Gal kas pirktu (1344 psl.) (67399)

as nesuprantu ko jus tikites perkat masina iki 2000euru ir tikites kad ji bus be gedimu, ech tas Lietuviskas naivumas.... auto salone masina kainuoja min 30 000lt nauja o gera nesibodeja ir 100 000 lt perkopti, nuo tos minutes kai isvazuoja is salono ji tik gest pradeda. As nekarta esu skaiciaves kiek bet kuria masina kainuoja paverst patikima (ta prasme kad ramiai ji atlaikytu bent 50 000km) be didesniu lindimu i ta pacia vieta. skaicavau naudojant normalios kokybes dalis tai vien vaziuokliai sutvarkyti reikai bent 5000 -10000lt o kur dar variklis greiciu deze... taip kad neretai dabar kai sau masinos ieskau einu apie kebula ir ji tyrineju po padidinamuoju stiklu nes jai kebulas tikrai geras nedazytas, tai dazniausiai reiskia ir nepistas visa kita pakeiciama. beje nesibodeju ieskot konkrecios masinos pigiausiu skelbimu daznzai ir nesusiduriu su perikupais, ir nieko nekeikiu kai atvazuoji pamatai rudziu kalna ant ratu ir tenka apsisukt ir vazuot namo, jai vazuoju kur nors toliau apziuret masinos visada tai suderuinu su kokia tai ekskursija tada nebuna labai gaila kad nepamatei doros masinos, uztai muziejai parodos, ar tiesiog pakeliui aplankyti dvarai, daznai atperka nuliudima del masinos. Dar karta pakartosiu savo dazna fraze beveik niekas nepardavineja geru masinu pardavineja merdincias tokias i kurias patiem nusibodo pinigus kist. o perpardavinetojas daznai ne viena valanda sugaista internete ieskodamas pigesniu masinu vazineja ne karta nudega nuo visisko chalmo. o surades isplauna salona aptvarko isore na kad eilinam Lietuviskam pirkejui patiktu visui isorej blizga reiskia masina priziureta, net juoka kelia tokia mastysena. Ir is to duona daro kad save ir seima pamaitint. Nekelia tpokie man didelio pasislykstejimo kelia tie kurie pisa prota kad cia saldaini parduodu viskas tavarkoje nei vieno gedimo, taip nebuna ypac perkant 10-20 metu senumo masina net perkant 5 metu senumo masina joje jau buna vienas kitas bent saloninis gedimas. Kai man telefonu pasako kad viskas 100% idelu as net nevazuoju ziuret tokios masinos na ir patarimas galui minties vazuodami pirkti masinos uzsukite i koki rimtesni servisa kad ja jums pakratytu jai neturite supratimo kas masina do daiktas ir kaip ji dirba sumokekite tuos varganus 100-300lt ir bent daugiau maziau zinosite ka perkat. be to pasilikite bent 1/3 masinos pirkimui skirtos sumos remontu, neliksit be ratu masinai po pirkimo sugedus. Angalai labai teisingai pardavimo dukumentuose raso "Sold as seen" ir visa atsakomybe del masinos prisiema pirkejas. gerai vel mintys i lankas plujoja uzteks

vienintelis kuris cia juokini tai tu nes bandai kazka cia pavaidinti, net nejauti kai nusikalbi.

zinoma kad geriau 81 kw, nes pigesne ekplotacija ir jis nera toks lepus, gali dizeli nebutinai degalinej pilt, nes purkstukai ne elektriniai

tai cia manau wisiem aisku kad dyzelis waziuoja ant sukimo momento.

ir noreciau paaiskinimo kodel? aciu is anksto

man svarbiausia kurio eksplotacija pigesne daugiau tai visi parametrai panasus manau pagal kuro sanaudas as turiu 81 kw motora bet sudauzytam treciam golfe

neparduodu seip, nes kai pakeiciau dirza zvagzde konpensatorius vostuvu gumytes ir tarpine su keitimais ir dalim sumokejau beveik 1000 ir nenuvaziaves 500 km sudauziau masina i sona tai neapsimoka man uz 2000lt parduot motoro su viskuom tegu stovi garaze valgit nepraso

4 golf

81 kW, patvaresnis. 85 kW yra tarpinis tarp 81 ir 103 kW, todel jis nera isdirbtas ir jo nieks negamino ilgai,

81kw gerauses

85kw jau bus su PD varikliu. 81kw senesnis variklis ir pigesne eksploatcija (remontuoti varikli)

ai, dar kai pirkau sake aikstelej, kad TDi tokie varikliai dirba be bedu iki 500000km, jeigu vazinejant nespaudziama daugiau kaip 3tukst apsukų.nzn ar tiesa ar ne, bet taip sake

zmones per 3m lb nesunkiai tiek suvazineja su dauguma masinu. 500000Km tiem varikliam tikrai toli grazu nerima, jei zinotumet savo tikrasias ridas masinu su siais varikliai net klausimu nekiltu, nes ir dabar kone pas visus >500000km rodos )))

Nu bet tau ir kyla klausimai dar aisku kad su dviem raudonom raidem kur yra 85 kw, tiek kuro sanaudom tiek ir trauka, atrodo nereiksminga dalis bet patikek yra labai didelis skirtumas, bet cia tik mano asmeniska nuomone.beje jei nepaslaptis kokia masina?

Jei kalbama apie dyzelius, tai yra faktas, kad labiau apsimoka 66kw arba 81kw, kadangi cia uzpatentuotas reikalas. 85kw nera irgi visiskas sudas, taciau problemom atsitikti tikimybe didesne, o kam reikia traukos, tai tada reik benzino galingo, dyzelis traukia tiek, kiek jam reikia.

tame ir esme, kad dar senesniu ir pabombint gali, o dabar tu pabombonk pumpalduza ar comonraila... iskart ragas bus, nebent saibos lenda su kaupu is kiseniu...

