„Audi“, BMW, „Mercedes-Benz“, galų gale „Opel“ ar „Volkswagen“. Tai – puikūs vokiški automobiliai, kuriuos galbūt ne visi mėgsta, bet tikrai visi gerbia ir pripažįsta jų kokybę. Šiame preciziškame krašte kadaise buvo gaminami automobiliai, kuriuos žmonės pirko tik todėl, kad neturėjo kito pasirinkimo ir tikrai ne todėl, kad jie būtų geri. Tai – „Trabant“.
Automobilis, kurio gamykla vadinasi „VEB Sachsenring Automobilwerke Zwickau“, buvo Rytų Vokietijos pasididžiavimas. Faktiškai Rusijos valdomame krašte iki pat Vokietijos susijungimo „Trabant“ buvo žymiausias automobilių pramonės šviesulys, kurio per daugiau nei 30 metų pagaminta daugiau nei 3 milijonai vienetų.
Rytų Europos rinkoje, užpildytoje čekiškų „Tatra“ bei rusiškų VAZ, „Moskvič“ ir panašių ne itin kokybiškų automobilių, „Trabant“ buvo išskirtinis: jis turėjo priekinius varančiuosius ratus, plastikinį kėbulą, užmautą ant metalinio rėmo, bei nepriklausomą ratų pakabą. Tiesa, jo dvitaktis variklis net ir technologijų lygmenyje atsilikusioje Rytų Europoje nebuvo išskirtinis. Ką jau kalbėti apie Vakarų Europą, kur šeštojo dešimtmečio pabaigoje dominavo ekologiškesni ir galingesni keturtakčiai motorai.
Nuo gamyklos konvejerio pirmasis „Trabant“ nuriedėjo 1957-ųjų lapkritį ir techniškai buvo identiškas Vakarų Vokietijoje surinktam „Lloyd“ automobiliui. Vienintelis skirtumas – variklis (dvitaktis – „Trabant“, keturtaktis – „Lloyd“). Būtent dėl prastos degalų ekonomijos ir aukšto taršos lygio „Trabant“ praktiškai nebuvo eksportuojamas į Vakarų Europą.
„Trabant“ buvo gaminamas su 18-23 AG išvystančiais varikliais, kurių darbinis tūris primena šiandieninio motociklo: 500 (1957-1962 m.) ir 600 cm3 (1962-1989 m.). 1989-aisiais „Trabant“ gavo „facelift‘ą“ – buvo atnaujinti žibintai, kai kurios kėbulo detalės, o svarbiausias atnaujinimas slypėjo po variklio dangčiu. Čia tūnojo agregatas iš „Volkswagen Polo“, pakeitęs senąjį dvitaktį motorą.
Netrukus po Vokietijos suvienijimo buvo pastebėta, kad „Trabant“ neturi ateities vakarų pasaulyje. Net ir buvusios Rytų Vokietijos gyventojai mieliau rinkosi naudotus vakaruose pagamintus automobilius nei naujus „Trabant“ – anie buvo ir patikimesni, ir ekonomiškesni, ir aplinką teršė mažiau. Taip „Trabant“ istorija baigėsi 1991-aisiais, pagaminus iš viso 3,7 mln. automobilių.
Ironiška, kad gamykla Cvikau mieste (Zwickau) po „Trabant“ gamybos sustabdymo buvo parduota „Volkswagen AG“ koncernui, kuriam priklauso „Audi“. Būtent pastarasis gamintojas (tuomet buvęs žinomas „Auto Union“ vardu) buvo Cvikau gamyklos savininkas, tačiau po sovietų okupacijos visi buvę vadovai pasitraukė į Vakarus, kur atkūrė įmonę Ingolštate – mieste, kuris šiandien laikomas „Audi“ namais.
Šiandien buvusi „Trabant“ gamykla Cvikau mieste yra gerokai atnaujinta, joje nuo konvejerio rieda „Volkswagen AG“ grupės varikliai bei nedidelė dalis „Golf“ bei „Passat“ automobilių.
„Trabant“ automobiliai šiomis dienomis yra vieni pigiausių tokio amžiaus modelių, tačiau ir jų pasiūla pamažu mažėja, o kainos kyla. Vokietijoje populiarūs raliai, kuriuose varžomasi „Trabant“ automobiliais, o JAV gerai žinomi masiniai jų savininkų susitikimai, kuriuose dalyvauja šimtai Rytų Vokietijos pažibas įsigijusių žmonių.
