Kas cia vairuoja pardavinejamas (1386 psl.) (69569)

e tyu miningite kaladeliu keitejau eik ir keitaliok sau nesiputojes

jo vaziuja savais keliais tik as jas priziuriu remonyuoju jos man duona uzdirba craisleris zmonos mondeika motinos passatai mano ir visu remontai mano bet nesiskundziu jokia jei nerudys kolkas beda didziausia

ar u jaunuoli neatrenki kad jau paskutines zinutes parasyos nieko bendro su ta TAVO UZDARYTAJA TEMA... ar tau pasirode netaip??

Vazineju su AR 156 1.8TS 1998metu. Automobili turiu virs 2.5 metu, i metus pravaziuoju ~16000km. trasoje ryja nedaug 6-6.5l mieste ramiai 9l. Per 2.5metu keiciau du kartus Virsutines sakes, viena galine skersine trauke ir geometrija dariau, dar vostuvu dangtelio tarpine keiciausi.Siaip esu patenkinta

jeigu nemoky vaziuot, koja sunku-tavo bedos

bet rasykit tik tie kurie vazinejat tokiom alfa ir zinot tai tiksliai. ketinu pirkti viena tokia tad domina

tai pas jus nera kitu gyvenimo tikslu apart masinos?kam tiek masinu

pas mane plymouth gan tiksliai rodo vaziuojant ant duju jai rodo 10.5 tai tikroviskai paskaiciavus duju gaunas 11.5.ten kazkaip skaiciuja pagal paimta oro srauta tai gal ant benzo butu tiksliau. o momentaliai buna kai gaza atleidi ir 2 ir 1 ltr kad tik rodo. vaziujant lygiai tykiai ne daugiau 90 km h ir 8 ir 6 ltr 100tui km.bet kol nuvaziuju iki klaipedos tai vistiek apie 11.5 ltr 100tui ir kompo vidurkis 10.5

davai visi draugiskai uzraukem sita tema ir fsio

matai yra skirtumas didelis, tu lygini masinas skirtingom paskirtim, tau svarbu nuvaziuoti atstuma dideli ir nesvarbu kaip ta masina atrodys svarbu kad vaziuotu, tai ta as pateisinu kad passatas geriau, nes jo kaip darbo arklio nera gaila, o jau kai kalba eina apie normalias masinas savo malonumui ir asmenine paciam tai kita tema. Nekritikuoju as tu jusu pasatu, tiesiog kiekviena auto yra su paskirtimi.

kitas dalykas mano bakas 60ltr, ir as numinu misriu rezimu ir mieste ir uzmiestyje ir paspaudziant ir nelekiant 1000-1100km, kaip tai paaiskinsi? plius viso bako neisvazineju, lieka 3-5ltr. PRAKTIKA PRAKTIKA ir DAR KARTA PRAKTIKA! ne popieriais vadovaukis

Vanagiux, Siandien pabandziau kaip eina GTV 3 litru aparatas, jei supranti apie ka kalbu, tai blemba, zinok, adrenalino sociai, smagi masinyte

galima butu susitarti, bet as i vidu neilysiu pacio variklio ar pravodkes, reikes diagnostinio kompo, nors panevezyje, vilniuje galeciau ir tai organizuoti ir dar keltuvo, kad gerai apzeti visus salnikus, lanzeronus ir pakaba

1998, 1.9 TDI, sedanas, 9000lt bandysiu gauti

butent, tu teisus, del tokiu kaimu kaip "honda9rrx" ir uzverda arsi diskusija, tegul tokie eina ten kur tu "dilfinu" forumas ir aiskina kaip prasuka 500k km tik tepalus ir kaledeles keisdamas ir tegul tik nepamirsta pamineti, kad be kaladeliu ir tepalu dar ir tuos dilfinus keicia kartu tokiam kaip honda9rrx VW, Audi, BMW yra dievu masinos ir kuo senesne tuo geriau o visos naujos - tikri lauzai, kurias tie dilfinai tampo ant trosu po visa europa

turejau alfa 166 benz/dujos mieste duju imdavo apie 13-15litro o uz miesto nu 8-12 ziurint kokiu greiciu vaziosi

Kaip paaiskintum tada rodmenis 3.9l/100km ir 3.3l/100km, kurie net nuo gamyklinio ir metrologiskai istestuoto naujam ka tik nuo konvejerio kvepianciam auto paskaiciuota 5.5l/100km. Gal skaiciuotuva tamstai paskolinti?

