Pagal kelių eismo taisykles, vairuotojas negali užsiimti bet kokia veikla, trukdančia atlikti pagrindinį jo darbą – vairuoti. Jo dėmesio neturėtų blaškyti ir keleiviai, nors vargu ar kas nors gyvenime buvo nubaustas už trukdymą vairuoti: KET apibrėžtas tik vienas trukdis, kalbėjimas telefonu.
KET draudžia naudotis telefonu be laisvų rankų įrangos vairuojant, tačiau kitos trukdančios veiklos nėra reglamentuotos. Pavyzdžiui, mėsainio valgymas ir byrančių iš jo salotų gaudymas gali sukelti kur kas daugiau problemų nei pokalbis priglaudus telefoną prie ausies.
Mobilaus telefono naudojimas su „Bluetooth“ laisvų rankų įranga yra leistinas, tačiau budrumo prarasti nereikėtų. Didžiausia kalbėjimo telefonu žala – dėmesio nukreipimas. Nesvarbu, ar kalbate naudodamiesi laisvų rankų įranga, ar laikydami telefoną rankoje, jūsų dėmesys tenka ne tik keliui ir kitiems eismo dalyviams, bet ir pašnekovui. Neretai dėmesys jam yra netgi didesnis nei tiesioginei veiklai, vairavimui. Juk bene kiekvienas, besinaudojantis mobiliuoju vairuojant, patyrė situaciją, kai užsikalbėjęs telefonu nuvažiavo ne ten, kur reikėjo?
Tokių situacijų nutikimas nepriklauso nuo laisvų rankų įrangos naudojimo. Pagrindinis jos deklaruojamas privalumas – galimybė laikyti abi rankas ant vairo, kas ypač aktualu esant ekstremaliai situacijai.
Eismo saugumo specialistai neretai rekomenduoja išvis nesinaudoti telefonu vairuojant, nepriklausomai nuo to, ar turite laisvų rankų įrangą, ar ne. To priežastis – būtent stiprus ir ilgalaikis dėmesio nukreipimas.
Kalbėjimas telefonu yra bene geriausias, tačiau toli gražu ne vienintelis dėmesį blaškančių dalykų pavyzdys. Bet kokia pašalinė veikla, kaip kavos gėrimas ar valgymas, neigiamai veikia koncentraciją, jau nebekalbant apie įvykius, kai maisto produktas ar dalis jo iškrenta ant kelių.
Kitas „trukdis“ – keleiviai. Jeigu kalbate su jais žiūrėdami į kelią, tada viskas gerai, tačiau kartais juk pasukate galvą, ar ne? Automobilis, važiuojantis 100 km/val. greičiu, per sekundę nuvažiuoja 28 metrus, o visiškai sustoti vasarą gali vidutiniškai per 40 metrų.
Skaičiuokime, kad vairuotojo reakcija nuo kliūties priekyje pamatymo iki visiško stabdžio nuspaudimo trunka dar sekundę, tad užmiestyje išvydus už 90 metrų esančią kliūtį, sustoti spėtumėte. Jeigu bent pusei sekundės pasuksite galvą į šoną, šansai sustoti ar kitaip išvengti kliūties tampa gerokai mažesni.
Ne ką mažiau koncentraciją mažinantis dalykas – kiti eismo dalyviai ir reklamos. Matydamas kelyje įvykusią avariją, nori nenori pradedi važiuoti lėčiau, tačiau akis nukreipi to įvykusio eismo įvykio link ir nestebi kelio. Kas tada? Didelė tikimybė įvykti dar vienai avarijai. Tokių pavyzdžių, kai avarijas sukelia į jau įvykusius eismo įvykius užsižiopsoję vairuotojai – apstu.
Reikėtų nepamiršti, kad sėdint automobilyje, pagrindinė veikla yra vairavimas. Kavos gėrimas, riešutų valgymas ar kalbėjimas su keleiviais gali išblaškyti mieguistumą, tačiau būtina atrasti ribą, kada papildoma veikla pernelyg mažina dėmesį. Jeigu gerdami kavą pražiopsote posūkį, o kalbėdami su keleiviais, netyčia užvažiuojate ant kelkraštį žyminčios baltos linijos, atkreipkite dėmesį – toks elgesys yra pavojingas.
Autogidas.lt
