Masinu varymas baltarusija (54 psl.) (2653)

rasinelis mano kolegos del isuzu: Pirmoj eilej, tai dauguma zmoniu isvis isgirde 1.7 varikli mano, jog jis opel...aisku yra ir opelio, bet yra ir ne opelio, bet jie visi galvoja apie 1 senaji opelio varikli-kuris galima sakyti yra pats primitiviausias be jokiu elektroniku ir pan. Bebejo, jis gan patikimas-nes tiesiog nera kam gesti, to variklio viena didziausiu bedu-galvos, bet tai nera masine problema, bet tai silpniausia vieta tiesiog...toliau tai nedideles bedeles kuriom negaleciau pavadinti to variklio bedom, nes tai normalus eksplotaciniai dalykai ir tiek. Si varikli randam astroj f, vectroj a, corsoj ir panasiai, aisku, dar yra ir senasis ISUZU, bet i antikvarus nematau reikalo gilntis ....98m, isejus astros G modeliui buvo galima isigyti 2.0 arba 1.7 opelio varikli, bet sis jau turejo elektrini siurblio valdyma vp44( kuri taip pat turejo ir 2.0 variklis) cia atsirado nauja silpna vieta-tai elektronikos gedimas, aisku, dabar tai kainuoja 200lt ir tiek, bet pradzioj tai buvo kosmines kainos(po 2000lt ir daugiau, o remotavo 1 vietoj LT tik), bet nereikia sios bedos nurasyti opeliui-ka dauguma ir daro-sakydami „opel siurbliai nelaiko“ tiksliau butu pasakyti, jog tai siurblio BOCH gamintojo beda, nes tai jo siurblys...beto, tai velgi nera tik i opelius montuojamas siurblys, tokios pacios bedos su tais siurbliais yra ir audi, rover, nissan ir t.t. ir netgi bmw-tik siurbliai aisku netinka vienas kitam, tiesiog toks pats siurblio modelis tik-VP44....einam toliau...2000.03men buvo VISISKAI nutraukta i opel deti 1.7 opelini varikli, nuo tos datos 1.7 agregatas ISUZU (va cia zmones daznai ir pasimauna, galvodami, jog tai opel variklis, speju del tos pacios kubaturos, bet dar daznai girdziu tokius zodzius: gi ant variklio dangtelio parasyta OPEL -na cia jau naivumo virsune, mano nuomone, bet tokiu labai daug girdejes, su vienu net daejom iki lazybu). Taigi turime 1.7-16V DTI ISUZU motora nuo 2000.03men su 55kw..... Mano nuomone, labai daug silpnu vietu turintis agregatas....baisiausia-tepalo siurblio skyvo nusisukimas, ko pasekoje daznai variklis tampa neremontuojamas(be tepimo uzvelia cilindrus su stumokliais, persokes dirzas sulanksto voztuvus, daznai voztuvai ismusa veleneliu krumpliuku pozicijas-cia irgi idomi beda: kai dauguma gamintoju velenelius voztuvu daro vienalycius, tai siame variklyje krumpliukai tiesiog uzmauti ant pilnavidurio vamzdzio-uztenka voztuvams stipriau isiremti i krumpliukus ir jie "issilaksto"-atstatymas ju atgal i pozicijas praktiksai neimanomas)....toliau: silpnos greiciu dezes-galinio guolio bedos, nors indetiskos ir astros G su 1.7 opeliniu, bet anuose bedu kaip ir nera, o sitam-jau bira, manyciau neatlaiko apkrovu, nes pirmine buvo skaiciuojama zymiai mazesnei galei astroj G...Labai daznai birancios turbinos-viena is didesniu bedu irgi sakyciau. ITIN DAUG BEDU pas si isuzu su kompiuteriais(variklio bei siurblio valdymo)...Manau, jog pagrindine ju birejimo beda, tai ju lokacines vietos, na tiesiog pastovei veikiami nesvarumais, ivairais varvanciais skysciais nuo variklio ir t.t., manau jei jie butu pakavoti saugioj vietoj, tu bedu su jais liktu daugiau nei per puse maziau. Reiktu labai ivertinti sio variklio plovima plovykloj(ne vienas po tokios proceduros is plovyklos buvo istrauktas tik sniuru-poto seka kompiuterio keitimas....Starteris bei generatorius nera sukurtas ilgam tarnavimui, daznam tenka prisiminti apie siu mazgu remonta(vien paziurejus i starterio dydi, galima speti, jog ilgai jis netarnaus-itin mazo dydzio)....generatorius turi tokia papildoma kvaila funkcija, jog eina kartu su vakumine pompa kuria jis suka, tad uztenka jog jums suges vakumine pompa, o reziume pirksite ja kartu su kitu generatoriu, nes tai vienas mazgas. Dabar viena is stipresniu vietu (turbut vienintele)-tai kuro siurblys, itin retai birantys, atsakymas kodel?