Idomus straipsniukas megstantiems "laikini turizma"ir kempingus LT "Lietuvos kempingų žemėlapis: norinčius sutaupyti gąsdina baudomis" Rūta Levickaitė, www.GRYNAS.lt 2015 m. gegužės 2 d. 15:00 Deje, siame straipsniukyje nepsakyta ir kitu dalyku, kad privatus verslininkai su besmegeniais korumpuotais valdininkais siekia isvaryti autoturistus isviso is kempingu, kad nukreiptipoilsiautojus i savo kaimo turizmo baidukles ir termitynus, bei bus siekiam privatizuoti beveik visus parku mkempingus ir apmokestinti.Gal ir gerai butu del tvarkos?Ka manot?Bet tokie dradimai ir kaip siame tekste zemiau minimi yra absurdas, nes vz nei aš nei mano draugai niekadsa nešiukšlina ir nešiukšlino gamtoje nei keliaudami.Aišku yra tokių avimų, kurie šika savo Tėvyneje kaip tvarkte kur papuola.Va tokius tegu baudžia nes jau apsivemti gakima.Tik rie ko čia mes?Pvz Aukštaitijos ir konkrečiai Labanoro parke ketina išvis padaryti kad liks vieas labai brangus privatus kempingas ir tik MOTELIAI BOTELIAI KAIMO TURIZMO BAIDYKLES Mūsų šalyje legaliai veikia 25 kempingai ir juose turi tilpti visi poilsiautojai, o nusprendus stovyklauti kitur, gali tekti susimokėti nemažą baudą. Už ką vieni noriai susimoka, kiti linkę gauti dykai. Prie ežerų ar pajūrio zonoje, vos tik atšilus sukrunta įsikurti poilsiautojai, tačiau ne visi tai daro tam pritaikytose vietose. Kartais inspektorių užtikti poilsiautojai yra tik įspėjami, tačiau įžūliems piliečiams išrašomos ir baudos, siekiančios iki 56 eurus. Restoranas kempinguose užsieniečiams kelia šypsnį Lietuvos kempingų asociacijos prezidentas Vygantas Lazauskas GRYNAS.lt teigė, kad per visą Lietuvą yra apie 25 kempingai. Panašiai tiek turi ir kaimynai latviai bei estai. Tiesa, lyginant Lietuvos kempingus su Latvijos, pastebima, kad kaimynų kempingai yra šiek tiek mažesni. „Mūsų kempingai maždaug visi yra panašaus dydžio, visuose yra minimalios paslaugos, - tikino pašnekovas. - Negalima sakyti, kad tas kempingas, kuris teikia tik minimalias paslaugas, yra blogas, kadangi ne visiems reikia daugiau paslaugų. Tam, kuris atvažiuoja su kemperiu, nereikalingas stacionarus namelis. Lietuviškuose kempinguose labai dažnai būna restoranas, tai vakariečiams visiškai neįprasta ir laikoma aukšto lygio kempingu. Kempingai su restoranais yra ir Nidoje, ir Obuolių saloje, esančioje Molėtuose, ir Druskininkuose, Kurtuvėnuose." V. Lazauskas pastebi, kad Lietuva stokoja atostogavimo kempinguose tradicijų: „Mes neturėjome galimybės turėti kemperių, mobilių namelių, kurie pervežami. Užtai ir norima, kad kempingas turėtų stacionarius namelius. Matau tendenciją, kad dauguma kempingų juos ir statosi kiek galėdami. Todėl bendra kokybė gerėja“, - tikino pašnekovas. Valstybinis turizmo departamentas (VTD) konstatuoja, kad Lietuvoje vis dar nėra susiformavusi tradicija atostogauti kempinge - palapinėje, namelyje ar mobiliame namelyje. Lietuviai kempinguose apsistoja dažniausiai 1-2 dienoms arba savaitgaliui, nors užsienyje yra populiaru kempinge atostogauti ilgiau. „Tiek šiuo metu veikiantys kempingai, tiek statomi naujai dažniausiai yra projektuojami trumpalaikei nakvynei, apsistoti su auto namais ir palapinėmis. Manome, kad kempinguose reikėtų kelti teikiamų paslaugų kokybę