Dega service lempute (70 psl.) (3479)

jo, tokiu atveju tik keist, slieku neapsimoka ieskot, kaip ir smegenu po shik++

as keiciau kur i baka dedas mechanizma, man padejo

po kapotu visi saugikliai sveiki, vieno ner, ikisau silpniausia-nieks nepasikeite.daugiau kur nors sitoj masinoj yra saugikliu?

aciu uz mintis

del speedo reik ziuret fiske ant reduktoriaus arba laidus, nes buna uzmusija ir negauna kontakto.pravalyti ir viskas ok bus.

virsui parasyta ka reik padet

pasakykit man, neismaneliui, kur tas reduktorius?isemiau benzo plude, uzstrigus, ismiklinau, bet nieks nepasikeite.apsukas pradeje buvo rodyt, temperaturos nerode, kol prie sviesoforo sustojau, paskui vel kai visada.problema bus kontaktuose, tik kur ju ieskot, per salta lauke, kad su testeriu zaisciau.

Dėl netinkamo turinio žinutė pašalinta

pas mane ant suluzusio kai per duobes pralekdavau puse bako parodydavo tai cia sunku pasakyt kas is tikro ir be to sake kad taxometras pievas rode kai atsigaves buvo. tai vienas varijantas patikrint kaip kas tai kita skjideli pamegint idet ir ziuret kas bus o lauzyne tai tikrai turetu duot paziuret ar veikia.

Pasitikrink tachometro davikli, senesniuose modeliuose tai jis yra ant pav.dezes prie pat variklio, (prie sujungimo)tik neatsimenu is kurios puses., kazkada ardziau..

gal kas pades nemoksai?

reikia keleivio galiniu duru, kiek gali kainuot?

Dėl netinkamo turinio žinutė pašalinta

Dėl netinkamo turinio žinutė pašalinta

Dėl netinkamo turinio žinutė pašalinta

nzn kas liecia saugiklius ir jei tavo e34 tai ju dar yra ir po galine sedine bent jau pas mane taip. ten dar bandyk ziuret

bet jis rase, kad tachas pievas rode, bet gal tu ir teisus..

jeigu sugedo sitas skydelis, gali iskart sugest ir kitas.Apie elektrikus aisku, bet tik man rupejo, gal yra kokie saugigliai kur nors, kuriuos pats galeciau pasitikrint?

man ir panasi problema.. toks pats bmw 520, apsukos ir temperatura veikia, o greicio rodykle isvis nukritusi ir nereguoja, benzo ir pievas rodo per viduri stovi rodykle. galvojau kad visas dacikas blogas tai pakeiciau ir viska lykei ta pati rodo ka ir senas dacikas. apsukos ir temperatura teveikia. kas zinot kur ieskoti problemos?

I tema, patikrink saugiklius ar visi sveiki, aisku bus ne visi turbut jei sakai ne viskas veikia, pakeisk saugiklius ir ziurek tada ar veiks normaliai skydelis. Siaip buna jei keletas saugikliu perdega, buna, kad trumpina kitas funkcijas. Kai pakeisi saugiklius, jei vis tiek bus tas pats, gali buti, kad kaip kolegos sake, jog skydelyje beda.

Gali būti kad ir gatchikas, bet ankstesniame poste autorius minėjo kad vienu metu kai buvo atsigavęs tachometras, sureagavo ir degalų rodyklė, taigi pagal šitą požymį datchikas kaip ir atkristų, nes jei būtų miręs, tai būtų niekaip nesuregavęs.

pasikeisk skydely arba vesk pas elektrikus

jei nukritus kuro rodykle tai dacikas bake parejas, man panasiai buvo, kai isardziau tas dacikas buvo sulauzytas kita isidejau ir veike viskas

viena akimirka buvo atsigaves taxometras:apsukas rode 500(realiai buvo kokios 2500-3000), o kuro sanaudu rodykle pasoko iki galo, virs 30l.

ne viskas, dar priesrukiniai zibintai neveikia ir vidurines lempos, ten susitvarkysiu, bet cia gal ne i tema.

turejau kazkada beda su skydeliu kitoj masinoj, pakeiti ir sudega iskart, reikejo keist pravodke, o pravodkes keist joks elektrikas nenori.