Idomi diskusija Vairuoju nedaug nemazoi 9metus ir nesijauciu labai "kietas" vairuotojas. Su betkurio tiltu varomu reikia vazioti su protu, o jaigu su protu nedraugauji tai geriau viesuoju pasivazinet. galiniai ratai smagiau, bet ziema sunkiau... Kaip daugelis rase; Pajudet, ivaziot i slidzia pakalne, bet man asmeniskai saugiau vazioti stipriai apsnigtame kelije 80-100km/h greiciu nes galiniai varomeji labiau atleidzia klaidas susijusias su blogu perjungimu pavaru. Jaigu neparenkat tinkamu apsuku ir atleidziat staigiai sankaba galui pradedant slisti lengvai imanoma vel perimti kontrole i savo rankas. Su prekiu varomu, atlikus toki pat veiksma klaidu masina neatleis ir prasides nevaldomas slidimas. Bet stipriai apsnigtame kelije vaziojant greiciau (80-100km/h) norint jaustis saugiai, reikia liaudiskai duoti siektiek "prakasu" kad ratai lengvai kastu sniega (pavojus tame kad taip vaziojant pastoviai gigeja greitis!).Kitas aspektas staigus posukis, su betkuriais ratais varomais, reikia zinoti automobilio galimibes, nes pergreitai pradesite manevra taps nebetaip svarbu kurie varomeji nes jus nupus i griovi, apsuks, arba teks aiskintis kad "paliginot" kazkam masina. Visi sako kad posuki (slidu) iveikiant prekiu varomu auto, geriau duoti gazo kad nustotu nesti. Bet visi nutili kad galui nustojus slisti prekis vis labiau slista i isorine posukio pusia. Prezastis elementari, ratai perstipriai buksoja, jie slista, ir vairas cia pagalbos jau nesuteikia- reikia atleisti akseleratoriu bet ne visiskai o kad ratai suktusi vos vos greiciau negu juda masina ir ratus pradet tesinti nes perdidelis ju pavertimas neduoda sukibimo o tik skersa slidima. galite sutikti, galite nesutikti, bet su betkuria masina reikia moketi vazioti, net nuo masinos markes ir tipo daug kas priklauso, ivairios masinos su galu varomos gali pasielgti skirtingai, viena su dideliais ratais, kita su maziciais, pas viena variklis 5litrai kita 2litrai, svoris, baze ratu ir t.t. Viskas priklauso nuo Jusu, kaip jus vairuojat, ir koki sprendima priimsit atlekant manevravima. Akseleratoriu spausti proto didelio nereikia, o vat nesukelti poto pavojaus kitems eismo daliviams ir savo keleiviams cia jau reikia pamastimo. Kaip pvz. ir ne i tema pasakisiu. Kai masina pres jus vazioja i ikalne nevarikit iskarto is paskos, palikit padoru atstuma, presais masina gali neivazioti ir pradet slist atgal. Elementarus dalikas bet nevisi kazkogel ta suvokia ir varo 3metru atstumu is paskos- veliau "apsidirba" kai pamato slistanti dzipuka atgal. Pritariu daugumai, kiekviena masina turi savo privalumus-trukumus, kaip ir kiekvienas vairuotojas ju turi...

galiu papasakoti apie savo pigu Mersa Nusipirkau uz 1100 euru spalio pradzioje. Nusipirkau nesiaip sau, o darbui. Dirbu vienoje Kauno taxi firmoje. Per 4 menesius pravaziavau 35000 km, tai tikrai turiu ka papasakoti, del to net cia priesiregistravau Tai va, Mersiukas kaip priklauso siek tiek aprudyjes, bet nesupuves. Ziurejau, kad butu tvarkingas is technines puses. Motoriukas pats bukiausias 2.2 70 kw. Iskarto pakeiciau debiliska kuro siurbli i mechanini is Sprinterio. Kainavo 1800 lt, bet be problemu tarnauja visa ta laika. Su uzvedimu ir siaip motoru jokiu bedu nebuvo, labai ten viskas paprasta ir patvaru. Kas buvo sugede? Faktiskai visi gedimai tik nuo laiko ir senatves (masina 96 metu). 1. Suluzo nuo vibraciju vairo siurblio laikyklis, nutrauke generatoriaus dirza. Kainavo 60 euru 2. Per 35000 km kelis kartus tvarkiau vaziuokle, keiciau net amortikus priekinius. Viskas kainavo bendrai apie 400 euru 3. Labai kenciu su spidometru, pastoviai kazka nerodo. Pvz kuro ir temperaturos rodykles taip isr nesutvarkiau. Tvarkiau posukiu rankenele, ABS davykli, pastoviai perdega lemputes, kazka dar is elektros tvarkiau, viska neprisimenu. Bendroj sumoj mokejau maksimum 150 euru. 4. Kebula netvarkiau, tiesiog su balioneliais uzdaziau. Kainavo apie 10 euru 5. Naujos padangos - 150 euru. Stai tokie remontai. Dabar noriu ta Mersa parduot pavasario gale. Jums idomu kodel? O todel, kad jis visiskai nesuteikia vairavimo malonuma. Nepamirskit, as dirbu taksistu ir praleidziu masinoj po 10-15 valandu per para. Ir vairavimo malonumas labai daug reiskia Labai nervina, kad mano Mersiukas lietas, bet dar labiau nervina kazkokia lieva mechanine deze. Taip pat vaziuokle tikrai nera tokia smagi, kaip galvojau. Net pas tvarkinga vaziuokle girdziu kazkokius garsus, kurie nervina, ypac kai i kokia duobe ivaziuoju. Tai pagrindine pardavimo priezastis - nemeile automobiliui, nors jis tikrai nera blogas. Nepatikesit, bet as su savo Fokusu 2002 metu daug geriau jauciuos prie vairo Parduot uz tiek, uz kiek nusipirkau tikriausiai neiseis, nes automobilis bus be TA ir su pavargusiu priekiniu bamperiu (ziema vis gi buvo ). Bet tikriausiai 700-800 euru uz ji gausiu. Manau, kad koks pensininkas tikrai apsidziaugtu, nes masina tikrai nera bloga, tiesiog Dievas ne man ja sukure, o kazkam kitam Tai kad galima pirkti pigu 210 Mersa, svarbu, kad nebutu visai kiauras ir pas 2.2 siurbli ziureti. Jei originalas, tai anksciau ar veliau prades gryba pjauti. Paklauskit pas bet koki taksista

aš taip pat už 81kw. pats turiu jau treti metai ir draugai bei gimines turi. visi giria, visiem gerai.varikliui dar nieko neteko daryt. o padraskyt megstu

is kart jaucias, kad apie dyzelius nerauki, bet rasai kad rasyt... ne kiek arkliai tie keli menki ant traukos pasijaucia kiek NM skirtumas

kiek nori uz ta motora

geras rinkinukas golf tdi 2.0

nu tai jei tox erelis tai tu papasakok kiek tempejai kainuoja?? kiek skywai vokiski? ir kitos kokybiskos dalys ? ne taiwan shit.. cia zmogus norejo tuo pasakyt kad skupas moka du kartus.

