Tranzitiniai (22)

Kiek laiko galioja isduoti tranzitiniai numeriai?

Kiek laiko galioja isduoti tranzitiniai numeriai?

Kiek laiko galioja isduoti tranzitiniai numeriai?

tai kam isvis tie tranzitiniai jei ir draudimo ir TA reikia.debilizmas

dazniausia LT nevazinetu masinu tranzitiniai numeriai buna vadinami garaziniai. jie buna skardiniai ir paskutiniai numerio simboliai - einamieji metai.tai siais metais tokiu numeriu paskutiniai skaiciai - 11. kiti tranzitiniai - isduodami menesiui (popieriniai). Ju imt nebeapsimoka, nes praejus 1 men nuo isemimo ir nepardavus auto, ja negali vazinet arba turi priregistruot. Be to, jei jau auto vazinetas lt, pardavejas turi dokumentus - registracijos zalia dok. Tad legaliai, jei automobilis su skardiniais raudonais numeriais - jis lt nevazinetas. Jei su poperiniais - prasyk dokumentu.

Seniai jokio išregistravimo neliką, jau apie metus galima pirkti laikinuosius valst.nr(trazitus)plius dar mokėsi už laikinąjį techninį pasą, ir tranzitiniams dabar yra atkiras , specialus draudimas.Lainieji /tranzitiniai galioja tik 3 menesius, noredamas pratęsti turi viską daryti išnaujo(mokėt už numerius)bet T/A lieka ta pati.Taigi trumpai tariant turi būti galiojantys tranzitiniai nr, specialus draudimas ir būtinai T/A.Šiaip jau tranzitiniams draudimas teoriškai gerokai pigesnis, bet kai kuriuose draudimuose gali pergudrauti ir įbrukti brangesnį polisą skirtą kitokiems, normaliems numeriams.Blogiausia kad jis įvikio metu negalios.

sveiki..iskilo dabar toks klausimas..ar regitroje pas save kompuose mato kai buna isduoti tranzitiniai numeriai vokietijoje? ar ne? kad gryzt sava eiga tarkim i lt..dokumentuos irasu nera jokiu kiek maciau.o kaip su kompiuteriais? gal kam teke susidurt su tokiu atveju?

o ar zinote, kad jei automobilis neuzregistruotas Lietuvoje, jis TA nepraeis? Beje, tranzitiniai numeriai skirti ne eksploatuoti automobili, o nuvaziuoti iki remonto vietos ar pan. jei pasiskaitytume KET irgi suzinotume, kad ekspluoatuoti automobili su nesviecianciu desiniu zibintu irgi negalima, bet davaziuoti iki "remnoto vietos" galima...

saip regitroj turejo tau ant draudimo lapo uzrasit nauja nr ir ten atspauda ar parasa padet na tikslia nepamenu man tai taip buvo dar atsimenu ir ant TA lapelio uzrase jie naujus nr be kai pirkaus buvo tranzitiniai uzdeti tai ir naujus nr emiau.

Sveiki. Nusižiūrėjau mašiną Lenkijoje ir jau reikia varyt pirkt. Tik mum su tėvu iškilo keletas klausimų. Ar mes ją nupirkę galima sėst su ja ir važiuot į Lietuvą? Ar reikia dar kažką sutvarkyt ten Lenkijoj ar ne? Kiek ten kainuoja tie tranzitiniai numeriai ir panašiai, kad kai nuvažiuotum pirkt, kad nebūtum nustebę.

tie numeriai yra tranzitiniai. tuos raudonus numeriu atiduodi. savininkui. varai i regitra pasiemes tos masinos dokus surasai su masinos saviniku pirkimo-pardavimo sutarti. jai ji ne is lietuvos tada rasai ne lietuviska pirkimo sutarti, pvz: jai auto yra is vokietijos ir dokai vokiski tai ir sutartis turi but vokiska ir sudaryta su vokieciu is kurio perki.

ne...duotas terminas istatymo, 7 dienos nuo registracijos datos, gali vazineti be TA..cia su metaliniais numeriais tais pastoviais..tarkim AAA 435 o jeigu tranzitiniai numeriai, pirmam kartui neatima dokumentu uzsienietisku masinos, o toki papiergali israso tik, ir gauni numerius popierinius laikinus..su tais nereik TA...bet jei perki kauno turgui, ten man atrodo yra regitros filialas, iskart usirteginti galima masina..tada gryzti namo tvarkaisi ka ten tau reik...