turiu daliu e 34

nu krc nuostabiuose Italijos kalnuose, lekiant vingiuotu keliuku į testavimo vietą, pusiaukelėje sustojome pailsėti ir man į galvą toptelėjo keista mintis, nors šis testas ir dvigubas - dalyvis tik vienas. Kai mūsų fotografas šaudė iš savo fotoaparato į kovai pasiruošusius automobilius, kitoje gatvės pusėje šį procesą stebėjau aš. Stovėjau tokiu kampu, kad testo dalyvius mačiau tik iš profilio, taigi, dingo visos išskirtinės detalės, bei smulkmenėlės. Proporcijos, aukštis, dydis netgi šoninių langų formos atrodė bauginančiai panašiai! Iš tiesų, šie aparatai atrodo lyg broliai dvyniai. Jeigu imitavimas būtų pagyrimo forma, BMW turėtų švytėti iš pasididžiavimo - akivaizdu, kad automobiliai panašūs, tačiau tenka pripažinti, jog „Audi" pasielgė gudriai - norėdami pabrėžti, jog konkuruoja su 335i, jie pasirinko jau patikrintus metodus. Šią rinkos nišą ilgokai kontroliavo BMW ir jau spėjo padėti tvirtus pamatus. Paskutinis rimtas „Audi" dvejų durų Coupé buvo ant 80 modelio bazės pagamintas, gerai pasaulyje žinomas šedevras. Paskutinė „Audi" dvejų durų Coupé buvo, nors ir kampuota, bet labai miela, ant 80 modelio sedano bazės pagaminta mašina. Nuo to laiko, kai šis modelis mirė, 3 serijos BMW Coupé (kainuojantys daug mažiau nei kitas oponentas - MERCEDESS CLK) susirado šiltą vietelę vairuotojų garažuose. Pažvelgus į S5 priekį, susidaro įspūdis, jog tai tas pats S4, tik Coupé. Nė velnio, tai daug daugiau nei kosmetiniai ar šiaip menki pasikeitimai: be variklio ir transmisijos, kuriais dalijasi visas „Audi" bei VW arsenalas, S5 modelis tai visiškai naujas automobilis - labai „ne Audi" stiliaus ėjimas. Nauja dvigubų svirčių priekinės pakabos konstrukcija bei diferencialo perkėlimas prieš pavarų dėžę, leido inžinieriams pastūmėti visą priekinė varančiąją ašį dar labiau į priekį nei būtų galima tikėtis iš priekiu varančio automobilio. Be to, kėbulo dydis sutilpo į BMW 3 serijos gabaritus. Vairo traukės taip pat buvo perkeltos prieš pat priekinę ašį, tai padarė S5 jautresnę ir tikslesnę. Ilgai lauktas pakeitimas - 40:60 galios paskirstymas, kurio „Audi" fanai laukė nuo pat pirmojo RS4 modelio. Kol kas, tai pats sportiškiausias ne RS modelis „Audi" gamoje. Variklį būsimi pirkėjai galės rinktis iš jau gerai žinomų egzempliorių, pradedant 1.8 TSFI ir baigiant 3.2 FSI V6 benzininiais bei lietuvių pamėgtais 2.7 ir 3.0 V6 TDI dyzeliniais motorais. Pastarasis, montuojamas į A5, savo trim litrais dovanos mums 237 AG (177 kW) bei beprotiškus 500 Nm sukimo momento, o tai lygu 5, 9 sek. įsibėgėjimui nuo 0 iki 100 km/h ir elektronikos limituojamam 250 km/h maksimaliam greičiui. Dabar mus labiausiai domina kol kas galingiausia S5 versija. Dabartinis S5 modelis ginkluotas 4.2 V8 benzininiu monstru ir šešių laipsnių pavarų dėže, kuri panaudota dabartinėje AUDI S4. Variklio galia buvo šiek tiek pakelta - nuo 340 AG (254 kW) iki 350 AG (261 kW), o sukimo momentas nuo 410 Nm iki 440 Nm. Nors 1 630kg ir daugoka šiai sportinei Coupé, charakteristikos vis tiek įspūdingos: 0 iki 100 km/h - 5, 1 sek., elektronikos ribojamas 250 km/h maksimalus greitis pasiekiamas su nepertraukiama trauka, be to, „garso takelis" tiesiog glosto ausis. Žvelgiant į BMW, 335i neprilygsta arklio galių skaičiumi AUDI, tačiau šis dviejų turbinų eilėje išlygiuotų 6 cilindrų variklis turi daug potencialo. Su 302 AG (225 kW) ir 406 Nm jėgaine nuo 0 iki 100 km/h per 5, 5 sek. greitį pasiekiantis bavaras daugiau nei pasiruošęs apginti savo teritoriją. Taip pat jis labiau „mėgsta" sūkius - variklis sukasi iki 7 000 aps./min., o pakeliui sukuria tikrai jaudinantį garsą. Visos šios savybės padaro BMW nepakeičiamą, kai reikia ką nors aplenkti. AUDI tuo tarpu, nors skaičiukai ant popieriaus rodo kitaip, variklio galios nesijaučia dėl „apačių nebuvimo" bei ir šiek tiek nerangios pavarų dėžės. 