Citroen nerodo kuro lygio (302 psl.) (15169)

laukiu jusu nuomoniu

ajsku dekui

o ka galwojat apie audi B4 1.9td 55kw?

niponial....

o kaip jokio skirtumo ar tu i benzinini baka pilsi dizeli ar benza pasienyje nks prie to nesikabins? ir po kiek dabar baltarusijoj dizelis kainuoja gal kas zinot?

Matau daugiausia zinios jusu yra is nuogirdu ir speliones. Pabandysiu pasidalinti man zinoma info ir apsviesti ar kaikuriuos tik patikslinti Nemaisykite 1.9td su 1.9tdi tai du skirtingi, bei skirtingu veikimo principu veikiantis varikliai. Kas del 55kw ejusi i a4 tai ne tas motoras kur ejo i b4 ar golf3 ir t.t ten tas pats motoras kaip ir pas b4 ar a4 1.9tdi(66kw) kodel 55kw tada paklausite? todel kad ten sumazintas galingumas nuo 66 iki 55kw del to kad tai komercija, tuo metu zmogus pirko auto bet neturejo tiek kad nupirkti 66kw tad pardave jam sumazintu galingumu(programiskai) uz mazesne kaina jei pastebesite tai a4 su 55kw buna lb skurdzios komplektacijos, viskas kad auto butu pigesne. Tas pats buvo ir su bmw 2.5 dyzeliais 85-105kw tik ten skyresi netik programa bet dar ir interkulerio nebuvo pas td, o pas tds yra. Tds-td varikliai identiski, jie yra kameriniai varikliai(ne tiesioginio ipurskimo) tai yra purkstukas dyzeli purske ne tiesiai i cilindra kaip kad tdi. Wolkvagen-audi varikliai td(su ar be interkulerio) tokie pat kaip pas bmw tds. Nors 1.9td is paziuros ir labai panasus su 1.9tdi jie skiresi kaip diena ir naktis ir beje tdi naudai. Tdi daug patvaresnis, ekonomiskesnis, maziau bijo apsuku, lengvai kelesi ir toleruoja padidinta galia. Tdi ir td(i) pagrindiniai skirtumai: pas 81kw turbina su kintama geometrija, siektiek praleidesni purkstukai, naujesnis kompas 16bitu, turbina valdoma vakumu ne slegiu, naujesnis n75 daviklis. kas liecia 92m tdi variklio vidu ir tarkim 2001metu tdi(81kw) viduriai tokie patys(minimaliai skirtumu yra), todel i abu pilasi 10w40 tepalas ir nekitoks. Dar yra skirtumu tarp b4 1.9tdi iki 94metu ir po 94. Pas b4 po 94metu po kapotu valdymas variklio toks pats kaip pas golfa 3tdi ir naujesnes masinas su tokiais varikliai, o iki 94 skiresi siurblys, oro srauto matuokle, n75, b4 turi 182nm ir isibegeja 0-100km/h per 14.1s sedanas max 174km/h, o po 94m audi b4 turi 202nm 0-100km/h jau 13.6s max 177km/h (abeis atvejais, kai masina buvo nauja).

tai pasiziurek auto zinyne ir viskas, vokietis ten skaiciu is dangaus niekad nerase, buna kad realiai net geriau nei "hansas" deklaruoja, o tai kad masina jau sena, tai valgis pagal stovi, o pagal manuole nurodytas sanaudas naujai, orientuosies

ka tu nori tuo paklausti ?

kad 2000 lt kainuoja 180ltr bakas as tiki. o kad cia rasot kad plasdtikiny baka pusti gali kiek nori tai yra nesamone. kadangi bepuciant tas bakas ploneja jo sieneles o ypac per silpniausias vietas ir laikui begant vesi ta kura ir isbegs tau viskas . geriau nusipirk normaliai pagaminta ir viskas o tie ispusti ilgai nelaikys.

teko susidurti su c4 2.5 tdi 85kw.man pasitaike lb geras varyklis tai buvau lb patenkintas.