ir įvairovę, jog jie turistus skatintų apsistoti ilgesniam laikui“, - rašoma departamento GRYNAS.lt atsiųstame atsakyme. Anot V. Lazausko, Lietuvoje daugiausiai turime kempingų, įvertintų trimis žvaigždutėmis – viena žvaigždute vertinamos tos poilsiavietės, kurios turi tik minimalią infrastruktūrą, o keturiomis – patys prabangiausi. Lietuviškuose kempinguose labai dažnai būna restoranas, tai vakariečiams visiškai neįprasta ir laikoma aukšto lygio kempingu. Tokių su restoranais kempingų turime ir Nidoje, ir Obuolių saloje Molėtuose, ir Druskininkuose. V. Lazauskas „Kempingo pavadinimas visiems asocijuojasi su tuo, kad čia galima apsistoti tik su auto namu, nežinau, kodėl taip yra. Dėl to naujai statomi, projektuojami kempingai orientuojasi būtent į tai, nors patys lietuvaičiai nelabai keliauja su auto namais, daugiausiai tai – užsieniečiai. Pasukome ta kryptimi, kad daugiau priimtume užsieniečių, nors vakarietiškuose kempinguose daugiausiai vietiniai lankosi“, - atkreipė dėmesį Lietuvos kempingų asociacijos prezidentas. VTD duomenimis, Lietuvos kempingus aplanko turistai iš Europos ir kitų pasaulio šalių, tiesa, europiečiai sudaro didžiąją užsienio turistų dalį. Daugiausiai užsienio turistų sulaukia pajūrio kurortų ir didžiųjų miestų kempingai, kadangi greta yra ką aplankyti ir pamatyti, be to, šalia driekiasi tranzitiniai keliai per Lietuvą. Lietuviškų kempingų infrastruktūra artima mažų užsienio kempingų (iki 100 aikštelių) infrastruktūrai ir gali konkuruoti su užsienietiškais. Su didelių kempingų (1000 aikštelių ir daugiau) infrastruktūra taip pat galime konkuruoti siūlydami greta teikiamas paslaugas: restoranai, kirpyklos, parduotuvės, vandens parkai, žirgynai, pliažai ir t.t.“, - rašoma turizmo departamento pateiktame atsakyme. Lietuvos kempingų asociacijos prezidento nuomone, tai, kad lietuvių nelabai traukia kempingai, lemia ir megapolių Lietuvoje nebuvimas: „Gal dėl to yra mažiau žmonių, kurie nori važiuoti į gamtą. Kiekvienas turi bobutę kaime ar sodą ir tokias ekonomines atostogas praleidžia ten pat sode. Tai irgi yra savotiška konkurencija kempingams“, - kalbėjo V. Lazauskas. „Laukinis“ turizmas klesti ir Europoje Anot Valstybinio turizmo departamento atstovų, tai, kad kempinguose nori apsistoti ne visi poilsiautojai ir ieškoma dykų alternatyvų, nėra tik lietuviškas bruožas. „Laukinis“ turizmas - aktuali problema visoje Europoje. „Pagrindinė priežastis - taupymas arba noras apsistoti „geresnėje“ vietoje, nors tai neretai pažeidžia gamtosauginius reikalavimus. Lietuvoje nėra bendros stovyklavimo-kempingavimo tvarkos, dėl to nėra aišku, pavyzdžiui, ar nakvynė stovėjimo aikštelėje ar šalikelėje leistina, kiek gali stovėti turistų auto namų ar palapinių privačioje valdoje, kur tai verslas, o kur – svečiai“, - sakė turizmo departamento atstovai. Su šia nuomone buvo linkęs sutikti ir Lietuvos kempingų asociacijos prezidentas. Jo teigimu, nelegalių kempingų problema yra išlikusi, tačiau sunku pasakyti, kiek procentaliai ji sudaro visos Lietuvos turizmo rinkos. „Nėra bendros tvarkos, kaip visa tai turėtų vykti – ar galima sustoti stovėjimo aikštelėje kemperiui, o ar nakvoti galima – nežinau. Yra ir Vilniuje aikštelių, kur atvažiavę turistai nakvoja. Arba, sakykime, kurortuose stebime tendenciją, kai privačiuose valdose pristatyta auto namų“, - sakė V. Lazauskas. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Aplinkos apsaugos skyriaus geografė Agnė Tamošiūnė, paklausta apie nelegalių kempingų problemą, teigė, kad saugomose teritorijose yra parko apsaugos reglamentai, kurie draudžia bet kur statyti kemperius ir palapines. Tačiau, deja, tokios tvarkos paiso ne visi. „Kemperius galima statyti tik kempinguose. Daugiausiai problemų yra pajūryje, Kuršių nerijos nacionaliniame parke, kur tikrai kartais aptinkama tokių atvejų, kai kemperiai stovi pajūryje, automobilių stovėjimo aikštelėse. Ten vykdoma prevencinė reindžerių veikla ir skiriamas įspėjimas arba surašomas administracinių teisės pažeidimų protokolas“, - sakė A. Tamošiūnė. Pagrindinė priežastis - taupymas arba noras apsistoti „geresnėje“ vietoje, nors tai neretai pažeidžia gamtosauginius reikalavimus. Lietuvoje nėra bendros stovyklavimo-kempingavimo tvarkos, dėl ko nėra aišku, pavyzdžiui, ar nakvynė stovėjimo aikštelėje ar šalikelėje leistina, kiek gali stovėti turistų auto namų ar palapinių privačioje valdoje, kur tai verslas, o kur – svečiai. Valstybinis turizmo departamentas Ji pateikė sąrašą dešimties kempingų, įsikūrusių saugomose teritorijose: 1. Kuršių nerijos NP (Nidos kempingas, Nidoje); 2. Nemuno deltos RP (Ventainė, Ventės kaimas); 3. Pajūrio RP (Žiogelis, Karklės kaimas); 4. Kurtuvėnų RP (Kurtuvėnai, Kurtuvėnuose); 5. Panemunių RP (Medaus slėnis, Šilinės kaimas); 6. Vištyčio RP (Pušelė, Žirgėnų kaimas); 7. Labanoro RP (Mindūnai, Kamužės kaimas); 8. Aukštaitijos NP (Palūšės, Palūšėje); 9. Tytuvėnų RP (Sedula, Skogolio km., Tytuvėnų sen., Kelmės raj.); 10. Trakų NP (Slėnio g. 1, Trakai). Jų tikslias vietas rasite ČIA. Mano, kad oficialių kempingų per mažai Savo ruožtu Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius GRYNAS.lt teigė manantis, kad nelegalių kempingautojų atsiranda ne tik iš „taupumo“, bet dar ir dėl to, kad kempingų turime nepakankamai. „Viena problema, kad oficialiai įrengtų kempingų yra per mažai. Čia mes kalbame apie kempingus, kurie turi statusą, tam tikrą žvaigždučių sistemą - kaip viešbučiai. Jeigu žiūrėtume į visą pajūrį, turime vieną Nidoje, vieną Giruliuose ir vienas asmuo privatų kempingą yra įsirengęs ir Pajūrio regioniniame parke. Vieną kempingą planuoja Palangos savivaldybė, vieną etapą jau yra pabaigusi, gal šiemet sezoną jau ir pradės. O visos kitos vietos, kurias turi privatūs žmonės, turi stovyklaviečių statusą, kuriose priima ir kemperius. Jos reklamuojasi kaip kempingai, bet oficialaus tokio statuso neturi“, - kalbėjo D. Nicius. Yra problemėlė su stovyklautojais, kurie atvažiuoja į paežerę su automobiliais, palapinėmis arba baidarėmis atplaukia. Jie įsikuria neleistinose vietose, ne stovyklavietėse. Dažniausiai skiriamos baudos. A. Juodelis Anot jo, problema, kuomet poilsiautojai įsikuria neleistinose vietose, praktiškai kartojasi kiekvienais metais. „Tai yra verslas – visuomet galioja paklausos ir pasiūlos modelis. Bent jau pas mus pajūrio parke teritorijų, kuriose gali būti vystoma rekreacinė veikla, yra pakankamai daug, tiktai dauguma jų yra privačios ir ne visiems žmonėms apsimoka