335i maža ir didelė turbinos, darniai dirbančios kartu, praktiškai panaikina „turboduobę" ir automobiliui suteikia pastovesnę trauką nei atmosferinis S5 variklis. Rodos, reiktų tikrai ilgos tiesiosios jog AUDI įkrėstų į BMW kailį. Kol kas reikalai atrodo nekaip „S" raidele pasidabinusiam aparatui, tačiau viskas netikėtai pasisuka kita linkme. Modernios padangų technologijos leidžia abiem bolidam be didesnių vargų pasiekti maksimalų greitį, bet kai pradėjome skraidyti siaurais, vingiuotais Alpių keliukais Veronoje, iš taško A į tašką B S5 visada nusigaudavo greičiau. Keista buvo tai, kad laikų skirtumai buvo matuojami ne šimtosios, o visomis sekundėmis! BMW, kaip ženkliuko ant kurio pavaizduotas propeleris, turi visas reikalingas savybes: puikiai subalansuotą vairavimo lengvumą ir informatyvumą, masę sukibimo bei neutralų valdymą, leidžiantį vairuoti automobilį akceleratoriaus pedalu, netgi kai įjungta stabilumo kontrolė. Tačiau to, toli gražu, nepakanka bent jau pasivyti asfaltą ryjančią S5. Aiškiai matosi, jog BMW delikatumas ne į naudą prieš brutalią AUDI galią. Posūkiuose jaučiamas AUDI vikrumas ir tikslumas, į posūkius lekia su daug didesniu entuziazmu nei trečiukas ir „Quattro" technologijos dėka, išlekia su vėjeliu. Taigi, kol BMW mirksi savo stabilumo kontrolės lempute arba dūmina galines padangas, S5 tik tolsta nuo savo priešininko. Kad ir kaip ten bebūtų AUDI ne taip malonu vairuoti kaip 335i, ją kamuoja amžinas sprendimas, kuris ne visiem patinka - labai „lengvas" vairas suteikia mažai informacijos apie kelią ir atima didžiąją dalį malonumo. Daugiau į galą numesta galia nepadeda išvengti priekio nuslydimo (angl. understeer), kur važiavimo malonumui BMW pasitarnauja galiniai varantieji ratai. Na o dabar apie standartinį Coupé perkamumo kriterijų. Pažiūrėjus į trečiosios serijos Coupé iš priekio jo praktiškai neįmanoma atskirti nuo sedano, o „Audi" pasistengė įkvėpti naujo įvaizdžio su dieninėmis LED lemputėmis, kurios išskiria ją iš kitų panašių modelių. Tačiau pastebėjome, jog pagrindinis „Audi" dizaino šefas Walteris de‘Silva ne pirmą kartą kiša 1999 m. SEAT Toledo galines lempas - nejaugi nieko naujo neturite?! Kokybiškų medžiagų ir tvarkingo dizaino dėka, kaip ir tikėjomės, S5 turi malonesnį interjerą. Pavarų svirtis ir prietaisų skydelis jau gerai pažįstami iš kitų modelių. Trečiuko interjeras beveik toks pats kaip 318i, kuris kainuoja beveik 70 000 Lt mažiau, įvairios interjero detalės atrodo pigios ir nemalonios. Nors AUDI penkiolika centimentrų ilgesnė, praktiškesnis yra BMW, nes turi normalias galines sėdynes, kur lengvai telpa 185 cm ūgio keleivis. Tuo tarpu S5 gale ankšta ir kiekvienas didesnis keleivis ištremtas į galą neišvengs sėdynės prispaustų kojų ir nuolat į stogą besiremiančios galvos. Tačiau šios istorijos baigčiai daugiausia įtakos daro kiekvienam lietuviui svarbus aspektas - kaina. Rodosi nebūtų keista jei šie automobiliai, turintys panašius parodymus ir dizainą, kainuotų irgi panašiai, bet „Audi" šioje srityje užleidžia vietą BMW - ji brangesnė net 30 800 Lt už SE ir 21 200 Lt M-Sport apdailos versijas. S5 tikrai puikus automobilis, turi daugiau įrangos ir bus garantuotai išskirtinesnis už 335i. Patyrėme, jog šios dvi mašinos suteikia begalę džiaugsmo, tačiau kainos smarkiai skiriasi. Taigi, mūsų manymu, šioje įnirtingoje kovoje nugalėjo BMW 335i