As i savo passat supilu 103.. Bakui daryta nieko nera. Bet cia maksimaliai suvertus masina

pasatai karavainai nuo 88m. telpa 100 ir daugiau, bet baka galima pasidaryti ir didesni tai priklauso nuo kainos. esu mates kaip i pasata supila 235 l.

supila ir nelabai dar matosi, kad toks bakas nes ant galinio bamperio tokia juostele priklijuoja, kad nesimatytu is galo, o 180 ltr baka ir pats turėjau tai nieko nesimatydavo ir niekas neprisikabindavo nes ant bako ir stampas VW buvo

po kiek nori pirkt ir is kur esi

pasakyk nuo kiek nors pradzia uz darba

po kiek nori pirkt

kazin rusisko kainos pakilo dabar po pabrangimo

isigyk dujini o galesi vezti ir bendza ir salerka tame paciame bake

Sita as irgi maciau per discovery, tik reikia labai gerai nufiltruoti.Dar vienas momentas.Biodyzelinas!Juk ten ta pati saliarka rapsu aliejumi skiesta.Nu bet tepalu vazineti, tai atleiskiteKazkada zmones bande vazineti gelezinkelio dyzelinu, bet gana greitai buvo susigriebta, kad greitai mirsta siubliai, ypac VW, mersai dar kazkiek toleruoja...

66l avanto, TDI gal didesnis?

na mes kai turejome b3 pasata tai buvome pasididine baka tai sutilpdavo apie 130litru. nes tevas i vokietija vazinedavo.

Kosmosas čia ką tu rašai bakas dvi štukės, ta mašiną į kurią jį montuosi gali tiek nekainuot.

kas zinot per panemune kokia ceremonija su cigaretem ir pasienieciais kaip kas duoda? ar ten visi veza ir celkas primeta?

vakar buvau kainos tokios kaip iki nauju o kada pakels neaisku bet sneka kad pakels

O kaip reik ta baka ispust?

gal gali parasyt kur tuos bakus didina. Dekuj

butent, kad prisipylei sudo, o ar jis rusiskas ar norvegiskas, vistiek lieka sudu.Reikia ziuret ka pili.Uzpyles lietuviskos transformatorines alyvos remontuosi ne maziau.

ismainiau i guoli.

maciau passat b4 tdi universalas 220 litru bakas

kokia bako talpa audi b4 avant 1.9tdi

Gal kas zino kur didina bakus mrj.Mano nr.865480801 Is anksto dekoju.Taip pat parduodu A95 markes benzina Kalvarijoje.

siulau paziuret kaip atrodo 200 ltr backa kur servisuose alyva ispilsto ir poto aiskint kad pasatas turi 220 ltr pirma mintyse isivaizduojant kaip toki daikta ikisti

irgi pirkciau saliarkos kaune 860573370

idomu, kaip baigsis pasieni tau, neprisikabins prie jo?

Chebryte gal zinot kas baką gali išpūst pasatui, sake vilniui pucia mano 70litru baka iki 100 kad ir plastikinis. Gal kas žinot kas Žemaitijoj(Telšiai, Šilalė, Tauragė) galėtų tai padaryti? Dėkui iš anksto

turejau b3 taj irgi supildavau virs 100litru

As irgi tokia maciau, buvo parvaryta is vokietijos, buvusi policijos masina, tai ten bakas virs 200 l buna. Tiem kas dyzeliuka pro siena veza pasaka sitas variantas, o dar praputus baka......... ;D