-na tiesiog problematiska vieta-siurblio kompas yra kaip atskira detale, o mechanine laiko -kaip ir daugumos masinu ....siurblius dazniausiai keicia joms del vienos itin daznai pasitaikancios bedos, tokios, jog pro siurblio viena is davikliu(rudos spalvos) praledizia saliarka, na ten toks fenometas, ne tai kad pro sonus ji begtu, bet bega tiosiog numovus fiske is vidaus-pramusa ta pastika kiaurai....na ten viskas vyksta kapsejimu....na o is to kapsejimo prasideda bedos: pradeda saliarka kristi i apacia, ant laidu esanciu po siurbliu, o ten sumontuotas kuro siurblio valdymo blokas-kiek jis tarnaus mirkomas saliarkos?-tikrai neilgai....dar kuras ne tik krenta, bet "lipa" ir i virsu per laidus-pasiekia ir variklio kompa-rezultata turbut nuspejat patys....siaip sita kuro praleidimo beda yra is 10 pas kokias 7-8 astras net....na apie sio variklio pagrindines bedas kaip ir viskas, aisku yra ju ir dar, bet cia pagrindas.....Sis variklis montuojamas buvo iki 2004m, tiksliau iki astros H....tada pasirode naujesni 1.7 varikliai, zymimi kaip CDTI dveju variantu (59 ir 74kw), tiesa, 59kw cdti dar galima rasti ir astroj g paskutiniu metu 2003-2004m, bet tai itin retas modelis. Galima sakyti, jog sitie varikliai yra astru H, merivu, corsu....na modeliu nuo 2004m. Taigi pakalbam apie siuos variklius, is principo variklis beveik toks kaip ir mano daug aprasytas dabar, konstrukcija tik kita, bet bedos-TOS PACIOS , kas naujo siame variklyje?-kaip ir viskas kitka(velenas, stumokliai, galva ir t.t.)-bet bedos tos pacios. Pagrindine naujiena-tai kuro sistema...taip vadinama "COMON RAIL", arba kad aiskiau butu, j og su elektroniniais purkstukais, na cia jau bedos su jais kaip ir visais kitais tokio tipo kuro sistemom ir kituose modeliuose, tik reiktu pamineti, jog kuro sistemos opel su 1.7cdti cia buna 2 gamintoju: BOCH ir DENSO.....pliusa deciau BOCH, patikimesne, o svarbiausiai remontuoja-nes BOCH duoda pardavimui visas pursktuko dalys, tad sugedus pursktukui ji visada gali susiremontuoti nauja detale, DENSO-to nera, duoda tik kelias smulkmenas, tad sugedo-ieskai kito purstuko arba kito donoro...Bedos su varikliu irgi isliko tos pacios-turiu omenyje tepalo siurblio skyvo nusisukima....starteriai, generatoriai-montuojami inentiskai tie patys, tad bedos tos pacios, turbinos beda isliko....greiciu dezes naujesnes, yra 5 ir 6 begiu. Siuose varikliuose jau turime taip vadinama plaukiojancia sankaba su savo bedom kaip ir visuose masinose su tokiom. Paminetina, jog dingo bedos su kompiuteriais, ju cia maziau, o ir vieta kita, tad turbut vieninteli dalyka ka isprende astroj H su ISUZU varikliais.....Taigi viska rezumuojant: astoj G su 1.7 55kw bedu buvo daug....isleide astra H isprende tik viena is ju (mano pamineti kompai), taciau atsirado dvigubai daugiau nauju bedu (pursktukai, plaukiojanti sankaba...)-bet sita beda ne astros H, o visu naujesniu dyzeliu.... Siek tiek apie 1.9cdti variklius....modifikacijos ju apskirtai opel yra 3(pagal galinguma), kaip ne keista, pati galingiausia 110kw versija yra pati patikimiausia is ju visu-tiesa, negalvokit, jog variklis 110kw ir tarkim 88kw yra tas pats, jie skirtingi, cia ne tas variantas kai galia isgauta is kompo kitos programos ir didesnes turbinos....nors isoriskai varikliai labai net panasus. Nekalbesiu apie visus atskirai, nes cia reiktu dar tiek pat prirasyti, aprasysiu juos bendrai. Kuro sisterma bebejo irgi cia COMON RAIL, pliusas jog BOCH, pats patys varikliai tikrai geri...daugiau vargo pas juos su davikliukais tik, bet cia nera pasaulio pabaiga....siaip didelis minusas tik, kad masinos su siais varikliais turi taip vadinama DPF/FAP suodziu filtrus, na kad aiskiau butu, tai duslintuvo katalizatorius, tik patobulintas ir su keliais davikliais....na su jais yra bedu, nes esant be tkokima gedimui su jais auto pradeda vaziuoti avariniu rezimu. Ispjauti kaip senuju katalizatoriu ju negalima, nes davikliai fiksuoja n parametru is ju....bebejo, lietuvaiciai gudri tauta, pjauna juos lauk-perprogramuoja kompus kad ju nematytu-tai istikro protingas sprendimas(aisku ne ekologiniu poziuriu), bet bedos visos dingsta tada...Dezes ne stiprioji siu varikliu puse. Siaip bedu tokiu pasikartojanciu sis variklis daug neturi, na genda netgi reciau nei dauguma kitu varikliu. Tiesa, dar yra ir 1.3cdti....bet ji praleisiu, nes cia pagrinde domina 1.7cdti ir jo silpnos vietos. Pasakysiu tik tiek, kad 1.3 yra panasaus lygio kaip ir 1.7.... apie audi ir vw isvis nekalbu, nori geros masinos? pirk toyota

