Traukos problema (223 psl.) (11412)

Slangos vienas galas turi buti ant turbinos, kitas ant isiurbimo kolektoriaus ar panasiai.Foto, please, i google

?

vakumus ziurek arba diagnostika daryk

Idomus straipsniukas megstantiems "laikini turizma"ir kempingus LT "Lietuvos kempingų žemėlapis: norinčius sutaupyti gąsdina baudomis" Rūta Levickaitė, www.GRYNAS.lt 2015 m. gegužės 2 d. 15:00 Deje, siame straipsniukyje nepsakyta ir kitu dalyku, kad privatus verslininkai su besmegeniais korumpuotais valdininkais siekia isvaryti autoturistus isviso is kempingu, kad nukreiptipoilsiautojus i savo kaimo turizmo baidukles ir termitynus, bei bus siekiam privatizuoti beveik visus parku mkempingus ir apmokestinti.Gal ir gerai butu del tvarkos?Ka manot?Bet tokie dradimai ir kaip siame tekste zemiau minimi yra absurdas, nes vz nei aš nei mano draugai niekadsa nešiukšlina ir nešiukšlino gamtoje nei keliaudami.Aišku yra tokių avimų, kurie šika savo Tėvyneje kaip tvarkte kur papuola.Va tokius tegu baudžia nes jau apsivemti gakima.Tik rie ko čia mes?Pvz Aukštaitijos ir konkrečiai Labanoro parke ketina išvis padaryti kad liks vieas labai brangus privatus kempingas ir tik MOTELIAI BOTELIAI KAIMO TURIZMO BAIDYKLES Mūsų šalyje legaliai veikia 25 kempingai ir juose turi tilpti visi poilsiautojai, o nusprendus stovyklauti kitur, gali tekti susimokėti nemažą baudą. Už ką vieni noriai susimoka, kiti linkę gauti dykai. Prie ežerų ar pajūrio zonoje, vos tik atšilus sukrunta įsikurti poilsiautojai, tačiau ne visi tai daro tam pritaikytose vietose. Kartais inspektorių užtikti poilsiautojai yra tik įspėjami, tačiau įžūliems piliečiams išrašomos ir baudos, siekiančios iki 56 eurus. Restoranas kempinguose užsieniečiams kelia šypsnį Lietuvos kempingų asociacijos prezidentas Vygantas Lazauskas GRYNAS.lt teigė, kad per visą Lietuvą yra apie 25 kempingai. Panašiai tiek turi ir kaimynai latviai bei estai. Tiesa, lyginant Lietuvos kempingus su Latvijos, pastebima, kad kaimynų kempingai yra šiek tiek mažesni. „Mūsų kempingai maždaug visi yra panašaus dydžio, visuose yra minimalios paslaugos, - tikino pašnekovas. - Negalima sakyti, kad tas kempingas, kuris teikia tik minimalias paslaugas, yra blogas, kadangi ne visiems reikia daugiau paslaugų. Tam, kuris atvažiuoja su kemperiu, nereikalingas stacionarus namelis. Lietuviškuose kempinguose labai dažnai būna restoranas, tai vakariečiams visiškai neįprasta ir laikoma aukšto lygio kempingu. Kempingai su restoranais yra ir Nidoje, ir Obuolių saloje, esančioje Molėtuose, ir Druskininkuose, Kurtuvėnuose." V. Lazauskas pastebi, kad Lietuva stokoja atostogavimo kempinguose tradicijų: „Mes neturėjome galimybės turėti kemperių, mobilių namelių, kurie pervežami. Užtai ir norima, kad kempingas turėtų stacionarius namelius. Matau tendenciją, kad dauguma kempingų juos ir statosi kiek galėdami. Todėl bendra kokybė gerėja“, - tikino pašnekovas. Valstybinis turizmo departamentas (VTD) konstatuoja, kad Lietuvoje vis dar nėra susiformavusi tradicija atostogauti kempinge - palapinėje, namelyje ar mobiliame namelyje. Lietuviai kempinguose apsistoja dažniausiai 1-2 dienoms arba savaitgaliui, nors užsienyje yra populiaru kempinge atostogauti ilgiau. „Tiek šiuo metu veikiantys kempingai, tiek statomi naujai dažniausiai yra projektuojami trumpalaikei nakvynei, apsistoti su auto namais ir palapinėmis. Manome, kad kempinguose reikėtų kelti teikiamų paslaugų kokybę ir įvairovę, jog jie turistus skatintų apsistoti ilgesniam laikui“, - rašoma departamento GRYNAS.lt atsiųstame atsakyme. Anot V. Lazausko, Lietuvoje daugiausiai turime kempingų, įvertintų trimis žvaigždutėmis – viena žvaigždute vertinamos tos poilsiavietės, kurios turi tik minimalią infrastruktūrą, o keturiomis – patys prabangiausi. Lietuviškuose kempinguose labai dažnai būna restoranas, tai vakariečiams visiškai neįprasta ir laikoma aukšto lygio kempingu. Tokių su restoranais kempingų turime ir Nidoje, ir Obuolių saloje Molėtuose, ir Druskininkuose. V. Lazauskas „Kempingo pavadinimas visiems asocijuojasi su tuo, kad čia galima apsistoti tik su auto namu, nežinau, kodėl taip yra. Dėl to naujai statomi, projektuojami kempingai orientuojasi būtent į tai, nors patys lietuvaičiai nelabai keliauja su auto namais, daugiausiai tai – užsieniečiai. Pasukome ta kryptimi, kad daugiau priimtume užsieniečių, nors vakarietiškuose kempinguose