tokią veiklą vystyti, nes sezonas yra trumpas – du mėnesiai“, - sakė pašnekovas. Anot jo, pasitaiko pavienių atvejų, kai tiek Nidoje, tiek kituose pajūrio ruožuose, kemperių savininkai naudojasi viešomis erdvėmis, skirtomis poilsiauti ribotą laiką ir ten, pavyzdžiui, nakvoja per naktį. „Karklėje prie savo lankytojų centro turime įrengtą automobilių aikštelę, kurioje šiais metais planuojame nurodyti, kad naktį automobiliai nebūtų statomi. Ne dėl to, kad pykstame, jog jie kažką blogo daro, bet buvo ne vienas atvejis, kai ten, kur apsistoja, palieka šiukšlių, netgi ir fekalų išleidžia iš kemperių, taigi lieka apšnerkštos teritorijos. Ir tai netgi daugiau būna ne lietuviai, o užsieniečiai, kurie bando išvengti susimokėjimo už paslaugas“, - aiškino D. Nicius. Jis pripažino, kad teisiškai parko direkcija gali paskirti baudas nedrausmingiems poilsiautojams, tačiau ilgalaikio apsistojimo atvejų vietose, kuriose draudžiama tai daryti, nėra daug. „Keliauja jaunimas ir yra vienos nakties principas – kai naktį išmiegi, iškeliauji. Jeigu kažkur paplūdimyje žmogus su miegmaišiu įsikuria (gal ir dėl romantikos), niekas nebaudžia. Kad būtų įsikuriama su palapinėmis ir masiškai poilsiaujama... Tai yra labiau pavieniai atvejai. Būna fiksuojama po keletą atvejų, surašomos baudos. Už saugomos teritorijos režimo pažeidimą, priklausomai nuo vietovės, kur tai daroma, skiriamos 145 Eur baudos“, - sakė D. Nicius. Inspektorius: įpročiai keičiasi Aukštaitijos nacionalinio parko Kraštotvarkos skyriaus vyr. inspektorius Andrius Juodelis GRYNAS.lt teigė, kad Labanoro regioniniame parke daugiau pažeidimų fiksuojama dėl kemperių, pastatytų tam nepritaikytose vietose, o Aukštaitijos nacionaliniame parke – dėl stovyklaujančių prie ežerų. „Yra problemėlė dėl stovyklautojų, kurie atvažiuoja į paežerę su automobiliais, palapinėmis arba baidarėmis atplaukia. Jie įsikuria neleistinose vietose - ne stovyklavietėse. Dažniausiai skiriamos baudos. Jeigu atvažiuoja ir pažeidimas nežymus – tik vienu ratu ant žolės užvažiavę, užtenka ir pokalbio. Bet jeigu įsikūrę nemažai mašinų, dega laužas, pilna palapinių – žmonės yra baudžiami“, - teigė A. Juodelis. Anot jo, pažeidimų skaičiui didelę įtaką turi sezoniškumas – natūralu, kad kai orai labai šilti, poilsiautojų daugiau, tarp jų daugiau pasitaiko ir pažeidėjų. Ne dėl to, kad pykstame, jog jie kažką blogo daro, bet buvo ne vienas atvejis, kai ten, kur apsistoja, palieka šiukšlių, netgi ir fekalų išleidžia iš kemperių, taigi lieka apšnerkštos teritorijos. Ir tai netgi daugiau būna ne lietuviai, o užsieniečiai, kurie bando išvengti susimokėjimo už paslaugas. D. Nicius „Kažkiek įtakos turėjo ir 2008 metų krizė. Įsibėgėjus krizei, žmonių paežerėse padaugėjo, matyt, buvo pasikeitę žmonių įpročiai – gal anksčiau važiuodavo į užsienį, ar pajūrį“, - svarstė A. Juodelis. Šiuo metu poilsiautojams, pažeidžiantiems saugomų teritorijų režimą, gresia bauda nuo 28 iki 56 eurų. Pirmą kartą prasižengusieji gali atsipirkti puse minimalios baudos – 14 eurų. „Įpročiai, aišku, keičiasi – jeigu stovyklaujama nelegaliose stovyklavietėse, paliekama žymiai mažiau šiukšlių. Keičiasi viskas į geresnę pusę“, - apibendrindamas lietuvių stovyklautojų įpročius sakė A. Juodelis.

