Pirmosios kartos Peugeot 2008 rinkoje pasirodė labai panašiu metu, kaip ir 208, kuris pakeitė 207-ąjį, turėjusį ir universalo kėbulo pasirinkimą. Būtent šią versiją ir pakeitė 2008-asis, kuris pasiūlė rinkoje daugiau dėmesio sulaukiantį didesnio pravažumo automobilio įvaizdį – aukštesnė prošvaisa, plastiko apdailos aplink arkas ir stogo skersiniai pabrėžia, kad čia ne šiaip koks hečbekas, bet turintis ambicijų nusukti nuo asfalto. Bet ambicijos ambicijom, o praktikoje tai tiesiog patogus miesto automobilis, kuris, geriausiu atveju, gali nusukti į miško keliuką, o ne gilesnį purvą ar kitokį sunkiau pravažiuojamą reljefą.
Pirmosios kartos 2008 siūlo ganėtinai minkštą važiuoklę, kuri, kaip tokios klasės automobiliui, kelio nelygumus sugeria labai neblogai. Važiavimo patogumą užtikrina ir lengvas vairo mechanizmas, kuris labai praverčia laviruojant miesto gatvėmis.
Daug tokių „Peugoet 2008“ turi 1.2 l, trijų cilindrų benzininius variklius su 80 arklio galių. Tokio variklio pakanka lygiame kelyje ar, dar geriau, nuokalnėje, bet įkalnėje jis vargsta, todėl reikalauja būti spaudžiamas iki aukštų sūkių ir tada skleidžia didelį bei ausims nemalonų triukšmą. Jei norite mažiau kančios, ieškokite galingesnės, 110 arklio galių šio variklio versijos arba reto modelio su 1.6 l varikliu siūlančiu 120 arklių. Ieškantys dyzelio gali rinktis 1.4 l variklį su 70 arklio galių arba 1.6 l variklius su 90, 115 arba 120 arklių.
Šiuose modeliuose montuojamos penkių pavarų mechaninę greičių dėžės, kurios nėra ypatingai tikslios, todėl važinėjant mieste, veikimas kartais erzina. Jei pavarų nenorite jungti patys, buvo ir modelių su automatinėmis greičių dėžėmis.
Gali nuskambėti keista ar neįtikinamai, bet toks pirmos kartos „Peugeot 2008“ pasižymi kokybišku interjeru. Pavyzdžiui, dažytos plastikinės detalės net ir įveikus 200 tūkst. kilometrų gali atrodyti puikiai, nors dažniausiai būtent tokie elementai būna stipriai apsitrynę ir praradę gerą išvaizdą. Apskritai daugelis elementų pagaminti iš kokybiškų medžiagų, o surinkimas taip pat be didesnių priekaištų. Tačiau yra ir trūkumų, o ryškiausias yra centre sumontuotas lietimui jautrus ekranas, kuris veikia lėtai, o meniu valdymas sudėtingas ir reikalaujantis pripratimo. Tokio „Peugeot 2008“ interjeras maloniai stebina ir minkštomis sėdynėmis, kurios tokios klasės automobiliuose sutinkamos ne taip ir dažnai, bei ganėtinai erdve antra sėdynių eile, kur didelių nusiskundimų, dėl aukštos stogo linijos, neturėtų pareikšti ir aukštesni keleiviai.
Patikimumo atžvilgiu, 2008 nėra daug problemų keliantis automobilis. Benzininiai varikliai patikimi ir ištvermingi, tik pasiekus didesnę ridą, 250 tūkst. kilometrų ir daugiau, gali pradėti deginti tepalus, o įprastai vairuotojai skundžiasi nebent lambda zondų gedimais. Dyzeliniai varikliai, kaip ir daugelis kitų, turi problemų dėl užsikemšančių EGR vožtuvų ir kietųjų dalelių filtrų. Važiuoklė ganėtinai tvirta, tačiau reikia vengti duobių, nes didelė rizika sulankstyti vairo traukių antgalį. Prieš perkant tokį automobilį verta patikrinti priekinės važiuoklės rėmą (balkį), ar jis nėra paveiktas korozijos, tai dažna pirmųjų gamybos metų modelių problema. Elektronika daug problemų nekalia, bet kartais genda „Bluetooth“ sistemos blokeliai, ne reta problema gendantys priekinių elektra valdomų langų pakėlėjai.
Pirmosios kartos „Peugeot 2008“ nėra svajonių automobilis, tačiau kaip kompaktiškas miesto SUV, siūlo komfortišką važiavimą, pakankamai erdvų interjerą ir per silpną, silpniausią 1.2 l variklio versiją. Tačiau jei nekišite nosies iš miesto, viskas bus pakenčiama, ar net geriau, o jei su tokiu automobiliu planuojate keliauti į užmiestį, ieškokite galingesnių versijų.
TV6 LAIDA AUTOPILOTAS