Idomus straipsniukas megstantiems "laikini turizma"ir kempingus LT "Lietuvos kempingų žemėlapis: norinčius sutaupyti gąsdina baudomis" Rūta Levickaitė, www.GRYNAS.lt 2015 m. gegužės 2 d. 15:00 Deje, siame straipsniukyje nepsakyta ir kitu dalyku, kad privatus verslininkai su besmegeniais korumpuotais valdininkais siekia isvaryti autoturistus isviso is kempingu, kad nukreiptipoilsiautojus i savo kaimo turizmo baidukles ir termitynus, bei bus siekiam privatizuoti beveik visus parku mkempingus ir apmokestinti.Gal ir gerai butu del tvarkos?Ka manot?Bet tokie dradimai ir kaip siame tekste zemiau minimi yra absurdas, nes vz nei aš nei mano draugai niekadsa nešiukšlina ir nešiukšlino gamtoje nei keliaudami.Aišku yra tokių avimų, kurie šika savo Tėvyneje kaip tvarkte kur papuola.Va tokius tegu baudžia nes jau apsivemti gakima.Tik rie ko čia mes?Pvz Aukštaitijos ir konkrečiai Labanoro parke ketina išvis padaryti kad liks vieas labai brangus privatus kempingas ir tik MOTELIAI BOTELIAI KAIMO TURIZMO BAIDYKLES Mūsų šalyje legaliai veikia 25 kempingai ir juose turi tilpti visi poilsiautojai, o nusprendus stovyklauti kitur, gali tekti susimokėti nemažą baudą. Už ką vieni noriai susimoka, kiti linkę gauti dykai. Prie ežerų ar pajūrio zonoje, vos tik atšilus sukrunta įsikurti poilsiautojai, tačiau ne visi tai daro tam pritaikytose vietose. Kartais inspektorių užtikti poilsiautojai yra tik įspėjami, tačiau įžūliems piliečiams išrašomos ir baudos, siekiančios iki 56 eurus. Restoranas kempinguose užsieniečiams kelia šypsnį Lietuvos kempingų asociacijos prezidentas Vygantas Lazauskas GRYNAS.lt teigė, kad per visą Lietuvą yra apie 25 kempingai. Panašiai tiek turi ir kaimynai latviai bei estai. Tiesa, lyginant Lietuvos kempingus su Latvijos, pastebima, kad kaimynų kempingai yra šiek tiek mažesni. „Mūsų kempingai maždaug visi yra panašaus dydžio, visuose yra minimalios paslaugos, - tikino pašnekovas. - Negalima sakyti, kad tas kempingas, kuris teikia tik minimalias paslaugas, yra blogas, kadangi ne visiems reikia daugiau paslaugų. Tam, kuris atvažiuoja su kemperiu, nereikalingas stacionarus namelis. Lietuviškuose kempinguose labai dažnai būna restoranas, tai vakariečiams visiškai neįprasta ir laikoma aukšto lygio kempingu. Kempingai su restoranais yra ir Nidoje, ir Obuolių saloje, esančioje Molėtuose, ir Druskininkuose, Kurtuvėnuose." V. Lazauskas pastebi, kad Lietuva stokoja atostogavimo kempinguose tradicijų: „Mes neturėjome galimybės turėti kemperių, mobilių namelių, kurie pervežami. Užtai ir norima, kad kempingas turėtų stacionarius namelius. Matau tendenciją, kad dauguma kempingų juos ir statosi kiek galėdami. Todėl bendra kokybė gerėja“, - tikino pašnekovas. Valstybinis turizmo departamentas (VTD) konstatuoja, kad Lietuvoje vis dar nėra susiformavusi tradicija atostogauti kempinge - palapinėje, namelyje ar mobiliame namelyje. Lietuviai kempinguose apsistoja dažniausiai 1-2 dienoms arba savaitgaliui, nors užsienyje yra populiaru kempinge atostogauti ilgiau. „Tiek šiuo metu veikiantys kempingai, tiek statomi naujai dažniausiai yra projektuojami trumpalaikei nakvynei, apsistoti su auto namais ir palapinėmis. Manome, kad kempinguose reikėtų kelti teikiamų paslaugų kokybę ir įvairovę, jog jie turistus skatintų apsistoti ilgesniam laikui“, - rašoma departamento GRYNAS.lt atsiųstame atsakyme. Anot V. Lazausko, Lietuvoje daugiausiai turime kempingų, įvertintų trimis žvaigždutėmis – viena žvaigždute vertinamos tos poilsiavietės, kurios turi tik minimalią infrastruktūrą, o keturiomis – patys prabangiausi. Lietuviškuose kempinguose labai dažnai būna restoranas, tai vakariečiams visiškai neįprasta ir laikoma aukšto lygio kempingu. Tokių su restoranais kempingų turime ir Nidoje, ir Obuolių saloje Molėtuose, ir Druskininkuose. V. Lazauskas „Kempingo pavadinimas visiems asocijuojasi su tuo, kad čia galima apsistoti tik su auto namu, nežinau, kodėl taip yra. Dėl to naujai statomi, projektuojami kempingai orientuojasi būtent į tai, nors patys lietuvaičiai nelabai keliauja su auto namais, daugiausiai tai – užsieniečiai. Pasukome ta kryptimi, kad daugiau priimtume užsieniečių, nors vakarietiškuose kempinguose daugiausiai vietiniai lankosi“, - atkreipė dėmesį Lietuvos kempingų asociacijos prezidentas. VTD duomenimis, Lietuvos kempingus aplanko turistai iš Europos ir kitų pasaulio šalių, tiesa, europiečiai sudaro didžiąją užsienio turistų dalį. Daugiausiai užsienio turistų sulaukia pajūrio kurortų ir didžiųjų miestų kempingai, kadangi greta yra ką aplankyti ir pamatyti, be to, šalia driekiasi tranzitiniai keliai per Lietuvą. Lietuviškų kempingų infrastruktūra artima mažų užsienio kempingų (iki 100 aikštelių) infrastruktūrai ir gali konkuruoti su užsienietiškais. Su didelių kempingų (1000 aikštelių ir daugiau) infrastruktūra taip pat galime konkuruoti siūlydami greta teikiamas paslaugas: restoranai, kirpyklos, parduotuvės, vandens parkai, žirgynai, pliažai ir t.t.