Man patinka selesp mintys. Gal kartosiuosi, o gal manę pataisysit. Japonai: ryklys, carisma, civic senadana, accord, mazda 626, nissan almera Minusai: remontas (dalys) brangu. Rūdis labai. Daugiausiai parduoda jaunimas - užkankinti. Nemažai tuščių bazinių komplektacijų ir nesmagūs kelionėms. Pliusai: galia, eknomiški* (ne visi tik). Ilgaamžiškumas (kur atsiperka remonto kaštai) *- gal ir plonos skardos prisideda prie ekonomijos. Vokiečiai: Visi tie B3 tikrai yra pernelyg seni, nedaug išliko, tuščios komplektacijos. Visi VW yra labai paprasti ir nesmagūs. Audi 80 B4 patiko, ypač nedidelis, bet talpus universlas. Ganėtinai patogūs ir yra padoresnių komplektacijų (na bent jau stoglangis, jei ne kondiškė) Tačiau bet 4000Lt galima ir nesijudinti. Kol kas negaliu sau leisti neblogo B4. Ispanai: Seat. vieni dyzeliai, vienos turbinos. rūdys. Tai niekaip nesiriša su 3500Lt biudžetu. Švedai: gamina tankus, todėl kuro sąnaudos didesnės, detalės brangesnės. Pardavimo kainos laikosi, pasiūla maža. Italai: Pigu nusipirkti, brangu remontuoti. Prancūzai: Turi nevykusių, turi neblogų. Ir man jie labiausiai užkliuvo. Citroen xantia: Pardavimo kainos nedidelės, pasiūla yra, nerūdija, bet remontas labai brangus, hidraulika retai būna geros būklės. Hidraulikos tikrinimo principus žinau, bet tokias tikrinti tik pas citrinų specus. Remontas kosmosas tik servisuose, citrinų garažiukai nebrangu, brangios detalės susijusios su hidraulika. Citrinų bendruomenė itin draugiška ir paslaugi, daug informacijos, nuorodų, adresų, kontaktų. xantia patinka tik dėl pakėlimo, labai man gerai kaime. Ilgai mano ieškotas aukso viduriukas yra reno laguna/megane. Meganės naujesnės, retesnės, brangesnės, prastesnės komplektacijos, todėl - laguna. Laguna hečbekas 4.5m - nei ilgas, nei trumpas ir labai talpus tūriu. Torsionai brangiau, bet daugiau vietos bagažinėj. Minkštas važiuoti. Komforto įrangos nusileidžia tik italams (išskyrus darbinius fiat). remonto kainos (įskaitant originalias dalis) atrodo žemesnės nei japonų, įtalų ir švedų. Minusai - žema. Bet galima pasikelti, tik bus brangiau nei vokiška. Minusai - rūdys. rūdija iki 1998 metų. Vėliau tipo cinkuotos, bet vis tiek truputi rūdija. Važiuoklė nelabai minusas. Torsionų negalima užleisti ir tada nekainuos galinės pakabos remontas 1000Lt Priekinė važiuoklė turi greit susidėvinčių dalių, bet pirkimas ir keitimas pigus. Kuro sąnaudos vidutinės. Vidurkis 9-10 litrų. Švediška būtu pora litrų daugiau, dujų jos ima iki 14 litrų. Taip pat ir reno limuzinas - safrane. Pusantros tonos ir didelė - iki 14 litrų. Laguna - 1350Kg Megane - 1000kg, sąnaudos mažesnės 1-2 litrais. Dūjos: Gero montuotojo kaina tikrai nemaža, bet kokybė patikima ilgam. Pagal dabartine E95 kaina, atsiperka net greičiau nei per 10000km. Bijantiems variklio gadinimo - papildomai vožtuvų tepimas.