esme tame, kol savininkas(jeigu lietuviska registracija ir numeriai normalus pvz zzz123)nepriduoda i regitra antro lapo nes sutarti raso ant 2 lapu, 1 seimininkui, kitas klientui, tol tos masinos regitra neperaso ant naujo pirkejo.visa tai negalioja jeigu yra isimti tranzitiniai numeriai, regitroj domejaus tokiu klausimu..o del surasymu, cia kai siulymai buvo, uzlekt ant radaro, ta pati situacija..pakis lapa keliusnikams kad ta masina jau ne jo, ir gausis meskos paslauga..dar ziurint ant kiek km greiti virsysi.gali ir su teisem atsisveikint

su dokais tvarkoj viskas, isimti tranzitiniai laikini.bet pagrindinis dokumentas vokiskas.brifas jau naujoviskas yra.numeriai iki liepos galo dar.nera draudimo pasibaiges jau.reik kalades keisti, ilgai stovejusi masina, kebulas nesupuves nieko svarus galima sakyt, zodziu didziausias minusas yra kalades.sunkiai vaiksto priekines.uzstabdai, nenoriai atsileidzia.gala sutvarkem, priekiui saibu nebeliko.plysus pagalve viena variklio, ir trukes stiklas desinej pusei kampe.priekinis.raktai veikia viskas ok, ten tos knopkes kad atrakyt uzrakyt masina per astuma, duru apsvietimai dega visi, po kojomis irgi dega.klima veikia.zodziu pardavimui snekejau su savais meistriukais tai uz 500 lt padarytu kad but tvarkinga, bet saibu kai nera tai ir netvarkau.

registruojant auto tech apziuros nepraso..tik galiojancio draudimo poliuso..ar tai seimininko vardu ar naujo pirkejo..nera skirtumo..svarbu registravimo diena jis galiotu..kaina draudimo nu daugiausia butu kokia 60 litu men..kad ir 2 metu stazo neturi..masina tikrina naujai jeigu buna isimti tranzitiniai numeriai ir ju galiojimo laikas buna pasibaiges..jeigu imti naujus metalinius numerius kaina 116lt.o jeigu praeis duotas terminas ir tu jos nepersirasysi ant saves teks procedura pakartoti dar karta..vykti su seimininku i regitra, rasyti pirkimo pardavimo sutarti..arba tiesiog persirasyti ant saves jau..veiksmas vyko rugsejo gale..del perasymo auto..info nera sena...paciam teko dalyvauti tame procese..

ten yra bendra suma...tarkim numeriai galioja 5 paras, yra tokia rusis numeriu...tranzitiniu.tai gauni numerius kurie 5 paras galios, tuo paciu ir draudima gausi 5 paroms...zodziu esme kad kiek galios numeriai, tiek galios ir draudimas.....numerius isdavineja arba 5 paroms...cia visoms auto, arba menesiui galiojimo...bet menuo, yra reikalavimai...kad butu tiufas galiojantis...TECH APZIURA VADINAMA...va tokiom auto duoda menesio numerius galiojancius.a visomk kitom, svarbu turet dokus tvarkingus masinos, gausi numerius nors ta masina meslo kruva ir tt, arba jos isvis nera, nes jie nereikalauja parodyt auto, .svarbu dokus parodyk...cia viskas KUR 5 PAROS NUMERIAI tranzitiniai....vA menesio jau yra problem...ten reik rodyt dokus, rodyt auto turbut...kad tikrai atitinka duos duomenis...

nu del muito ir pvm kaip ir aisku, kad reikes moketi jei nuo sumos nurodytos sutartyje tai sitas reikalas pakoreguojamas, o jei nuo masinos vertes pagal ju katalogus, tai irgi nemanau, kad susidarys didele suma automobiliui kuriam 40 ir daugiau metu(kitas reikalas, ar nevertina tokiu masinu kaip antikvariniu vertybiu?), domina visa procedura nuo pradzios iki galo, daleiskim nuvaziuoju as ten su pinigais(aisku viza reikalinga bus) randu masina..toliau kaip, vaziuojam i ju regitra, ar susirasom kazkoki lapa patys kaip pas mus? numeriai kaip, tranzitiniai kokie? toliau prie sienos...tas muitas kada mokamas, kam, baltarusams, ar musiskiams?pvemas kam mokamas, kada?statant masina lietuvoje ant iskaitos, ar anksciau.Gal yra kokie variantai su igaliojimais perpardavimui?, ar pats baltarusas atvaziuoja su masina ir ja cia palieka? kokios salygos veztis ant traliuko? domina viskas.

