ekonomiški, dirba tyliai, palyginti galingi, tik negali pakęsti prastos kokybės kuro. Jei pilsite abejotinos kokybės kuro, ruoškitės variklio remontui ir keisti purkštukus. Automobilio širdis Tarp benzininių variklių paprasčiausiu ir dažniausiai remontuojamu laikomas 1, 6 l. Jis buvo montuojamas į daugelį „Volkswagen“ gaminamų modelių, įskaitant „VW Golf“ ir „Skoda Oktavia“. Sugedus su juo problemų kilti neturėtų, nebus sunku rasti pigių naujų ar mažai dėvėtų detalių. Pasak meistrų, 1, 6 l variklis gali tarnauti labai ilgai. Tereikia reguliariai keisti tepalus, tachometro rodyklės nevaryti į raudoną zoną ir griežtai kas 60 000 km keisti KPM diržą. Jei jis nutrūks, remontas kainuos gerokai brangiau už pakeitimą. Pastebėta, kad 1, 6 l variklis žiemą kartais stringa. Jei žiemą variklis užsiveda iš kokio trečio karto – nieko baisaus. Tai – šio variklio ypatybė. Beje, po 1999 m. modernizacijos pradėtas montuoti naujas valdymo blokas, todėl automobilis šaltu oru elgiasi geriau. 1, 8 l varikliai taip pat patikimi, tačiau sugedus jų remontas bus brangesnis. Pirkėjo, radusio garą A3 su 1, 8 l atmosferiniu varikliu, tai neturėtų gąsdinti, nes jie genda labai lėtai. Kiek kitokia situacija su 150 AG arba 180 AG varikliais su turbina. Jie taip pat turėtų būti patikimi, tačiau dažnai po 150 000–200 000 km turbina lūžta. Jei ją galima remontuoti, manykite, kad jums pasisekė. Jeigu ne, ruoškitės nemenkoms išlaidoms. Taigi, prieš pirkdami automobilį su turbina, nepatingėkite ir nuvarykite jį pas šios srities specialistą. PD – be komentarų Visos į A3 montuojamos PD labai patikimos. Pirmaisiais gamybos metais „Audi A3“ turėjo 5 pavarų MPD ir 4 pavarų APD, vėliau atsirado 6 pavarų MPD ir 5 APD. Pasak meistrų, labai retai, bet pasitaiko, kad MPD būna problemų įjungiant pirmąją pavarą, tačiau dažniausiai gedimas dingsta pakeitus tepalus. Beje, pasak instrukcijos, tepalų PD išvis nereikia keisti. Jei MPD juos keisite kas 150 000 km, o APD – kas 60 000 km, blogiau nebus. Negadink ir turėsi Ramiai vairuojant sankaba gali tarnauti 200 000 km, kitaip sugesti gali po 30 000–50 000 km. Sankabos keitimas nėra brangus. Keičiant būtina patikrinti smagračio būklę. Laikui bėgant, dėl didelių apkrovų ant jo gali atsirasti mažų įtrūkimų. Jei jų yra, smagratį keiskite. Kai kurios „Audi A3“ turi firminę transmisiją „quattro“. Reikia pasakyti, kad „Audi“ keturių ratų varanti sistema laikoma viena patikimiausių pasaulyje. Ji, kaip ir kituose „Audi“ modeliuose, įjungiama prireikus, todėl sausu asfaltu A3 varys tik priekiniai ratai. Turint „Audi A3 quattro“, reikia nepamiršti kartą per metus arba kas 30 000 km daugiadiskėje „Haldex“ sankaboje pakeisti tepalus. Taip pat atminkite, kad ši „Audi“ turi nepriklausomą užpakalinę pakabą, kurios remontas brangesnis negu paprastos pakabos. Pasak meistrų, priekiniais ratais varomų „Audi A3“ važiuoklė patikima, o aptarnavimas – nebrangus. Užpakalinė pakaba dėmesio