“, - rašoma turizmo departamento pateiktame atsakyme. Lietuvos kempingų asociacijos prezidento nuomone, tai, kad lietuvių nelabai traukia kempingai, lemia ir megapolių Lietuvoje nebuvimas: „Gal dėl to yra mažiau žmonių, kurie nori važiuoti į gamtą. Kiekvienas turi bobutę kaime ar sodą ir tokias ekonomines atostogas praleidžia ten pat sode. Tai irgi yra savotiška konkurencija kempingams“, - kalbėjo V. Lazauskas. „Laukinis“ turizmas klesti ir Europoje Anot Valstybinio turizmo departamento atstovų, tai, kad kempinguose nori apsistoti ne visi poilsiautojai ir ieškoma dykų alternatyvų, nėra tik lietuviškas bruožas. „Laukinis“ turizmas - aktuali problema visoje Europoje. „Pagrindinė priežastis - taupymas arba noras apsistoti „geresnėje“ vietoje, nors tai neretai pažeidžia gamtosauginius reikalavimus. Lietuvoje nėra bendros stovyklavimo-kempingavimo tvarkos, dėl to nėra aišku, pavyzdžiui, ar nakvynė stovėjimo aikštelėje ar šalikelėje leistina, kiek gali stovėti turistų auto namų ar palapinių privačioje valdoje, kur tai verslas, o kur – svečiai“, - sakė turizmo departamento atstovai. Su šia nuomone buvo linkęs sutikti ir Lietuvos kempingų asociacijos prezidentas. Jo teigimu, nelegalių kempingų problema yra išlikusi, tačiau sunku pasakyti, kiek procentaliai ji sudaro visos Lietuvos turizmo rinkos. „Nėra bendros tvarkos, kaip visa tai turėtų vykti – ar galima sustoti stovėjimo aikštelėje kemperiui, o ar nakvoti galima – nežinau. Yra ir Vilniuje aikštelių, kur atvažiavę turistai nakvoja. Arba, sakykime, kurortuose stebime tendenciją, kai privačiuose valdose pristatyta auto namų“, - sakė V. Lazauskas. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Aplinkos apsaugos skyriaus geografė Agnė Tamošiūnė, paklausta apie nelegalių kempingų problemą, teigė, kad saugomose teritorijose yra parko apsaugos reglamentai, kurie draudžia bet kur statyti kemperius ir palapines. Tačiau, deja, tokios tvarkos paiso ne visi. „Kemperius galima statyti tik kempinguose. Daugiausiai problemų yra pajūryje, Kuršių nerijos nacionaliniame parke, kur tikrai kartais aptinkama tokių atvejų, kai kemperiai stovi pajūryje, automobilių stovėjimo aikštelėse. Ten vykdoma prevencinė reindžerių veikla ir skiriamas įspėjimas arba surašomas administracinių teisės pažeidimų protokolas“, - sakė A. Tamošiūnė. Pagrindinė priežastis - taupymas arba noras apsistoti „geresnėje“ vietoje, nors tai neretai pažeidžia gamtosauginius reikalavimus. Lietuvoje nėra bendros stovyklavimo-kempingavimo tvarkos, dėl ko nėra aišku, pavyzdžiui, ar nakvynė stovėjimo aikštelėje ar šalikelėje leistina, kiek gali stovėti turistų auto namų ar palapinių privačioje valdoje, kur tai verslas, o kur – svečiai. Valstybinis turizmo departamentas Ji pateikė sąrašą dešimties kempingų, įsikūrusių saugomose teritorijose: 1. Kuršių nerijos NP (Nidos kempingas, Nidoje); 2. Nemuno deltos RP (Ventainė, Ventės kaimas); 3. Pajūrio RP (Žiogelis, Karklės kaimas); 4. Kurtuvėnų RP (Kurtuvėnai, Kurtuvėnuose); 5. Panemunių RP (Medaus slėnis, Šilinės kaimas); 6. Vištyčio RP (Pušelė, Žirgėnų kaimas); 7. Labanoro RP (Mindūnai, Kamužės kaimas); 8. Aukštaitijos NP (Palūšės, Palūšėje); 9. Tytuvėnų RP (Sedula, Skogolio km., Tytuvėnų sen., Kelmės raj.); 10. Trakų NP (Slėnio g. 1, Trakai). Jų tikslias vietas rasite ČIA. Mano, kad oficialių kempingų per mažai Savo ruožtu Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius GRYNAS.lt teigė manantis, kad nelegalių kempingautojų atsiranda ne tik iš „taupumo“, bet dar ir dėl to, kad kempingų turime nepakankamai. „Viena problema, kad oficialiai įrengtų kempingų yra per mažai. Čia mes kalbame apie kempingus, kurie turi statusą, tam