Šiais laikais didžioji dalis vairuotojų jau įprato vaikus vežti jiems pritaikytose kėdutėse. Tačiau ne visi žino, kaip tą daryti teisingai, tad pagrindinius principus paaiškinsime šiame straipsnyje.


Pirma, kam reikia specialių kėdučių? Cituojant Kelių eismo taisykles, žemesni kaip 135 cm ūgio vaikai lengvuoju ar krovininiu automobiliu turi būti vežami prisegti jų ūgiui ir masei pritaikytomis sistemomis. Tačiau pagrindinė priežastis – saugumas. Automobilio sėdėjimo vietos ir saugos diržai yra pritaikytos suaugusiems bei paaugliams, tačiau ne mažamečiams.


Kokio ūgio ir svorio vaikui tinka konkreti kėdutė, dažniausiai nurodo jos gamintojas. Jeigu tai neparašyta, ant kėdutės rasite grupės nurodymą. 0 grupė skirta vaikams, kurie sveria mažiau kaip 10 kg; 0+ grupė – vaikams, kurie sveria iki 13 kg; I grupė – vaikams, kurių svoris 9-18 kg; II grupė skirta vaikams, kurių svoris 15-25 kg; III grupės kėdutės tinkamos vaikams, kurie sveria nuo 22 iki 36 kg.


Vien kėdutės turėjimas neužtikrina vaiko saugumo – ją reikia tinkamai pritvirtinti. „Autoledi“ tinklalapis prieš metus paviešino tyrimą, kurio metu paaiškėjo, jog net 60 proc. vaikiškų kėdučių būna naudojamos neteisingai. Dažniausiai klaidos pasitaiko vežant automobiliu vaikus 1, 2 arba 3 grupės saugos kėdutėmis ir neteisingai jas įtvirtinant.


Prieš montuojant kėdutę, turime įsitikinti, koks yra tvirtinimo būdas – ar tai „Isofix“ sistema, ar saugos diržai. Naudojant „Isofix“ klaidos nėra dažnos, nes įmontavus kėdutę, ji tvirtai užsifiksuoja – tereikia tuo įsitikinti bandant kėdutę pajudinti. Kuomet kėdutė tvirtinama saugos diržais, klystama kur kas dažniau – paprastai diržas paliekamas per daug laisvas arba pati kėdutė apjuosiama neteisingai. Ne mažiau svarbu yra atkreipti dėmesį į jau užsegtą diržo sagties būseną – remdamasi į kėdutės konstrukciją, avarijos metu sagtis gali sulūžti ar atsisegti.


Kai 2-3 grupės saugos kėdutė įtvirtinama automobilio diržu, svarbu įvertinti, kad vaikas bus segamas tuo pačiu saugos diržu. Todėl būtina pažiūrėti, ar diržas nėra persisukęs bei ar pati kėdutė gerai įtvirtinta. Viršutinė diržo dalis turi juostį vaiko petį, o ne kaklą, o apatinė diržo dalis – dubens sritį.


Naudojant 1 grupės saugos kėdutę, būtina patikrinti, ar pačios kėdutės diržai nėra per laisvi arba per daug neveržia.


Kita dažna klaida – vaiko dydis netinkamas turimai saugos kėdutei. Daugelis saugos kėdučių turi reguliuojamas viršgalvio sritis, kurias galima nuleisti ar pakelti – sureguliuokite ją taip, kad vaiko galva būtų šiek tiek žemiau nei kėdutės viršus.


Neretai žmonėms iškyla kitas klausimas – kokia yra saugiausia vieta vaikui automobilyje? Atsakymas vienareikšmiškas – ant galinės sėdynės, viduryje. Šioje pozicijoje vaikas yra maksimaliai toli nuo šoninių durelių, kurios dažnai deformuojamos avarijų atveju. Tačiau ne visi automobiliai yra pritaikyti saugiam kėdutės montavimui per vidurį – pavyzdžiui, gali neturėti „Isofix“ jungties. Jeigu per vidurį kėdutės įmontuoti negalima, antra rekomenduojama vieta – už keleivio.


Ant priekinės keleivio sėdynės vaiko vežti nerekomenduojama. Nors tai nėra draudžiama, o oro pagalvę galima atjungti, tačiau daugelyje keleivio sėdynių nėra „Isofix“ sistemos. Antra vertus, statistiškai priekinė keleivio vieta yra mažiausiai saugi avarijos atveju.