beveik nereikalauja, o priekinė tarnauja ilgai. Aišku, vairo antgaliai, traukės, stabilizatoriai, guoliai ar rutulinės atramos keičiamos nuvažiavus 80 000–120 000 km, tačiau tai nėra per daug brangu. Baigiant Šiandien „Audi A3“ – viena prestižiškiausių golfo klasės mašinų, todėl antrinėje rinkoje kainuoja nepigiai. Jų savininkai teigia, kad automobilis to vertas. Nuo pigesnių tos pačios klasės mašinų „Audi A3“ skiriasi kokybiškesne sąranka, galingu varikliu ir (kai kurios modifikacijos) keturiais varančiais ratais. Dėvėtų „Audi A3“ aptarnavimo kainos panašios kaip geriau žinomo „VW Golf IV“. „Audi A3 2.0 TFSI quattro“ techninės charakteristikos KĖBULAS Kėbulo tipas Chečbekas Durų skaičius 5 Vietų skaičius 5 Ilgis 4286 mm Plotis 1765 mm Aukštis 1423 mm Ratų bazė 2578 Maksimalus bagažinės tūris 1120 l Minimalus bagažinės tūris 370 l VARIKLIS Variklio tūris 1984 cm3 Kuro paskirstymo mechanizmas dohc Maitinimo sistema Tiesioginis įpurškimas Turbina Turbininis įpūtimas Galia 200/5100 AG Sukimo momentas 280/1800 Nm Kuras А–98 TRANSMISIJA Varantys ratai Visi keturi Pavarų skaičius, MPD 6 PAKABA Priekinė pakaba Amortizatoriniai statramsčiai Užpakalinė pakaba Skersinis stabilizatorius VAIRO SISTEMA Vairo stiprintuvas Yra Vairo sistemos tipas Krumpliastiebinė pavara – smagratis Apsisukimo spindulys 9, 9 m STABDŽIŲ SISTEMA Priekiniai stabdžiai Diskiniai vėdinami Užpakaliniai stabdžiai Diskiniai ABS Yra Brake Assist Yra EKSPLOATACINIAI RODIKLIAI Kuro bako talpa 60 l 100 km/val. pasiekia 7, 1 s. Maksimalus greitis 234 km/val. Kuro sąnaudos užmiestyje 6, 9 l/100 km Kuro sąnaudos mieste 12, 4 l/100 km Mišrus ciklas 8, 9 l/100 km Automobilio masė 1470 kg Leidžiama automobilio masė 2030 kg Padangų dydis 225/45

Idomus straipsniukas megstantiems "laikini turizma"ir kempingus LT "Lietuvos kempingų žemėlapis: norinčius sutaupyti gąsdina baudomis" Rūta Levickaitė, www.GRYNAS.lt 2015 m. gegužės 2 d. 15:00 Deje, siame straipsniukyje nepsakyta ir kitu dalyku, kad privatus verslininkai su besmegeniais korumpuotais valdininkais siekia isvaryti autoturistus isviso is kempingu, kad nukreiptipoilsiautojus i savo kaimo turizmo baidukles ir termitynus, bei bus siekiam privatizuoti beveik visus parku mkempingus ir apmokestinti.Gal ir gerai butu del tvarkos?Ka manot?Bet tokie dradimai ir kaip siame tekste zemiau minimi yra absurdas, nes vz nei aš nei mano draugai niekadsa nešiukšlina ir nešiukšlino gamtoje nei keliaudami.Aišku yra tokių avimų, kurie šika savo Tėvyneje kaip tvarkte kur papuola.Va tokius tegu baudžia nes jau apsivemti gakima.Tik rie ko čia mes?Pvz Aukštaitijos ir konkrečiai Labanoro parke ketina išvis padaryti kad liks vieas labai brangus privatus kempingas ir tik MOTELIAI BOTELIAI KAIMO TURIZMO BAIDYKLES Mūsų šalyje legaliai veikia 25 kempingai ir juose turi tilpti visi poilsiautojai, o nusprendus stovyklauti kitur, gali tekti susimokėti nemažą baudą. Už ką vieni noriai