bmw 525D pasiimiau

as jau 300000km esu pralekes su 81kw ir jokiu problemu , tik va su turbina yra bedu

Nieko asmeniško, bet faktai tokie, kad geriau mažiau tu uostyk nes rizikuoji juodai savo sveikata, greičiausiai kuras nesudega gal nusigrybavo kokia OSM ar kaip sakai pirkštukai, bet galimas dalykas kad nusimušė degimas ir mišinys užsiriebino.Nepyk, čia be įžeidimo, bet tvarkykis negadink sveikatos.Nes dyzeliniai varikliai dėl nepilno sudegimo daug išmeta kietųjų dalelių-suodžių ir ypatingai nuodingų kvapiųjų medžiagų -formaldehido, akroleino ir kt.Šios medžiagos sudaro apie 2-3% visų išmetamų kenksmingų dujų tūrio.Ypač nuodinga kancerogeninė medžiaga 3.4 benzpirenas.O nesureguliuota degimo sistema ne tik mažina variklio darbingumą, bet ir neleidžia visiškai sudegti kurui.IR ŠIAIP JEIM KAM ĮDOMU , manau aktualu visiems senų dyzeliukų, tarp jų ir man, vairuotojams apie tokių transporto priemonių kenksmingumą.*Teršiančios medžiagos i orą patenka iš keturių pagrindinių šaltinių: išmetamojo automobilių vamzdžio, per kurį į aplinką pašalinamos degimo liekanos (jos sudaro apie 65 proc. visų automobilių sukeltų teršalų), variklio karterio (apie 20 proc.) ir angliavandeniliams garuojant iš karbiuratoriaus (apie 9 proc.), bei degalų bako (apie 6 proc).* Orą taip pat teršia ir dulkės, susidarančios dylant automobilių padangoms, t. y. iki 1, 6 kg per metus vienam automobiliui, asbesto dulkės, kadmis, kurie pasklinda aplinkoje dylant stabdžių kaladėlių ir sankabos frikcinei medžiagai, bei kitų medžiagų dulkės, atsirandančios trinties metu įvairiuose automobilio mazguose. Orą teršia ne tik dylančių automobilio mazgų dulkės, bet ir dulkių dalelės, ratų sankabos su kelio danga metu išplėšiamos iš dangos, transportuojamų kroviniųnu byrėjimai, garavimai dulkėjimai. * Be to, automobiliai sąlygoja ir antrinį užterštumą. Judėdamos transporto priemonės sukelia sūkurius, pakelia dulkes nuo kelio dangos. Kuo greičiau važiuoja automobilis, tuo daugiau smulkių dalelių patenka į orą .Iš to galime daryti daryti išvadą jog turėdami švarius ir kokybiškus kelius išvengtume dulkių šleifo už automobilio Oro užterštumas kietosiomis dalelėmis – viena opiausių visų didesnių Lietuvos ir Europos miestų problemų. * Daugiausiai oras teršiamas starto metu, stabdant ir lėtai važiuojant. Nustatyta, kad pradėjus automobiliui judėti iš vietos oro teršimas yra 50 kartų didesnis už bendrąjį vidutinį. galime teigti, jog didžiausi taršos šaltiniai susidaro prie sankryžų ir automobilių kamščiuose. Labiausiai oras teršiamas , kai automobilis juda iki 30km\h greičiu. Jai greitis yra padidinamas iki 90km\h sunaudojama mažiau kuro ir ir kartu išskiriama mažiau teršiančių medžiagų.Pavojingiausi taršos židiniai miestuose yra gatvių sankryžos. * Kažkada "Za ruliom" straipsnį kaip čiukčios pasibaigus kitokiems šildymosi ir pasišvietimo resursams mėnesį laiko degino dyzeliną ir naudojo dyzeliną vietoj žvakių, pasišviesti.Per mėnesį kelios šeimos pasimirė.Parfinas išviso juodai nuodingas.

siulik kaina jei jau taip domina

pats nejuokink, PD vienas purkstukas kainuoja kiek 81 kw visas siurblys su visais purkstukais. as tai tik uz 81 kw, nes pats su tokiu vazineju jau 3 metus ir prasukau 120000km be didesniu problemu.

81kw optimaliausias variantas butu tiek kuro sanaudu tiek remonto atzwilgiu.. na bent jau ash imciau toki.81kw.. ne pd shit

sitas 1.9tdi orginaliai 90ag irgi traukia tiek kiek jam reikia. http://www.youtube.com/watch?v=QzWMK5BqMkE Esme tame kad kiek oro ir kuro paduosi tiek dyzelis ir trauks, jis kurkas patvaresnis galios kelimui uz eilini benza, o sanaudos kelent galia iki kazkur 1.5karto net sumazeja ar islieka panasios, sitas valgo taupant 6litrus draskant kad ir 15litru cia, toks reikalas su dyzeliais tad pasakymas kad nori traukos pirk benza yra sei dienai atgyvena, paziurekit i naujas masinas, ka originaliai gali dyzeliuikai, net kaikurie lenke benza kaip kad audi 2010 a8 4.2benzas FSI 400NM su virs o dyzelis 4.2TDI turi 800NM kuriuos dar galima sukelti gerokai o fsi ne. Kam neaisku NM sukimo momentas jis parodo trauka, nes ne ag o nm libdo prie sedynes

\ labai idomu, kokio atsakymo tau reikia. Ir ka tau reiskia GERESNIS? Ekonomiskesnis, patikimesnis, pigiau eksplotuojamas, dinamiskesnis...????

folkas teisybe sako, zimiai geriau 81, nes romentas pigesnis

bet stoveti irgi negali per daug ilgai

Pats geriausias TDI GTI 110Kw eina kaip ispistas

kazkaip nelabai tiketinai skamba tiek km... cia per kiek laiko? 10 m?

Makaronu gali prikabyti.Kurios, kokios variklio charakteristikos tamtsa domina?

