Tikriausiai ne kartą internete esate matę japonišką dangoraižį, per kurį eina greitkelis. Tai yra išties neeilinės architektūros objektas, parodantis, kokių priemonių reikia imtis, kai mieste tiesiog trūksta žemės. Tačiau vis tiek įdomu - kas yra šiame pastate? Kas slypi už langų tuose trijuose aukštuose?
Tai - „Gate Tower Building“ vadinamas šešiolikos aukštų pastatas su palėpe ir dviem rūsio aukštais. Šis iš pažiūros niekuo neišsiskiriantis pastatas buvo užbaigtas 1992 metais ir iki šiol tvarkingai stovi Fukušimoje, Osakoje. Tai buvo pirmasis pastatas Japonijoje, kurį pervėrė greitkelis. Reikalas buvo tame, kad šioje teritorijoje kadaise veikė medienos ir anglių pramonės bendrovės. Keičiantis laikams jos skurdo ir teritorija buvo patikėta greitkeliui. Tačiau vėl pagyvėjusi ekonomika vieną kompaniją privertė prisiminti, kad ji ten turi statybų leidimą.
Praėjo penkeri derybų metai ir inžinieriai sukūrė sprendimą. Greitkeliui tiesiog teko išsinuomoti tris pastato aukštus - penktą, šeštą ir septintą. Greitkelis, beje, ten jau stovėjo, todėl kitoks sprendimas ir nebuvo įmanomas. Įprastai tokiais atvejais keliai tiesiami po žeme arba tiesiog kitoje vietoje.
Įžengę į „Gate Tower Building“ rastumėte tipišką lentelę, kurioje yra surašyti pastate įsikūrusių įmonių pavadinimai. Jei jums kada nors buvo įdomu, kas yra šiame pastate, tai į tai atsakyti labai paprasta - biurai. Tarp jų - draudimo bendrovės, finansinės įmonės, konferencijų salės. Kitaip tariant, ten nėra būtų, kurių gyventojams trukdytų greitkelis.
Tikriausiai net jei ten ir būtų gyventojų, jie greitkeliu per daug nesiskųstų. Na, nebent turistų dėmesiu. Greitkelis pastatą skrodžia tarsi dengtas tiltas - jis visiškai neliečia „Gate Tower Building“. Stogas su izoliacine medžiaga apsaugo pastate dirbančius žmones nuo nepageidaujamų vibracijų ir triukšmo. Teigiama, kad biuruose dirbantys vietiniai nejaučia jokio greitkeliu riedančių mašinų poveikio.
Tiesa, prie to prisideda ne tik gera triukšmo ir vibracijos izoliacija. Tuose aukštuose, kuriuos kerta greitkelis, niekas nedirba, juose nėra jokių biurų. Lifte nerasite 5, 6 ir 7-u numeriais pažymėtų mygtukų. Patys liftai keliauja pastato šonu, kas nėra labai įprasta - dažniau jų šachtos įrengiamos pastato centre, tačiau „Gate Tower Building“ atveju tai nėra įmanoma. Ir visgi žmonėms labai įdomu, kas ten galėtų būti.
Video reportažas apie „Gate Tower Building“
Smalsumą žadina ir tai, kad šių aukštų langai atrodo kitaip. Jie tamsesni, tarsi juos kažkas dengtų. Tačiau tiesa yra kur kas paprastesnė už žmonių vaizduotės vaisius. Ten nėra beveik nieko. Dengta nuvažiavimo nuo greitkelio rampa, kuri ir kerta pastatą, yra tik vienos juostos kelias, tačiau jis turi plačią šalikelę, o garso ir vibracijos izoliacija užima nemažai vietos. Taigi, 5-7 aukštai yra labai maži savo plotu.
Liftų šachtos yra įrengtos pastato išorinėje pusėje - kildami liftu žmonės gali pasižvalgyti po miestą. Tačiau konstrukciniai liftų elementai lieka pastato viduje. Todėl vietos šiuose aukštuose yra dar mažiau. Liftai nėra patikimiausias būdas evakuotis iš pastato, jei to prireiktų, todėl „Gate Tower Building“ yra ir laiptinė, kuri taip pat turi kirsti minėtus aukštus. Galiausiai, juose įrengti ir kai kurie vandentiekio bei elektros sistemos mazgai (pagrindiniai vis tiek yra po žeme).
Tačiau daugiausiai erdvės užima pati pastato konstrukcija - didelės betoninės ir plieninės sijos. Kadangi Japoniją reguliariai kamuoja žemės drebėjimai, pastatas turi būti labai tvirtas. Sunku įsivaizduoti, kaip greitkeliu pervertas daugiaaukštis galėtų būti toks pat tvirtas kaip ir įprasti pastatai. Tačiau „Gate Tower Building“ paslaptis - ypatinga konstrukcija, kuri buvo sukurta jau turint omenyje greitkelį. Pagrindinės kolonos buvo išdėstytos taip, kad apkabintų tunelį. Jos yra pakankamai masyvios ir užima didžiąją dalį 5-7 aukštų. O viskas, kas lieka, atitenka liftų konstrukcijai, laiptinėms, komunikacijų, elektros, vandentiekio linijoms, ventiliacijai ir kitai infrastruktūrai.
Įdomu tai, kad vis tiek laikoma, kad „Gate Tower Building“ turi 16 naudingų aukštų. Į juos įtraukiami ir tie, kuriuose iš esmės tėra tunelis, o štai palėpė, kurioje sumontuoti liftų varikliai, ar rūsiai, į šį skaičių nėra įtraukiami.
Šaltinis: http://technologijos.lt