daugiausiai vietiniai lankosi“, - atkreipė dėmesį Lietuvos kempingų asociacijos prezidentas. VTD duomenimis, Lietuvos kempingus aplanko turistai iš Europos ir kitų pasaulio šalių, tiesa, europiečiai sudaro didžiąją užsienio turistų dalį. Daugiausiai užsienio turistų sulaukia pajūrio kurortų ir didžiųjų miestų kempingai, kadangi greta yra ką aplankyti ir pamatyti, be to, šalia driekiasi tranzitiniai keliai per Lietuvą. Lietuviškų kempingų infrastruktūra artima mažų užsienio kempingų (iki 100 aikštelių) infrastruktūrai ir gali konkuruoti su užsienietiškais. Su didelių kempingų (1000 aikštelių ir daugiau) infrastruktūra taip pat galime konkuruoti siūlydami greta teikiamas paslaugas: restoranai, kirpyklos, parduotuvės, vandens parkai, žirgynai, pliažai ir t.t.“, - rašoma turizmo departamento pateiktame atsakyme. Lietuvos kempingų asociacijos prezidento nuomone, tai, kad lietuvių nelabai traukia kempingai, lemia ir megapolių Lietuvoje nebuvimas: „Gal dėl to yra mažiau žmonių, kurie nori važiuoti į gamtą. Kiekvienas turi bobutę kaime ar sodą ir tokias ekonomines atostogas praleidžia ten pat sode. Tai irgi yra savotiška konkurencija kempingams“, - kalbėjo V. Lazauskas. „Laukinis“ turizmas klesti ir Europoje Anot Valstybinio turizmo departamento atstovų, tai, kad kempinguose nori apsistoti ne visi poilsiautojai ir ieškoma dykų alternatyvų, nėra tik lietuviškas bruožas. „Laukinis“ turizmas - aktuali problema visoje Europoje. „Pagrindinė priežastis - taupymas arba noras apsistoti „geresnėje“ vietoje, nors tai neretai pažeidžia gamtosauginius reikalavimus. Lietuvoje nėra bendros stovyklavimo-kempingavimo tvarkos, dėl to nėra aišku, pavyzdžiui, ar nakvynė stovėjimo aikštelėje ar šalikelėje leistina, kiek gali stovėti turistų auto namų ar palapinių privačioje valdoje, kur tai verslas, o kur – svečiai“, - sakė turizmo departamento atstovai. Su šia nuomone buvo linkęs sutikti ir Lietuvos kempingų asociacijos prezidentas. Jo teigimu, nelegalių kempingų problema yra išlikusi, tačiau sunku pasakyti, kiek procentaliai ji sudaro visos Lietuvos turizmo rinkos. „Nėra bendros tvarkos, kaip visa tai turėtų vykti – ar galima sustoti stovėjimo aikštelėje kemperiui, o ar nakvoti galima – nežinau. Yra ir Vilniuje aikštelių, kur atvažiavę turistai nakvoja. Arba, sakykime, kurortuose stebime tendenciją, kai privačiuose valdose pristatyta auto namų“, - sakė V. Lazauskas. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Aplinkos apsaugos skyriaus geografė Agnė Tamošiūnė, paklausta apie nelegalių kempingų problemą, teigė, kad saugomose teritorijose yra parko apsaugos reglamentai, kurie draudžia bet kur statyti kemperius ir palapines. Tačiau, deja, tokios tvarkos paiso ne visi. „Kemperius galima statyti tik kempinguose. Daugiausiai problemų yra pajūryje, Kuršių nerijos nacionaliniame parke, kur tikrai kartais aptinkama tokių atvejų, kai kemperiai stovi pajūryje, automobilių stovėjimo aikštelėse. Ten vykdoma prevencinė reindžerių veikla ir skiriamas įspėjimas arba surašomas administracinių teisės pažeidimų protokolas“, - sakė A. Tamošiūnė. Pagrindinė priežastis - taupymas arba noras apsistoti „geresnėje“ vietoje, nors tai neretai pažeidžia gamtosauginius reikalavimus. Lietuvoje nėra bendros stovyklavimo-kempingavimo tvarkos, dėl ko nėra aišku, pavyzdžiui, ar nakvynė stovėjimo aikštelėje ar šalikelėje leistina, kiek gali stovėti turistų auto namų ar palapinių privačioje valdoje, kur tai verslas, o kur – svečiai. Valstybinis turizmo departamentas Ji pateikė sąrašą dešimties kempingų, įsikūrusių saugomose teritorijose: 1. Kuršių nerijos NP (Nidos kempingas, Nidoje); 2. Nemuno deltos RP (Ventainė, Ventės kaimas); 3. Pajūrio RP (Žiogelis, Karklės kaimas); 4. Kurtuvėnų RP (Kurtuvėnai, Kurtuvėnuose); 5. Panemunių RP (Medaus slėnis, Šilinės kaimas); 6. Vištyčio RP (Pušelė, Žirgėnų kaimas); 7. Labanoro RP (Mindūnai, Kamužės kaimas); 8. Aukštaitijos NP (Palūšės, Palūšėje); 9. Tytuvėnų RP (Sedula, Skogolio km., Tytuvėnų sen., Kelmės raj.); 10. Trakų NP (Slėnio g. 1, Trakai). Jų tikslias vietas rasite ČIA. Mano, kad oficialių kempingų per mažai Savo ruožtu Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius GRYNAS.lt teigė manantis, kad nelegalių kempingautojų atsiranda ne tik iš „taupumo“, bet dar ir dėl to, kad kempingų turime nepakankamai. „Viena problema, kad oficialiai įrengtų kempingų yra per