Idomus straipsniukas megstantiems "laikini turizma"ir kempingus LT "Lietuvos kempingų žemėlapis: norinčius sutaupyti gąsdina baudomis" Rūta Levickaitė, www.GRYNAS.lt 2015 m. gegužės 2 d. 15:00 Deje, siame straipsniukyje nepsakyta ir kitu dalyku, kad privatus verslininkai su besmegeniais korumpuotais valdininkais siekia isvaryti autoturistus isviso is kempingu, kad nukreiptipoilsiautojus i savo kaimo turizmo baidukles ir termitynus, bei bus siekiam privatizuoti beveik visus parku mkempingus ir apmokestinti.Gal ir gerai butu del tvarkos?Ka manot?Bet tokie dradimai ir kaip siame tekste zemiau minimi yra absurdas, nes vz nei aš nei mano draugai niekadsa nešiukšlina ir nešiukšlino gamtoje nei keliaudami.Aišku yra tokių avimų, kurie šika savo Tėvyneje kaip tvarkte kur papuola.Va tokius tegu baudžia nes jau apsivemti gakima.Tik rie ko čia mes?Pvz Aukštaitijos ir konkrečiai Labanoro parke ketina išvis padaryti kad liks vieas labai brangus privatus kempingas ir tik MOTELIAI BOTELIAI KAIMO TURIZMO BAIDYKLES Mūsų šalyje legaliai veikia 25 kempingai ir juose turi tilpti visi poilsiautojai, o nusprendus stovyklauti kitur, gali tekti susimokėti nemažą baudą. Už ką vieni noriai susimoka, kiti linkę gauti dykai. Prie ežerų ar pajūrio zonoje, vos tik atšilus sukrunta įsikurti poilsiautojai, tačiau ne visi tai daro tam pritaikytose vietose. Kartais inspektorių užtikti poilsiautojai yra tik įspėjami, tačiau įžūliems piliečiams išrašomos ir baudos, siekiančios iki 56 eurus. Restoranas kempinguose užsieniečiams kelia šypsnį Lietuvos kempingų asociacijos prezidentas Vygantas Lazauskas GRYNAS.lt teigė, kad per visą Lietuvą yra apie 25 kempingai. Panašiai tiek turi ir kaimynai latviai bei estai. Tiesa, lyginant Lietuvos kempingus su Latvijos, pastebima, kad kaimynų kempingai yra šiek tiek mažesni. „Mūsų kempingai maždaug visi yra panašaus dydžio, visuose yra minimalios paslaugos, - tikino pašnekovas. - Negalima sakyti, kad tas kempingas, kuris teikia tik minimalias paslaugas, yra blogas, kadangi ne visiems reikia daugiau paslaugų. Tam, kuris atvažiuoja su kemperiu, nereikalingas stacionarus namelis. Lietuviškuose kempinguose labai dažnai būna restoranas, tai vakariečiams visiškai neįprasta ir laikoma aukšto lygio kempingu. Kempingai su restoranais yra ir Nidoje, ir Obuolių saloje, esančioje Molėtuose, ir Druskininkuose, Kurtuvėnuose." V. Lazauskas pastebi, kad Lietuva stokoja atostogavimo kempinguose tradicijų: „Mes neturėjome galimybės turėti kemperių, mobilių namelių, kurie pervežami. Užtai ir norima, kad kempingas turėtų stacionarius namelius. Matau tendenciją, kad dauguma kempingų juos ir statosi kiek galėdami. Todėl bendra kokybė gerėja“, - tikino pašnekovas. Valstybinis turizmo departamentas (VTD) konstatuoja, kad Lietuvoje vis dar nėra susiformavusi tradicija atostogauti kempinge - palapinėje, namelyje ar mobiliame namelyje. Lietuviai kempinguose apsistoja dažniausiai 1-2 dienoms arba savaitgaliui, nors užsienyje yra populiaru kempinge atostogauti ilgiau. „Tiek šiuo metu veikiantys kempingai, tiek statomi naujai dažniausiai yra projektuojami trumpalaikei nakvynei, apsistoti su auto namais ir palapinėmis. Manome, kad kempinguose reikėtų kelti teikiamų paslaugų kokybę