Lietuviai – greitų vairuotojų tauta. Kelyje, kur leistinas greitis 90 km/val., jo neviršija tik sunkvežimiai ir žiguliai, o tai yra didelė priežastis kraupios eismo įvykių statistikos, kur Lietuva – viena iš autsaiderių visoje Europoje. Nors ir galime pasigirti mažėjančiu žuvusiųjų kelyje skaičiumi (2016 m. jis buvo 188, o milijonui gyventojų – 64), tačiau iki Europos Sąjungos vidurkio dar trūksta.
Eismo specialistai sutinka, kad viena pagrindinių tokios nedžiuginančios statistikos priežasčių – viršijamas greitis. Keliuose su „fenais“ pareigūnų jau nepamatysi, nežymėtų policijos automobilių nėra tiek daug, kad visi lakstūnai būtų pažaboti, o stacionarių greičio matuoklių vietos visiems gerai žinomos. Be to, vairuotojai žino taisyklę: viršyk iki 20 km/val. ir niekas nestabdys, nes bauda už tokį nusižengimą – 12-30 eurų. O jeigu vairuotojas per praėjusius metus nei karto nebuvo baustas už KET pažeidimus, gali per 10 dienų sumokėti pusę minimalios baudos – vos 6 eurus. Ir tai – net tik už važiavima automagistrale 150 km/val., bet ir už dvigubą leistino greičio viršijimą gyvenamojoje zonoje (pavyzdžiui, daugiabučio kieme, kur leistinas greitis – 20 km/val.).
Tačiau daugiabučiuose policininkų nepristatysi. Jų yra per mažai, kad galėtų kasdien budėti gatvėse, o stacionarios greičio matavimo priemonės reikiamų rezultatų neduoda. Be to, kai kurie vairuotojai įsigudrino naudoti radarų detektorius – prietaisus, kurie užfiksuoja tiek stacionarią, tiek mobilią greičio matavimo įrangą. Detektorius įspėja, kad už kelių šimtų metrų užfiksuotas tokios įrangos signalas, ir vairuotojas turi laiko sumažinti greitį.
Detektoriai Lietuvoje yra visiškai legalūs – tai ne antiradarai, kurie blokuoja greičio matavimo priemonės spindulį ir neleidžia jai atlikti savo darbo. Radarų detektorių funkcija – tik įspėjimas.
Tad Lietuvos automobilių kelių direkcija sugalvojo naujovę – vidutinio greičio matuoklius. Tai prietaisai, kurie atsparūs radarų detektoriams ir priverčia vairuotojus sumažinti greitį ne dvidešimties metrų, o kelių kilometrų atkarpoje.
Vidutinio greičio matuoklių veikimo principas paprastas. Kelių kilometrų kelio atkarpos pradžioje ir pabaigoje pastatomi du įrangos prietaisai – fotoaparatai. Įvažiuojant į atkarpą, automobilis nufotografuojamas, išvažiuojant – taip pat. O tuomet elementarią matematiką pasitelkęs kompiuteris suskaičiuoja, koks buvo vidutinis automobilio greitis. Jeigu jis didesnis nei leistina – automobilio savininkui išsiunčiamas lapas su bauda.
Kadangi fotoaparatai neskleidžia jokių bangų, jų radarų detektoriai nefiksuoja. O vairuotojus drausmina efektyviai – praėjusiais metais tokie greičio matuokliai įrengti bandomojoje atkarpoje kelyje „Via Baltica“, tad kelias savaites policijos spausdintuvas šūsniais štampavo baudos lapelius. Dabar jis darbo turi kur kas mažiau – vidutinio greičio matavimo vieta tapo žinoma daugeliui „Via Baltica“ važiuojančių vairuotojų ir piniginės paploninti nenori niekas.
Pastebėję tokį sistemos efektyvumą, LAKD specialistai su policininais nutarė Lietuvoje įrengti daugiau tokio tipo greičio matuoklių. Jau šiemet vidutinio greičio matavimo įranga turėtų atsirasti dar keliose „Via Baltica“ atkarpose, kelyje Šiauliai-Palanga, Vilnius-Varėna-Gardinas, Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas, Panevėžys-Šiauliai, Kaunas-Zarasai-Daugpilis, Klaipėda-Liepoja, Vilnius-Prienai-Marijampolė ir daugelyje kitų magistralinės reikšmės valstybinių kelių. Planuojama, kad viso Lietuvoje atsiras 50 vidutinio greičio matavimo atkarpų, kurių kiekviena tęsis po kelis kilometrus.
Tas vietas ypač gerai įsiminti turėtų galingų automobilių ir greičio mėgėjai, kurių Lietuvoje netrūksta. Pavyzdžiui, vien Autogidas.lt tinklalapyje yra parduodama daugiau nei tūkstantis automobilių, kurių varikliai išvysto bent 200 AG.
