2018-aisias, kaip ir kiekvienais metais neišvengiamai keitėsi Kelių eismo taisyklės (KET). Keičiantis vairuotojų ir kitų eismo dalyvių įpročiams šiais metais nemažai dėmesio skirta pėsčiųjų perėjoms – sugriežtintas tiek pėsčiųjų, tiek automobilių eismas. Tačiau griežtėjo ne viskas, pradedantiesiems vairuotojams šie metai atnešė gerų žinių, pastarieji galės važiuoti greičiau.

 
Eismas pėsčiųjų perėjose


Bene svarbiausi pakeitimai KET buvo įvykdyti siekiant užtikrinti pėsčiųjų saugumą. Nuo lapkričio 1 d. priartėję prie važiuojamosios kelio dalies pėstieji privalo įsitikinti, kad į ją įžengti yra saugui ir tik tuomet kirsti kelią. Numatyta, jog prieš žengdamas į pėsčiųjų perėją ir ja eidamas žmogus turi vengti pašalinės veiklos, įskaitant naudojimąsi mobiliuoju telefonu.


Pakeitimai numatyti ir vairuotojų atžvilgiu. Kiekvienas vairuotojas priartėjęs prie pėsčiųjų perėjos privalo sustoti ir praleisti „įžengusį, žengiantį arba prieš pat važiuojamosios dalies kraštą stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį“.


Toks pakeitimas, keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, galioja pėsčiajam įžengus į bet kurią eismo juostą. Daugiau nei dvi eismo juostas turinčiame kelyje vairuotojas turi duoti kelią į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įžengusiam pėsčiajam.


Didesnė tolerancija dviratininkams


Nors šis KET pakeitimas nėra numatytas, kaip privalomas ir labiau laikomas rekomendacija, pagal naująją tvarką lenkdami dviratininkus transporto priemonių vairuotojai turėtų laikytis didesnio saugaus šoninio atstumo.


Važiuojantys 50 km/val. ir mažesniu greičiu lenkdami dviratininką turėtų laikytis 1 m šoninio atstumo, o važiuojantys didesniu kaip 50 km/val. greičiu minėtą saugų atstumą turėtų padidinti iki 1,5 m.


Pakeista sąvokos samprata – daugiau galimybių


Nuo lapkričio 1 d. automobilio vežimas, jo priekinę ar galinę ašį užkėlus ant specialaus atraminio įtaiso, nebelaikomas vilkimu. Remiantis užsienio šalių praktika buvo pastebėta, kad toks automobilio vežimas yra saugus.


Tad nuo minėtos datos transporto priemonei vežančiai automobilį, kai jo ašis saugiai pritvirtinta, nenumatyti papildomi greičio apribojimai. Pastarieji nuo šiol galioja tik transporto priemonėms velkančioms automobilį įprastu būdu – be specialaus įtaiso.


Palankūs metai pradedantiesiems


Nuo lapkričio 1 d. dviejų metų vairavimo patirties neturintys vairuotojai galės važiuoti greičiau. Nemažai netolerancijos dėl „eismo stabdymo“ sulaukę „klevai“ užmiesčio keliuose su asfalto ar betono danga galės važiuoti nebe 70 km/val., o 80 km/val. greičiu


Naujos taisyklės taip pat nurodo, kad automagistralėse tokie vairuotojai galės važiuoti ne didesniu kaip 100 km/val. greičiu, greitkeliuose ne daugiau kaip 90 km/val., o žvyrkeliuose ir kituose keliuose ne didesniu kaip 70 km/val. greičiu.


Sektoriniai greičio matuokliai ir greičio kontrolė Kaune


Nuo rugsėjo 1 d. Lietuvoje pradėjo veikti sektoriniai greičio matuokliai. Iš viso įrengti 25 vidutinio greičio matuokliai Lietuvoje jau pirmaisiais mėnesiais davė itin gerų rezultatų, buvo užfiksuota apie 90 tūkst. pažeidėjų, o ateityje planuojama šiuos matuoklius dar labiau patobulinti.


Mat ateityje bus siekiama, kad tokie matuokliai fiksuotų ne tik greitį viršijančius pažeidėjus, tačiau ir tikrintų ar automobilis apdraustas, ar galioja jo techninė apžiūra ir ar automobilis nėra ieškomas kitose valstybėse. Taip pat bus siekiama, kad matuokliai tikrintų ar transporto priemonių valdytojai sumokėjo kelių mokesčius.


Papildomais naujais stacionariais greičio matuokliais jau gali pasigirti ir kauniečiai. Gruodžio mėnesį laikinojoje sostinėje įrengti 5 papildomi greičio matuokliai, kurie laikui bėgant bus perkeliami iš vienos vietos į kitą ir taip naudojami 8-iose miesto vietose.


Naujas ženklinimas Kaune


Šiais metais nemažai diskusijų sukėlė naujas gatvių ženklinimas Kaune. Staiga atsiradę rombai ne vienam apsuko galvą. Iki tol nematytu ženklinimu kauniečiai nusprendė pažymėti pėsčiųjų perėjas – likus 30 ir 15 metrų iki pėsčiųjų perėjos nupieštas rombas tiek vairuotojui, tiek pėsčiajam parodo automobilio stabdymo kelią ir padeda suprasti ar toliau judėti saugu.


Gruodžio 18 d. Kauno savivaldybės atstovai paskelbė siūlantys tokį kelio ženklinimą įtraukti į KET, mat per tris mėnesius, kai šalia perėjų tiek vairuotojai, tiek pėstieji matė rombus nelaimingų įvykių sumažėjo 37 proc. Visgi bent jau kol kas toks kelio žymėjimas KET nenumatytas.


Alkoholio matuokliams į pagalbą – detektoriai


Vairuotojai jau pastebėjo kelių policijos vykdomų prevencinių eismo dalyvių blaivumo patikrinimų metu naudojamus naujus įrankius – alkoholio detektorius. Šie prietaisai skiriasi nuo įprastinių alkotesterių tuo, kad tikrinant blaivumą nenaudojami vienkartiniai antgaliai, į juos pučiama per atstumą, tai trunka tik dvi sekundes.


Kadangi pūtimas į alkoholio detektorių trunka vos porą sekundžių, negaištamas laikas vienkartinio antgalio išpakavimui, uždėjimui ant alkotesterio.


Aptikęs pučiamo oro srautą, alkoholio detektorius pats įtraukia mėginį. Neaptikus alkoholio, ekrane rodomas tai patvirtinantis ženklas, dega žalias LED. Aptikus alkoholio, ekrane rodomas ženklas „X“, dega raudonas LED. Tuomet pareigūnai atlieka sudėtingesnę procedūrą – imasi alkotesterių ar siunčia vairuotoją kraujo mėginiui.


Alkoholio detektoriai efektyviai veikia, kai reikia greitai patikrinti daug žmonių, pvz., rytinio piko metu į darbą atvykstančius darbuotojus, ar didelį srautą vairuotojų blaivumo patikrinimo reido metu. Tikrinant alkoholio detektoriumi reido metu patikrinama žymiai daugiau vairuotojų, taupomas vairuotojų ir pareigūnų laikas, sumažėja automobilių spūstys.

 

Šaltinis: Technologijos.lt