Isiurbimo kolektorius (17 psl.) (805)

Pirma dujų karta Pirma karta tinkamiausia paprastiems ir kaip taisyklė senesniems mašinoms, ypač toms kurios komplektuojamos su karbiuratoriniais varikliai valdomais vakuumo pagalba neturint ir nereguliuojant kuro mišinio jokiais kuro riebumo davikliai tokiais kaip lemda zondais. Pirma karta tinkamiausia yra mono įpurškimo sistemoms, montuojama panaudojant tuos pačius dujų baliono elementus kaip ir kitų kartų, tiesiog automobilio variklio skyriuje yra komponuojamas vakuuminis reduktorius arba reduktorius su elektro magnetu, dujų mišinys reguliuojamas rankomis reduktoriaus pagalba ir registro dėka, realiai variklis dirba teisingiausiu kuro mišiniu tik prie laisvų variklio sūkių arba prie pasirinkto sūkių diapazono, pvz 3500rpm kas priklausomai nuo automobilio variklio ir greičių dėžės pavarų ilgio atitinka apie 110km/h greitį. Važiuojant greičiau dujų mišinys liesėja, o jei sureguliuosite didesniam greičiui, tuomet sąnaudos bus didesnės ir prie žemesnio greičio važiuosite per riebiu mišiniu. Pirmos kartos sistemoje ir įrangoje, dujos į variklį paduodamos maišytuvo dėka kuris montuojasi prieš ar po oro srauto matuoklės, todėl reikalauja paprastai papildomų montavimo dalykų nes padidejęs atstumas paprastai išlenkia arba kolektorių arba oro paėmimo šlangą ir netvarkingai sumontuota ji laikui bėgant trūksta. Pirmos kartos dujų įrangą patartina reguliuoti dažnai, tam paprastai yra montuojami lemda simuliatoriai kurie diodų (lempučių) pagalba nurodo mišinio riebumą kurį galima susireguliuoti ir pačiam, tikslingiausia tai būtų daryti kas kartą keičiantis orams, sezonams, ar keičiant oro filtrą. Jei susireguliuosite taip kad visuomet „dirbtų“, dažniausiai būsite nepatenkinti automobilio dinamika ar trauka. Pirmos kartos dujų įrangos pagrindiniai trūkumai yra tie kad ši įranga yra ypač reikli tvarkingai elektros/aukštos įtampos sistemai, t.y. privalo dažnai būti keičiamos žvakės, sumontavus įrangą pakeisti nauji aukštos įtampos laidai ir paskirstymo dangtelis, kitu atveju rizikuojate turėti atbulinį smūgį arba taip liaudyje vadinama „dujų šūvį“. Šūvio rezultatas gali būti netgi labai brangus, pradedant nušokusiom štangom, sulankstytom oro srauto matuoklės, susprogusia oro filtro dėžę ar net įsiurbimo kolektoriumi. Jei toks šūvis nutiktų Nidoje, automobilį tektų vilkte partempti nes važiuoti nesutvarkius neišeitu nei benzinu nei dujomis. Nepaisant tų trūkumų, pirmą kartą galima montuoti daugeliui automobiliu ir tikrai yra tokių variantų kur neverta montuoti modernesnių įrangų, bet kiekvieną atvejį reikėtų tirti ir vertinti atskirai bei individualiai pasitarus nuspręsti kokią įrangą pasirinkti, įvertinti pliusus ir minusus, investiciją ir galimas problemas ar trūkumus, įvertinti savo laiką reguliuojant ar dujų įrangos aptarnavimo kaštus nuspręsti ar ši karta Jums tinkama ar vis tik rinktis modernesnę dujų įrangą.