Eme tokia, kas (nepykit didžiosiomis parašysiu -geriau įskaitysit ypač tie, kurie pyksta ant visų naujovių vien iš savbo aklo pavydaus piktumo visoms naujovėms) NELEIDIMAS , DRAUDIMAS REGISTRUOTI LT DEŠINIAMVAIRIUS NUO PAT PRADŽIŲ BUVO KELETOS GALIMAI NEKOMPETETINGŲ O GAL IR KOMRUMPUOTAI SUSIREIKŠMINUSIŲ VIETINIŲ TARYBINIO MENTALITETO BIUROKRATŲ "DARBO KOKYBĖS"SPEKTAKLIS.Nebuvo jokios teisinės logiškos motyvacijos, o buvo tik noras eilinį sykį drausti dėl mados ir nekompetencijos ir žinioma, pasipelbymo, biurokratijos polierizmo hidros užmačios.Jei kad čia bandysite emociškai kalbėti apie vaoiravimo keblumus, tea tėra e, mocinis vertinimas. Mūsų susisiekimo reigtrų techninės priežiūros ir kelių konrtolė bei panašių institucijų daugelis sprendimų tik trukdo tesėtiems savinikų veiksmams, arba kai kuries atvejais netgi kenkia.Ši visa biurokratų armija įvairiose srityse privirė košės daugiau nei reikia. SUinteresuoti , bet techniškai nemotyvuoti biurokrtai įsikabdę dantimis jau nuo maždaug nuo 2008m laiko dešiniavairių registracijos projektus ir įvairiiais budais stengiai juo nukišti stalčiun, numarinti. Neišdegė, iniciatyvi visuomenė, parodė kad gali pakobovoti pries šituos hidros čiuotuvus, ir, buvo kreiptasi į Auškčiausias teisines in stitutcijas.Todėl: A) Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad vairuotojo vietos, kuri yra sudedamoji transporto priemonės vairavimo mechanizmo dalis, padėčiai taikomas direktyvomis 2007/46 ir 70/311 įtvirtintas suderinimas, todėl valstybės narės negali dėl kelių eismo saugumo reikalauti registruojant naują transporto priemonę jų teritorijoje perkelti jos vairuotojo vietą į priešingą pusę nei ta, kuria vyksta eismas. Toliau, kiek tai susiję su kitoje valstybėje narėje anksčiau įregistruotais lengvaisiais automobiliais, kurių vairuotojo vieta įrengta dešinėje pusėje, Teisingumo Teismas nusprendė, kad ginčijami teisės aktai yra kiekybiniams importo apribojimams lygiaverčio poveikio priemonės, draudžiamos pagal Sutartį. Iš tiesų šiais teisės aktais kliudoma tiekti į Lenkijos ir Lietuvos rinką transporto priemones, kurių vairuotojo vieta yra dešinėje pusėje ir kurios teisėtai gaminamos ir registruojamos kitose valstybėse narėse. Teisingumo Teismas išnagrinėjo Lenkijos ir Lietuvos argumentą, kad šių valstybių teisės aktai pateisinami būtinybe užtikrinti kelių eismo saugumą, pripažintą privalomuoju viešojo intereso pagrindu, kuriuo gali būti pateisinamos laisvo prekių judėjimo kliūtys. Šiuo klausimu jis pažymėjo, kad nagrinėjamuose teisės aktuose numatytos išimtys dėl dešiniavairių transporto priemonių, kuriomis naudojasi kitose valstybėse narėse gyvenantys asmenys, atvykstantys į Lenkiją ir Lietuvą ribotam laikui (pavyzdžiui, turistai). Anot Teisingumo Teismo, ši aplinkybė rodo, kad ginčijamais teisės aktais toleruojamas tokių transporto priemonių kelių eisme keliamas pavojus. Be to, Teisingumo Teismo nutarė, kad Lenkijos ir Lietuvos vyriausybių pateiktais statistikos duomenimis nepakankamai įrodomas ryšys tarp nelaimingų atsitikimų skaičiaus ir transporto priemonių su vairuotojo vieta dešinėje pusėje dalyvavimo eisme. Teisingumo Teismas pažymėjo, kad yra priemonių, mažiau ribojančių laisvą prekių judėjimą ir tinkamų gerokai sumažinti pavojų, galintį kilti dėl transporto priemonių su vairu toje pačioje pusėje, kuria vyksta eismas, dalyvavimo kelių eisme. Jis pabrėžė, kad šioje srityje valstybės narės turi diskreciją nustatyti priemones, kurios, atsižvelgiant į technikos būklę, yra tinkamos užtikrinti transporto priemonės su vairu toje pačioje pusėje, kuria vyksta eismas, vairuotojui pakankamą priekinį ir galinį matomumą (pavyzdžiui, papildomų išorinių galinio vaizdo veidrodėlių įrengimas arba atitinkamas apšvietimo prietaisų ir valytuvų sureguliavimas). Anot Teisingumo Teismo, neatrodo, kad nagrinėjamas priemones būtų galima laikyti būtinomis Lenkijos ir Lietuvos siekiamam kelių eismo saugumo tikslui įgyvendinti. Taigi Teisingumo Teismas nusprendė, kad nagrinėjamos priemonės neatitinka proporcingumo principo. Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad Lenkija ir Lietuva pažeidė Sąjungos teisę. Teisingumo Teismui konstatavus, kad įsipareigojimai neįvykdyti, atitinkama valstybė narė privalo nedelsdama įvykdyti šį sprendimą. ir idomisuisioji dalis: B) Didžiojoje Britanijoje eismui kairiąja kelio puse skirtus automobilius pirkę vairuotojai gali džiūgauti – jų skundai buvo išgirsti. Europos Sąjungos (ES) Teisingumo Teismas nusprendė, kad dešiniavairių automobilių registravimą draudžianti Lietuva pažeidė ES teisę. Lietuva su Europos Komisija (EK) dėl šio klausimo bylinėjosi nuo 2012 m. Ketvirtadienį Teisingumo Teismas paskelbė mūsų šaliai nepalankų sprendimą. Teisingumo Teismas nusprendė, kad drausdama registruoti lengvuosius automobilius, kurių vairas įrengtas dešinėje pusėje, ir reikalaudama prieš registruojant perkelti naujų ar anksčiau kitoje valstybėje narėje registruotų lengvųjų automobilių vairavimo mechanizmą iš dešinės pusės į kairę, Lietuva pažeidė ES teisę. Svarbiausias argumentas - taip neužtikrinamas laisvas prekių judėjimas. Taip pat nuspręsta iš Lietuvos priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kartu su Lietuva šioje byloje pralaimėjo ir Lenkija, Latvija bei Estija, kurioms bus taikomos tokios pat sankcijos. „Tai išskirtinis atvejis, nes palyginus su kitomis valstybėmis narėmis, Lietuvos Respublika yra itin retai pripažįstama pažeidusi ES teisę. Per dešimt narystės metų buvo priimti tik keli Lietuvai nepalankūs sprendimai (vienas iš jų buvo susijęs ir su netinkamu direktyvos, reikalaujančios bendruoju pagalbos numeriu skambinančio asmens vietos nustatymo, įgyvendinimu). Šios dienos ES Teismo sprendimas ateityje palengvins naudojimąsi ir registravimą Lietuvoje automobilių, kurių vairas yra dešinėje pusėje“, – tvirtina advokatų kontoros LAWIN teisininkė Elzė Matulionytė. Remiantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu, šiuo metu Lietuvoje draudžiama viešajame eisme dalyvauti automobiliams, pritaikytiems eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turintiems vairą dešinėje pusėje. Išimtis taikoma tik automobiliams, kurie buvo įregistruoti iki 1993 m. gegužės 1 d. arba kurie pagal konstrukciją ir įrangą yra skirti specialioms darbo funkcijoms atlikti. Taip pat šis draudimas netaikomas laikinai (iki 90 dienų per metus) į Lietuvos Respubliką su užsienio valstybėje įregistruotomis transporto priemonėmis atvykusiems užsieniečiams, kurie neturi leidimo laikinai apsigyventi arba leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, taip pat transporto priemonėms, kurios teisės aktų nustatyta tvarka priskirtos istorinių motorinių transporto priemonių kategorijai. Lietuvos argumentai neįtikino anksčiau Susisiekimo ministerija EK adresuotame laiške teigė, kad vairuojant dešiniavairę transporto priemonę dėl mažesnio matomumo lauko vairuotojui tampa žymiai sudėtingiau lenkti, daryti kairįjį posūkį, atlikti kitus manevrus. Tai reikalauja papildomų automobilio valdymo gebėjimų ir įgūdžių, kurie Lietuvoje pirminiame vairavimo mokyme nėra įgyjami. Buvo pabrėžiama, kad Lietuvos teisės aktai draudžia registruoti automobilį su dešinėje pusėje įrengtu vairu dėl priežasčių, susijusių su vairuotojo galimybe saugiai vairuoti transporto priemonę, o ne dėl vairo mechanizmo tinkamo veikimo ar patikimumo. Tačiau tokie argumentai Teisingumo Teismo neįtikino, todėl buvo nutarta, kad draudimas registruoti dešiniavairius automobilius viršija tai, kas būtina kelių eismo saugumui užtikrinti. Teisingumo Teismas: yra priemonių, mažiau ribojančių laisvą prekių judėjimą Ketvirtadienį priimtuose sprendimuose Teisingumo Teismas visų pirma pažymėjo, kad naujų transporto priemonių atveju šiomis direktyvomis įtvirtintos suderintos sistemos tikslas yra vidaus rinkos sukūrimas ir veikimas, kartu siekiant užtikrinti aukštą kelių eismo saugumo lygį visiškai suderinant