mažai. Čia mes kalbame apie kempingus, kurie turi statusą, tam tikrą žvaigždučių sistemą - kaip viešbučiai. Jeigu žiūrėtume į visą pajūrį, turime vieną Nidoje, vieną Giruliuose ir vienas asmuo privatų kempingą yra įsirengęs ir Pajūrio regioniniame parke. Vieną kempingą planuoja Palangos savivaldybė, vieną etapą jau yra pabaigusi, gal šiemet sezoną jau ir pradės. O visos kitos vietos, kurias turi privatūs žmonės, turi stovyklaviečių statusą, kuriose priima ir kemperius. Jos reklamuojasi kaip kempingai, bet oficialaus tokio statuso neturi“, - kalbėjo D. Nicius. Yra problemėlė su stovyklautojais, kurie atvažiuoja į paežerę su automobiliais, palapinėmis arba baidarėmis atplaukia. Jie įsikuria neleistinose vietose, ne stovyklavietėse. Dažniausiai skiriamos baudos. A. Juodelis Anot jo, problema, kuomet poilsiautojai įsikuria neleistinose vietose, praktiškai kartojasi kiekvienais metais. „Tai yra verslas – visuomet galioja paklausos ir pasiūlos modelis. Bent jau pas mus pajūrio parke teritorijų, kuriose gali būti vystoma rekreacinė veikla, yra pakankamai daug, tiktai dauguma jų yra privačios ir ne visiems žmonėms apsimoka tokią veiklą vystyti, nes sezonas yra trumpas – du mėnesiai“, - sakė pašnekovas. Anot jo, pasitaiko pavienių atvejų, kai tiek Nidoje, tiek kituose pajūrio ruožuose, kemperių savininkai naudojasi viešomis erdvėmis, skirtomis poilsiauti ribotą laiką ir ten, pavyzdžiui, nakvoja per naktį. „Karklėje prie savo lankytojų centro turime įrengtą automobilių aikštelę, kurioje šiais metais planuojame nurodyti, kad naktį automobiliai nebūtų statomi. Ne dėl to, kad pykstame, jog jie kažką blogo daro, bet buvo ne vienas atvejis, kai ten, kur apsistoja, palieka šiukšlių, netgi ir fekalų išleidžia iš kemperių, taigi lieka apšnerkštos teritorijos. Ir tai netgi daugiau būna ne lietuviai, o užsieniečiai, kurie bando išvengti susimokėjimo už paslaugas“, - aiškino D. Nicius. Jis pripažino, kad teisiškai parko direkcija gali paskirti baudas nedrausmingiems poilsiautojams, tačiau ilgalaikio apsistojimo atvejų vietose, kuriose draudžiama tai daryti, nėra daug. „Keliauja jaunimas ir yra vienos nakties principas – kai naktį išmiegi, iškeliauji. Jeigu kažkur paplūdimyje žmogus su miegmaišiu įsikuria (gal ir dėl romantikos), niekas nebaudžia. Kad būtų įsikuriama su palapinėmis ir masiškai poilsiaujama... Tai yra labiau pavieniai atvejai. Būna fiksuojama po keletą atvejų, surašomos baudos. Už saugomos teritorijos režimo pažeidimą, priklausomai nuo vietovės, kur tai daroma, skiriamos 145 Eur baudos“, - sakė D. Nicius. Inspektorius: įpročiai keičiasi Aukštaitijos nacionalinio parko Kraštotvarkos skyriaus vyr. inspektorius Andrius Juodelis GRYNAS.lt teigė, kad Labanoro regioniniame parke daugiau pažeidimų fiksuojama dėl kemperių, pastatytų tam nepritaikytose vietose, o Aukštaitijos nacionaliniame parke – dėl stovyklaujančių prie ežerų. „Yra problemėlė dėl stovyklautojų, kurie atvažiuoja į paežerę su automobiliais, palapinėmis arba baidarėmis atplaukia. Jie įsikuria neleistinose vietose - ne stovyklavietėse. Dažniausiai skiriamos baudos. Jeigu atvažiuoja ir pažeidimas nežymus – tik vienu ratu ant žolės užvažiavę, užtenka ir pokalbio. Bet jeigu įsikūrę nemažai mašinų, dega laužas, pilna palapinių – žmonės yra baudžiami“, - teigė A. Juodelis. Anot jo, pažeidimų skaičiui didelę įtaką turi sezoniškumas – natūralu, kad kai orai labai šilti, poilsiautojų daugiau, tarp jų daugiau pasitaiko ir pažeidėjų. Ne dėl to, kad pykstame, jog jie kažką blogo daro, bet buvo ne vienas atvejis, kai ten, kur apsistoja, palieka šiukšlių, netgi ir fekalų išleidžia iš kemperių, taigi lieka apšnerkštos teritorijos. Ir tai netgi daugiau būna ne lietuviai, o užsieniečiai, kurie bando išvengti susimokėjimo už paslaugas. D. Nicius „Kažkiek įtakos turėjo ir 2008 metų krizė. Įsibėgėjus krizei, žmonių paežerėse padaugėjo, matyt, buvo pasikeitę žmonių įpročiai – gal anksčiau važiuodavo į užsienį, ar pajūrį“, - svarstė A. Juodelis. Šiuo metu poilsiautojams, pažeidžiantiems saugomų teritorijų režimą, gresia bauda nuo 28 iki 56 eurų. Pirmą kartą prasižengusieji gali atsipirkti puse minimalios baudos – 14 eurų. „Įpročiai, aišku, keičiasi – jeigu stovyklaujama nelegaliose stovyklavietėse, paliekama žymiai mažiau šiukšlių. Keičiasi viskas į geresnę pusę“, - apibendrindamas lietuvių stovyklautojų įpročius sakė A. Juodelis.