su tuo seniu kaip kalbejau, sake 5 guolis yra padaryta viskas kebule jau...ta prasme ismeti anglo detales, sudedi europiecio viska..viskas buna gamykliskai padaryta..kamsciai sudeti belieka detales perdet, nereik nieko virinti krustis ir tt..gal ir su pasatais tas pats..nezinau..o siap...draugas skoda oktavia 2006m partyse airiska, vaira perkele, 1, 9 TDI...dar sake ta kazkokia didesne skoda buvo..lyg pasatas PLIUS...tai zodziu imete i pardavima beros 4, 6 euro...sake niekas net nepaskambino..buvo jau pakeista viskas, isimti tranzitiniai numeriai lt...tipo sutvarkyta ciki ir keista firmoj oficialioj ne pas kokius kaimo sudarankius...bet va 4, 6 euro ir per daug...nors sako vertina kaip wagenus tokio kalibro auto tipo..kaip saranas ir alhambra seat butu...kazkas tokio...manau turi ziuret kokios kainos lt ju vaiksto...spalva kokia, kokia komplektacija ir tt..ano sake pilna buvo...koza roza ir tt...prabiegas buvo gal 100k anglisku km..

Sveiki turiu klausima ar galiu vazineti lietuvoje su tranzitiniais olandiskais numeriais? Gal kas yra susidure?

as apie tave klausiu..o ne kas ka daro...tu gi perki masinas, ir stumdai jas..dabar as va noriu ta baisiai mandra wolsvagewna pasimt, seimininkas kas bus?? tas pilietis ?? ar tu??tipo judu susirase sutarti kad pirkai is jo, dabar ieskai poirkejo, ir tada perasai sutarti nuo saves ant pirkejo?? taip darai??cia nepagalvok nieko blogo, tai yra man lygiai dzin, bet ZMOGAU, O KA TU DARYSI SU MOKESCIAIS???tave kai uzrurins tai ne tik ta BMW paliksi...as regitroj domejaus anksciau..tie visi DEKLARACIJOS irgi uzskaito uz gryna piniga...tipo kiek deklaraciju pasirases, vadinas bizni suki, mokek mokesti..nes masinomis prekiauji...nes buvo man taip kad irgi sukaus masinomis, atvarydavau su deklaracijomis, atvarydavau ant saves rasyta, ar vokietijoj isimti tranzitiniai ant manes, zodziu pakisi bet koki popiergali kad auto tavo, automatiskai regitroj registruoja, masina TAVO...nuo to mokesti ima uz prekyba masinomis..nes jie tuos popierius isaugot turi..sutartis surasytas pirkimo pardavimo ir tt..juk tai ju oficialus dokumentas nu pagal juos taip gaunas..todel ir paklausiau, kad nebut kaip man...buvo..ivarys mokescius susimoket ..

dabar raudonus popierinius numerius tranzitinius isduoda tik karta per metus tai masinai toliau jau nori nenori tenka reginti ja ant normaliu valstybiniu numeriu su LT zenklu kampe..o ar zinot kada reginta ar tt jei jau teh pasa yra lietuviskas, visad raso PIRMOJI REGISTRACIJA LIETUVOJE! to iraso jau nebepakeisi niekada! lieka jis visam laikui..tad nors karta regitroje masina pabuvojo automatiskai ta data imusa kaip PIRMOJI REGISTRACIJA LIETUVOJE..ir tu ten mulkink zmogeli i sveikata va tipo nesenai lietuvoje nevazineta ir tt paziures i dokus ir viskas aisku! pvz reginta 2008 m gruodi 1 registracija..ir visai dzin kad ten tranzitiniai numeriai yra..viska parodo dokumentai..va su tom masinom kur kampe buna tranzitiniu numeriu skaicius 11 tie metaliniai firmu numeriai su tais jau durniau..nes jie galioja visus metus..tad tarkim as parveziau masina sausio gale, uzkabinau tuos numerius, atleke pirkti koki spali ir ka? 10 men jau lietuvoj..bet galiu kabint makaronus kad gryzus tik pries savaite..ir ka tu man irodysi kad ne?? juk situ numeriu i teh pasus niekas neregina neraso..situos numerius gali kabinti ant bet kurios masinos kuri yra parvezta ant tos firmos...

