Lietuviai gavo progą prisiminti jau pamirštus važiavimo ant apsnigto kelio įgūdžius. Ta pačia proga galima pakeiksnoti kelininkus už per vėlai valomas gatves, pasigirti, jog „Subaru“ išvažiuoja visur, o geros žieminės padangos nereikalingos, jeigu turi keturiais ratais varomą automobilį. Juokaujame, žinoma. Ir tuojau paaiškinsime, kodėl.
Kelininkai tikrai nedirba taip, kaip norėtų visi miestiečiai. Miesto užkampis, kur į minutę pravažiuoja po automobilį, bus geriausiu atveju nubarstytas smėlio ir druskos mišiniu. Ir tai greičiausiai ne naktį ar ankstų rytą, kai barstomos ir valomos pagrindinės gatvės, o jau gerokai prašvitus.
Tai paaiškinti paprasta: prioritetai. Kelininkai turi ribotą skaičių automobilių ir žmonių, tad gatvių pirmumą barstymui skirsto pagal kasdieninį transporto srautą jose. Druskos barstymas dronais dar neegzistuoja, nors greičiausiai nereikės laukti dešimtmečio, kad taip nutiktų: naujausios technologijos kažkada ateis ir į kelininkų įmones.
Tad paskutinėmis lapkričio dienomis žmonės visoje Lietuvoje gavo progą pabėdavoti: žiema užklupo netikėtai, keliai slidūs, nebarstyti, o dėl vėlavimo į darbą kaltas kažkas kitas, tačiau jokiu būdu ne vairuotojas.
Kas gali išgelbėti nuo bet kokių žiemos negandų? Didelis visureigis, kaip „Toyota Land Cruiser“, ir naujausios žieminės padangos. Tačiau po automobilį kiekvienam sezonui turėti gali retas vairuotojas, tad tenka daryti kompromisus.
Dažniausi automobiliai Lietuvos keliuose – naudoti universalai ar hečbekai, turintys 12-14 cm aukščio prošvaisą (prošvaisa – atstumas nuo žemiausios automobilio detalės iki žemės, nežiūrint į padangas ir ratlankius). Daugeliui žiemos negandų įveikti tokių priekiniais ratais varomų automobilių užtenka ir įklimpti įmanoma tik itin daug prisnigus.
Keturiais ratais varomas automobilis stipriai užpustytame kelyje nuvažiuotų ne ką toliau nei turintis tik vieną varančiąją ašį: svarbiausias dalykas žiemą yra ne varomų ratų skaičius, o padangų būklė. Varomų ratų skaičius kartu su prošvaisa dalintųsi 2-3 vietomis. Žinoma, su sąlyga, kad neminime vairuotojo sugebėjimų – jie yra patys svarbiausi bet kokiu oru.
Ką daryti, kad pūga neužkluptų netikėtai? Pasiruošti jai iš anksto: automobilyje turėkite šluotelę ir gramdiklį, o jeigu nepasitikite savo akumuliatoriaus būkle (pvz., jei jo garantija jau baigėsi), bagažinėje vežiokitės ir tempimo lyną bei užvedimo laidus.
Jeigu planuojate kelionę pro prastesnės būklės kelią, įsipilkite kuo daugiau degalų. Jeigu tektų jame įstrigti, galėsite ilgiau laikyti užvestą variklį ir nesušalsite laukdami pagalbos.
Pastarosiomis dienomis greičiausiai visi vairuotojai, pamiršę pasikeisti vasarinį langų plovimo skystį, patyrė nemažai problemų. Reikėtų ne tik jį pakeisti į žieminį, bet ir reguliariai talpą papildyti: žiemą priekinis stiklas apsineša stipriau nei vasarą ir purvo braukimas per jį kenkia tiek pačiam stiklui, tiek valytuvų gumelėms.