Taip, 81 kW turbina yra kitokia. ji yra KINTAMOS GEOMETRIJOS. Ten yra sparnuotes ir jos prie tam tikru apsuku tam tikru kampu pasisuka. Savaime suprantama ir dazniau genda.. O 66 kW varikliuose turbina papasta. sparnuotes nejuda. Aisku ir gedimo galimybe daug mazesne.. Cia butu galima palygint kaip dyzelio auksto spaudimo daugiasekcijinis siurblys lyginant su skirstomojo tipo auksto slegio siurbliu. P.S. Geriausias variantas 81kW. PD turi perdaug minusu, todel VW nuo 2010 metu jau atsisake sio tipo dyzelio ipurskimo sistemos.

kazka cia painioji... kalbant apie tavo pamineta 103 kW, tai cai juk yra audiniu tikrai gan vykes varikliukas 5 kausu. Ir nemanau, kad sis variklis tinka lyginimui su 4 kausu varikliais, kalbanta apie tavo "isdirbtuma". Tiesiog protingi dedes ismaste naujas technologijas ir norejo jas leist i rinka, o senu patikrintu atsisaky. Dabar galvojama apie galios santyki, kuris slypi tam tikrame litraze, o anksciau buvo taip, kad tik kuo daugiau moto valandu atidirbtu.

Ne per kabeline, o itin geros spartos šviesolaižiu jei turi tarkime 1-2GB/s spartą gali matyti daugelį pasaulio TV tiesiogiai, be jokių kabelinių.Tai du skirtingi dalykai dėde patarėjau visais klausimais.02.09 per SVT1 rodė maždaug 1, 5val trukmės analitinį reportažą su gražiausiais ralio momentais.Ir dar kartos per kai kuriuos sporto kanalus.Kai turėsi internetą bent kokių 1GB/s(įsitikinęs kad tokio neturi, ir tinkamo kompo ben 4-5Ghz nujauciu dar neturi neturi)tada pradėsi suvok skirtumą tarp kabelinės TV ir iTV.Nei kabelinės nei satelitinės, nei anteninės nenaudoju jau kokie trys metai.Dabar antra tavo kliedesio dalis, kad kam mašina jeigu autobusan gali įšokti.Pats sau atakyk į šita purkštavimą nes man jis neuvokiamas.Tu nematai rekalo, tai tu ir nevažinėk.O aš jei noriu, tai man taip patinka, ir vaziuoju, nes mano priežastys yra visiškai skirtingos negu tavo.Man iš namų iki darbo sostinės centre per piką žymiai greičiau gaunasi nuvykti visuomeniniu transportu ir netenka kamsčiuose stovėt ir dar pusvalandį ieškoti kur prisiparkuot.Atras priežastis, matau kas darosi vilniuje , koks debilų nemokančių vairuoti agresyvumas.Kelis kart gyvenime esu pagailėjęs vaikinukų, avarijos kaltininkų.Bet nenorėčiau daugiau veltis ne savo valia į tokias situacijas.Užkirtinės , pakišinėt triperius asilų pilnos gatvės.Baigtis ne visada būtinai teisingumo triumfas, nes tokie avinai kaip taisyklė nieko, išskuris senos b, mw ar audi nieko nebeturi, paimt iš jų nieko negali, draudimas toikiu atveju tempia gumą begalo ilgai, neretai kai išsiaiškina kad kosminės sumos neina išieškoti, išvis nemoka.Ateina atsakymas kad specialiame fonde lėšų skirti nepavyko.Teeko savo kailiu patirt, kad kelių žulikėliai būna apsidraudę kad išvengt išieškojimo iš anksto.Viską perrašę kurvačkoms ar pijokams tėvams.Tai vat koks malonumas važinėtis Vilniuje per piką, neseniai šiam forume kažkox maumas mačiau rašė"atvykus iš kokio kolūkio siaubas ima".Jūs man paaiškinkit, kaip gezas apmokės sudaužtą mašinos priekį, jei jis kainuoja tiek, kiek jo alkašų giminės pvz butas su šarvinėm durim.Važiavau ramiai nuo Šeškinės kalno, pasivijo se senu pitaku, neleistinai lenkė, beveik kabindamas mano auto priekį užlingo į priekį ir per standžius.Buvo pakankamai slidu, galėjo baigtis krūva sudaužytų mašinų, o poto dar turėtum įrodyti, kad kaltas ne tu, o tas kelių gaigalas.Tų šlykčių orų metu suskaičiavau virš 20 panašių situacijų.Pastebėjau, ir besmegenių mergų kurias tie patysn gezai primokė , naglai užkirtinėja.Jei suma viršyja kelesdešimt tūkstančių, netgi kasko atveju draudimo companija tiria kaltininko finansines galimybes, nes rturi iš jko išieškoti.O kai jis neturi turto, vyksta ilgas nuobodus susirašinėjimas su specialiu elitui skirtu fondu, kuris gali skirt faneros, o gali ir ne.

Variklis visiskai kitoks stovi, jokio panasumo i tavo, 2 galvos kita galia kiti dirzai


A8 labai puikus ir taupus auto, gale galime gulet.
Kompfotas nerealus, buvau sedziau masinoj po 12 valandu kelyje, kaip namose ant divano
Kada imdavau masina savininkas pasake kad buvo kapitlinis remontas, nes masina atejo su kaput varikliu, ir buvo keisti veleneliai ir viskas kas priklauso, i klausima veleneliai kinietiski atsako kad uzksakinejas is voketijos kompklekta, tiesa nezn bet dirbdavo labai tyliai, lygiai ir t.t
Turejau 2, 5 TDI automata cipuota, problemas buvo:
1. Deze, musdavo automatine(siaip patarciau ieskot mechanika, maziau problemu bus eksplotacijoje)
2. Buvo sportine pakaba, tai reikejo pradzioje keist pora virsutiniu traukiu, nes buvo isketes ir stovejo pardavime, tai nenorejau det pinigu nieko nekeiciau, vazinejau apie 3men uz ta laika parejo visa
3. Kuro imdavo mieste 10l( bet miestas pasm mane nedidelis jokiu kamsciu ir t.t), trasoj 6-7
4. Is vienos farsunkes visa laiko begdavo kuras po trupute, bet nieko nedariau, iz trys menesius nieks nepasikeite
5. Kai spaudziau iki dugno is turbinos isbegdavo kazkoks skistis, net kvapas buvo iskart salone
6. Didziausia problema cia kuro bakas, kada vazinejau pilt saliara tai cia labai man didele problema buvo, nes daugama situ modeliu turi problemu su bako, siurbliukas bake neveikia ir vazioji tik iki puse bako, poto sustoji ir viskas, jau nebeuzvesi, jei gaus daug oro tai uzvest labai problematiskai, buvo perdares ta baka puse is jo ismeciau, rezultatas buvo geresnis bet vistiek, baka isardyt ten labai didele problema. Ir vat cia dar privalumas kada turi mechanika, galima nors is buksuro uzvest, arba pastumt iki garazo, o su automatu sedesi ten kur sustojai