ir įvairovę, jog jie turistus skatintų apsistoti ilgesniam laikui“, - rašoma departamento GRYNAS.lt atsiųstame atsakyme. Anot V. Lazausko, Lietuvoje daugiausiai turime kempingų, įvertintų trimis žvaigždutėmis – viena žvaigždute vertinamos tos poilsiavietės, kurios turi tik minimalią infrastruktūrą, o keturiomis – patys prabangiausi. Lietuviškuose kempinguose labai dažnai būna restoranas, tai vakariečiams visiškai neįprasta ir laikoma aukšto lygio kempingu. Tokių su restoranais kempingų turime ir Nidoje, ir Obuolių saloje Molėtuose, ir Druskininkuose. V. Lazauskas „Kempingo pavadinimas visiems asocijuojasi su tuo, kad čia galima apsistoti tik su auto namu, nežinau, kodėl taip yra. Dėl to naujai statomi, projektuojami kempingai orientuojasi būtent į tai, nors patys lietuvaičiai nelabai keliauja su auto namais, daugiausiai tai – užsieniečiai. Pasukome ta kryptimi, kad daugiau priimtume užsieniečių, nors vakarietiškuose kempinguose daugiausiai vietiniai lankosi“, - atkreipė dėmesį Lietuvos kempingų asociacijos prezidentas. VTD duomenimis, Lietuvos kempingus aplanko turistai iš Europos ir kitų pasaulio šalių, tiesa, europiečiai sudaro didžiąją užsienio turistų dalį. Daugiausiai užsienio turistų sulaukia pajūrio kurortų ir didžiųjų miestų kempingai, kadangi greta yra ką aplankyti ir pamatyti, be to, šalia driekiasi tranzitiniai keliai per Lietuvą. Lietuviškų kempingų infrastruktūra artima mažų užsienio kempingų (iki 100 aikštelių) infrastruktūrai ir gali konkuruoti su užsienietiškais. Su didelių kempingų (1000 aikštelių ir daugiau) infrastruktūra taip pat galime konkuruoti siūlydami greta teikiamas paslaugas: restoranai, kirpyklos, parduotuvės, vandens parkai, žirgynai, pliažai ir t.t.“, - rašoma turizmo departamento pateiktame atsakyme. Lietuvos kempingų asociacijos prezidento nuomone, tai, kad lietuvių nelabai traukia kempingai, lemia ir megapolių Lietuvoje nebuvimas: „Gal dėl to yra mažiau žmonių, kurie nori važiuoti į gamtą. Kiekvienas turi bobutę kaime ar sodą ir tokias ekonomines atostogas praleidžia ten pat sode. Tai irgi yra savotiška konkurencija kempingams“, - kalbėjo V. Lazauskas. „Laukinis“ turizmas klesti ir Europoje Anot Valstybinio turizmo departamento atstovų, tai, kad kempinguose nori apsistoti ne visi poilsiautojai ir ieškoma dykų alternatyvų, nėra tik lietuviškas bruožas. „Laukinis“ turizmas - aktuali problema visoje Europoje. „Pagrindinė priežastis - taupymas arba noras apsistoti „geresnėje“ vietoje, nors tai neretai pažeidžia gamtosauginius reikalavimus. Lietuvoje nėra bendros stovyklavimo-kempingavimo tvarkos, dėl to nėra aišku, pavyzdžiui, ar nakvynė stovėjimo aikštelėje ar šalikelėje leistina, kiek gali stovėti turistų auto namų ar palapinių privačioje valdoje, kur tai verslas, o kur – svečiai“, - sakė turizmo departamento atstovai. Su šia nuomone buvo linkęs sutikti ir Lietuvos kempingų asociacijos prezidentas. Jo teigimu, nelegalių kempingų problema yra išlikusi, tačiau sunku pasakyti, kiek procentaliai ji sudaro visos Lietuvos turizmo rinkos. „Nėra bendros tvarkos, kaip visa tai turėtų vykti – ar galima sustoti stovėjimo aikštelėje kemperiui, o ar nakvoti galima – nežinau. Yra ir Vilniuje aikštelių, kur atvažiavę turistai nakvoja. Arba, sakykime, kurortuose stebime tendenciją, kai privačiuose valdose pristatyta auto namų“, - sakė V. Lazauskas. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Aplinkos apsaugos skyriaus geografė Agnė Tamošiūnė, paklausta apie nelegalių kempingų problemą, teigė, kad saugomose teritorijose yra parko apsaugos reglamentai, kurie draudžia bet kur statyti kemperius ir palapines. Tačiau, deja, tokios tvarkos paiso ne visi. „Kemperius galima statyti tik kempinguose. Daugiausiai problemų yra pajūryje, Kuršių nerijos nacionaliniame parke, kur tikrai kartais aptinkama tokių atvejų, kai kemperiai stovi pajūryje, automobilių stovėjimo aikštelėse. Ten vykdoma prevencinė reindžerių veikla ir skiriamas įspėjimas arba surašomas administracinių teisės pažeidimų protokolas“, - sakė A. Tamošiūnė. Pagrindinė priežastis - taupymas arba noras apsistoti „geresnėje“ vietoje, nors tai neretai pažeidžia gamtosauginius reikalavimus. Lietuvoje nėra bendros stovyklavimo-kempingavimo tvarkos, dėl ko nėra aišku, pavyzdžiui, ar nakvynė stovėjimo aikštelėje ar šalikelėje leistina, kiek gali stovėti turistų auto namų ar palapinių privačioje valdoje, kur tai verslas, o kur – svečiai. Valstybinis turizmo departamentas Ji pateikė sąrašą dešimties kempingų, įsikūrusių saugomose teritorijose: 1. Kuršių nerijos NP (Nidos kempingas, Nidoje); 2. Nemuno deltos RP (Ventainė, Ventės kaimas); 3. Pajūrio RP (Žiogelis, Karklės kaimas); 4. Kurtuvėnų RP (Kurtuvėnai, Kurtuvėnuose); 5. Panemunių RP (Medaus slėnis, Šilinės kaimas); 6. Vištyčio RP (Pušelė, Žirgėnų kaimas); 7. Labanoro RP (Mindūnai, Kamužės kaimas); 8. Aukštaitijos NP (Palūšės, Palūšėje); 9. Tytuvėnų RP (Sedula, Skogolio km., Tytuvėnų sen., Kelmės raj.); 10. Trakų NP (Slėnio g. 1, Trakai). Jų tikslias vietas rasite ČIA. Mano, kad oficialių kempingų per mažai Savo ruožtu Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius GRYNAS.lt teigė manantis, kad nelegalių kempingautojų atsiranda ne tik iš „taupumo“, bet dar ir dėl to, kad kempingų turime nepakankamai. „Viena problema, kad oficialiai įrengtų kempingų yra per mažai. Čia mes kalbame apie kempingus, kurie turi statusą, tam tikrą žvaigždučių sistemą - kaip viešbučiai. Jeigu žiūrėtume į visą pajūrį, turime vieną Nidoje, vieną Giruliuose ir vienas asmuo privatų kempingą yra įsirengęs ir Pajūrio regioniniame parke. Vieną kempingą planuoja Palangos savivaldybė, vieną etapą jau yra pabaigusi, gal šiemet sezoną jau ir pradės. O visos kitos vietos, kurias turi privatūs žmonės, turi stovyklaviečių statusą, kuriose priima ir kemperius. Jos reklamuojasi kaip kempingai, bet oficialaus tokio statuso neturi“, - kalbėjo D. Nicius. Yra problemėlė su stovyklautojais, kurie atvažiuoja į paežerę su automobiliais, palapinėmis arba baidarėmis atplaukia. Jie įsikuria neleistinose vietose, ne stovyklavietėse. Dažniausiai skiriamos baudos. A. Juodelis Anot jo, problema, kuomet poilsiautojai įsikuria neleistinose vietose, praktiškai kartojasi kiekvienais metais. „Tai yra verslas – visuomet galioja paklausos ir pasiūlos modelis. Bent jau pas mus pajūrio parke teritorijų, kuriose gali būti vystoma rekreacinė veikla, yra pakankamai daug, tiktai dauguma jų yra privačios ir ne visiems žmonėms apsimoka