Automobilių vairuotojai neretai griežia dantį ant kitų eismo dalyvių: dviratininkai pažeidinėja eismo taisykles ir važinėja bet kaip, o pėstieji per perėjas eina žiopsodami. Kartais – nebūtinai per perėjas. O kiti transporto priemonių vairuotojai nuolat „naglai lenda“ į eismo juostą, be reikalo „velkasi“ arba tiesiog nepatinka. Taip, priekaištų galime rasti visiems.
Analogiškai ir pėstieji turi teisę pykti ant dviratininkų, kai šie važinėja šaligatviais ir rizikuoja juos partrenkti. Dviratininkai – kad šiems skirtų takų yra per mažai, o kai jie išvažiuoja į gatves, automobilių vairuotojai jų nemato.
Tačiau tereikia vieno dalyko, kad visi eismo dalyviai būtų laimingi – taisyklių. Ir kad visi jų laikytųsi... Nors Kelių eismo taisyklės (KET) egzistuoja, bet kiek žmonių jas žino? Norėdamas vairuoti automobilį ar motociklą, turi išlaikyti vairuotojo pažymėjimą ir bent vieną kartą gyvenime išmokti mažiausiai keturis penktadalius KET. Jeigu nori būti dviratininku ar pėsčiuoju, taisyklių žinoti nebūtina.
Dviračių sezonas jau artėja į pabaigą, tuo tarpu pėstieji – dėmesio centre, tad priminsime svarbiausias taisykles, kurių jie turėtų laikytis.
Kur pėstieji gali eiti? KET rašoma, kad šaligatviais arba pėsčiųjų takais dešine puse, o jeigu jų nėra – kelkraščiu. Jeigu ir jo nėra, galima eiti viena eile automobilių važiuojamosios dalies pakraščiu. Dviračių takeliu vaikščioti griežtai draudžiama – tai dviračiams skirta erdvė.
Jeigu einama (važiuojama riedlente, riedučiais ar paspirtuku) kelkraščiu ar važiuojamosios dalies pakraščiu, judėti reikia prieš mašinų važiavimo kryptį. Būtent ši nuostata daro didelę įtaką pėsčiųjų saugumui – eidami „prieš eismą“, pėstieji pirmi išvysta transporto priemones ir, esant reikalui, spėja pasitraukti. Juk tamsiu paros metu automobilio vairuotojas gali būti apakintas priešinga kryptimi važiuojančios mašinos žibintų ir nepastebėti jo pusėje einančių pėsčiųjų.
Pėstieji, eidami tamsiu paros metu ar esant blogam matomumui, privalo (!) neštis žibintą, vilkėti ryškiaspalvę šviesą atspindinčią liemenę ar turėti matomoje vietoje prisegtą atšvaitą.
Kaip pėstiesiems pereiti gatvę? Tą būtina daryti pėsčiųjų perėjose (antžeminėse, požeminėse arba viadukuose). Jeigu tokių nėra, kelią galima kirsti sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Jeigu matomumo zonoje tokių objektų nėra, leidžiama eiti per kelią stačiu kampu į abi puses gerai matomose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma keliu judančioms mašinoms.
Vietose, kur eismas reguliuojamas, pėstieji turi vadovautis šviesoforų signalais, nes gatvės kirtimas šviečiant draudžiamam šviesoforo signalui yra neleistinas ir gali užtraukti piniginę baudą.
Kelių eismo taisyklėse taip pat nurodyta, kad gatvę kertantys pėstieji neturi delsti ar stoviniuoti. Jeigu pėsčiasis nespėjo pereiti gatvės, turi sustoti kelio viduryje esančioje saugumo salelėje arba ant paženklintos (įsivaizduojamos) linijos, skiriančios priešingomis kryptimis judančius eismo srautus.
Tamsiu paros metu gatvę kertantiems pėstiesiems taip pat rekomenduojama nešiotis atšvaitą arba dėvėti šviesą atspindinčią ryškiaspalvę liemenę.
Yra dalykų, kurie pėstiesiems draudžiami. Pavyzdžiui, eiti per kelią tose vietose, kur yra atitvarai, o gyvenvietėse – ten, kur yra skiriamoji juosta. Žinoma, sankryžose bei pėsčiųjų perėjose šie draudimai negalioja.
Automagistralėse ir greitkeliuose pėsčiųjų išvis neturėtų būti – nei šalia kelio, nei skiriamojoje juostoje.
Pėstiesiems negalima važiuoti riedlente, riedučiais ar paspirtuku važiuojamąja kelio dalimi – tam yra šaligatvis. Jeigu šio nėra, o kelkraštis duobėtas, ratukus turinčią keliavimo priemonę reikia paimti į rankas ir eiti pėstute.