zinoma kad geriau 81 kw, nes pigesne ekplotacija ir jis nera toks lepus, gali dizeli nebutinai degalinej pilt, nes purkstukai ne elektriniai

ir noreciau paaiskinimo kodel? aciu is anksto

man svarbiausia kurio eksplotacija pigesne daugiau tai visi parametrai panasus manau pagal kuro sanaudas as turiu 81 kw motora bet sudauzytam treciam golfe

neparduodu seip, nes kai pakeiciau dirza zvagzde konpensatorius vostuvu gumytes ir tarpine su keitimais ir dalim sumokejau beveik 1000 ir nenuvaziaves 500 km sudauziau masina i sona tai neapsimoka man uz 2000lt parduot motoro su viskuom tegu stovi garaze valgit nepraso

4 golf

81 kW, patvaresnis. 85 kW yra tarpinis tarp 81 ir 103 kW, todel jis nera isdirbtas ir jo nieks negamino ilgai,

81kw gerauses

85kw jau bus su PD varikliu. 81kw senesnis variklis ir pigesne eksploatcija (remontuoti varikli)

ai, dar kai pirkau sake aikstelej, kad TDi tokie varikliai dirba be bedu iki 500000km, jeigu vazinejant nespaudziama daugiau kaip 3tukst apsukų.nzn ar tiesa ar ne, bet taip sake

zmones per 3m lb nesunkiai tiek suvazineja su dauguma masinu. 500000Km tiem varikliam tikrai toli grazu nerima, jei zinotumet savo tikrasias ridas masinu su siais varikliai net klausimu nekiltu, nes ir dabar kone pas visus >500000km rodos )))

tame ir esme, kad dar senesniu ir pabombint gali, o dabar tu pabombonk pumpalduza ar comonraila... iskart ragas bus, nebent saibos lenda su kaupu is kiseniu...

aš taip pat už 81kw. pats turiu jau treti metai ir draugai bei gimines turi. visi giria, visiem gerai.varikliui dar nieko neteko daryt. o padraskyt megstu

is kart jaucias, kad apie dyzelius nerauki, bet rasai kad rasyt... ne kiek arkliai tie keli menki ant traukos pasijaucia kiek NM skirtumas

kiek nori uz ta motora

geras rinkinukas golf tdi 2.0

nieko jam neatsitiks manau sakau jo kaina butu nereali o ar parduot veltui skaityk ar pasilikt tai galvoju pasilikt ji yra geriau gal rasiu su uzkaltu varikliu ir isimesiu i kokia masina

bmw 525D pasiimiau

as jau 300000km esu pralekes su 81kw ir jokiu problemu , tik va su turbina yra bedu

siulik kaina jei jau taip domina

seip parsiduoda gal bet nera jau salono keleto is salono detaliu i sona smugis buvo i medi i keleivio duris priekini stikla stoike ta smugis stiprokas buvo nes ir galo kampas gavo kai apsisuke masina taip kad darbo nemazai butu su ja, seip atrode lb gerai spalva ta metaliko melina i violetinuma tokia, gal prie vardo imesiu jo sveiko foto, jei domina galima foto atsiust bet as nuemes deze greiciu prieki nuardes nes zadejau dalim pardavineti

pats nejuokink, PD vienas purkstukas kainuoja kiek 81 kw visas siurblys su visais purkstukais. as tai tik uz 81 kw, nes pats su tokiu vazineju jau 3 metus ir prasukau 120000km be didesniu problemu.