O siaip masina nereali, turejau A6 C5 visokiu benzu, 2.5, 1.9 TDI, Volvo S80 2000metu, A3, Pasatu B5, koroce masinu kurie pagal metus tokiu paciu. Jokio palyginimo, net visa seima sako kad buvo ziauriai grazi ir komfortiska auto. Zmona pirma kart atsisedes po A6 C5 pasake ble kaz cia per senumas tokia panele sene negrazu nu nahuj, kam pirkai ir t.t. Po savaites pati geresni ir mylimiausias automobili tapo, dabar kiekvienai vasarai praso A8 ^))
Masina prie sirdies


Po A6 C4 bus ziauriai brangi eksplotacija, jeigu pirkai sau ilgam, siaip ne apsimoka, jeigu vasarai tai galima. Dirzus keitimas vien detaliu kainas 1600lt vien is pigiausiu, pakabos komplekta galima vilniuje rast uz 400lt pakeist paciam galima, o variklije minusu visokiu, priejimas blogos, 2 galvos, zvakest pakest net sunku, prasukasi daznai ir vsio

as manau, kad vienas geriausiu variantu tada ir butu MHI TD04. 120kW drasiai ispusi is jos. jinai dvieju litru varikli drasiai ismaitina iki 150kW stocke ir lieka dar rezervo. ir tikrai nebus overkill jinai, nes jinai nera ir per didele. as siaip VW/audi nesi zinovas, tai pasidomek kur nors pas apie juos nusimanancius apie KKK turbinas. K26 kiek girdejau yra visai padori.

su prilinkusiom tai irgi savi niuansai. jei labai asele makaluojasi ji gali buti sugadinusi nepataisomai centrine turbokompresoriaus sekcija, tiksliau tas vietas kuriose statosi salnikai, ir tada jau nlb ka padarysi. ji gali besimakaluodama sugadinti sparnuotes arba save pacia. buna ir kraupesniu variantu, kaip kad sitoj foto. cia nuo Sprinterio. nuluzo kintamos geometrijos vienas sparnelis ir turbinos sparnuote ji "pagavo".. kadangi turbinos puse yra uzpresuota ant aseles - asele nuluzo, kartu su savin nulauze dali guolio ir ismale cenrine sekcija.

del to su parejusiom reikia gan atsargiai. net ir restauruojant paciam patartina nunesti asele balansavimui, nes prie tokiu apsuku balansas yra labai svarbus.

manau geriau butu ieskoti naudotos turbinos, bet pries perkant aisku apziureti, kad nebutu per didelio aseles laisvumo, nesimatytu rudziu aplink tepalo portus ir aiskiu tepalo tekejimo zymiu, nors tai pamatyti gali buti sunku nes dauguma turbu kazkiek tepalo visada praleidzia.

o del kuro sistemos, tai viskas priklauso kaip toli tu zadi eiti. siaip patarimas butu isideti wideband liambda sensoriu, kad galetum sekti oro/kuro misini, bet jis gana nepigus, pigiausias ~$200. siaip kai kurie voltmetrai turi Duty Cycle opcija, su juo galetum sekti purkstuku duty cycle.. jei pagreitejant duty cycle buna daugiau nei 85% - reikia nauju purkstuku. bet tai dar vistiek nepasako visko, nes pats kompas gali nezinoti kaip elgtis prie didesnio turbos slegio ir neprideti kuro. siaip yra ir pigesni dacikai, bet jie tik rodo, kada liesas misinys ir kada riebus, bet neparodo ant kiek liesas ir ant kiek riebus. saugumui aisku gal ir praverstu, bet jei misinys bus apie 14:1, dacikas rodys, kad riebus, nes teoriskai jis dar riebus, bet praktiskai prie didelio slegio ir apsuku tu nori daug riebesnio misinio - 12:1 ir riebiau.

kitaip sakant daug niuansu, bet viskas remiasi i pinigus. o i darba tai zinai.. mano draugas kasdien i darba vazineja su 700 arkliu evo, kitas su 500 arkliu neonu srt, tai zinai.. niekas taves nevercia spausti kaip ligoniui o kai nespaudi tai ir neryja nesveikai.

Labiausiai man patinka kai komentuoja žmonės niekada gyvenime vairavę tokio automobilio, o žinios būna ABS (adna babka skazala) lygio. Tiek dėl Marea'os tiek dėl kitų mašinų galiu pasakyti - viskas priklauso nuo to kokios būklės automobilį nusipirksi. Nusipirksi griuveną už žemiausią kainą rinkoje - po to šauksi ir žegnosiesi nuo tokių mašinų. Nepagailėsi daugiau investuoti pirkimo momentu - važinėsi ir vargo nematysi. Žinoma kai perki reikia automobilį reikia žiūrėti ką perki. Apie Mareą galiu pasakyti tiek, kad važinėju jau pora metų su dyzeliniu 2, 4 JTD varikliuku kuris turi 130 arklio galių. Visi gandai apie rūdijimą man apskritai juokingi, nes dauguma FIATų, bent nuo '97 metų eina su cinkuotu kėbulu, todėl jei rasi surūdijusį tai tikriausiai prieš tai buvo gerokai daužtas. Saviškę pirkau tuo metu už aukčiausią kainą , beveik 11 tūkstančių litų, nes, kaip buvęs autoserviso vadovas, mačiau gerą automobilio būklę, kad išties nebuvo daužtas, ned dažų danga beveik nesubraižyta, matėsi, kad automobilis visą laiką buvo plaunamas rankomis. Per visą laiką pagrinde keičiau tik eksploatacines dalis, o ką jau kalbėti apie dinamiką ir važiavimo malonumą, kai reikia kažką aplenkti tai kaip raketa šauna į priekį. Beje dinamika gamyklinėse charakteristikose yra nurodyta 0-100 km įsibėgėja per 10, 1 sekundės. Tai dar ne visi benzininiai automobiliai pajėgųs pasivyti, o kuro sąnaudos juokingos. Trasoje gal kokius 5 valgo, mieste irgi ne per daugiausiai. Į degalinę maždaug kartą per mėnesį važiuoju gyvendamas Vilniuje ir dar kartais į kokį kitą miestą nulėkdamas. Nei karto nebuvo, kad neužsivesčiau, nes žiemą prie -28 kaip kažkada ryte rodė iš pirmo karto užsivedžiau. Žodžiu visi gandai man atrodo nesąmonės, viskas priklauso nuo to kokios būklės automobilį perki. Tiesa, žinau ne vieną, kuris perka pigiai su mintimi, kad tai tą tai kitą dalyką pasiremontuosiu po to ir būsiu pigiai automobilį nusipirkęs, ir laksto po to visą eksploatacijos laiką po diagnostikas ir parduotuves detalių ieškodami, kol neatlaiko nervai ir pardavinėja kitam "savanoriui". Atsiminkite, perkate automobilį - o ne metus, todėl ir žiūrėkite į būklę: apie tai kaip jis dėvėtas matosi pagal vairo ir pavarų svirties nudėvėjimą. Nepatariu tikėti pardavėjais kurie tikina, kad automobilis pravažiavęs 200 tūkstančių km, o vairas nutrintas ir pavarų svirties antgalis pakeistas arba nutrintas. Tada prie ridos dar milijoną pridėkite. Išorė matosi pagal tarpus tarp detalių ar buvo daužta ar ne, reikia žiūrėti simetriškumą. Na o variklis jaučiamas pagal trauką, dūminimą, gazo jautrumą ir dinamiką. Važiuoklė pagal stabilumą ir bildesius - jei jų nėra, reiškias daugiau mažiau viskas ok.