idejus standalone ecu nereiktu zaisti su imobilaizeriu, nes kuro ir degimo niekas neatjungtu - juos paduotu naujas ECU. nes dedant ji reikia pravesti nauja pravodke taip ar taip. aisku nedaug ten tu laidu - sensoriam ir aktyvatoriam (purkstukai, babinos). yra nemazai priezasciu tiunint gamyklini ecu. pvz dyzelinem auto standalone ecu nlb ir yra.. bent jau pigiu. benzininiam pvz Megasquirt yra.. jei nori tik kura valdyti gali paimti V2.2 uz ~$200. kurui valdyti pilnai uztektu, jei nori valdyti ir degima su boostu tada jau daugiau butu, bet irgi nestebuklai. nors gamyklinis ecu su degimo valdymu susitvarko geriau nei dauguma, nes jis daug tiksliau reaguoja i detonacija. vien del to as vis dar palikes gamykliniam ecu degimo valdyma. ir dar del to, kad as ji galiu perprogramuoti, bet tas uztrunka daug ilgiau nei Megasquirto reguliavimas. nes Megasquirte ir kituose standalone ecu visas reguliavimas vyksta realiu laiku - nepatinka oro/kuro misinys - gali is karto pakeisti duty cycle ir iskart matysi efekta. o stockini, reikia falshinti - dazniausiai tai uzima 10 - 15 min ir ecu turi buti isimtas is masinos. aisku yra ecu kuriuos irgi galima realiu laiku koreguoti. tie patys evo ir sti ecu, jie daug legviau falshinasi - realiu laiku del to nebutina jiem deti aftermarket standalone ecu. ir be to. gamyklinis ecu valdo ne tik kura, degima ir boosta. jie taip pat ijungia ventiliatoriu, aktyvuoja EVAP, EGR voztuvus, seka detonacija ir t.t. mano ecu net ir oro kondincionieriaus rele ijungia. droseline sklende irgi db atidaro ne tapke, o ECU. ir dauguma aftermarket ECU neturi galimybes valdyti to varikliuko. del to as niekada neismesiu savo Trionico.. as tik dali jo funkciju perduosiu Megasquirtui. ir ne todel, kad jis blogai susitvarko su jom, bet todel, kad tiuninimas kuro uzima daug daugiau laiko nei su megasquirtu. kita priezastis yra nauju masinu tiuningas. nes i nauja masina niekas nedes standalone ecu.. garantija nebegalios. o jei variklis uzlus del tiuno, tu gali susimesti stockine programa ir nutempes i dylerine gauti nauja varikli. ne viena tokia istorija zinau su STI ir Mazdaspeed3. kalbant apie gamykliniu dyzeliu tiuninga, tai gal ir nebutina individualiai tiunint, bet patartina. kalbant apie benzinines masinas su daug aftermarket daliu tada taip - individualus tiuningas yra butinas. skirtingi purkstukai, skirtingi paskirstymo velenai, oro isiurbimo sistema, ismetimo sistema, turbina, kuro siurbliai, kuro slego reguliatoriai... labai daug niansu. net ir gamykliniai tie patys varikliai gali tureti skirtingus purkstukus ir programa netiks. gali buti "universaliu" failu, kurie veikia geriau nei gamykliniai, bet vistiek neisnaudoja optimaliai viso potencialo, nes universalus buna tiuninti saugiau - riebesnis kuro misinys, standartinis degimo kampas ir panasiai.

paimt tai paimsi, tik klausimas kiek su jais nuvazuosi. is tikruju kiek zmoniu tiek nuomoniu gal net kazkas pasiulys vietoj tarpines hermetika det bus tikrai pigiau germetiko tuta duok dieve 30lt kainuos. pirmas klausimas i kuri turi atsakyti sau pries keisdamas galvos tarpine t.y. kiek laiko arba tiksliau kiek km ruosiesi su ta masina nuvazuoti jai nesiruosi vazuoti daug arba darai pardavimui keisk tik butiniausias dalis, jai ruosiesi masina vazineti ilgai ji tau patinka (kaip sake mano pazystamas jai masina man patinka as ja bent 15m noreciau eksplotuoti) ir nesiruosi jos greitai parduoti o dar nori ir viena kita arkli i cilindra grazinti nepagailes tu keliu simtu litu kur uz darba sutaupysi isleist kokybiskenem dalim ir pasidaryk darbu kiek imanoma daugiau. mano asmenine nuomone yra butent tokia: jai masina patinka ir jos kebulas nesurudyjes tai as galva keisciau issimdamas varikli pasikeisciau pagrindini dirza tempejus visus vandens pompa, alkuninio riebokslius visus indeklus. prahonionguociau bloka pasikeisciau kompresinius, tepimo ziedus jai reiketu ir viena kita stumuokli, galvos, imetimo, isiurbimo kolektoriau tarpines keisciau, paslifuociau galva gal ir bloka iki idelaus lygumo ir pritrinciau voztuvus aiksu nepamirsciau pakeisti voztuvu gumyciu ir jai butu nustipusiu hidro kompensatoriu. aisku toks remontas atseitu apie 2000-3000k lt bet variklio skyriuje uzsideciau varnele job done. ir