susimoka, kiti linkę gauti dykai. Prie ežerų ar pajūrio zonoje, vos tik atšilus sukrunta įsikurti poilsiautojai, tačiau ne visi tai daro tam pritaikytose vietose. Kartais inspektorių užtikti poilsiautojai yra tik įspėjami, tačiau įžūliems piliečiams išrašomos ir baudos, siekiančios iki 56 eurus. Restoranas kempinguose užsieniečiams kelia šypsnį Lietuvos kempingų asociacijos prezidentas Vygantas Lazauskas GRYNAS.lt teigė, kad per visą Lietuvą yra apie 25 kempingai. Panašiai tiek turi ir kaimynai latviai bei estai. Tiesa, lyginant Lietuvos kempingus su Latvijos, pastebima, kad kaimynų kempingai yra šiek tiek mažesni. „Mūsų kempingai maždaug visi yra panašaus dydžio, visuose yra minimalios paslaugos, - tikino pašnekovas. - Negalima sakyti, kad tas kempingas, kuris teikia tik minimalias paslaugas, yra blogas, kadangi ne visiems reikia daugiau paslaugų. Tam, kuris atvažiuoja su kemperiu, nereikalingas stacionarus namelis. Lietuviškuose kempinguose labai dažnai būna restoranas, tai vakariečiams visiškai neįprasta ir laikoma aukšto lygio kempingu. Kempingai su restoranais yra ir Nidoje, ir Obuolių saloje, esančioje Molėtuose, ir Druskininkuose, Kurtuvėnuose." V. Lazauskas pastebi, kad Lietuva stokoja atostogavimo kempinguose tradicijų: „Mes neturėjome galimybės turėti kemperių, mobilių namelių, kurie pervežami. Užtai ir norima, kad kempingas turėtų stacionarius namelius. Matau tendenciją, kad dauguma kempingų juos ir statosi kiek galėdami. Todėl bendra kokybė gerėja“, - tikino pašnekovas. Valstybinis turizmo departamentas (VTD) konstatuoja, kad Lietuvoje vis dar nėra susiformavusi tradicija atostogauti kempinge - palapinėje, namelyje ar mobiliame namelyje. Lietuviai kempinguose apsistoja dažniausiai 1-2 dienoms arba savaitgaliui, nors užsienyje yra populiaru kempinge atostogauti ilgiau. „Tiek šiuo metu veikiantys kempingai, tiek statomi naujai dažniausiai yra projektuojami trumpalaikei nakvynei, apsistoti su auto namais ir palapinėmis. Manome, kad kempinguose reikėtų kelti teikiamų paslaugų kokybę ir įvairovę, jog jie turistus skatintų apsistoti ilgesniam laikui“, - rašoma departamento GRYNAS.lt atsiųstame atsakyme. Anot V. Lazausko, Lietuvoje daugiausiai turime kempingų, įvertintų trimis žvaigždutėmis – viena žvaigždute vertinamos tos poilsiavietės, kurios turi tik minimalią infrastruktūrą, o keturiomis – patys prabangiausi. Lietuviškuose kempinguose labai dažnai būna restoranas, tai vakariečiams visiškai neįprasta ir laikoma aukšto lygio kempingu. Tokių su restoranais kempingų turime ir Nidoje, ir Obuolių saloje Molėtuose, ir Druskininkuose. V. Lazauskas „Kempingo pavadinimas visiems asocijuojasi su tuo, kad čia galima apsistoti tik su auto namu, nežinau, kodėl taip yra. Dėl to naujai statomi, projektuojami kempingai orientuojasi būtent į tai, nors patys lietuvaičiai nelabai keliauja su auto namais, daugiausiai tai – užsieniečiai. Pasukome ta kryptimi, kad daugiau