nuvaziuoji pas dujininkus pajungs ant kompo ir pasakys sumokesi 10e mes ne ekstrasensai nepasakysim dauk kas gali but pasibaige dujos uzsikises duju filtras stringa purkstukas-i (turetu but kalimas ) duju reduktoriu reikia perinkt ir tt

1996 viskas gerai buvo kol si ryta reikejo i darba vaziuoti tai uzsikure ir iskart uzgeso, nzn kas yra viska ka zinau patikriau pries tai toks pats bajeris buvo uzteko zvakes pakeist, bet nepraejo menesis ir vel

ir beto tik bendzinas ir jokiu signalizaiuju nera,

Pradzioj pasiklausk del ko dumijo ir kodel dabar netraukia. Galbut blogai surinko, arba kazko nepajunge. Reikia konkrecius faktus zinoti ka kodel netraukia ir tada jau galesi teikti skunda. Papasakosiu kaip man pries 3 men panasiai buvo. Keite dyzeliui siurbli ir pasiemes masina nuvaziavau tik apie 1 km ir vienas cilindras nustojo dirbti, dar pavaziavus masina uzgeso. Atsidarius kapota pamaciau kad iki galo neprisuko vieno kuro vamzdelio ir jis atsisuko ir visas kuras ant variklio apibego, taip istustino visa kuro filtra ir variklis uzgeso. Susukus viska atgal masina dirbo bet uzsidege chekas ir dingo trauka. Grizau pas juos sakau blogai susukot vamzdelius del to kuras ant viso variklio isbego ir uzgesau, o po to ir chekas uzsidege. As jiem sakau turbina neisijungia ir meta turbinos valdymo elekktromagnetinio solenoido klaida. Jis nesudirba ir turbina neveikia. Tie sako mes ne prie ko cia sutapimas kad sugedo. Pasijunge kompa, pamate patys klaida kuria as ir pats jau zinojau. Sakau jei jis blogas sukeiskime vietomis su EGR solenoidu. Sukeite sako ir jis blogas. Ir taip jie nuo saves visa atsakomybe stume. Pamates kad nieko neiseis su jais gincytis, pats manuale el.schema susiradau ir pradejau ziureti laidus. O problema buvo ta, kad jie kai dejo siurbli (tai buvo 2, 2 Opel variklis, pas ji kompiuteris ant siurblio virsaus), jungdami fiske prie kompiuterio uzlenke viena kontakta, kuriuo eina signalas butent i turbinos valdymo elektromagnetini solenoida, del to kontaktas tik truputi lietesi su fiskes kontaktu. Kai man bevaziuojant atsisuko tas vamzdelis visas kuras kaip tik ant siurblio ir kompiuterio apibego. Fiske visa dyz. kure paskendo ir gavosi taip kad fiskeje tarp tu kontaktu pateko dyz kuras , kuris yra dialektrikas. Automatiskai signalas is siurblio neateidavo iki turbinos. Kontaktus atlenkus ir isvalius fiske, masinoj is karo visos klaidos dingo i ratsigavo kaip nauja. Tai va, siulau ir tau pradzioj issiaiskink aks pas tave yr anegerai ir tada jau turesi argumentu skundui. Is patirties zinau kad su servsiais sunku pakovot.

pasitikrink gal cipas pabega

Ar nebus kaip mano bendradarbiui buvo su pugu 806.Viena ryta tiesiog neuzsivede.Po keliu dienu paieskos elektrikas surado....nukirmijusi laida prie kazkokio bloko.Tiesiog pakeite laido gala ir masina po siai dienai vazineja.As turiu savo audi a3 elektros schemas, manai, kad pas golpa tas pats.Ten daug visko prikrauta, bet konkreciai, tai tik nusimanantis gali paziurejes pasakyt.Jei nepamirsiu, gal paziuresiu ir gal suprasiu kas ten is kur auga

Panašu, kad benzino nepaduoda, bet ir pats teisingai mąstai, žiūrėk siurblį, po to karbiuratorių

jei uzsikuria ir uzgesta greit tj greiciausia imobilaizeris bus. skydelije turi degt lempute su nupiestu raktu ir masinyte. kai pasuki ant degimo pradzioj turi degt ta lempute ir uzgest paskui, jei neuzgesta arba isvis nedega tai greiciausia ir bus sis gedimas. apgavikas gal 70lt kainuoja.