81kw optimaliausias variantas butu tiek kuro sanaudu tiek remonto atzwilgiu.. na bent jau ash imciau toki.81kw.. ne pd shit

gal ir tiesa sakai zmogai, man 81 kW geriausia, bombini sita ir kaifuoji uz vairo.

abs davikliai, arba laidai suslamba jei netvarkinga pravodke.

nezinau man taspats buvo.daug demesip i tai nekreipiau

\ labai idomu, kokio atsakymo tau reikia. Ir ka tau reiskia GERESNIS? Ekonomiskesnis, patikimesnis, pigiau eksplotuojamas, dinamiskesnis...????

folkas teisybe sako, zimiai geriau 81, nes romentas pigesnis

bet stoveti irgi negali per daug ilgai

Pats geriausias TDI GTI 110Kw eina kaip ispistas

Makaronu gali prikabyti.Kurios, kokios variklio charakteristikos tamtsa domina?

Ne per kabeline, o itin geros spartos šviesolaižiu jei turi tarkime 1-2GB/s spartą gali matyti daugelį pasaulio TV tiesiogiai, be jokių kabelinių.Tai du skirtingi dalykai dėde patarėjau visais klausimais.02.09 per SVT1 rodė maždaug 1, 5val trukmės analitinį reportažą su gražiausiais ralio momentais.Ir dar kartos per kai kuriuos sporto kanalus.Kai turėsi internetą bent kokių 1GB/s(įsitikinęs kad tokio neturi, ir tinkamo kompo ben 4-5Ghz nujauciu dar neturi neturi)tada pradėsi suvok skirtumą tarp kabelinės TV ir iTV.Nei kabelinės nei satelitinės, nei anteninės nenaudoju jau kokie trys metai.Dabar antra tavo kliedesio dalis, kad kam mašina jeigu autobusan gali įšokti.Pats sau atakyk į šita purkštavimą nes man jis neuvokiamas.Tu nematai rekalo, tai tu ir nevažinėk.O aš jei noriu, tai man taip patinka, ir vaziuoju, nes mano priežastys yra visiškai skirtingos negu tavo.Man iš namų iki darbo sostinės centre per piką žymiai greičiau gaunasi nuvykti visuomeniniu transportu ir netenka kamsčiuose stovėt ir dar pusvalandį ieškoti kur prisiparkuot.Atras priežastis, matau kas darosi vilniuje , koks debilų nemokančių vairuoti agresyvumas.Kelis kart gyvenime esu pagailėjęs vaikinukų, avarijos kaltininkų.Bet nenorėčiau daugiau veltis ne savo valia į tokias situacijas.Užkirtinės , pakišinėt triperius asilų pilnos gatvės.Baigtis ne visada būtinai teisingumo triumfas, nes tokie avinai kaip taisyklė nieko, išskuris senos b, mw ar audi nieko nebeturi, paimt iš jų nieko negali, draudimas toikiu atveju tempia gumą begalo ilgai, neretai kai išsiaiškina kad kosminės sumos neina išieškoti, išvis nemoka.Ateina atsakymas kad specialiame fonde lėšų skirti nepavyko.Teeko savo kailiu patirt, kad kelių žulikėliai būna apsidraudę kad išvengt išieškojimo iš anksto.Viską perrašę kurvačkoms ar pijokams tėvams.Tai vat koks malonumas važinėtis Vilniuje per piką, neseniai šiam forume kažkox maumas mačiau rašė"atvykus iš kokio kolūkio siaubas ima".Jūs man paaiškinkit, kaip gezas apmokės sudaužtą mašinos priekį, jei jis kainuoja tiek, kiek jo alkašų giminės pvz butas su šarvinėm durim.Važiavau ramiai nuo Šeškinės kalno, pasivijo se senu pitaku, neleistinai lenkė, beveik kabindamas mano auto priekį užlingo į priekį ir per standžius.Buvo pakankamai slidu, galėjo baigtis krūva sudaužytų mašinų, o poto dar turėtum įrodyti, kad kaltas ne tu, o tas kelių gaigalas.Tų šlykčių orų metu suskaičiavau virš 20 panašių situacijų.Pastebėjau, ir besmegenių mergų kurias tie patysn gezai primokė , naglai užkirtinėja.Jei suma viršyja kelesdešimt tūkstančių, netgi kasko atveju draudimo companija tiria kaltininko finansines galimybes, nes rturi iš jko išieškoti.O kai jis neturi turto, vyksta ilgas nuobodus susirašinėjimas su specialiu elitui skirtu fondu, kuris gali skirt faneros, o gali ir ne.