priimtume užsieniečių, nors vakarietiškuose kempinguose daugiausiai vietiniai lankosi“, - atkreipė dėmesį Lietuvos kempingų asociacijos prezidentas. VTD duomenimis, Lietuvos kempingus aplanko turistai iš Europos ir kitų pasaulio šalių, tiesa, europiečiai sudaro didžiąją užsienio turistų dalį. Daugiausiai užsienio turistų sulaukia pajūrio kurortų ir didžiųjų miestų kempingai, kadangi greta yra ką aplankyti ir pamatyti, be to, šalia driekiasi tranzitiniai keliai per Lietuvą. Lietuviškų kempingų infrastruktūra artima mažų užsienio kempingų (iki 100 aikštelių) infrastruktūrai ir gali konkuruoti su užsienietiškais. Su didelių kempingų (1000 aikštelių ir daugiau) infrastruktūra taip pat galime konkuruoti siūlydami greta teikiamas paslaugas: restoranai, kirpyklos, parduotuvės, vandens parkai, žirgynai, pliažai ir t.t.“, - rašoma turizmo departamento pateiktame atsakyme. Lietuvos kempingų asociacijos prezidento nuomone, tai, kad lietuvių nelabai traukia kempingai, lemia ir megapolių Lietuvoje nebuvimas: „Gal dėl to yra mažiau žmonių, kurie nori važiuoti į gamtą. Kiekvienas turi bobutę kaime ar sodą ir tokias ekonomines atostogas praleidžia ten pat sode. Tai irgi yra savotiška konkurencija kempingams“, - kalbėjo V. Lazauskas. „Laukinis“ turizmas klesti ir Europoje Anot Valstybinio turizmo departamento atstovų, tai, kad kempinguose nori apsistoti ne visi poilsiautojai ir ieškoma dykų alternatyvų, nėra tik lietuviškas bruožas. „Laukinis“ turizmas - aktuali problema visoje Europoje. „Pagrindinė priežastis - taupymas arba noras apsistoti „geresnėje“ vietoje, nors tai neretai pažeidžia gamtosauginius reikalavimus. Lietuvoje nėra bendros stovyklavimo-kempingavimo tvarkos, dėl to nėra aišku, pavyzdžiui, ar nakvynė stovėjimo aikštelėje ar šalikelėje leistina, kiek gali stovėti turistų auto namų ar palapinių privačioje valdoje, kur tai verslas, o kur – svečiai“, - sakė turizmo departamento atstovai. Su šia nuomone buvo linkęs sutikti ir Lietuvos kempingų asociacijos prezidentas. Jo teigimu, nelegalių kempingų problema yra išlikusi, tačiau sunku pasakyti, kiek procentaliai ji sudaro visos Lietuvos turizmo rinkos. „Nėra bendros tvarkos, kaip visa tai turėtų vykti – ar galima sustoti stovėjimo aikštelėje kemperiui, o ar nakvoti galima – nežinau. Yra ir Vilniuje aikštelių, kur atvažiavę turistai nakvoja. Arba, sakykime, kurortuose stebime tendenciją, kai privačiuose valdose pristatyta auto namų“, - sakė V. Lazauskas. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Aplinkos apsaugos skyriaus geografė Agnė Tamošiūnė, paklausta apie nelegalių kempingų problemą, teigė, kad saugomose teritorijose yra parko apsaugos reglamentai, kurie draudžia bet kur statyti kemperius ir palapines. Tačiau, deja, tokios tvarkos paiso ne visi. „Kemperius galima statyti tik kempinguose. Daugiausiai problemų yra pajūryje, Kuršių nerijos nacionaliniame parke, kur tikrai kartais aptinkama tokių atvejų, kai