Yra taip turiu golf 3 1.9 tdi 66 kw nors cia nesvarbu turbut , pirkau masina maciau buvo apsibarsciaves vairo stiprintuvo bakelis nieko nezejau nesvarbu pavazinejau jau nuo rugsejo ir vakar kazko pradejo putoti begti per dangtely ir sukant vaira uzsti vairo stiprintuvo siurbliukas stiprintuvo skyscio lygy paziurejau siandien ryte jo yra maziau negu max bet ribose . Kas galetu buti? siurblys ar kas? angsciau neputojo tokiu dalyku nebuvo . ar tiesiog skysty pakeist? Kaip ji visa visa isvaryti is sistemos?

pradzioj pabandyk pakeist visa skysti is sistemos vairo stiprintuvo nes gal dapylei kokio ar kas be taves dapilinejo ir nepataike i toki koks buvo.jei nepades turiu ir vairo stiprintuvo siurbliuka ir pacia kolonke golfllldalys.autogidas.lt

?

pasirodo matyt viskas turi buti savo vietose, idejau nauja varikliuka, nors jis irgi nuo akumo jokiu gyvybes pozymiu nerode, ir veikia valytuvai, tik reikia kad ir kapotas, butu uzdarytas, yra kazkos daviklis, kad su atidarytu kapotu ijungus valytuvus konors nesulauzytum. Acui uz pagalba. Bet yra dar viena problemele (matyt irgi bus tokia pat durnai paprasta, bet kolkas nesusigaudau) kaip sugedo valytuvai, as juos dar biski pajunginejau, papurskinejau langu skysti ir uzsidege pradejo lydytis langu purkstukas, jis pas sita modeli yra sildomas ir visa laika kaista, kur atsijungia velnias zino, langu ir galinio stiklo apsildymai isjungti. kolkas saugikli isemiau, bet saugiklis tas pats ir sedyniu sildymui.

gal siurblys?

gal kam buvo nutike tokia nelaime, ijungiau golfui 5 1, 0 tdi priekinio stklo praplovima, tuo paciu suveikia ir valytuvai, jie davaziavo iki puses savo kelio ir numire galutinai, dar pabandziau kelis kartus juos pajungineti, bet ties viduriu stiklo is lauko puses mazdaug tarp abieju valytuvu pradejo rukti sviesus dumas, na greitai atjungiau akumoliatoriu, aciu dievui rimtesnio gaisro nekilo. isemiau valytuvu varikliuka su kronsteinu, kronsteinas prikirmijes taip, kad vos galima su ranka iremus i zeme per jega prajudinti, patikrinau atskirai varikliuka nuo akumoliatoriaus, neveikia, na galvoju aisku, pramiklinsiu kronsteina, pakeisiu varikliuka ir viskas bus gerai, bet ne velnio, pabandziau masina kolkas kad neprilytu i variklio skyriu, nes nuimtos tos plasmasines apsaugos kur virs valytuvu varikliuko, ivaryti i garaza, net nekuriau, tik degima ijungiau ir uz keliu sekundziu vel pradejo rukti dumai is lauko puses, salone nei dumelio, nespejau pamatyti is kur ruksta, nes lauke didelis vejas greitai viska ispute. gal kas zinot kame reikalas, ar laidai, ar koks blokas, ar kokia rele, apziurejus ir apuoscius kolkas nieko itartino nepastebejau.klaidu skydelyje irgi jokiu nemeta, saugikliai sveiki neperdege.

kelintu metu auto?gal immobilaizeris rakto neatpazysta?kai uzgesta nemirgsi jokia lempute?

soul matestyle.co cia yra kazko, bet reikia nemokamai regintis ir kurt account.Ne specui tai kazin kas aisku bus

kas cia per sistema pas golfa 5, 1, 9 tdi ? nuo akumoliatoriaus patikrinti priekiniu valytuvu varikliuka neiseina, kaip ir mires, bet kitas irgi taip pat, nuo jungties irgi jokios sroves neateina, nors saugikliai visi tvarkingi, ieskojau reles, bet visur servisu parduotuvese sako, kad sitam modeliui jokia rele neina, srove i varikliuka pasiduoda per kazkokius stebuklingus impulsus, ir jei valytuvai su visa konstrukcija buvo nuimta ir pastatyta ne tokioje pacioje padetyje kaip buvo ( o turetu buti pradineje padetyje) tai impulsai neateis i varikliuka ir valytuvai neprades veikti. Kas cia per monai? gal gas buvo susidures? p.s patarimu kreiptis pas elektrika nepageidaujama, juk cia forumas ne tam, kad patarineti varyti i servsa.

2.5 tdi

Asile, juk benzas sausas ir jis galutinai sugadins purkstukus jaigu nedaugiau, max 5l ant pilno bako galima pilt bet ir tai nekažka padės, problemos reikia ieškoti kitaip negu taves klausyti ir gadinti savo masina. Kada tave lope užblokuos?

sakiau anoj temoj degimo kampa ziurek

Na va, dar vienas klounas. Jei nieko neismanai apie masinas, tai geriau nerasinek nesamoniu, pienburni. Servise tokias proceduras atliekam pastoviai, todel ir patariu, bet ne, autogido "egzpiertai" geriau zino ka reikia daryt. Apgailetini lohai, slepkit is cia savo tuscias ryzas galvas.

Is kur tokiu lopu atsiranda? Ot butu smagu jai zmogus ju paklauses taip padarytu ir po is tu lopu prisiteistu saibu naujai mašinai.

nebuciau toks tikras del tu gamykliniu purskikliu ir tepalu, nes galima su jais gumas isvis sugadint.Parasciausias budas aliem brukstelejei pirsta pamirkes ir servetele nuvaleiNiekada nepamiskite, kad dyz. kuras, tepalai gaunami is naftos-ardo guma!Kazkur esu skaites kaip bicas per kelias ziemas suvare gumas purskdamas silikonini preparata...

Koks variklis?

megane03 tu pyksti nes i tavo servisa niekas nevaziuos?Kodel tu nori zmogui pakenkti? Kazkoks issigimelis tu....