techninius reikalavimus, susijusius, be kita ko, su transporto priemonių konstrukcija. Nors šiose direktyvose nereglamentuota transporto priemonės vairuotojo vietos padėtis, nurodant, pavyzdžiui, kad ji visuomet turi būti pusėje, priešingoje tai, kuria vyksta kelių eismas, tai, Teisingumo Teismo nuomone, vis dėlto nereiškia, kad šis elementas nepatenka į šių direktyvų taikymo sritį. Manytina, kad šiuo klausimu Sąjungos teisės aktų leidėjas suteikė automobilių gamintojams laisvę, kurios negalima atimti ar apriboti nacionalinės teisės aktais. Toliau Teisingumo Teismas pabrėžė, kad Direktyvoje 70/311 įtvirtintas draudimas atsisakyti registruoti yra kategoriškas ir bendras, o sąvoka „vairavimo mechanizmas“ taip pat apima vairuotojo vietą, t. y. transporto priemonių vairo, kuris yra sudedamoji vairavimo mechanizmo dalis, padėtį. Kadangi šis draudimas įterptas Aktu dėl Airijos ir Jungtinės Karalystės stojimo į Europos Bendrijas, o tuo metu tai buvo vienintelės valstybės narės, kuriose eismas vyko kairiąja kelio puse, negalima pagrįstai teigti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas neatsižvelgė į faktą, jog šių valstybių narių (kurių viena gamino automobilius su dešinėje pusėje esančia vairuotojo vieta), įstojimas į vidaus rinkos sistemą, kurioje galioja laisvo judėjimo teisė, gali turėti įtakos vairavimo įpročiams ir net sukelti tam tikrą su kelių eismu susijusį pavojų. Teisingumo Teismas mano, kad pakeitimai, kurių galima reikalauti, gali būti susiję ne su vairuotojo vietos perkėlimu, o tik su minimalaus pobūdžio įsikišimais. Toks platus reikalavimas būtų kišimasis, iš esmės pakeičiantis transporto priemonės konstrukciją, o tai prieštarautų Direktyvos 70/311 tekstui ir tikslui. .Taigi, beliko tik nedelsiant pakeisti Regitroje programas ir neatideliotinai pradeti registracijas, nes vien keketas mano draugu, pakankamai susijusiu su milxininskomis investicijomis autiosporte, jai bus atsisakyta priregistruoti ju auto(STI, Evoliutinion).bus pradedas tesinis gincas del atsisakymo registruoti.Po to tikrai registruos geranoriskai, nors jau ir dabar akivaizdu kad privalo registruoti. Man isviso juokinga, kai lietuviukaibiurokratai netruredami argumentu suokia apie lietuviu vairuotoju neisorusima, uju ranku kreivyumo, vos ne bukagalvisukuma, kai problemu su transporto registravimu ir eismo saugumupilna ant kiekvieno kampo Lietuvojebutent del tu aciu biurokratu kaltės. Vien tik klaiki būklė, pavojingai prastas jų apšvietimas-tik žiedeliai.O ir pačiose įstaigose bardakas totalus.Pvz kone po dešimties metų ilgo žioplinėjimo, tik šieme auto pradėti tikrinti Interpolo "bazėje".Arbna kita "klauza"kad prisiregistravus naujai pirkta ivežtą t.p.ž, onrpo kurio laiko pasiveja milžiniškos nesumokėto PVM sumos...Pasako be galo panašių kliauzų daugybė.Kai nemoka ir nesugeba dirbti, pakanka protelio pagalius kišti į ratus stabdant betkokį progresą ir naujoves. Galite piktieji žmonės nesiginčyti veltui.Dagybėje įprastai kairiavairių mašinų valstyvių dešiniavairės transporto priemonės netgi laikomos privalumu, pranašumu jau nuo seniausių laukų, kai mes dar buvone tarybiniai žmogeliuikai.Todėl kei neturite in formacijos, nesidomite plačiau, siūlau pasižomėti, išlysti bet į tą pačią Šveicariją ar į Švediją.Ten daugelis spec.transporto su vairais dešinėje.Konkrečiaižvisi pašto automobiliai dešniavairiai. o įvežtus su dešiniu vairu registracija dar lengvesnė nei iš USA.

Idomus straipsniukas megstantiems "laikini turizma"ir kempingus LT "Lietuvos kempingų žemėlapis: norinčius sutaupyti gąsdina baudomis" Rūta Levickaitė, www.GRYNAS.lt 2015 m. gegužės 2 d. 15:00 Deje, siame straipsniukyje nepsakyta ir kitu dalyku, kad privatus verslininkai su besmegeniais korumpuotais valdininkais siekia isvaryti autoturistus isviso is kempingu, kad nukreiptipoilsiautojus i savo kaimo turizmo baidukles ir termitynus, bei bus siekiam privatizuoti beveik visus parku mkempingus ir apmokestinti.Gal ir gerai butu del tvarkos?Ka manot?Bet tokie dradimai ir kaip siame tekste zemiau minimi yra absurdas, nes vz nei aš nei mano draugai