kokiam 100k-200k km pamirsciau kad variklis egzistuoja apart tepalu, antifryzo keitimo ir benzino pylimo. o taupiajam kolegai noreciau oponuoti, kad ne viskas auksas kas ausu ziba. aisku jai turi gera klausa orentacija kas masinoje yra negerai ir nesiruosi daug su ja vazineti pilnai sutinku galima keisti taupant savo lesas bet neduok dieve su tokia taupuko masina vazuojant vokietijoj nutruks dirzas, gi kokiam greitkeli uzlankstys voztuvus ir visas tas taupumas taip giliai i sikna sulys kad galas dar is burnos islys vien nutempimas iki serviso ADAC kainuos kokius 200e kaip min o kur dar serviso paslaugos kur lupa suma ta pati tik eurais plius neplanuotos nakvynes paslaugos ir t.t. ir galu gale isies kad is vokietijos su autobusu gryzi nes bus masina pigiau i metalo lauza atiduot nei ja taisyt. taip kad kiekviena lazda turi du galus ir kiekviena karta taupant saskaita ilgamaziskumo, taupumo galas duos per kupra stipriau. jai normaliai priziuret savo masina servise per metus jai reikia isleisti nuo 2000lt iki 15000lt uz darbus ir detales priklausomai nuo to kokiu metu masina ir koks jos modelis , bei jos metinio kilometrazo. aisku kierkvienas randa savo aukso viduri vuienam masina bele vazuotu, o kitas nori kad ji nesvarbu kiek jai metu butu kaip tik nuo konvejerio nuvaziavus

maza sklende. geriau butu didesne. ji neturetu buti mazesnio diametro nei isiurbimo vamzdziai. geriau didesne, aisku su protu, nes per didele bus sunku pagauti vidutini droselio atsidaryma, t.y. su mazai pedalo eigos paduos per daug oro ir bus nemalonu ramiai vazineti. yra formules apskaiciuoti teoriskai kiek varikliui reikia oro ir kiek turba gali jo pusti, priklausomai nuo slegio. kai turi oro kieki norima (kubiniais metrais per sekunde arba svarais per minute ar dar kaip nors), susirandi norimos turbos kompresoriaus efektyvumo zemelapi ir ziuri i kokio efektyvumo "salele" pataikysi su tam tikru oro kiekiu prie tam tikro slegio. turbinos puse neturi efektyvumo zemelapio, reikia ziureti A/R. prie mazo A/R turba greiciau isisuka, bet sukuria daugiau backpressure prie dideliu sukiu kas neigiamai veikia varikli (nepilnai pasisalina ismetamosios dujos, pradega voztuvai bla bla bla), didelis A/R turi didesni laga, bet daug geriau sukasi prie dideliu sukiu.. cia daugiau vadinamas "trial and error", o ne skaiciavimas.. priklauso ko nori, daugiau Nm prie zemu ar daugiau kW prie aukstu. pavyzdys kaip atrodo kompresoriaus efektyvumo zemelapis Pressure ratio yra slegis. 2.0 zemelapyje yra 1 bar boosto, nes visuose beveik zemelapiuose nurodomas absoliutinis slegis - atmosferos slegis + boostas. i kaire nuo surge line yra zona, i kuria neturi patekti tavo oro kiekio/slegio rezultatas. tai yra nestabilaus boosto zona, i sita zona pateksi jei uzdesi per dideli kompresoriu. Efficiency islands yra "blynai" pagal kuriuos gali primesti turbos efektyvuma (is esmes tai yra suspausto oro kaitinimas.. arba nekaitinimas.. kuo didesnis efektyvumas, tuo maziau turba kaitina ora - geras intercooleris prideda apie 10% prie efektyvumo). prie kiekvieno blyno yra mazas skaiciukas kokio efektyvumo gali tiketis. turbo speed lines yra tos kreivos linijos kurios eina per blynus ir gale ju skaiciukai raso koks bus mazdaug turbos greitis prie tam tikro oro kiekio/slegio. sita turba matomai efektyviausioj zonoj sukasi ~112000 rpm.. maksimalus "saugus" greitis ~140 000 apsuku. choke line yra zona i kuria irgi nenoretum patekti, nes po jos efektyvumas krenta labai greitai, o apsukos kyla. jei patenki i desine uz choke line - ieskok didesnes turbos mass flow axis yra oro kiekis (arba oro mase, jei labiau patinka) kuri tu suzinosi is formuliu. jei nori isigilinti i visa sita patarciau nusipirkti knyga Maximum Boost, autorius Corky Bell. ten duota labai nemazai formuliu kaip ka skaiciuoti. jei tingi tai as tau galiu persiusti excel lentele (jei rasiu tarp dokumentu), kuria as naudoju, ten dauguma formuliu yra. labai naudingas dalykas. suvedi litraza, boosta ir apskaiciuoja mazdaug oro kieki. galia irgi.. nors galia ne vien nuo oro kiekio priklauso, bet susidarysi vaizda. duok emeila - persiusiu. del dyzeliniu turbu nezinau tiksliai. teko girdeti, kad jas is kitokio lydinio daro (bent jau IHI turbas).. bet nenoriu gasdinti.