Dar pastebejau kad pavaziavus kokiu 15 -20 min kai jau gerai variklis isyla palieki kokiu 10 min ir poto vel vaziuoji tada kaip ir viskas susitvarko

Tur but, kazkas sugedo.

greiciausiai siurblis neuzlaiko kuro ir gaunas oro tarpas todel ilgai reikia sukti ant starterio . jei cia ta beda tai pries siurbli ant padavimo kuro slangutes pastatik atbulini voztuva ir nebus bedu

dekui kolektyvas, tikrai ismeginsiu, galvojau ir apie ta purskikli gumom, bet sudvejojiau, ok dekui

matyt jau galva tau tas benzas sugaravo juodai nuo tu "PROCEDURU"

Sveiki norejau paklausti kas gali buti jei audi 100 c4 2.5 tdi 85 kw 1992 metu kai vaziuoji ir ijungi i aukstesnia pavara pradeda nejimti gazo o kai numigi sankaba ir apsukos nukrenta iki 1000 ir tada atleidi vela pradeda imti gaza tai noreciau paklausti jusu ka man reiketu keisti kas gali buti netvarkoj. Isanksto ACIU!!!

pradzioj kuro filtra pasiziurek

Sweiki, ar visiem kas turi espace 3 ziema neimanoma ilipt i masina tik per vargus? kai uzsidaro duris, tai virsui tarpukai, ir as manau per ten prisala... ar cia tik pas mane taip, ar pas visus? bagazine taip pat. dekui uz atsakymus, ar patarimus, ko imtis

pas mane c4 a6 103kw buvo panasi beda. Ant puse bako dyzelio pyliau 10l benzo ir 1l vaitspirito. Isvazinejau per diena uzkaitinau varikly, dbar viskas tvarkoje

pasak sito individo audiford , jai kas nutinka dyzeliui reik pilt benzo ir viskas susitvarko.

Kuro filtra senei buvau pakeites as pats maniau kad filtras kaltas bet pasirodo ne.

gali purkstukai buti uzsikise jei jie uzsikise tai ant masu apsuku nelabai auto eina o del siurblio tai atgalinis vostuvas nepades jei pro siurbli leidzia tai kuro slangute kur yara permatoma turetu atsirast oro tarpas ir ilgai nezaisk nes sugadinsi elektronine dali varyk pas dyzelista rimta koki kad siubli paziuretu neduo kokem samadielkinam tvarkyt

nepagailek 12lt i gumas susipursk i neuzsals.. o seip nenorek ne nauja masina gumos senos patenka vandens i prisala..

nepylk tik benzo siurblio salnykai pasileis.problema elektroninej siurblio daly pagal metus kogero dar reostatine el dalis pas tave stovi tai kogero jau isidevejus arba pilna visokio meslo isiardyk isivalyk o jei isidevejus tai bandyk remontuot.

dar viens purkstuku valytojas. uzsidejas ale reklama 12 metu dirba servize. gal ten grindis sluoji

aisku kuro filtras uzsinese tai rytoj pakeisiu nauju bet jei pakeitus nesusitvarkis tai kas gali dar buti?

Sveiki visi ieskau pagalbos gal esate kas susidure? Uzkurus ryte salta variklis dirba apie 1200-1300 apsukomis truputi padirbus apsukos nusileidzia iki 600 -800 apsuku na taip ir turetu but... bet tik palieti gaza ar pradedi vaziuot apsukos vel iki 1300... net ir susilus varikliui iki 90 jos lieka tokios pat na keistai jei laikant stabdi ir aleidinejant sankaba numusi apsukas iki 1000 tada apsukos normalizuojasi ir dirba vel apie 700-800 bet tik pajudi ir vel aukstos... Na nebezinau ka daryt Help please!! buvau diagnostikoj klaidh sensoriai nemeta, pakeiciau visus vakumo vamzdukus, buvau nuemes droseline sklende isploviau, pakeiciau naujas lemdas... visvien tas pats Aciu uz bent kokia pagalba!!!