niekadsa nešiukšlina ir nešiukšlino gamtoje nei keliaudami.Aišku yra tokių avimų, kurie šika savo Tėvyneje kaip tvarkte kur papuola.Va tokius tegu baudžia nes jau apsivemti gakima.Tik rie ko čia mes?Pvz Aukštaitijos ir konkrečiai Labanoro parke ketina išvis padaryti kad liks vieas labai brangus privatus kempingas ir tik MOTELIAI BOTELIAI KAIMO TURIZMO BAIDYKLES Mūsų šalyje legaliai veikia 25 kempingai ir juose turi tilpti visi poilsiautojai, o nusprendus stovyklauti kitur, gali tekti susimokėti nemažą baudą. Už ką vieni noriai susimoka, kiti linkę gauti dykai. Prie ežerų ar pajūrio zonoje, vos tik atšilus sukrunta įsikurti poilsiautojai, tačiau ne visi tai daro tam pritaikytose vietose. Kartais inspektorių užtikti poilsiautojai yra tik įspėjami, tačiau įžūliems piliečiams išrašomos ir baudos, siekiančios iki 56 eurus. Restoranas kempinguose užsieniečiams kelia šypsnį Lietuvos kempingų asociacijos prezidentas Vygantas Lazauskas GRYNAS.lt teigė, kad per visą Lietuvą yra apie 25 kempingai. Panašiai tiek turi ir kaimynai latviai bei estai. Tiesa, lyginant Lietuvos kempingus su Latvijos, pastebima, kad kaimynų kempingai yra šiek tiek mažesni. „Mūsų kempingai maždaug visi yra panašaus dydžio, visuose yra minimalios paslaugos, - tikino pašnekovas. - Negalima sakyti, kad tas kempingas, kuris teikia tik minimalias paslaugas, yra blogas, kadangi ne visiems reikia daugiau paslaugų. Tam, kuris atvažiuoja su kemperiu, nereikalingas stacionarus namelis. Lietuviškuose kempinguose labai dažnai būna restoranas, tai vakariečiams visiškai neįprasta ir laikoma aukšto lygio kempingu. Kempingai su restoranais yra ir Nidoje, ir Obuolių saloje, esančioje Molėtuose, ir Druskininkuose, Kurtuvėnuose." V. Lazauskas pastebi, kad Lietuva stokoja atostogavimo kempinguose tradicijų: „Mes neturėjome galimybės turėti kemperių, mobilių namelių, kurie pervežami. Užtai ir norima, kad kempingas turėtų stacionarius namelius. Matau tendenciją, kad dauguma kempingų juos ir statosi kiek galėdami. Todėl bendra kokybė gerėja“, - tikino pašnekovas. Valstybinis turizmo departamentas (VTD) konstatuoja, kad Lietuvoje vis dar nėra susiformavusi tradicija atostogauti kempinge - palapinėje, namelyje ar mobiliame namelyje. Lietuviai kempinguose apsistoja dažniausiai 1-2 dienoms arba savaitgaliui, nors užsienyje yra populiaru kempinge atostogauti ilgiau. „Tiek šiuo metu veikiantys kempingai, tiek statomi naujai dažniausiai yra projektuojami trumpalaikei nakvynei, apsistoti su auto namais ir palapinėmis. Manome, kad kempinguose reikėtų kelti teikiamų paslaugų kokybę ir įvairovę, jog jie turistus skatintų apsistoti ilgesniam laikui“, - rašoma departamento GRYNAS.lt atsiųstame atsakyme. Anot V. Lazausko, Lietuvoje daugiausiai turime kempingų, įvertintų trimis žvaigždutėmis – viena žvaigždute vertinamos tos poilsiavietės, kurios turi tik minimalią infrastruktūrą, o keturiomis – patys prabangiausi. Lietuviškuose kempinguose labai dažnai būna restoranas, tai vakariečiams visiškai neįprasta ir laikoma aukšto lygio kempingu. Tokių su restoranais kempingų turime ir Nidoje, ir Obuolių saloje Molėtuose, ir Druskininkuose. V. Lazauskas „Kempingo pavadinimas visiems asocijuojasi su tuo, kad čia galima apsistoti tik su auto namu, nežinau, kodėl taip yra. Dėl to naujai statomi, projektuojami kempingai orientuojasi būtent į tai, nors patys lietuvaičiai nelabai keliauja su auto namais, daugiausiai tai – užsieniečiai. Pasukome ta kryptimi, kad daugiau priimtume užsieniečių, nors vakarietiškuose kempinguose daugiausiai vietiniai lankosi“, - atkreipė dėmesį Lietuvos kempingų asociacijos prezidentas. VTD duomenimis, Lietuvos kempingus aplanko turistai iš Europos ir kitų pasaulio šalių, tiesa, europiečiai sudaro didžiąją užsienio turistų dalį. Daugiausiai užsienio turistų sulaukia pajūrio kurortų ir didžiųjų miestų kempingai, kadangi greta yra ką aplankyti ir pamatyti, be to, šalia driekiasi tranzitiniai keliai per Lietuvą. Lietuviškų kempingų infrastruktūra artima mažų užsienio kempingų (iki 100 aikštelių) infrastruktūrai ir gali konkuruoti su užsienietiškais. Su didelių kempingų (1000 aikštelių ir daugiau) infrastruktūra taip pat galime konkuruoti siūlydami greta teikiamas paslaugas: restoranai, kirpyklos, parduotuvės, vandens parkai, žirgynai, pliažai ir t.t.