Idomus straipsniukas megstantiems "laikini turizma"ir kempingus LT "Lietuvos kempingų žemėlapis: norinčius sutaupyti gąsdina baudomis" Rūta Levickaitė, www.GRYNAS.lt 2015 m. gegužės 2 d. 15:00 Deje, siame straipsniukyje nepsakyta ir kitu dalyku, kad privatus verslininkai su besmegeniais korumpuotais valdininkais siekia isvaryti autoturistus isviso is kempingu, kad nukreiptipoilsiautojus i savo kaimo turizmo baidukles ir termitynus, bei bus siekiam privatizuoti beveik visus parku mkempingus ir apmokestinti.gal ir gerai butu del tvarkos?Ka manot?Bet tokie dradimai ir kaip siame tekste zemiau minimi yra absurdas, nes vz nei aš nei mano draugai niekadsa nešiukšlina ir nešiukšlino gamtoje nei keliaudami.Aišku yra tokių avimų, kurie šika savo Tėvyneje kaip tvarkte kur papuola.Va tokius tegu baudžia nes jau apsivemti gakima.Tik rie ko čia mes?Pvz Aukštaitijos ir konkrečiai Labanoro parke ketina išvis padaryti kad liks vieas labai brangus privatus kempingas ir tik MOTELIAI BOTELIAI KAIMO TURIZMO BAIDYKLES Mūsų šalyje legaliai veikia 25 kempingai ir juose turi tilpti visi poilsiautojai, o nusprendus stovyklauti kitur, gali tekti susimokėti nemažą baudą. Už ką vieni noriai susimoka, kiti linkę gauti dykai. Prie ežerų ar pajūrio zonoje, vos tik atšilus sukrunta įsikurti poilsiautojai, tačiau ne visi tai daro tam pritaikytose vietose. Kartais inspektorių užtikti poilsiautojai yra tik įspėjami, tačiau įžūliems piliečiams išrašomos ir baudos, siekiančios iki 56 eurus. Restoranas kempinguose užsieniečiams kelia šypsnį Lietuvos kempingų asociacijos prezidentas Vygantas Lazauskas GRYNAS.lt teigė, kad per visą Lietuvą yra apie 25 kempingai. Panašiai tiek turi ir kaimynai latviai bei estai. Tiesa, lyginant Lietuvos kempingus su Latvijos, pastebima, kad kaimynų kempingai yra šiek tiek mažesni. „Mūsų kempingai maždaug visi yra panašaus dydžio, visuose yra minimalios paslaugos, - tikino pašnekovas. - Negalima sakyti, kad tas kempingas, kuris teikia tik minimalias paslaugas, yra blogas, kadangi ne visiems reikia daugiau paslaugų. Tam, kuris atvažiuoja su kemperiu, nereikalingas stacionarus namelis. Lietuviškuose kempinguose labai dažnai būna restoranas, tai vakariečiams visiškai neįprasta ir laikoma aukšto lygio kempingu. Kempingai su restoranais yra ir Nidoje, ir Obuolių saloje, esančioje Molėtuose, ir Druskininkuose, Kurtuvėnuose." V. Lazauskas pastebi, kad Lietuva stokoja atostogavimo kempinguose tradicijų: „Mes neturėjome galimybės turėti kemperių, mobilių namelių, kurie pervežami. Užtai ir norima, kad kempingas turėtų stacionarius namelius. Matau tendenciją, kad dauguma kempingų juos ir statosi kiek galėdami. Todėl bendra kokybė gerėja“, - tikino pašnekovas. Valstybinis turizmo departamentas (VTD) konstatuoja, kad Lietuvoje vis dar nėra susiformavusi tradicija atostogauti kempinge - palapinėje, namelyje ar mobiliame namelyje. Lietuviai kempinguose apsistoja dažniausiai 1-2 dienoms arba savaitgaliui, nors užsienyje yra populiaru kempinge atostogauti ilgiau. „Tiek šiuo metu veikiantys kempingai, tiek statomi naujai dažniausiai yra projektuojami trumpalaikei nakvynei, apsistoti su auto namais ir palapinėmis. Manome, kad kempinguose reikėtų kelti teikiamų paslaugų kokybę ir įvairovę, jog jie turistus skatintų apsistoti ilgesniam laikui“, - rašoma departamento GRYNAS.lt atsiųstame atsakyme. Anot V. Lazausko, Lietuvoje daugiausiai turime kempingų, įvertintų trimis žvaigždutėmis – viena žvaigždute vertinamos tos poilsiavietės, kurios turi tik minimalią infrastruktūrą, o keturiomis – patys prabangiausi. Lietuviškuose kempinguose labai dažnai būna restoranas, tai vakariečiams visiškai neįprasta ir laikoma aukšto lygio kempingu. Tokių su restoranais kempingų turime ir Nidoje, ir Obuolių saloje Molėtuose, ir Druskininkuose. V. Lazauskas „Kempingo pavadinimas visiems asocijuojasi su tuo, kad čia galima apsistoti tik su auto namu, nežinau, kodėl taip yra. Dėl to naujai statomi, projektuojami kempingai orientuojasi būtent į tai, nors patys lietuvaičiai nelabai keliauja su auto namais, daugiausiai tai – užsieniečiai. Pasukome ta kryptimi, kad daugiau priimtume užsieniečių, nors vakarietiškuose kempinguose daugiausiai vietiniai lankosi“, - atkreipė dėmesį Lietuvos kempingų asociacijos prezidentas. VTD duomenimis, Lietuvos kempingus aplanko turistai iš Europos ir kitų pasaulio šalių, tiesa, europiečiai sudaro didžiąją užsienio turistų dalį. Daugiausiai užsienio turistų sulaukia pajūrio kurortų ir didžiųjų miestų kempingai, kadangi greta yra ką aplankyti ir pamatyti, be to, šalia driekiasi tranzitiniai keliai per Lietuvą. Lietuviškų kempingų infrastruktūra artima mažų užsienio kempingų (iki 100 aikštelių) infrastruktūrai ir gali konkuruoti su užsienietiškais. Su didelių kempingų (1000 aikštelių ir daugiau) infrastruktūra taip pat galime konkuruoti siūlydami greta teikiamas paslaugas: restoranai, kirpyklos, parduotuvės, vandens parkai, žirgynai, pliažai ir t.t.