Neimk i galva, svarbiausia isssiaskink ar nevaro vandens i salona ir ar mechanine sritis padaryta teisingai, nes gali nulekt visa kolonele ir pradet upeliais plusti vanduo vaziuojant arba net stovint. Neklausyk mazvaikiu sapalioniu, nes cia visokie pabaliai priskaldys to, ko niekad gyvenime patys nemate tik girdeje forumuose. Betkoki laideli prailginti yra mazmozis, 5 minuciu darbas nes visu kabeliu nauju niekas nesivargina ieskoti, bet dazniausiai jei ir buna blogai kasnoirs su elektra, tai netrukdo is esmes, o matosi iskart kad kas neveikia. O kitka(irengimus, kebula) darant reikia kruvos brangiu daliu.Ju net gaut kartais neimanoma-deficitas. Elektra tai mazmozis ir visi el.menkniekiai nesunkiai greit sutaisomi. Kai Verciasi kabeliai ir neuztenka ilgio.Viskas.Bet to ilgio neuztenka tik kai kuriems modeliams, pvz Land Cruiser 120 teko perdaryti viena kabelio kad kad veiktu galinis peciukas i salono gala, defenderiui nesieke veidrodeliu reguliavimo laidai kitoms kurias ciupinejau irgi nieko baisaus, zodziu tai tera smulkmenos, palygimus su bjauriais mechaniniais defektais Didziausia problema kai lieka neuzsandarintos kiaurymes ir nekokybiskai perdarytos padarytos oro paemimo angos, pasitaiko kad net sugadinta buna sitema lataku ir oro paemimo, betkaip sudurstyti oro paemimo ir apiputimo vamzdziai Beto perstatant vairo koonele kitoj pusej ten kur anksciau buvo vairas pardavimui dazniausiai tiesiog pripurskia makroflekso ar uzklijuoja kokia skuduru ir t.t. Paaiskinu kodel. Todel, kad viska labai brangiu susipirkti, nes priekyje niekas netinka keliant vaira.Ypac toyotoms, todel ablavuchai pridirba prikombinuoja sudursto pripjausto zodziu subjauroja masina. Bet tavo atveju , tikekimes, ir beveik aisku, kad viskas gerai, nors buna, pasitaiko kad po keletos savaiciu ar menesiu pramusa tai pradetu drekt kilimeliai, suslaptu kompai, na bet lengvom paprastom masiniom tik kojas susilapint gali. Tik vienas dalykas, kad rasojo langai, pasitirkink ar viskas gerai su oro paemimu ir isstumimu lauk, turi but apyvarta, oro srautu apykaita salone.Drgme-negeras dalykas. As buvau panasiai kaip Tavo atveju is tokios seimos Land Cruiseri 2006m buvusi angla paemes sutvarkyt, jiems irgi isude nepasake. Tai teko asmeniskai krapstytis 3 menesius savaitgaliais, pirkkti kruva daliu kuriu truko, pervirinti keliose vietose nes buvo nesutvarkyta iki galo, Taigi is tu zmoniu, kurie manes paprase padet sutvarkyt ta masina ir nupirkau, nes jiems moraliskai nebeisejo ja vazineti, kai sugaiso tiek laiko ir jautgesi apmulkinti, negalejo eksploatuoti

na man buvo oficiali bauda 150 didziausia ir tai nesamoninga, vaziuodamas is vilniaus i klaipeda, laikiau viena greiti, o kaune pries viaduka yra posukis i desine ir ten zenklas 80 jau paciame posukise stovejo, tai visi kaip vaziavo ir vaziuoja, o po viaduku mentai, tai visus is eiles stabde nu ir mane tuo paciu, tipo sveiki jus palaimintas loterijoje, nu seskis forminsim, tai isedau ir norejau tartis tipo zmoniskai, tajgi visi lekia, ir ta zenkla galvojau tik kai i posuki ivaziuoji mazint greiti, o jie savo laikosi tipo taisikles, sakau davai zmoniskai duosiu, tai pradejo kalnus raut, va tau gresia daug, na maziausiai iki 200 nusileido, bet tiek neturejau, sakau turiu 175, galiu duot bet dar benzuj iki namu reikia, na sako maziau 200 niekaip, na sakau rasik oficialia tada, ten jau kaip paskirs, iforminom, islipau ir namo, grizau, islipu is masinos, nervai, o dokumentu su pinigine tai nera, pas juos masinoj palikau, blemba tik kvitas, na susinervinau, sedau i masina ir visu greiciu kiek tik ejo neziurint i jokius zenklus ir sviesoforus nuvaziavau i keliu policija tipo taip ir taip jusu kolegos kaune dave bauda o mano dokumentai ten, paskambinkit suzinot kaip gaut, o jie sako tavo problema ir uzdaro langa, sestadienis buvo, tai valanda su jais pikausi, galu gale per 118 suzinojau kauno keliusniku numeri ir suzinojau kaip ka, tai sake tie gaidziai jau pamaina atidirbo , namo isejo o dokumentus atsius i klaipeda tam kas ves mano bila, na atejo ta diena, normalus mentas buvo, dave minimalia 150 bauda ir 4 balai, tai isejo pigiau kisio.na cia pries 6 metus buvo.o taip buvo i rankas tai po 30, 50 litu mazdaug kelis kartus, o prie juros, an sausos zoles an 10 min masina palikau, atejau jau ratai uzblokuoti, tai vietiniai mentam skambineja, tie salia buna, ir 100 i banka.va taip, tai krato mane kai mentus matau, alergija an ju.bent an tokiu pataikau, o buva kad nuo centro iki namu paskui mane visais keliais seke neatstodami, paskuj tik kai islipau pribego, bet tvarkoj, tipo tokia masina pavogta buvo, apsiriko.

