Kur automobilyje laikote naminius gyvūnus? Paliekate laisvai lakstyti bagažinėje, salone, o galbūt įsodinate į specialų narvą? Gyvūnų vežimas Lietuvoje nėra pernelyg reglamentuotas – vienintelės sąlygos yra tokios, kad važiavimo metu jie netrukdytų vairuoti bei nesusižalotų patys ar nesužeistų kitų staigiai stabdant. Tačiau nėra jokių nurodymų apie gyvūno gabenimo būdą.
Jeigu šuo ar katė palaidi laksto automobilio salone, jie gali bet kada užšokti ant vairuotojo ar sugalvoti pažaisti su jo ranka, taip sutrikdydami pagrindinę šio veiklą – vairavimą. Pasiteisinimai „šis šuo juk ramus ir nieko nedaro“ ar „mano katė visada ramiai guli važiuojant“ neturėtų būti priežastimi leisti gyvūnams laisvai elgtis kelionės metu. Ne tik dėl vairuojančio žmogaus, bet ir dėl pačių gyvūnų saugumo.
Jeigu gyvūnas nepririštas gali vaikščioti po automobilio saloną, staigiai pastabdžius ar sukant į statesnį posūkį keturkojis paslys ir norėdamas išlikti vietoje, nagais įsikabins į automobilio apmušalus. Jeigu jis nuslys, nagais sieks įsikabinti bet kur, o tai gali būti ne tik sėdynių apmušalai, bet ir durelių apdailos ar netgi greta sėdintis žmogus. Bagažinėje analogiškai – pirmas gyvūno kelyje pasitaikęs daiktas greičiausiai bus apdraskytas.
Dar didesnė grėsmė iškyla įvykus eismo įvykiui, tuomet gyvūnas iš automobilio galo atskrenda į priekį. Net 5 kg sveriantis katinas gali pridaryti daug žalos, o ką jau kalbėti, jeigu mašinos salone ne savo noru paskraido kelių dešimčių kilogramų šuo? Tai praktiškai tas pats, kas diržu neprisegtas keleivis: 65 km/val. greičiu judančiam automobiliui susidūrus su kliūtimi, be saugos priemonių vežamas 11 kg sveriantis gyvūnas smūgiuos maždaug 450 kg, o 27 kg – apie 1 300 kg jėga.
Tad ką daryti su gyvūnais, kuriuos reikia transportuoti? Pritvirtinti.
Stambesni gyvūnai turi būti įvilkti į specialias petnešas ir prisegti saugos diržais, jeigu yra vežami ant galinės sėdynės. Jeigu automobilio kėbulas yra universalas ir jo salonas yra atskiras nuo bagažinės grotelėmis ar tinkleliu, geriausia gyvūną gabenti bagažo skyriuje, įsodintą į specialiai tam skirtą narvą. Sedano ar hečbeko bagažinėje gyvūno palikti nerekomenduojama.
Mažesni gyvūnai, sveriantys vienženklį kilogramų skaičių, turėtų būti gabenami jiems skirtame narvelyje. Jį reikia pritvirtinti taip, kad narvelis nejudėtų – geriausiai tokią funkciją atlieka saugos diržai. Jeigu saugos diržų neužtenka, galima narvelį padėti ant grindų priekinėje keleivio vietoje. Reikia nepamiršti, kad gyvūnui skirtas narvelis negali būti nei per didelis, nei per mažas. Itin mažoje erdvėje gyvūnas jausis nepatogiai, o pernelyg didelis narvas kels grėsmę jo saugumui.
Verta žinoti, kad saugos priemonės gyvūnams dar nėra privalomai sertifikuojamos – tai tik rekomendacinio pobūdžio nurodymas. Tai reiškia, kad ne visos Lietuvos parduotuvėse esančios saugos priemonės gyvūnams yra vienodai geros.
Įvairių testų metu išaiškinta, jog geriausiai savo funkciją atlieka trijų taškų šunims skirtos petnešos su diržais, kurios turi „Isofix“ tvirtinimą (analogiška sistema naudojama montuojant vaikiškas kėdutes). Tokio tipo petnešos apjuosia ir apatinę šuns dalį, ir nugarą – gyvūnas turi laisvės judėjimui, tačiau staigaus stabdymo ar eismo įvykio atveju išlieka savo vietoje.
Autogidas.lt