“, - rašoma turizmo departamento pateiktame atsakyme. Lietuvos kempingų asociacijos prezidento nuomone, tai, kad lietuvių nelabai traukia kempingai, lemia ir megapolių Lietuvoje nebuvimas: „Gal dėl to yra mažiau žmonių, kurie nori važiuoti į gamtą. Kiekvienas turi bobutę kaime ar sodą ir tokias ekonomines atostogas praleidžia ten pat sode. Tai irgi yra savotiška konkurencija kempingams“, - kalbėjo V. Lazauskas. „Laukinis“ turizmas klesti ir Europoje Anot Valstybinio turizmo departamento atstovų, tai, kad kempinguose nori apsistoti ne visi poilsiautojai ir ieškoma dykų alternatyvų, nėra tik lietuviškas bruožas. „Laukinis“ turizmas - aktuali problema visoje Europoje. „Pagrindinė priežastis - taupymas arba noras apsistoti „geresnėje“ vietoje, nors tai neretai pažeidžia gamtosauginius reikalavimus. Lietuvoje nėra bendros stovyklavimo-kempingavimo tvarkos, dėl to nėra aišku, pavyzdžiui, ar nakvynė stovėjimo aikštelėje ar šalikelėje leistina, kiek gali stovėti turistų auto namų ar palapinių privačioje valdoje, kur tai verslas, o kur – svečiai“, - sakė turizmo departamento atstovai. Su šia nuomone buvo linkęs sutikti ir Lietuvos kempingų asociacijos prezidentas. Jo teigimu, nelegalių kempingų problema yra išlikusi, tačiau sunku pasakyti, kiek procentaliai ji sudaro visos Lietuvos turizmo rinkos. „Nėra bendros tvarkos, kaip visa tai turėtų vykti – ar galima sustoti stovėjimo aikštelėje kemperiui, o ar nakvoti galima – nežinau. Yra ir Vilniuje aikštelių, kur atvažiavę turistai nakvoja. Arba, sakykime, kurortuose stebime tendenciją, kai privačiuose valdose pristatyta auto namų“, - sakė V. Lazauskas. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Aplinkos apsaugos skyriaus geografė Agnė Tamošiūnė, paklausta apie nelegalių kempingų problemą, teigė, kad saugomose teritorijose yra parko apsaugos reglamentai, kurie draudžia bet kur statyti kemperius ir palapines. Tačiau, deja, tokios tvarkos paiso ne visi. „Kemperius galima statyti tik kempinguose. Daugiausiai problemų yra pajūryje, Kuršių nerijos nacionaliniame parke, kur tikrai kartais aptinkama tokių atvejų, kai kemperiai stovi pajūryje, automobilių stovėjimo aikštelėse. Ten vykdoma prevencinė reindžerių veikla ir skiriamas įspėjimas arba surašomas administracinių teisės pažeidimų protokolas“, - sakė A. Tamošiūnė. Pagrindinė priežastis - taupymas arba noras apsistoti „geresnėje“ vietoje, nors tai neretai pažeidžia gamtosauginius reikalavimus. Lietuvoje nėra bendros stovyklavimo-kempingavimo tvarkos, dėl ko nėra aišku, pavyzdžiui, ar nakvynė stovėjimo aikštelėje ar šalikelėje leistina, kiek gali stovėti turistų auto namų ar palapinių privačioje valdoje, kur tai verslas, o kur – svečiai. Valstybinis turizmo departamentas Ji pateikė sąrašą dešimties kempingų, įsikūrusių saugomose teritorijose: 1. Kuršių nerijos NP (Nidos kempingas, Nidoje); 2. Nemuno deltos RP (Ventainė, Ventės kaimas); 3. Pajūrio RP (Žiogelis, Karklės kaimas); 4. Kurtuvėnų RP (Kurtuvėnai, Kurtuvėnuose); 5. Panemunių RP (Medaus slėnis, Šilinės kaimas); 6. Vištyčio RP (Pušelė, Žirgėnų kaimas); 7. Labanoro RP (Mindūnai, Kamužės kaimas); 8. Aukštaitijos NP (Palūšės, Palūšėje); 9. Tytuvėnų RP (Sedula, Skogolio km., Tytuvėnų sen., Kelmės raj.); 10. Trakų NP (Slėnio g. 1, Trakai). Jų tikslias vietas rasite ČIA. Mano, kad oficialių kempingų per mažai Savo ruožtu Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius GRYNAS.lt teigė manantis, kad nelegalių kempingautojų atsiranda ne tik iš „taupumo“, bet dar ir dėl to, kad kempingų turime nepakankamai. „Viena problema, kad oficialiai įrengtų kempingų yra per mažai. Čia mes kalbame apie kempingus, kurie turi statusą, tam tikrą žvaigždučių sistemą - kaip viešbučiai. Jeigu žiūrėtume į visą pajūrį, turime vieną Nidoje, vieną Giruliuose ir vienas asmuo privatų kempingą yra įsirengęs ir Pajūrio regioniniame parke. Vieną kempingą planuoja