“, - rašoma turizmo departamento pateiktame atsakyme. Lietuvos kempingų asociacijos prezidento nuomone, tai, kad lietuvių nelabai traukia kempingai, lemia ir megapolių Lietuvoje nebuvimas: „gal dėl to yra mažiau žmonių, kurie nori važiuoti į gamtą. Kiekvienas turi bobutę kaime ar sodą ir tokias ekonomines atostogas praleidžia ten pat sode. Tai irgi yra savotiška konkurencija kempingams“, - kalbėjo V. Lazauskas. „Laukinis“ turizmas klesti ir Europoje Anot Valstybinio turizmo departamento atstovų, tai, kad kempinguose nori apsistoti ne visi poilsiautojai ir ieškoma dykų alternatyvų, nėra tik lietuviškas bruožas. „Laukinis“ turizmas - aktuali problema visoje Europoje. „Pagrindinė priežastis - taupymas arba noras apsistoti „geresnėje“ vietoje, nors tai neretai pažeidžia gamtosauginius reikalavimus. Lietuvoje nėra bendros stovyklavimo-kempingavimo tvarkos, dėl to nėra aišku, pavyzdžiui, ar nakvynė stovėjimo aikštelėje ar šalikelėje leistina, kiek gali stovėti turistų auto namų ar palapinių privačioje valdoje, kur tai verslas, o kur – svečiai“, - sakė turizmo departamento atstovai. Su šia nuomone buvo linkęs sutikti ir Lietuvos kempingų asociacijos prezidentas. Jo teigimu, nelegalių kempingų problema yra išlikusi, tačiau sunku pasakyti, kiek procentaliai ji sudaro visos Lietuvos turizmo rinkos. „Nėra bendros tvarkos, kaip visa tai turėtų vykti – ar galima sustoti stovėjimo aikštelėje kemperiui, o ar nakvoti galima – nežinau. Yra ir Vilniuje aikštelių, kur atvažiavę turistai nakvoja. Arba, sakykime, kurortuose stebime tendenciją, kai privačiuose valdose pristatyta auto namų“, - sakė V. Lazauskas. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Aplinkos apsaugos skyriaus geografė Agnė Tamošiūnė, paklausta apie nelegalių kempingų problemą, teigė, kad saugomose teritorijose yra parko apsaugos reglamentai, kurie draudžia bet kur statyti kemperius ir palapines. Tačiau, deja, tokios tvarkos paiso ne visi. „Kemperius galima statyti tik kempinguose. Daugiausiai problemų yra pajūryje, Kuršių nerijos nacionaliniame parke, kur tikrai kartais aptinkama tokių atvejų, kai kemperiai stovi pajūryje, automobilių stovėjimo aikštelėse. Ten vykdoma prevencinė reindžerių veikla ir skiriamas įspėjimas arba surašomas administracinių teisės pažeidimų protokolas“, - sakė A. Tamošiūnė. Pagrindinė priežastis - taupymas arba noras apsistoti „geresnėje“ vietoje, nors tai neretai pažeidžia gamtosauginius reikalavimus. Lietuvoje nėra bendros stovyklavimo-kempingavimo tvarkos, dėl ko nėra aišku, pavyzdžiui, ar nakvynė stovėjimo aikštelėje ar šalikelėje leistina, kiek gali stovėti turistų auto namų ar palapinių privačioje valdoje, kur tai verslas, o kur – svečiai. Valstybinis turizmo departamentas Ji pateikė sąrašą dešimties kempingų, įsikūrusių saugomose teritorijose: 1. Kuršių nerijos NP (Nidos kempingas, Nidoje); 2. Nemuno deltos RP (Ventainė, Ventės kaimas); 3. Pajūrio RP (Žiogelis, Karklės kaimas); 4. Kurtuvėnų RP (Kurtuvėnai, Kurtuvėnuose); 5. Panemunių RP (Medaus slėnis, Šilinės kaimas); 6. Vištyčio RP (Pušelė, Žirgėnų kaimas); 7. Labanoro RP (Mindūnai, Kamužės kaimas); 8. Aukštaitijos NP (Palūšės, Palūšėje); 9. Tytuvėnų RP (Sedula, Skogolio km., Tytuvėnų sen., Kelmės raj.); 10. Trakų NP (Slėnio g. 1, Trakai). Jų tikslias vietas rasite ČIA. Mano, kad oficialių kempingų per mažai Savo ruožtu Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius GRYNAS.lt teigė manantis, kad nelegalių kempingautojų atsiranda ne tik iš „taupumo“, bet dar ir dėl to, kad kempingų turime nepakankamai. „Viena problema, kad oficialiai įrengtų kempingų yra per mažai. Čia mes kalbame apie kempingus, kurie turi statusą, tam tikrą žvaigždučių sistemą - kaip viešbučiai. Jeigu žiūrėtume į visą pajūrį, turime vieną Nidoje, vieną Giruliuose ir vienas asmuo privatų kempingą yra įsirengęs ir Pajūrio regioniniame parke. Vieną kempingą planuoja Palangos savivaldybė, vieną etapą jau yra pabaigusi, gal šiemet sezoną jau ir pradės. O visos kitos vietos, kurias turi privatūs žmonės, turi stovyklaviečių statusą, kuriose priima ir kemperius. Jos reklamuojasi kaip kempingai, bet oficialaus tokio statuso neturi“, - kalbėjo D. Nicius. Yra problemėlė su stovyklautojais, kurie atvažiuoja į paežerę su automobiliais, palapinėmis arba baidarėmis atplaukia. Jie įsikuria neleistinose