Tą dieną, kai Neilas Armstrongas pirmą kartą žmonijos istorijoje žengė Mėnulio paviršiumi, žmonija pradėjo tikėti, kad kažkada (tas kažkada tarp kitko jau atėjo) milijonai žmonijos populiacijos gyvens Mėnulyje arba Marse. Kaip matome, taip neatsitiko. Ir galbūt dėl priežasčių, visiškai nuo mūsų nepriklausančių :)
Tiesą sakant, žmonija ne tik kad nesugėbėjo įsikurti nuolatiniam gyvenimui kituose pasauliuose, tačiau kol kas vis dar nesugebėjo sukurti itin patikimos, ilgai veikiančios transporto priemonės, kurią būtų galima vadinti ne vien tik „vienas mažas žingsnelis žmogui“. Tačiau reikalai juda teisinga ir džiuginančia linkme ir progresas tikrai matomas.
Pirmasis žingsnelis šiame pasakojime yra Lunar Roving Vehicle – mėnulyje keliaujanti transporto priemonė.
Lunar Roving transporto priemonė (LRV)
Lunar Roving buvo pirmoji tikslingai sukurta ratuota transporto priemonė, skirta tyrimams „aukštai danguje“. Gaminant LRV buvo tikimasi, kad ši transporto priemonė kainuos $19 milijonų, tačiau galutinė kaina buvo dvigubai didesnė. Užsakymą vykdė kompanija Boeing. Keturi LRV vienetai buvo pristatyti NASAi ir panaudoti Apollo 15, 16 ir 17 misijose. Po Apollo misijų uždarymo, ketvirtasis buvo panaudotas atsarginėms dalims.
Lunar Roving transporto priemonė svėrė 210kg ir buvo suprojektuota transportuoti 490kg Mėnulio paviršiumi. LRV buvo 3.1m ilgio su 2.3m ilgio važiuoklės baze. Mėnulyje keliaujančios transporto priemonės rėmas buvo pagamintas iš aliuminio lydinio.
LRV buvo įmontuotos dvi 36 voltų sidabro-cinko kalio hidroksido pakartotinai neįkraunamos baterijos, bei keturi nuolatinės srovės elektros varikliai, po vieną kiekvienam ratui.
Visi elektros varikliai, iš kurių kiekvienas buvo varomas 0.25AG, buvo susieti su ratais harmoninga jungtimi. Abu ratų komplektus buvo galima pasukti į priešingas puses.
Vairas buvo padarytas naudojant T formos vairalazdę. Dėl to LRV buvo labai paprastai valdomas: pirmin – į priekį, į kairę – į kairę, atgal – stabdymui. Prieš norėdami keliauti atgal, astronautai turėdavo paspausti papildomą jungiklį.
Mėnulyje keliaujanti transporto priemonė (LRV), kuri vėliau buvo pavadinta Apollo Lunar Roving Vehicle arba tiesiog Mėnulio bagiu, yra laikoma mėnulio transporto priemonių pradininke. Ji keliavi nedaug, kelionė truko ne ilgai, tačiau ji buvo PIRMA. Ilgiausias atstumas, kurį teko nukeliauti šiam bagiui yra vos 35.89km, o ekploatacijos laikas – 4 valandos ir 26 min.
Tačiau tai nėra vienintelis LRV pasiekimas. Jis buvo ir vis dar yra vienvientė transporto priemonė, skirta vežioti žmogų kitos planetos paviršiumi.
Marso tyrinėjimo klajūnas (Mars Rover)
2003 metais, po NASA išleistų $820 milijonų, į Marsą buvo išsiųsti du Marso tyrinėjimo klajūnai – Spirit (MER-A) ir Opportunity (MER-B). Kelionės tikslą jie pasiekė 2004 metais. Buvo tikimasi, kad jų misija tęsis ne ilgiau nei 90 dienų, tačiau dabar, praėjus 5 metams, šie du klajūnai vis dar yra gyvi ir tęsia tyrinėjimus.
Mars Rovers yra šešiaratės, saulės baterijomis varomos transporto priemonės. Šių priemonių aukštis yra 1.5m, plotis – 2.3m, ilgis – 1.6m, o svoris – 180kg.
Tyrinėjimo klajūnų pakaba leidžia transporto priemonių ratams išlikti ant žemės, nepriklausomai nuo reljefo tipo. Maksimalus greitis yra vos 0.18km/h ir dėl to šios priemonės tampa lėčiausiomis bei brangiausiomis savaeigėmis žmogaus pagamintomis transporto priemonėmis.
Taip pat kaip ir LRV, šešiaračiai Marso tyrinėjimo klajūnai turi individualius variklius. Du priekiniai ir du galiniai ratai turi individualius valdymo motorus, dėl ko ši transporto priemonė nenuvirtusi gali atlaikyti 45 laipsnių pakrypimą.
Dėl to, kad Marso tyrinėjimo klajūnas erdvėje išbūti pavyko gerokai ilgiau, nei planuota, naujoms tokio tipo transporto priemonėms keliami gerokai didesni reikalavimai.
Elektrinė Mėnulio transporto priemonė (LER)
Artimiausiuose NASA planuose – grįžti atgal į Mėnulį ir jame nukeliauti daugiau, nei 1970 metais nukeliavo LRV (35.89km). Šių planų deadline‘as yra 2020 metai, todėl NASA intensyviai dirba prie naujos kartos transporto priemonės.
Dabar NASA jau sako, kad ji sukurs tokią transporto priemonę, kuri galės mėnulio paviršiumi nukeliauti tūkstančius kilometrų ir misijoje išbūti ne mažiau nei 6 mėnesius. Tam pasiekti jie kuria Elektrinę Mėnulio transporto priemonę (LER).
Prototipas montuojamas su 12 ratų (šešios 2 ratų poros) važiuokle, o jo rėmas buvo parengtas kartu su off-road‘o varžybų komanda ir išbandytas ant nelygaus lavos reljefo. Skirtingai nei ankstesnių kartų, ši LER turės kabiną, kurioje 2 astronautai galės gyventi iki 2 savaičių.
Naujosios transporto priemonės svoris yra 4000kg, ilgis – 4.5m, aukštis – 3m. Maksimalus greitis siekia 10km/h.
Skaitant šį straipsnį jums galėjo kilti mintis, „o kodėl trejetukas? Kodėl ne penketukas ar dešimtukas?“. Atsakymas yra labai paprastas. Tiesiog nėra daugiau transporto priemonių, kurios iš prototipo stadijos perėjo į realiai gaminamas ir paliko Žemę, todėl ir nėra iš ko sudaryti nei penketuko, nei dešimtuko.
Na o transporto priemonės, skirtos važinėtis kitose planetose, yra tikrai pačios žemiškiausios.