Idomus straipsniukas megstantiems "laikini turizma"ir kempingus LT "Lietuvos kempingų žemėlapis: norinčius sutaupyti gąsdina baudomis" Rūta Levickaitė, www.GRYNAS.lt 2015 m. gegužės 2 d. 15:00 Deje, siame straipsniukyje nepsakyta ir kitu dalyku, kad privatus verslininkai su besmegeniais korumpuotais valdininkais siekia isvaryti autoturistus isviso is kempingu, kad nukreiptipoilsiautojus i savo kaimo turizmo baidukles ir termitynus, bei bus siekiam privatizuoti beveik visus parku mkempingus ir apmokestinti.Gal ir gerai butu del tvarkos?Ka manot?Bet tokie dradimai ir kaip siame tekste zemiau minimi yra absurdas, nes vz nei aš nei mano draugai niekadsa nešiukšlina ir nešiukšlino gamtoje nei keliaudami.Aišku yra tokių avimų, kurie šika savo Tėvyneje kaip tvarkte kur papuola.Va tokius tegu baudžia nes jau apsivemti gakima.Tik rie ko čia mes?Pvz Aukštaitijos ir konkrečiai Labanoro parke ketina išvis padaryti kad liks vieas labai brangus privatus kempingas ir tik MOTELIAI BOTELIAI KAIMO TURIZMO BAIDYKLES Mūsų šalyje legaliai veikia 25 kempingai ir juose turi tilpti visi poilsiautojai, o nusprendus stovyklauti kitur, gali tekti susimokėti nemažą baudą. Už ką vieni noriai susimoka, kiti linkę gauti dykai. Prie ežerų ar pajūrio zonoje, vos tik atšilus sukrunta įsikurti poilsiautojai, tačiau ne visi tai daro tam pritaikytose vietose. Kartais inspektorių užtikti poilsiautojai yra tik įspėjami, tačiau įžūliems piliečiams išrašomos ir baudos, siekiančios iki 56 eurus. Restoranas kempinguose užsieniečiams kelia šypsnį Lietuvos kempingų asociacijos prezidentas Vygantas Lazauskas GRYNAS.lt teigė, kad per visą Lietuvą yra apie 25 kempingai. Panašiai tiek turi ir kaimynai latviai bei estai. Tiesa, lyginant Lietuvos kempingus su Latvijos, pastebima, kad kaimynų kempingai yra šiek tiek mažesni. „Mūsų kempingai maždaug visi yra panašaus dydžio, visuose yra minimalios paslaugos, - tikino pašnekovas. - Negalima sakyti, kad tas kempingas, kuris teikia tik minimalias paslaugas, yra blogas, kadangi ne visiems reikia daugiau paslaugų. Tam, kuris atvažiuoja su kemperiu, nereikalingas stacionarus namelis. Lietuviškuose kempinguose labai dažnai būna restoranas, tai vakariečiams visiškai neįprasta ir laikoma aukšto lygio kempingu. Kempingai su restoranais yra ir Nidoje, ir Obuolių saloje, esančioje Molėtuose, ir Druskininkuose, Kurtuvėnuose." V. Lazauskas pastebi, kad Lietuva stokoja atostogavimo kempinguose tradicijų: „Mes neturėjome galimybės turėti kemperių, mobilių namelių, kurie pervežami. Užtai ir norima, kad kempingas turėtų stacionarius namelius. Matau tendenciją, kad dauguma kempingų juos ir statosi kiek galėdami. Todėl bendra kokybė gerėja“, - tikino pašnekovas. Valstybinis turizmo departamentas (VTD) konstatuoja, kad Lietuvoje vis dar nėra susiformavusi tradicija atostogauti kempinge - palapinėje, namelyje ar mobiliame namelyje. Lietuviai kempinguose apsistoja dažniausiai 1-2 dienoms arba savaitgaliui, nors užsienyje yra populiaru kempinge atostogauti ilgiau. „Tiek šiuo metu veikiantys kempingai, tiek statomi naujai dažniausiai yra projektuojami trumpalaikei nakvynei, apsistoti su auto namais ir palapinėmis. Manome, kad kempinguose reikėtų kelti teikiamų paslaugų kokybę