Kai 2007-iais debiutavo pirmos kartos „Jaguar XF“ šis modelis sulaukė daug dėmesio ir pagyrimų, dėl visiškai naujo, bet solidaus dizaino ir puikiai premium segmento reikalavimus atitinkančio interjero. Visgi nemaža dalis tokios klasės automobilių pirkėjų turi poreikį įsigyti universalą, kurį „Jaguar“ pristatė vėlai, tik 2012-iais. Bet galbūt geriau vėliau negu niekada?
Kitaip nei XF sedanas, universalas išvengė likimo smūgio būti aprūpintas 2.7 l. V6 dyzeliniu varikliu ir turėjo tik 2.2 arba 3.0 l. darbinio tūrio dyzelinius variklius. Mažesnio litražo varikliai turėjo 163 arba 200 arklio galių, o trilitris 240 arba 275 arklio galias. Ir tai buvo viskas iš ko tuo metu galėjo rinktis šio modelio pirkėjai ir ką gali gauti naudoto „XF Sportbrake“ universalo ieškantys vairuotojai. Beje, nebuvo ir mechaninių greičių dėžių, tik automatinės.
Jei nusižiūrėsite modelį su 3.0 l. V6 dyzeliu turinčiu 240 arklio galių ir aštuonių pavarų automatine greičių dėže, mėgausitės gera dinamiška. Pavarų dėžė veikia ramiai ir ganėtinai sklandžiai ir puikiai dera su varikliu. Tik bandant naudotis svirtelėmis už vairo, daugiau susierzinimo nei naudos, nes į vairuotojo norus pavarų dėžė, atrodo, visiškai nereaguoja. Tačiau viskas apsiverčia aukštyn kojom, kai pasirenkamas „sport“ važiavimo režimas. Pasirinkus jį variklis atgyja dar labiau, pavarų dėžė savo darbą atlieka aštriau ir greičiau, o svirtelės pradeda reaguoti taip jautriai, kaip katino ūsai. Tai tikriausiai vieną ryškiausių skirtumų tarp paprasto ir sportinio režimų turintis modelis.
Važiuoklė labai neblogai susitvarko su kelio nelygumais ir yra kiek komfortiškesnė nei E klasės „Mercedes-Benz“, bet valdomumas nėra šio automobilio stiprioji pusė. Vairo mechanizmas nėra ypatingai tikslus ir šiuo atžvilgiu, toks XF nesiekia vokiškų 5 serijos BMW ar „Audi A6“ lygio. Apskritai, vairo mechanizmas yra labiau nusivylimas, nei džiaugsmas, nes yra per sunkus daug važinėjant mieste, o užmiestyje per mažai jautrus.
Bet interjeras – labai aukštos kokybės ir konkurentus lenkia visa galva. Labai daug odinių elementų, kurie suteikia jaukumo ir prabangos. XF sudaro įspūdį, kad yra aukštesnės, o ne vidutinės klasės premium modelis ir tai pagirtina. Tačiau puikų įvaizdį gadina laiko ir eksploatacijos paveikti mygtukai. Jie lipnūs, nemalonūs liesti, apsitrynę. Surinkimas taip pat galėtų būti geresnis, tačiau šiuo atžvilgiu situacija geresnė nei 5 serijos BMW atžvilgiu.
Ne visiems gali patikti centrinio lietimui jautraus ekrano valdymo subtilybės ir jo dydis – važiuojant jį valdyti nėra labai patogu. Kai kurios funkcijos kombinuotos, tai yra, veikia naudojant ir fizinius mygtukus ir ekraną. Taigi, tam tikrų specifinių ergonomikos ir prietaisų valdymo savybių XF turi. Bet tai erdvus ir komfortiškas automobilis, tiek priekyje, tiek gale sėdintiems keleiviams, tačiau ieškantys didelės bagažinė, turėtų žvalgytis į kažką kitą, nes XF šiuo atžvilgiu, pagrindiniams konkurentams nusileidžia.
Konkurentams toks „Jaguar XF“ gali nenusileisti gedimų atžvilgiu. Daugiausiai problemų kelia elektronika – nusitrynę laidai, korodavusios jungtys, gendantys davikliai ir t.t. Pavarų perjungimo svirties ir ortakių uždarymo/atidarymo varikliukai taip pat gali kapituliuoti. Trilitris dyzelis mėgsta aukštos kokybės tepalus ir reguliarią priežiūrą, kitaip gali prasisukti įdėklai, o tada laukia didelė sąskaita servise. XF važiuoklėje daug iš aliuminio pagamintų komponentų, tačiau jie nėra brangesni nei vokiškų modelių.
„Jaguar XF Sportbrake“ yra tikras vidutinio dydžio premium klasės universalas. Jei ne kelios nekokybiškos smulkmenos, tai šis modelis galėtų būti pavyzdys kitiems tokios klasės šio laikmečio konkurentams. Visgi, tai „Jaguar“, todėl tiek eksploatacija, tiek remontas, kartais gali šokiruoti sąskaitų dydžiu. Bet jei tai nėra svarbu, tuomet toks XF džiugins solidžia išvaizda, prabangiu interjeru ir dinamišku varikliu.