Na, nebuvau susidūręs su variklio defektais, nieko neišmaniau. Pirmas automobilis, kuris pavedė. Kiti gal ten taip ar anaip nepasiteisindavo, bet vis tiek kūrėsi ir važiavo, ar atšilus orams, ar kažką pakrapščius, o čia kai lenkėsi, tai ir su visu piniginės plonėjimo malonumu. Iš pradžių perverčiau visus skelbimus, pervariau šrotus ir parduotuves, tai sužinojau, kad naudotas 600-900 litų kainuoja, o naujas (originalus) lyg 6 štukės, nors automobilis nebuvo tiek vertas. Na, ne esmė. Tada radau Kėdainiuose lyg už 550 litų, nusipirkau, parsivežu, bet ne toks. Iš dviejų vieno taip pat neišėjo padaryti, na, ta prasme perkelti el. dalies. Nu ką, pyzdum. Tada radau Tauragėje netyčia, tiksliau teko truputį palaukti, nes ten jis tuom ir užsiima, susitariau, kad duodu tą man netikusį ir tada tą parėjusį, tai jis man nuleis, bet nepamenu kiek jis iž jį norėjo, bet 700-800 litų tarpe, tai duodant anuos kaštavo gal 550 ar 650 litų, tiksliai nepamenu, nes visa tai buvo per didžiuosius žiemos šalčius, o jau daug automobilių po to laiko pakeitęs. Nu parsivežu, pastato, tada šiaip ne taip užkuria, sumoku meistrui už pastatymą ir visiems iš eilės keitimus siūliau kol vienas užkibo. Už darbą paėmė gal 200 litų, nes ilgokai stovėjo ten garaže pas ją garažinį, o kur dar kelionės visokios, tai čia grubiai išėjo 1500 litų ir taip sakant HOME MADE... Nu, bet esmė tame, kad po sutvarkymo jau grįžtant vėl užsidegė "CHECK" lemputė, ten Opel'iuose toks žaibukas, tai krč nebuvo traukos, atleidžiant akseleratorių užgesdavo, nu bet ne esmė. Kartais ant laisvų sūkių variklio darbas pasikeisdavo į tokį kaip traktoriaus, nu taip negražiai dirbti pradėjo, lyg kosėti norėjo. Nu nežinau kaip paaiškinti, bet šiaip negeso. Bandėm dar sykį orinti, šiaip visaip apeiti tą defektą. Tada pylėm normalų kurą, maišėm su visokiais priedais - nieko. Na, tai tokios būklės ir pasisekė atsikratyti. Daugiau - jokio Opel'io su 2.0 l varikliu, nes pamenu ir kai 60 kW turėjau, tai irgi degė "CHECK" lemputė, o neužkūriau tik prie -20 ir žemiau šalčio, nors ten buvo tais laikais tik tokia savaitė (nepilna), galas žiemos. Ir ne visada ji užsidegdavo, o kai laikai tolygų greitį, spustelni gazo ir tada užgęsta, o jeigu sunormalizuoji, tai vėl matai žaibuką, bet irgi ne visuomet užsidegdavo. Kitaip sakant pareidinėjo kuro siurblio el. dalis, bet netvarkiau. Tokią išmainiau po to. Spėjau dar atsikratyti. Nu ir šiaip mokytojas, moklytojo pažįstamas ar tai kaimynas irgi juos tvarkėsi, tik jiems pigiau atsiėjo, nes ten krč kas pusė metų ar kiek ten jiems linko. Aišku pilant normalią salerką gal ir rečiau linktų, bet nėra tolko, tai geriau važinėti su nupista vagina ir pilti visokius dumblius nei kankintis su žopeliais ir prasukinėti pro degalines. Plius tie guoliai geriau eina, tai tolko iš jų tik ant ekonomiškumo, pvz. stiklinę kuro sutaupai nuo 100 km, tai irgi ne kažką. Nu čia taip trumpai...

Del to, kad silta kuriasi, o salta ne, tai kaip ir sake kiti opelistai problema tame, kad gaudo ora, o kai gaudo, masinai pastovejus keleta valandu ar daugiau is sitemos kuras suteka atgal i baka ir todel turi ant starterio bruzint belenkiek, kad vel sistema prisipumpuotu kuro ir masina pradetu vestis. Dazniausiai gaudo pro griztamuju vamzdeliu i baka salninkus. Del castrol tepalu, tai vien jie tikrai nieko neisgelbes, jei starteris sunkiai suka del sedusio akumo, susitvarkyk akuma ir problemos nebeliks, jei visa kita tvarkinga(turiu omeny pakaitinimo zvakes, sandari sitema, kad oro negaudytu, naujas kuro filtras ir ziemine salerka. Piliau, tiek Total, tiek Carlube, tiek Nestes tepaliuka ir su visais puikiausiai masina vesdavosi kad ir prie -25, tad Castrol irgi stebuklu tau nepadarys, jei kazkas negerai su kitais dalykais. Del temperaturos galiu pasakyt tiek, kad dyzelis irgi megsta siluma, kaip ir jus salone, o kadangi jos pagamina maziau nei benzas, todel ir buna ziema biski problemu su temp. Labai daug itakos ziema dyzeliui turi tas, kiek jus esat atsuke peciuka, kad sildytu, jei ant max, tai dyzelio neuzsildysit iki normalios temp net 20 km nuvaziave. Kazkada dariau pats eksperimenta, nes irgi sunkiai silo dyzeliukas. Lauke buvo apie -20, bet uzvedes masina kentejau dantis sukandes ir sildymo nejungiau. Nuvaziavau taip gal 7-8km ir ziuriu, kad masina kuo puikiausiai pasieke savo darbine temp apie 85. Bet tik ijungus peciuka jinai akyse krito iki 79 ar dar zemiau. Tai tada nera ka ir kalbet, jei ji ijungiat tik uzvede masina ir nuolatos laikot, tada masinai gali taip ir nepasiekt darbines temp niekada prie tokiu salciu. As irgi taip anksciau darydavau, svarbiausia, kad tik salonas siltas, o del variklio maziausiai imdavau i galva, bet dabar nuomone pakeiciau ir sakau, kad ziema reikia mylet savo dyzeliukus ir siluma dalintis po lygiai su jais, o nebut savanaudziais. o termostata galit labai paprastai patikrint net neiseme nieko. Pasildot masina iki kokiu 77-79 laipsniu ir islipe paziurit, jei radijatorius saltas, tai vadinas termostatas veikia, nes jis turi pradet atsidarynet pasiekus apie 80 laipsniu, jei radijatorius syla kartu su varikliu, tai tikriausiai, kad teks keist jai ji.