vietose, ne stovyklavietėse. Dažniausiai skiriamos baudos. A. Juodelis Anot jo, problema, kuomet poilsiautojai įsikuria neleistinose vietose, praktiškai kartojasi kiekvienais metais. „Tai yra verslas – visuomet galioja paklausos ir pasiūlos modelis. Bent jau pas mus pajūrio parke teritorijų, kuriose gali būti vystoma rekreacinė veikla, yra pakankamai daug, tiktai dauguma jų yra privačios ir ne visiems žmonėms apsimoka tokią veiklą vystyti, nes sezonas yra trumpas – du mėnesiai“, - sakė pašnekovas. Anot jo, pasitaiko pavienių atvejų, kai tiek Nidoje, tiek kituose pajūrio ruožuose, kemperių savininkai naudojasi viešomis erdvėmis, skirtomis poilsiauti ribotą laiką ir ten, pavyzdžiui, nakvoja per naktį. „Karklėje prie savo lankytojų centro turime įrengtą automobilių aikštelę, kurioje šiais metais planuojame nurodyti, kad naktį automobiliai nebūtų statomi. Ne dėl to, kad pykstame, jog jie kažką blogo daro, bet buvo ne vienas atvejis, kai ten, kur apsistoja, palieka šiukšlių, netgi ir fekalų išleidžia iš kemperių, taigi lieka apšnerkštos teritorijos. Ir tai netgi daugiau būna ne lietuviai, o užsieniečiai, kurie bando išvengti susimokėjimo už paslaugas“, - aiškino D. Nicius. Jis pripažino, kad teisiškai parko direkcija gali paskirti baudas nedrausmingiems poilsiautojams, tačiau ilgalaikio apsistojimo atvejų vietose, kuriose draudžiama tai daryti, nėra daug. „Keliauja jaunimas ir yra vienos nakties principas – kai naktį išmiegi, iškeliauji. Jeigu kažkur paplūdimyje žmogus su miegmaišiu įsikuria (gal ir dėl romantikos), niekas nebaudžia. Kad būtų įsikuriama su palapinėmis ir masiškai poilsiaujama... Tai yra labiau pavieniai atvejai. Būna fiksuojama po keletą atvejų, surašomos baudos. Už saugomos teritorijos režimo pažeidimą, priklausomai nuo vietovės, kur tai daroma, skiriamos 145 Eur baudos“, - sakė D. Nicius. Inspektorius: įpročiai keičiasi Aukštaitijos nacionalinio parko Kraštotvarkos skyriaus vyr. inspektorius Andrius Juodelis GRYNAS.lt teigė, kad Labanoro regioniniame parke daugiau pažeidimų fiksuojama dėl kemperių, pastatytų tam nepritaikytose vietose, o Aukštaitijos nacionaliniame parke – dėl stovyklaujančių prie ežerų. „Yra problemėlė dėl stovyklautojų, kurie atvažiuoja į paežerę su automobiliais, palapinėmis arba baidarėmis atplaukia. Jie įsikuria neleistinose vietose - ne stovyklavietėse. Dažniausiai skiriamos baudos. Jeigu atvažiuoja ir pažeidimas nežymus – tik vienu ratu ant žolės užvažiavę, užtenka ir pokalbio. Bet jeigu įsikūrę nemažai mašinų, dega laužas, pilna palapinių – žmonės yra baudžiami“, - teigė A. Juodelis. Anot jo, pažeidimų skaičiui didelę įtaką turi sezoniškumas – natūralu, kad kai orai labai šilti, poilsiautojų daugiau, tarp jų daugiau pasitaiko ir pažeidėjų. Ne dėl to, kad pykstame, jog jie kažką blogo daro, bet buvo ne vienas atvejis, kai ten, kur apsistoja, palieka šiukšlių, netgi ir fekalų išleidžia iš kemperių, taigi lieka apšnerkštos teritorijos. Ir tai netgi daugiau būna ne lietuviai, o užsieniečiai, kurie bando išvengti susimokėjimo už paslaugas. D. Nicius „Kažkiek įtakos turėjo ir 2008 metų krizė. Įsibėgėjus krizei, žmonių paežerėse padaugėjo, matyt, buvo pasikeitę žmonių įpročiai – gal anksčiau važiuodavo į užsienį, ar pajūrį“, - svarstė A. Juodelis. Šiuo metu poilsiautojams, pažeidžiantiems saugomų teritorijų režimą, gresia bauda nuo 28 iki 56 eurų. Pirmą kartą prasižengusieji gali atsipirkti puse minimalios baudos – 14 eurų. „Įpročiai, aišku, keičiasi – jeigu stovyklaujama nelegaliose stovyklavietėse, paliekama žymiai mažiau šiukšlių. Keičiasi viskas į geresnę pusę“, - apibendrindamas lietuvių stovyklautojų įpročius sakė A. Juodelis.

Manau, jej koks mazesnis kaimelis tai net mentu nera

Siaip turetu atiimti keturati, ir apie 1000-2000.Ziurint ant kokio pakliusi :0

Pusė iš jūsų net nesėdėję ant to keturračio motociklo ir jau patarinėjat? Ar giriatės? Nuo 180 cc jau pats tas ir šiaip tai kaip tik jų rėmai nelaiko, o ne kiti dalykai. Aj, o jų pagrindinė bėda - akumuliatoriai ir važiuoklės, visgi dažnai užgęsta ir yra darkaliojimasi su jais, bet vienu žodžiu jaučiu čia jau vyksta susirašinėjimas po laiko...

oi yra nuo ju sansu pabegt, aisku ne mieste ir jai zinai kur vaziuoji, ta prasme pazysti gerai apylinkes tai pabegt no problem isbandyta ne karta su IZu, o su keturaciu manau isvis baika, pravazumas nepalyginamas

na ne... siais laikais apie perspejimus galima pamirst... jei nesi metu laikotarpyje turejes nusizengimu tai gausi maziausia bauda, siuo atveju 1000...

na rietavo turguje turiu omeny

dekuj uz informacija o klausimas: simas o kokios kainos ar normalei atrodo jie? aciu.