ir įvairovę, jog jie turistus skatintų apsistoti ilgesniam laikui“, - rašoma departamento GRYNAS.lt atsiųstame atsakyme. Anot V. Lazausko, Lietuvoje daugiausiai turime kempingų, įvertintų trimis žvaigždutėmis – viena žvaigždute vertinamos tos poilsiavietės, kurios turi tik minimalią infrastruktūrą, o keturiomis – patys prabangiausi. Lietuviškuose kempinguose labai dažnai būna restoranas, tai vakariečiams visiškai neįprasta ir laikoma aukšto lygio kempingu. Tokių su restoranais kempingų turime ir Nidoje, ir Obuolių saloje Molėtuose, ir Druskininkuose. V. Lazauskas „Kempingo pavadinimas visiems asocijuojasi su tuo, kad čia galima apsistoti tik su auto namu, nežinau, kodėl taip yra. Dėl to naujai statomi, projektuojami kempingai orientuojasi būtent į tai, nors patys lietuvaičiai nelabai keliauja su auto namais, daugiausiai tai – užsieniečiai. Pasukome ta kryptimi, kad daugiau priimtume užsieniečių, nors vakarietiškuose kempinguose daugiausiai vietiniai lankosi“, - atkreipė dėmesį Lietuvos kempingų asociacijos prezidentas. VTD duomenimis, Lietuvos kempingus aplanko turistai iš Europos ir kitų pasaulio šalių, tiesa, europiečiai sudaro didžiąją užsienio turistų dalį. Daugiausiai užsienio turistų sulaukia pajūrio kurortų ir didžiųjų miestų kempingai, kadangi greta yra ką aplankyti ir pamatyti, be to, šalia driekiasi tranzitiniai keliai per Lietuvą. Lietuviškų kempingų infrastruktūra artima mažų užsienio kempingų (iki 100 aikštelių) infrastruktūrai ir gali konkuruoti su užsienietiškais. Su didelių kempingų (1000 aikštelių ir daugiau) infrastruktūra taip pat galime konkuruoti siūlydami greta teikiamas paslaugas: restoranai, kirpyklos, parduotuvės, vandens parkai, žirgynai, pliažai ir t.t.“, - rašoma turizmo departamento pateiktame atsakyme. Lietuvos kempingų asociacijos prezidento nuomone, tai, kad lietuvių nelabai traukia kempingai, lemia ir megapolių Lietuvoje nebuvimas: „Gal dėl to yra mažiau žmonių, kurie nori važiuoti į gamtą. Kiekvienas turi bobutę kaime ar sodą ir tokias ekonomines atostogas praleidžia ten pat sode. Tai irgi yra savotiška konkurencija kempingams“, - kalbėjo V. Lazauskas. „Laukinis“ turizmas klesti ir Europoje Anot Valstybinio turizmo departamento atstovų, tai, kad kempinguose nori apsistoti ne visi poilsiautojai ir ieškoma dykų alternatyvų, nėra tik lietuviškas bruožas. „Laukinis“ turizmas - aktuali problema visoje Europoje. „Pagrindinė priežastis - taupymas arba noras apsistoti „geresnėje“ vietoje, nors tai neretai pažeidžia gamtosauginius reikalavimus. Lietuvoje nėra bendros stovyklavimo-kempingavimo tvarkos, dėl to nėra aišku, pavyzdžiui, ar nakvynė stovėjimo aikštelėje ar šalikelėje leistina, kiek gali stovėti turistų auto namų ar palapinių privačioje valdoje, kur tai verslas, o kur – svečiai“, - sakė turizmo departamento atstovai. Su šia nuomone buvo linkęs sutikti ir Lietuvos kempingų asociacijos prezidentas. Jo teigimu, nelegalių kempingų problema yra išlikusi, tačiau sunku pasakyti, kiek procentaliai ji sudaro visos Lietuvos turizmo rinkos. „Nėra bendros tvarkos, kaip visa tai turėtų vykti – ar galima sustoti stovėjimo aikštelėje kemperiui, o ar nakvoti galima – nežinau. Yra ir Vilniuje aikštelių, kur atvažiavę turistai nakvoja. Arba, sakykime, kurortuose stebime tendenciją, kai privačiuose valdose pristatyta auto namų“, - sakė V. Lazauskas. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Aplinkos apsaugos skyriaus geografė Agnė Tamošiūnė, paklausta apie nelegalių kempingų problemą, teigė, kad saugomose teritorijose yra parko apsaugos reglamentai, kurie draudžia bet kur statyti kemperius ir palapines. Tačiau, deja, tokios tvarkos paiso ne visi. „Kemperius galima statyti tik kempinguose. Daugiausiai problemų yra pajūryje, Kuršių nerijos nacionaliniame parke, kur tikrai kartais aptinkama tokių atvejų, kai kemperiai stovi pajūryje, automobilių stovėjimo aikštelėse. Ten vykdoma prevencinė reindžerių veikla ir skiriamas įspėjimas arba surašomas administracinių teisės pažeidimų protokolas“, - sakė A. Tamošiūnė. Pagrindinė priežastis - taupymas arba noras apsistoti „geresnėje“ vietoje, nors tai neretai pažeidžia gamtosauginius reikalavimus. Lietuvoje nėra bendros stovyklavimo-kempingavimo tvarkos, dėl ko nėra aišku, pavyzdžiui, ar nakvynė stovėjimo aikštelėje ar šalikelėje leistina, kiek gali stovėti turistų auto namų ar palapinių privačioje valdoje, kur tai verslas, o kur – svečiai. Valstybinis turizmo departamentas Ji pateikė sąrašą dešimties kempingų, įsikūrusių saugomose teritorijose: 1. Kuršių nerijos NP (Nidos kempingas, Nidoje); 2. Nemuno deltos RP (Ventainė, Ventės kaimas); 3. Pajūrio RP (Žiogelis, Karklės kaimas); 4. Kurtuvėnų RP (Kurtuvėnai, Kurtuvėnuose); 5. Panemunių RP (Medaus slėnis, Šilinės kaimas); 6. Vištyčio RP (Pušelė, Žirgėnų kaimas); 7. Labanoro RP (Mindūnai, Kamužės kaimas); 8. Aukštaitijos NP (Palūšės, Palūšėje); 9. Tytuvėnų RP (Sedula, Skogolio km., Tytuvėnų sen., Kelmės raj.); 10. Trakų NP (Slėnio g. 1, Trakai). Jų tikslias vietas rasite ČIA. Mano, kad oficialių kempingų per mažai Savo ruožtu Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius GRYNAS.lt teigė manantis, kad nelegalių kempingautojų atsiranda ne tik iš „taupumo“, bet dar ir dėl to, kad kempingų turime nepakankamai. „Viena problema, kad oficialiai įrengtų kempingų yra per mažai. Čia mes kalbame apie kempingus, kurie turi statusą, tam tikrą žvaigždučių sistemą - kaip viešbučiai. Jeigu žiūrėtume į visą pajūrį, turime vieną Nidoje, vieną Giruliuose ir vienas asmuo privatų kempingą yra įsirengęs ir Pajūrio regioniniame parke. Vieną kempingą planuoja Palangos savivaldybė, vieną etapą jau yra pabaigusi, gal šiemet sezoną jau ir pradės. O visos kitos vietos, kurias turi privatūs žmonės, turi stovyklaviečių statusą, kuriose priima ir kemperius. Jos reklamuojasi kaip kempingai, bet oficialaus tokio statuso neturi“, - kalbėjo D. Nicius. Yra problemėlė su stovyklautojais, kurie atvažiuoja į paežerę su automobiliais, palapinėmis arba baidarėmis atplaukia. Jie įsikuria neleistinose vietose, ne stovyklavietėse. Dažniausiai skiriamos baudos. A. Juodelis Anot jo, problema, kuomet poilsiautojai įsikuria neleistinose vietose, praktiškai kartojasi kiekvienais metais. „Tai yra verslas – visuomet galioja paklausos ir pasiūlos modelis. Bent jau pas mus pajūrio parke teritorijų, kuriose gali būti vystoma rekreacinė veikla, yra pakankamai daug, tiktai dauguma jų yra privačios ir ne visiems žmonėms apsimoka