tokią veiklą vystyti, nes sezonas yra trumpas – du mėnesiai“, - sakė pašnekovas. Anot jo, pasitaiko pavienių atvejų, kai tiek Nidoje, tiek kituose pajūrio ruožuose, kemperių savininkai naudojasi viešomis erdvėmis, skirtomis poilsiauti ribotą laiką ir ten, pavyzdžiui, nakvoja per naktį. „Karklėje prie savo lankytojų centro turime įrengtą automobilių aikštelę, kurioje šiais metais planuojame nurodyti, kad naktį automobiliai nebūtų statomi. Ne dėl to, kad pykstame, jog jie kažką blogo daro, bet buvo ne vienas atvejis, kai ten, kur apsistoja, palieka šiukšlių, netgi ir fekalų išleidžia iš kemperių, taigi lieka apšnerkštos teritorijos. Ir tai netgi daugiau būna ne lietuviai, o užsieniečiai, kurie bando išvengti susimokėjimo už paslaugas“, - aiškino D. Nicius. Jis pripažino, kad teisiškai parko direkcija gali paskirti baudas nedrausmingiems poilsiautojams, tačiau ilgalaikio apsistojimo atvejų vietose, kuriose draudžiama tai daryti, nėra daug. „Keliauja jaunimas ir yra vienos nakties principas – kai naktį išmiegi, iškeliauji. Jeigu kažkur paplūdimyje žmogus su miegmaišiu įsikuria (gal ir dėl romantikos), niekas nebaudžia. Kad būtų įsikuriama su palapinėmis ir masiškai poilsiaujama... Tai yra labiau pavieniai atvejai. Būna fiksuojama po keletą atvejų, surašomos baudos. Už saugomos teritorijos režimo pažeidimą, priklausomai nuo vietovės, kur tai daroma, skiriamos 145 Eur baudos“, - sakė D. Nicius. Inspektorius: įpročiai keičiasi Aukštaitijos nacionalinio parko Kraštotvarkos skyriaus vyr. inspektorius Andrius Juodelis GRYNAS.lt teigė, kad Labanoro regioniniame parke daugiau pažeidimų fiksuojama dėl kemperių, pastatytų tam nepritaikytose vietose, o Aukštaitijos nacionaliniame parke – dėl stovyklaujančių prie ežerų. „Yra problemėlė dėl stovyklautojų, kurie atvažiuoja į paežerę su automobiliais, palapinėmis arba baidarėmis atplaukia. Jie įsikuria neleistinose vietose - ne stovyklavietėse. Dažniausiai skiriamos baudos. Jeigu atvažiuoja ir pažeidimas nežymus – tik vienu ratu ant žolės užvažiavę, užtenka ir pokalbio. Bet jeigu įsikūrę nemažai mašinų, dega laužas, pilna palapinių – žmonės yra baudžiami“, - teigė A. Juodelis. Anot jo, pažeidimų skaičiui didelę įtaką turi sezoniškumas – natūralu, kad kai orai labai šilti, poilsiautojų daugiau, tarp jų daugiau pasitaiko ir pažeidėjų. Ne dėl to, kad pykstame, jog jie kažką blogo daro, bet buvo ne vienas atvejis, kai ten, kur apsistoja, palieka šiukšlių, netgi ir fekalų išleidžia iš kemperių, taigi lieka apšnerkštos teritorijos. Ir tai netgi daugiau būna ne lietuviai, o užsieniečiai, kurie bando išvengti susimokėjimo už paslaugas. D. Nicius „Kažkiek įtakos turėjo ir 2008 metų krizė. Įsibėgėjus krizei, žmonių paežerėse padaugėjo, matyt, buvo pasikeitę žmonių įpročiai – gal anksčiau važiuodavo į užsienį, ar pajūrį“, - svarstė A. Juodelis. Šiuo metu poilsiautojams, pažeidžiantiems saugomų teritorijų režimą, gresia bauda nuo 28 iki 56 eurų. Pirmą kartą prasižengusieji gali atsipirkti puse minimalios baudos – 14 eurų. „Įpročiai, aišku, keičiasi – jeigu stovyklaujama nelegaliose stovyklavietėse, paliekama žymiai mažiau šiukšlių. Keičiasi viskas į geresnę pusę“, - apibendrindamas lietuvių stovyklautojų įpročius sakė A. Juodelis.