Palangos savivaldybė, vieną etapą jau yra pabaigusi, gal šiemet sezoną jau ir pradės. O visos kitos vietos, kurias turi privatūs žmonės, turi stovyklaviečių statusą, kuriose priima ir kemperius. Jos reklamuojasi kaip kempingai, bet oficialaus tokio statuso neturi“, - kalbėjo D. Nicius. Yra problemėlė su stovyklautojais, kurie atvažiuoja į paežerę su automobiliais, palapinėmis arba baidarėmis atplaukia. Jie įsikuria neleistinose vietose, ne stovyklavietėse. Dažniausiai skiriamos baudos. A. Juodelis Anot jo, problema, kuomet poilsiautojai įsikuria neleistinose vietose, praktiškai kartojasi kiekvienais metais. „Tai yra verslas – visuomet galioja paklausos ir pasiūlos modelis. Bent jau pas mus pajūrio parke teritorijų, kuriose gali būti vystoma rekreacinė veikla, yra pakankamai daug, tiktai dauguma jų yra privačios ir ne visiems žmonėms apsimoka tokią veiklą vystyti, nes sezonas yra trumpas – du mėnesiai“, - sakė pašnekovas. Anot jo, pasitaiko pavienių atvejų, kai tiek Nidoje, tiek kituose pajūrio ruožuose, kemperių savininkai naudojasi viešomis erdvėmis, skirtomis poilsiauti ribotą laiką ir ten, pavyzdžiui, nakvoja per naktį. „Karklėje prie savo lankytojų centro turime įrengtą automobilių aikštelę, kurioje šiais metais planuojame nurodyti, kad naktį automobiliai nebūtų statomi. Ne dėl to, kad pykstame, jog jie kažką blogo daro, bet buvo ne vienas atvejis, kai ten, kur apsistoja, palieka šiukšlių, netgi ir fekalų išleidžia iš kemperių, taigi lieka apšnerkštos teritorijos. Ir tai netgi daugiau būna ne lietuviai, o užsieniečiai, kurie bando išvengti susimokėjimo už paslaugas“, - aiškino D. Nicius. Jis pripažino, kad teisiškai parko direkcija gali paskirti baudas nedrausmingiems poilsiautojams, tačiau ilgalaikio apsistojimo atvejų vietose, kuriose draudžiama tai daryti, nėra daug. „Keliauja jaunimas ir yra vienos nakties principas – kai naktį išmiegi, iškeliauji. Jeigu kažkur paplūdimyje žmogus su miegmaišiu įsikuria (gal ir dėl romantikos), niekas nebaudžia. Kad būtų įsikuriama su palapinėmis ir masiškai poilsiaujama... Tai yra labiau pavieniai atvejai. Būna fiksuojama po keletą atvejų, surašomos baudos. Už saugomos teritorijos režimo pažeidimą, priklausomai nuo vietovės, kur tai daroma, skiriamos 145 Eur baudos“, - sakė D. Nicius. Inspektorius: įpročiai keičiasi Aukštaitijos nacionalinio parko Kraštotvarkos skyriaus vyr. inspektorius Andrius Juodelis GRYNAS.lt teigė, kad Labanoro regioniniame parke daugiau pažeidimų fiksuojama dėl kemperių, pastatytų tam nepritaikytose vietose, o Aukštaitijos nacionaliniame parke – dėl stovyklaujančių prie ežerų. „Yra problemėlė dėl stovyklautojų, kurie atvažiuoja į paežerę su automobiliais, palapinėmis arba baidarėmis atplaukia. Jie įsikuria neleistinose vietose - ne stovyklavietėse. Dažniausiai skiriamos baudos. Jeigu atvažiuoja ir pažeidimas nežymus – tik vienu ratu ant žolės užvažiavę, užtenka ir pokalbio. Bet jeigu įsikūrę nemažai mašinų, dega laužas, pilna palapinių – žmonės yra baudžiami“, - teigė A. Juodelis. Anot jo, pažeidimų skaičiui didelę įtaką turi sezoniškumas – natūralu, kad kai orai labai šilti, poilsiautojų daugiau, tarp jų daugiau pasitaiko ir pažeidėjų. Ne dėl to, kad pykstame, jog jie kažką blogo daro, bet buvo ne vienas atvejis, kai ten, kur apsistoja, palieka šiukšlių, netgi ir fekalų išleidžia iš kemperių, taigi lieka apšnerkštos teritorijos. Ir tai netgi daugiau būna ne lietuviai, o užsieniečiai, kurie bando išvengti susimokėjimo už paslaugas. D. Nicius „Kažkiek įtakos turėjo ir 2008 metų krizė. Įsibėgėjus krizei, žmonių paežerėse padaugėjo, matyt, buvo pasikeitę žmonių įpročiai – gal anksčiau važiuodavo į užsienį, ar pajūrį“, - svarstė A. Juodelis. Šiuo metu poilsiautojams, pažeidžiantiems saugomų teritorijų režimą, gresia bauda nuo 28 iki 56 eurų. Pirmą kartą prasižengusieji gali atsipirkti puse minimalios baudos – 14 eurų. „Įpročiai, aišku, keičiasi – jeigu stovyklaujama nelegaliose stovyklavietėse, paliekama žymiai mažiau šiukšlių. Keičiasi viskas į geresnę pusę“, - apibendrindamas lietuvių stovyklautojų įpročius sakė A. Juodelis.