Švedai pirmieji iš automobilių gamintojų paskelbė atsisakysiantys benzinu ir dyzelinu varomų automobilių. Tai įvyks gana greitai – jau 2019-ais metais. Nuo tų metų „Volvo“ gamoje liks tik elektrinės ir hibridinės jėgainės. Kas pastūmėjo švedus tokio žingsnio link?
Ekologijos normos – toks atsakymas būtų paprasčiausias, tačiau jos vienodos visiems gamintojams. Nei BMW, nei „Toyota“, nei „Volkswagen“ apie tokius drastiškus planus neskelbia. Nuo 2022-ųjų Europoje automobilius parduodantiems gamintojams ypatingai sugriežtėsiančios ekologijos normos tokiam „Volvo“ sprendimui turi įtaką, tačiau ne tokią didelę.
Tiesa greičiau ta, jog „Volvo“ su naujuoju XC90 visureigiu dėjo didelį žingsnį „Premium“ segmento lyderių link – tiek kokybėje, tiek kainoje XC90 jau ne šviesmečiu atsilieka nuo „Audi Q7“ ar BMW X5 modelių. O švedai dar 2013-aisiais paskelbė, kad gamins tik keturių cilindrų jėgaines – tiek benzinines, tiek dyzelines. Ne paslaptis, kad dvi tonas sveriantį visureigį keturių cilindrų variklis gali vežti gana taupiai, tačiau toli gražu ne greitai.
Pridėjus elektrinę jėgainę, galios reikalai bematant pasitaiso – tą „Volvo“ jau išbandė su „V60 Plug-in hybrid“, kuriame montuojamas 2,0 l dyzelinis ir elektrinis varikliai. Bendra sistemos galia – 285 AG ir ji leidžia dideliam universalui iki 100 km/val. įsibėgėti per 6,1 sekundes. Puikūs duomenys įvertinant degalų sąnaudas, nesiekiančias nė 2 litrų „ant popieriaus“ ir 5 litrų šimtui kilometrų – realiame gyvenime.
Šiandien „Volvo“ daugiau eksperimentuoja su benzino ir elektros hibridais, tačiau ir čia rezultatai puikūs – šimtai arklio galių ir vienaženklės degalų sąnaudos. Ir Europos komisija džiaugiasi (nes „Plug-in“ tipo hibridiniai automobiliai yra labai ekologiški), ir pirkėjai, nes „Plug-in“ hibridai kasdien yra ekonomiški, o prireikus – labai galingi. Tačiau švedai šiomis technologijomis neapsiriboja.
„Volvo“ atstovai teigia, kad 2019-2021 metais gamintojas išleis penkis vien elektra varomus modelius. Trys iš jų bus pažymėti „Volvo“, du – „Polestar“. Tai – logotipas, kuriuo pažymimi patys galingiausi „Volvo“ automobiliai.
Visi likę „Volvo“ automobiliai nuo 2019-ųjų bus hibridiniai – arba įkraunami iš tinklo, kaip „V60 Plug-in“, arba paprasti, važiavimo metu kombinuojantys abu variklius, kaip „Toyota Auris“. Šiandien „Volvo“ tokių dar negamina.
Dar viena įtakos pusė, kuri greičiausiai yra pati didžiausia – Kinijos rinka, nes būtent vienas didžiausių šios šalies automobilių gamintojų „Geely“ yra „Volvo“ savininkas, išgelbėjęs įmonę nuo bankroto prieš dešimtmetį. Šiandien daugiau nei pusė elektromobilių ir „Plug-in“ tipo hibridų yra parduodami Kinijoje – 2016-aisiais tokių automobilių šios šalies kelius papildė daugiau nei pusė milijono (507 tūkst.), kai visame pasaulyje buvo parduota 873 tūkst.
Bet kokiu atveju, „Volvo“ žingsnis – itin drąsus. Galima neabejoti, kad daugelis kitų automobilių gamintojų anksčiau ar vėliau jį taip pat žengs. Vienintelis klausimas – kada?