tokią veiklą vystyti, nes sezonas yra trumpas – du mėnesiai“, - sakė pašnekovas. Anot jo, pasitaiko pavienių atvejų, kai tiek Nidoje, tiek kituose pajūrio ruožuose, kemperių savininkai naudojasi viešomis erdvėmis, skirtomis poilsiauti ribotą laiką ir ten, pavyzdžiui, nakvoja per naktį. „Karklėje prie savo lankytojų centro turime įrengtą automobilių aikštelę, kurioje šiais metais planuojame nurodyti, kad naktį automobiliai nebūtų statomi. Ne dėl to, kad pykstame, jog jie kažką blogo daro, bet buvo ne vienas atvejis, kai ten, kur apsistoja, palieka šiukšlių, netgi ir fekalų išleidžia iš kemperių, taigi lieka apšnerkštos teritorijos. Ir tai netgi daugiau būna ne lietuviai, o užsieniečiai, kurie bando išvengti susimokėjimo už paslaugas“, - aiškino D. Nicius. Jis pripažino, kad teisiškai parko direkcija gali paskirti baudas nedrausmingiems poilsiautojams, tačiau ilgalaikio apsistojimo atvejų vietose, kuriose draudžiama tai daryti, nėra daug. „Keliauja jaunimas ir yra vienos nakties principas – kai naktį išmiegi, iškeliauji. Jeigu kažkur paplūdimyje žmogus su miegmaišiu įsikuria (gal ir dėl romantikos), niekas nebaudžia. Kad būtų įsikuriama su palapinėmis ir masiškai poilsiaujama... Tai yra labiau pavieniai atvejai. Būna fiksuojama po keletą atvejų, surašomos baudos. Už saugomos teritorijos režimo pažeidimą, priklausomai nuo vietovės, kur tai daroma, skiriamos 145 Eur baudos“, - sakė D. Nicius. Inspektorius: įpročiai keičiasi Aukštaitijos nacionalinio parko Kraštotvarkos skyriaus vyr. inspektorius Andrius Juodelis GRYNAS.lt teigė, kad Labanoro regioniniame parke daugiau pažeidimų fiksuojama dėl kemperių, pastatytų tam nepritaikytose vietose, o Aukštaitijos nacionaliniame parke – dėl stovyklaujančių prie ežerų. „Yra problemėlė dėl stovyklautojų, kurie atvažiuoja į paežerę su automobiliais, palapinėmis arba baidarėmis atplaukia. Jie įsikuria neleistinose vietose - ne stovyklavietėse. Dažniausiai skiriamos baudos. Jeigu atvažiuoja ir pažeidimas nežymus – tik vienu ratu ant žolės užvažiavę, užtenka ir pokalbio. Bet jeigu įsikūrę nemažai mašinų, dega laužas, pilna palapinių – žmonės yra baudžiami“, - teigė A. Juodelis. Anot jo, pažeidimų skaičiui didelę įtaką turi sezoniškumas – natūralu, kad kai orai labai šilti, poilsiautojų daugiau, tarp jų daugiau pasitaiko ir pažeidėjų. Ne dėl to, kad pykstame, jog jie kažką blogo daro, bet buvo ne vienas atvejis, kai ten, kur apsistoja, palieka šiukšlių, netgi ir fekalų išleidžia iš kemperių, taigi lieka apšnerkštos teritorijos. Ir tai netgi daugiau būna ne lietuviai, o užsieniečiai, kurie bando išvengti susimokėjimo už paslaugas. D. Nicius „Kažkiek įtakos turėjo ir 2008 metų krizė. Įsibėgėjus krizei, žmonių paežerėse padaugėjo, matyt, buvo pasikeitę žmonių įpročiai – gal anksčiau važiuodavo į užsienį, ar pajūrį“, - svarstė A. Juodelis. Šiuo metu poilsiautojams, pažeidžiantiems saugomų teritorijų režimą, gresia bauda nuo 28 iki 56 eurų. Pirmą kartą prasižengusieji gali atsipirkti puse minimalios baudos – 14 eurų. „Įpročiai, aišku, keičiasi – jeigu stovyklaujama nelegaliose stovyklavietėse, paliekama žymiai mažiau šiukšlių. Keičiasi viskas į geresnę pusę“, - apibendrindamas lietuvių stovyklautojų įpročius sakė A. Juodelis.