Dar balandžio mėnesį vyriausybė patvirtino nacionalinį taršos mažinimo planą ir pritarė, jog mažinti taršą šalyje – privalu. Siekdama kovoti su normas viršijančia oro tarša Aplinkos ministerija pateikė siūlymus įvairiomis priemonėmis mažinti automobilių sukeliamą taršą bei riboti jų judėjimą miestų centruose.

Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyr. specialistas Paulius Žvirblis teigė, jog numatytos priemonės, kuriomis bus siekiama sumažinti taršą, yra įvairios. Anot specialisto, pirmiausia žmonės bus skatinami taršius automobilius pakeisti netaršiais, o taip pat iš taršių automobilių persėsti į viešąjį transportą.

„Miestų gyventojams bus skiriama parama įsigyti netaršų automobilį, taip pat žmonės bus skatinami naudotis ir viešuoju transportu, tam taip pat bus skiriama parama“, – sakė P. Žvirblis.

Savivaldybės imsis priemonių

Tiesa, parama tai nėra vienintelė priemonė, kuria bus siekiama sumažinti automobilių keliama oro tarša. Didžiųjų miestų savivaldybės įvertinusios situaciją numatys priemones, kuriomis būtų galima pasiekti iškeltus tikslus.

„Yra numatyta suteikti paramą toms savivaldybėms, kurios įgyvendindamos darnaus judumo planus ryšis apriboti dyzelinu varomų transporto priemonių įvažiavimą į jų teritorijas, tam tikras zonas ir panašiai“, – aiškino Aplinkos ministerijos atstovas.

Vilniaus miesto savivaldybės „Vilniaus plano“ laikinasis Analizės ir modeliavimo poskyrio vadovas Alvydas Karalius pasakojo, kad jau yra numatyta apie solidus skaičius priemonių, kuriomis būtų mažinama automobilių taršą. A. Karalius atskleidė, jog viena tokių priemonių yra kilpinio įvažiavimo senamiesčio branduolyje diegimas.

„Tai reiškia, kad senamiestyje, visų pirma, istorinėse miesto ribose turėtų būti ženkliai sumažinama ne tik tarša, bet ir automobilių srautas. Dabar skaičiuojame, kad šioje miesto vietoje oro tarša turėtų būti sumažinta apie 3-4 kartus. Norime, kad nebebūtų tranzitinio eismo ir senamiestyje judėtų tik ten gyvenančių ar dirbančių žmonių transportas, taip nebeliktų trumpesnį kelią bandančių surasti automobilių taršos“, – teigė A. Karalius.

Bus ribojamas ir eismas

Vilniaus miesto savivaldybės specialistas taip pat paaiškino, jog antras numatytas žingsnis vardan švaresnio oro – automobilių įvažiavimo į senamiestį ribojimas. A. Karalius sakė, jog būtų įdiegti atitinkami matuokliai ne tik nuskaitantys automobilio valstybinį numerį, bet ir nustatantys taršą, pagal kurią būtų taikomi atitinkami mokesčiai.

A. Karalius įvardijo, kad šiuo metu taršiausios sostinės vietos yra šalia Geležinio vilko gatvės, o didžiausia oro tarša nustatyta šalia šioje gatvėje esančio tunelio.

Tiesa, A. Karalius teigė, jog įgyvendinus tokį planą būtų plečiamos ir viešojo transporto judėjimo trasos. Vilniaus miesto savivaldybės atstovas patikino, kad jau yra mąstoma, kaip būtų galima apjungti Vilniaus miesto viešąjį transportą su Trakais ir kitais labiau nuo Vilniaus nutolusiais taškais.

Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir oro politikos grupės patarėjas Vidmantas Pumputis patvirtino, jog tokia praktika jau yra pritaikyta kitose Europos vakarų valstybėse, kuriose taip pat yra ribojamas taršaus transporto judėjimas senamiestyje ir kitose centrinėse miesto dalyse.

Automobiliai – už miesto

Specialistai patikino, kad kai kuriuose miestuose bus siekiama apskritai mažinti taršaus transporto judėjimą, o tam priemiesčiuose bus įdiegiamos „Park and ride“ stovėjimo aikštelės, kuriose paliekę savo automobilius, miesto svečiai ir ne tik, kelionę galės tęsti viešuoju transportu ar kitais būdais.

P. Žvirblis taip pat apibrėžė, kas bus laikoma taršiu transportu. Anot jo, taršus automobilis yra toks, kurio CO2 viršija 130 g/km ribą. Specialistas patikslino, kad netaršiais būtų laikomi Euro 5 arba Euro 6 standartą atitinkantys ne dyzeliniai automobiliai.

Savivaldybės taršos mažinimo planą turėtų pradėti vykdyti nuo 2021 m., tačiau jau šių metų rugpjūčio mėnesį savivaldybės tikisi imtis pirmųjų veiksmų ir pradėti viešinti informaciją apie taršaus transporto apmokestinimą.

Šaltinis: http://technologijos.lt