kemperiai stovi pajūryje, automobilių stovėjimo aikštelėse. Ten vykdoma prevencinė reindžerių veikla ir skiriamas įspėjimas arba surašomas administracinių teisės pažeidimų protokolas“, - sakė A. Tamošiūnė. Pagrindinė priežastis - taupymas arba noras apsistoti „geresnėje“ vietoje, nors tai neretai pažeidžia gamtosauginius reikalavimus. Lietuvoje nėra bendros stovyklavimo-kempingavimo tvarkos, dėl ko nėra aišku, pavyzdžiui, ar nakvynė stovėjimo aikštelėje ar šalikelėje leistina, kiek gali stovėti turistų auto namų ar palapinių privačioje valdoje, kur tai verslas, o kur – svečiai. Valstybinis turizmo departamentas Ji pateikė sąrašą dešimties kempingų, įsikūrusių saugomose teritorijose: 1. Kuršių nerijos NP (Nidos kempingas, Nidoje); 2. Nemuno deltos RP (Ventainė, Ventės kaimas); 3. Pajūrio RP (Žiogelis, Karklės kaimas); 4. Kurtuvėnų RP (Kurtuvėnai, Kurtuvėnuose); 5. Panemunių RP (Medaus slėnis, Šilinės kaimas); 6. Vištyčio RP (Pušelė, Žirgėnų kaimas); 7. Labanoro RP (Mindūnai, Kamužės kaimas); 8. Aukštaitijos NP (Palūšės, Palūšėje); 9. Tytuvėnų RP (Sedula, Skogolio km., Tytuvėnų sen., Kelmės raj.); 10. Trakų NP (Slėnio g. 1, Trakai). Jų tikslias vietas rasite ČIA. Mano, kad oficialių kempingų per mažai Savo ruožtu Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius GRYNAS.lt teigė manantis, kad nelegalių kempingautojų atsiranda ne tik iš „taupumo“, bet dar ir dėl to, kad kempingų turime nepakankamai. „Viena problema, kad oficialiai įrengtų kempingų yra per mažai. Čia mes kalbame apie kempingus, kurie turi statusą, tam tikrą žvaigždučių sistemą - kaip viešbučiai. Jeigu žiūrėtume į visą pajūrį, turime vieną Nidoje, vieną Giruliuose ir vienas asmuo privatų kempingą yra įsirengęs ir Pajūrio regioniniame parke. Vieną kempingą planuoja Palangos savivaldybė, vieną etapą jau yra pabaigusi, gal šiemet sezoną jau ir pradės. O visos kitos vietos, kurias turi privatūs žmonės, turi stovyklaviečių statusą, kuriose priima ir kemperius. Jos reklamuojasi kaip kempingai, bet oficialaus tokio statuso neturi“, - kalbėjo D. Nicius. Yra problemėlė su stovyklautojais, kurie atvažiuoja į paežerę su automobiliais, palapinėmis arba baidarėmis atplaukia. Jie įsikuria neleistinose vietose, ne stovyklavietėse. Dažniausiai skiriamos baudos. A. Juodelis Anot jo, problema, kuomet poilsiautojai įsikuria neleistinose vietose, praktiškai kartojasi kiekvienais metais. „Tai yra verslas – visuomet galioja paklausos ir pasiūlos modelis. Bent jau pas mus pajūrio parke teritorijų, kuriose gali būti vystoma rekreacinė veikla, yra pakankamai daug, tiktai dauguma jų yra privačios ir ne visiems žmonėms apsimoka tokią veiklą vystyti, nes sezonas yra trumpas – du mėnesiai“, - sakė pašnekovas. Anot jo, pasitaiko pavienių atvejų, kai tiek Nidoje, tiek kituose pajūrio ruožuose, kemperių savininkai naudojasi viešomis erdvėmis, skirtomis poilsiauti ribotą laiką ir ten, pavyzdžiui, nakvoja per naktį. „Karklėje