tikrą žvaigždučių sistemą - kaip viešbučiai. Jeigu žiūrėtume į visą pajūrį, turime vieną Nidoje, vieną Giruliuose ir vienas asmuo privatų kempingą yra įsirengęs ir Pajūrio regioniniame parke. Vieną kempingą planuoja Palangos savivaldybė, vieną etapą jau yra pabaigusi, gal šiemet sezoną jau ir pradės. O visos kitos vietos, kurias turi privatūs žmonės, turi stovyklaviečių statusą, kuriose priima ir kemperius. Jos reklamuojasi kaip kempingai, bet oficialaus tokio statuso neturi“, - kalbėjo D. Nicius. Yra problemėlė su stovyklautojais, kurie atvažiuoja į paežerę su automobiliais, palapinėmis arba baidarėmis atplaukia. Jie įsikuria neleistinose vietose, ne stovyklavietėse. Dažniausiai skiriamos baudos. A. Juodelis Anot jo, problema, kuomet poilsiautojai įsikuria neleistinose vietose, praktiškai kartojasi kiekvienais metais. „Tai yra verslas – visuomet galioja paklausos ir pasiūlos modelis. Bent jau pas mus pajūrio parke teritorijų, kuriose gali būti vystoma rekreacinė veikla, yra pakankamai daug, tiktai dauguma jų yra privačios ir ne visiems žmonėms apsimoka tokią veiklą vystyti, nes sezonas yra trumpas – du mėnesiai“, - sakė pašnekovas. Anot jo, pasitaiko pavienių atvejų, kai tiek Nidoje, tiek kituose pajūrio ruožuose, kemperių savininkai naudojasi viešomis erdvėmis, skirtomis poilsiauti ribotą laiką ir ten, pavyzdžiui, nakvoja per naktį. „Karklėje prie savo lankytojų centro turime įrengtą automobilių aikštelę, kurioje šiais metais planuojame nurodyti, kad naktį automobiliai nebūtų statomi. Ne dėl to, kad pykstame, jog jie kažką blogo daro, bet buvo ne vienas atvejis, kai ten, kur apsistoja, palieka šiukšlių, netgi ir fekalų išleidžia iš kemperių, taigi lieka apšnerkštos teritorijos. Ir tai netgi daugiau būna ne lietuviai, o užsieniečiai, kurie bando išvengti susimokėjimo už paslaugas“, - aiškino D. Nicius. Jis pripažino, kad teisiškai parko direkcija gali paskirti baudas nedrausmingiems poilsiautojams, tačiau ilgalaikio apsistojimo atvejų vietose, kuriose draudžiama tai daryti, nėra daug. „Keliauja jaunimas ir yra vienos nakties principas – kai naktį išmiegi, iškeliauji. Jeigu kažkur paplūdimyje žmogus su miegmaišiu įsikuria (gal ir dėl romantikos), niekas nebaudžia. Kad būtų įsikuriama su palapinėmis ir masiškai poilsiaujama... Tai yra labiau pavieniai atvejai. Būna fiksuojama po keletą atvejų, surašomos baudos. Už saugomos teritorijos režimo pažeidimą, priklausomai nuo vietovės, kur tai daroma, skiriamos 145 Eur baudos“, - sakė D. Nicius. Inspektorius: įpročiai keičiasi Aukštaitijos nacionalinio parko Kraštotvarkos skyriaus vyr. inspektorius Andrius Juodelis GRYNAS.lt teigė, kad Labanoro regioniniame parke daugiau pažeidimų fiksuojama dėl kemperių, pastatytų tam nepritaikytose vietose, o Aukštaitijos nacionaliniame parke – dėl stovyklaujančių prie ežerų. „Yra problemėlė dėl stovyklautojų, kurie atvažiuoja į paežerę su automobiliais, palapinėmis arba baidarėmis atplaukia. Jie įsikuria neleistinose vietose - ne stovyklavietėse. Dažniausiai skiriamos baudos. Jeigu atvažiuoja ir pažeidimas nežymus – tik vienu ratu ant žolės užvažiavę, užtenka ir pokalbio. Bet jeigu įsikūrę nemažai mašinų, dega laužas, pilna palapinių – žmonės yra baudžiami“, - teigė A. Juodelis. Anot jo, pažeidimų skaičiui didelę įtaką turi sezoniškumas – natūralu, kad kai orai labai šilti, poilsiautojų daugiau, tarp jų daugiau pasitaiko ir pažeidėjų. Ne dėl to, kad pykstame, jog jie kažką blogo daro, bet buvo ne vienas atvejis, kai ten, kur apsistoja, palieka šiukšlių, netgi ir fekalų išleidžia iš kemperių, taigi lieka apšnerkštos teritorijos. Ir tai netgi daugiau būna ne lietuviai, o užsieniečiai, kurie bando išvengti susimokėjimo už paslaugas. D. Nicius „Kažkiek įtakos turėjo ir 2008 metų krizė. Įsibėgėjus krizei, žmonių paežerėse padaugėjo, matyt, buvo pasikeitę žmonių įpročiai – gal anksčiau važiuodavo į užsienį, ar pajūrį“, - svarstė A. Juodelis. Šiuo metu poilsiautojams, pažeidžiantiems saugomų teritorijų režimą, gresia bauda nuo 28 iki 56 eurų. Pirmą kartą prasižengusieji gali atsipirkti puse minimalios baudos – 14 eurų. „Įpročiai, aišku, keičiasi – jeigu stovyklaujama nelegaliose stovyklavietėse, paliekama žymiai mažiau šiukšlių. Keičiasi viskas į geresnę pusę“, - apibendrindamas lietuvių stovyklautojų įpročius sakė A. Juodelis.