Diskiniai stabdžiai Didelė bėda galiniai stabdžiai. Jei perkant mašiną matosi parūdiję stabdžių diskai gale ir jau girdisi prastas jų darbas važiuojant, kainą perkamos mašinos galima kokiais 200 lt mušti, tiek kainuos pakeist diskus ir atsirestauruot suportus (pigiau darant pačiam). Taip pat būtina patikrinti kaip veikia rankinis. Jei jis ilgą laiką būna nenaudojamas, mėgsta užpūti suporte esanti lapkė, ko pasekoje rankinis užsitraukia, bet nebeatsileidžia, arba išvis neužsitraukia. To pasekoje gręsia suportų restauracija arba kitų paieška. Savo laiku po 60 lt už vnt. restauraciją palikau. Kita bėda, bet ne tik 2.0E, tai netolygus galinių stabdžių veikimas. Problema - galinio tilto apkrovos reguliatorius neatlieka savo darbo. Sprendimas - paieška naudoto arba išmetimas ir vamzdelių sujungimas tiesiogiai (pats autoaibėje pirkau specialius sujungimus, apie 10 lt atsiėjo už porą). Su priekiniais stabdžiais bėdų nepastebėta. Važiuoklė Jei perkama mašina yra su “sportine” važiuokle, garantuotai kažkas jau barškės. Jei dar nebarška, tai greit pradės. Važiuoklės dalys tikrai nėra brangios, bet “sportininkams” nepatartina pirkti “tipo geresnių”, asmeninė patirtis rodo, kad jos laiko tiek pat, tik sumokama daugiau. Jei važiuoklė originali, laikys tikrai ilgai, o jei bus perkamos geresnės dalys, apie ją prisiminsit tik prieš technikines. Salonas Kaip jau buvo minėta, dažnas variantas atšokusi lubų medžiaga. Dažnai tai yra pasekmė nesėkmingo mėginimo išvalyti nešvarumus cheminiais valikliais. Jei lubos ne juodos, geriau jų ir neliesti su chemija. Tvarkymas – keitimas neatšokusimis (reikalauja kruopštumo) kaina apie 20lt. Nusitrynusios pavarų svirties medžiagos keitimas berods 10lt (kolega mobiluz pagelbės). Išorė Sedanams lūžta laidas einantis į bagažinės dangtį. Jokių būdų negalima lituoti – labai greitai prie sulituotos vietos laidai vėl nulūš. Geresnis variantas naudotis termokembrikais. Esant nesandarumui vanduo teka per galines lempas. Jei įmanoma perkant reiktų pažiūrėti bent jau po kilimo krašteliu ar dar baseinas neužsiveisęs. Jei mašina su dujomis, būtinai reikia pažiūrėti iš apačios baliono nešančios konstrukcijos varžtų vietas – dažnai nuo vibracijos ir neteisingo instaliavimo lūžta skarda aplink varžtus ir pro ten pradeda tekėti vanduo. Vanduo po vairuotoj kojomis taip pat gali pradėti kauptis jei prie saugiklių bloko esanti korka kažkokiu būdu yra atsikimšusi. Ten eina laidas iš variklio skyriaus į salną (nepamenu koks) ir jei ta guminė dalis leidžia vandenį, po kojomis bus pastovi bala. Variklio skyrius Šitiems motorams būdingas pulsavimas. Dažnai tai vyksta dėl nebeveikiančio laisvų sūkių reguliatoriaus (naudoto kaina apie 50lt) arba blogai veikiančio lambda zondo. Jei auto su dujomis, patartina jį visai atjungti, nes už trijų kontaktų zondą manęs paprašė 130lt, bet pasakė, kad nuo dujų jis greit vėl sukeps. Didžiausia bėda vis tik yra kiaura įsiurbimo gofra, kurią gauti geros būklės yra LABAI sunku. Jei perkamos mašinos gofra klijuota ar kitaip tvarkyta, su laiku bėdos kartosis, ypač žiemą. Dujos Mašinose su dujų įranga dažnai dėl netvarkingos elektros dalies šaudant dujoms yra sulaužoma oro srauto matuoklė (vadinamasis krabas). Išoriškai pažeidimas gali būti nematomas, bet jei yra įtarimas, reiktų nuėmus gofrą pažiūrėti oro sklendės lėkštutę. Jei ji aplankstyta – bus daug bėdos ateityje. Naudotas krabas kainuoja ~100-150 lt, tačiau sunku rasti dujų nemačiusį. Jei auto nedirba/nesikuria benzinu, dažnai būna kaltas aušinimo skysčio temperatūros daviklis teikiantis duomenis kompui. Naujo kaina apie 20 lt. Tačiau jei mašina benzinu nedirba ją perkant, geriau nerizikuoti, nes galimų priežasčių yra daug, o jų šalinimas pigiai neatsieina, nebent, aišku, pasiseka.