Bet kokios transporto priemonės vairavimas žiemą yra sudėtingesnis nei vasarą. Jeigu šiltuoju sezonu gali būti sausa arba šlapia kelio danga, kurias nesunku atskirti, tai šaltuoju metų periodu asfaltas tampa kur kas labiau apgaulingas ir turi daugiau „modifikacijų“.

 

Kaip vasarą atskirti sausą asfaltą nuo šlapio, aiškinti vargu ar kam reikia. Tačiau kaip atskirti slidžią kelio dangą nuo neslidžios viduržiemiu? Galima perskaityti daug vadovėlių ir klaidos tikimybė vis tiek išliks labai didelė.

Žiemą kelio danda miestuose dažnai būna šlapia, o asfaltas šiek tiek blizga. Taip atrodo dėl ant kelio nubarstytos ir sniegą ištirpdžiusios druskos – ledas ant asfalto susiformuoti nespėjo ir todėl kelias yra šlapias. Be to, jį šildo automobilių padangos, o dėl žemos aplinkos temperatūros drėgmė nuo asfalto pasitraukia itin lėtai.

Kartais užmiestyje vaizdas yra panašus, tačiau realybė kitokia – blizgus paviršius gali reikšti ledą, ant kurio paslydę daugelis automobilių tampa mažai prognozuojami.

Šis reiškinys susiformuoja tam tikrose kelio atkarpose ir neretai yra vadinamas „juoduoju ledu“. Kelininkai visų užmiesčio kelių druska nubarstyti neturi net teorinės galimybės, tad ir „juodojo ledo“ susidarymo tikimybė išlieka didelė. Tam įtaką daro daug veiksnių – vienareikšmiško atsakymo čia nėra.

„Juodojo ledo“ susidarymui daro įtaką aplinkos temperatūra, rasos taškas, eismo intensyvumas bei vėjas. Nuo trinties su padangomis asfaltas šyla, danga šlampa, o tuo metu lauke šąla. Prisideda ir asfaltą glostantis vėjas.

Didžiausias jo pavojus – greitis. „Juodasis kelias“ gali susidaryti per keliolika minučių, o ant švarios asfalto dangos plonas ledo sluoksnis vairuotojas yra sunkiai pastebimas. Vis tik pamatyti jį galima, o užvažiavus ant „juodojo ledo“, svarbiausia tai suvokti.

Kilus bent menkiausiam įtarimui, kad važiuojate slidžiu paviršiumi, galima sumažinti greitį ir spustelti stabdį – pagal ratų užsiblokavimo greitį nesunku suvokti, kokio slidumo yra asfaltas. Žinoma, prieš darant tokį dalyką, būtina įsitikinti, kad niekas neatvažiuoja iš galo.

Jeigu pajautėte, kad važiuojate itin slidžia danga, „juodojo ledo“ atkarpa, reikėtų išvengti staigių veiksmų. Būtina švelniai, lengvu stabdžio spustelėjimu pradėti stabdyti bei ne mažiau švelniai elgtis su vairu. Jeigu jį pasuksite staigiau, automobilio priekiniai ratai pradės slysti ir vietoje norimo posūkio važiuosite tiesiai. Jeigu pasuksite tik vos vos, automobilis važiuos jūsų norima kryptimi.

Pradėjote slysti? Vairavimo ekspertai čia akcentuoja du dalykus: būtina atleisti akceleratorių ir pasukti vairą į tą pusę, į kurią norite važiuoti. Jeigu automobilis turi stabdžių antiblokavimo (ABS) sistemą, galima švelniai stabdyti, jeigu jame yra stabilumo kontrolė (ESP, TRC ar pan.), ji stengsis reguliuoti automobilio judėjimą ta kryptimi, kuria pasuktas vairas.

Esminis dalykas sudėtingomis eismo sąlygomis – greitis. Geriau jau pasirinkti mažesnį nei leistiną ir pasiekti kelionės tikslą nei rizikuoti. O jei automobilis pradėjo slysti, svarbiausia – kuo greičiau sumažinti greitį. Juk važiuojant 50 km/val. suvaldyti automobilį kur kas paprasčiau nei judant 90 km/val. greičiu, ar ne?  

 

 

Autogidas.lt