Toli gražu ne kiekvienas vairuotojas galėtų vairavimo teorijos egzaminą iš pirmo karto išlaikyti gaudamas didesnį nei 80 proc. įvertinimą, o be klaidų jį atliktų tik vienetai. Tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl daugelis vairuotojų kasdien nesąmoningai pažeidžia eismo taisykles: kartais tiesiog nežinome, jog daroma veikla nėra legali. O kartais taip elgtis skatina įpročiai.
Bet kurios vairuotojų atliekamos apklausos Lietuvoje duomenys rodo, jog dažniausiai sąmoningai pažeidžiamas KET reikalavimas – leistino greičio viršijimas. Kada paskutinį kartą Vilniaus Geležinio vilko gatvėje važiavote 60 km/val. greičiu, o tuščiame užmiesčio kelyje – 90 km/val.? Jeigu taip darote kasdien, galime pasveikinti – jūs vienas iš kelių procentų sąžiningų vairuotojų tarp pusantro milijono prie vairo sėdančių lietuvių.
Kitas vairuotojų itin mėgstamas ir tyčia daromas pažeidimas – važiavimas per sankryžą šviečiant geltonam šviesoforo signalui. Tą daryti eismo taisyklės draudžia, tačiau lietuviai nevengia šio draudimo nepaisyti.
Ištisinę liniją vairuotojai kirsti taip pat nevengia. To priežastys įvairios: lenkiant lėčiau važiuojančią transporto priemonę, sukant ten, kur negalima, ir t.t. Daugelio taip darančiųjų argumentas yra elementarus: „Jeigu niekam netrukdo, tai kodėl gi ne?“. Saugaus eismo specialistai šioje vietoje nesunkiai randa kontrargumentą: „Tai kam skirtos taisyklės, jeigu jų nesilaikome?“. Juokaujama, kad galima būtų sudaryti sąrašą taisyklių, kurių laikytis būtina, o kurios – tik rekomendacinio pobūdžio. Įdomu, kiek žmonių laikytųsi pastarųjų?
Rečiau pasitaikantis, bet tyčia daromas pažeidimas – posūkio signalo nerodymas. „Niekas nemato, tai ką čia įspėti“, - sako tokie vairuotojai. Net jeigu niekas iš paskos ir nevažiuoja, rodyti posūkio signalą yra būtina. Juolab kad automobilių vairuotojai gali nepastebėti motociklininkų, o šie pagal rodomus posūkio signalus gali lengviau prognozuoti kitų eismo dalyvių elgesį.
Yra ir kita kategorija KET nuostatų, kuriuos vairuotojai daro net nesusimąstydami, jog tai draudžiama. Pavyzdžiui, sustoti ant pėsčiųjų perėjos negalima, tačiau ar kiekvienas skaitantis šias eilutes galėtų pridėjęs ranką prie krūtinės pasakyti, jog niekada nepažeidė šio KET reikalavimo? Sustoti negalima ir ant Vilniaus bei Kauno gatvių sankryžose pribraižytų geltonų „vaflių“. Tačiau ar kas buvo nubaustas už sustojimą tokioje vietoje? Arba už STOP juostos kirtimą? O gal gavote baudą už nesustojimą prie raudono šviesoforo signalo prieš sukant į dešinę, kai tai leidžia lentelė su žalia rodykle?
Už saugaus atstumo nesilaikymą nėra numatyta nuobauda, ji priklausytų nuo kitų tuo metu padaromų pažeidimų ir galiausiai toks veiksmas galėtų būti traktuojamas labai įvairiai. O kas yra tas saugus atstumas? Pusė greičio. Jei važiuojate 100 km/val., iki priekyje judančios transporto priemonės saugus atstumas yra 50 metrų.
Ar dažnai tikrinate automobilio techninę būklę prieš važiavimą? Apžiūrite padangas, šviesos prietaisus, automobilio dugną – patikrinate, ar nelaša jokie skysčiai? Nuobaudos už neapdairumą nenumatytos, tačiau KET toks punktas yra.
Motorinės transporto priemonės vairuotojas taip pat turėtų mokėti suteikti pirmąją pagalbą. Šiuos kursus daugelis yra praėję, tačiau ar atsimenate bent pusę jų medžiagos? Tokias žinias vertėtų atnaujinti bent kartą į metus.
Nemažai vairuotojų persistengia naudodami automobilio šviesas. Ar žinojote, kad priešrūkines šviesas įjungti galima tik esant blogam matomumui, o priekinius – dar ir neveikiant vienos pusės automobilio žibintui? Ilgąsias šviesas taip pat privalu išjungti gerai apšviestuose keliuose arba iki priešais važiuojančio automobilio likus bent 150 metrų.
Naujausią administracinių nusižengimų kodekso sarašą rasite paspaudę čia.