I delfina TDI telpa paorinus 105, taip, tas 92-96m, neisputus

o kaip vyksta tas masinos bako nuorinimas?

Delfinai tik nuo94metu iki96m pats turiu 94 ir 100litru be problemu nestatant ant jokiu domkratu ar kaladziu

Cia tas pasatas tai is tu senu nuo 92 iki 96? ar kaip? universalas? cia ispustu baku ar tik nuorinus? tie 105 litrai telpa? B

arba audi 100 vaziuja

passat b4 70 litriuku

audi b4 1.9tdi nuorinus 80l o taip ~67l

pasatui b4 lenda 105litrai

Zinau, kad i pasatus senus (delfinus) ~90 metu nemazai telpa. Teko stoveti Baltarusijos muitinei, tai beveik visi benzino/dyzelino perekupai turejo Vw pasatus.

tu i b4 80 litru sukisi? nu man nuorinus max kokiu 70, pas teva irgi it tai nepilnai, gal pas tave bakas kitoks? trecia b4 turiu, viena avanta turejau ir niekaip tiek nesukisdavau

nu jei orginalus bakas nuo 88 iki 97metu pasate tai uzmuskit mane 105 nesukisi pats turiu ir daryk jam ka nori nu 102 jau paguldzius ant beveik sono su kalade ir ant jos dar dankratu pakelus ir sausas bakas tuiri buti kad tiek tilptu