prie savo lankytojų centro turime įrengtą automobilių aikštelę, kurioje šiais metais planuojame nurodyti, kad naktį automobiliai nebūtų statomi. Ne dėl to, kad pykstame, jog jie kažką blogo daro, bet buvo ne vienas atvejis, kai ten, kur apsistoja, palieka šiukšlių, netgi ir fekalų išleidžia iš kemperių, taigi lieka apšnerkštos teritorijos. Ir tai netgi daugiau būna ne lietuviai, o užsieniečiai, kurie bando išvengti susimokėjimo už paslaugas“, - aiškino D. Nicius. Jis pripažino, kad teisiškai parko direkcija gali paskirti baudas nedrausmingiems poilsiautojams, tačiau ilgalaikio apsistojimo atvejų vietose, kuriose draudžiama tai daryti, nėra daug. „Keliauja jaunimas ir yra vienos nakties principas – kai naktį išmiegi, iškeliauji. Jeigu kažkur paplūdimyje žmogus su miegmaišiu įsikuria (gal ir dėl romantikos), niekas nebaudžia. Kad būtų įsikuriama su palapinėmis ir masiškai poilsiaujama... Tai yra labiau pavieniai atvejai. Būna fiksuojama po keletą atvejų, surašomos baudos. Už saugomos teritorijos režimo pažeidimą, priklausomai nuo vietovės, kur tai daroma, skiriamos 145 Eur baudos“, - sakė D. Nicius. Inspektorius: įpročiai keičiasi Aukštaitijos nacionalinio parko Kraštotvarkos skyriaus vyr. inspektorius Andrius Juodelis GRYNAS.lt teigė, kad Labanoro regioniniame parke daugiau pažeidimų fiksuojama dėl kemperių, pastatytų tam nepritaikytose vietose, o Aukštaitijos nacionaliniame parke – dėl stovyklaujančių prie ežerų. „Yra problemėlė dėl stovyklautojų, kurie atvažiuoja į paežerę su automobiliais, palapinėmis arba baidarėmis atplaukia. Jie įsikuria neleistinose vietose - ne stovyklavietėse. Dažniausiai skiriamos baudos. Jeigu atvažiuoja ir pažeidimas nežymus – tik vienu ratu ant žolės užvažiavę, užtenka ir pokalbio. Bet jeigu įsikūrę nemažai mašinų, dega laužas, pilna palapinių – žmonės yra baudžiami“, - teigė A. Juodelis. Anot jo, pažeidimų skaičiui didelę įtaką turi sezoniškumas – natūralu, kad kai orai labai šilti, poilsiautojų daugiau, tarp jų daugiau pasitaiko ir pažeidėjų. Ne dėl to, kad pykstame, jog jie kažką blogo daro, bet buvo ne vienas atvejis, kai ten, kur apsistoja, palieka šiukšlių, netgi ir fekalų išleidžia iš kemperių, taigi lieka apšnerkštos teritorijos. Ir tai netgi daugiau būna ne lietuviai, o užsieniečiai, kurie bando išvengti susimokėjimo už paslaugas. D. Nicius „Kažkiek įtakos turėjo ir 2008 metų krizė. Įsibėgėjus krizei, žmonių paežerėse padaugėjo, matyt, buvo pasikeitę žmonių įpročiai – gal anksčiau važiuodavo į užsienį, ar pajūrį“, - svarstė A. Juodelis. Šiuo metu poilsiautojams, pažeidžiantiems saugomų teritorijų režimą, gresia bauda nuo 28 iki 56 eurų. Pirmą kartą prasižengusieji gali atsipirkti puse minimalios baudos – 14 eurų. „Įpročiai, aišku, keičiasi – jeigu stovyklaujama nelegaliose stovyklavietėse, paliekama žymiai mažiau šiukšlių. Keičiasi viskas į geresnę pusę“, - apibendrindamas lietuvių stovyklautojų įpročius sakė A. Juodelis.