Pirkti naują ar naudotą automobilį? Dalis visuomenės visada agituos tik už naujus, kaip saugiausią pasirinkimą, kita dalis – už naudotus, neva nauji labai greitai nuvertėja. Kaip yra iš tiesų, kokie privalumai tiek naujos, tiek naudotos transporto priemonės?
Šiuo atveju nekalbame apie 10 metų amžiaus mašinas – besidairantis į praėjusiame dešimtmetyje pagamintus automobilius tikrai nesvarstys naujos mašinos pirkimo. Tačiau žmogus, galvojantis apie 3-5 metų amžiaus transporto priemonės įsigijimą, neretai apžiūri ir naujų automobilių skelbimus.
Kone pagrindinis argumentas yra kaina. Naudotų automobilių pirkėjai čia išlošia daug: per 3-5 metus daugelis automobilių nuvertėja 30-60 proc., tad kam pirkti naują? Ekonominis argumentas čia itin stiprus: per kelerius metus automobiliui nieko blogo neturėtų nutikti, tad jį įsigijus, galima neturint problemų naudoti iki šiam sukaks dešimt metų.
Kita vertus, čia būtinas skaičiavimas. Naujas automobilis visada kainuos daugiau už panašios klasės naudotą, tačiau kokie bus jo išlaikymo kaštai? Naujai transporto priemonei juos suskaičiuoti yra itin paprasta: juk žinoma ne tik jo pardavimo, bet ir techninių aptarnavimų garantiniu laikotarpiu (paprastai jis būna 5 metai arba 150 tūkst. km) kaina. Taip pat – jo likutinė vertė. Pridedi civilinės atsakomybės draudimo, kasko kainas, sumą už degalus, padangų komplektą, ir viskas – žinai išlaidas artimiausius 5 metus. Juk praktiškai bet koks normaliomis sąlygomis patirtas automobilio gedimas bus tvarkomas pagal garantiją.
Naudoti automobiliai informacijos apie save suteikia kur kas mažiau. Kadangi nauji automobiliai paprastai parduodami pasibaigus garantijai, naudoto ir nebeturinčio garantijos pirkimas visada yra rizikingas: tik nuo pardavėjo sąžiningumo ir apžiūros detalumo priklauso, kokio dydžio ta rizika yra.
Naudoto automobilio išlaikymo kaštus artimiausiems penkiems metams taip pat galima apskaičiuoti: žinoma jo pradinė kaina, galima nuspėti apytikslę išliekamąją vertę, išlaidas degalams bei techniniams aptarnavimams.
Naudota mašina turi viena didelį minusą – netikėtus gedimus. Jie paprastai „išlenda“ būtent praėjus garantiniam laikotarpiui ir gerokai patuština kišenę. Kas blogiausia – jų neįmanoma nuspėti iš anksto, juk tam didelę įtaką daro pirmieji automobilio eksploatavimo metai. Jeigu savininkas mėgo žvyrkelius, laukite problemų pakaboje, jeigu šaltu varikliu žiemą važiuodavo trumpus atstumus, variklio ir pavarų dėžės resursas bus ženkliai mažesnis, ir t.t.
Būtent už tą ramybę, kad niekas nesuges, ir sumokate pirkdami naują automobilį. O jeigu ir suges, tai 99 proc., kad remontas nekainuos.
Egzistuoja grupė žmonių, kurių automobiliui skiriamas biudžetas leistų įsigyti naują transporto priemonę, tačiau jie renkasi naudotą remdamiesi vieninteliu argumentu: geriau sena, bet didelė mašina, nei nauja, bet maža. Tai iš principo nėra teisingas argumentas: juk automobilių pramonė tobulėja.
Pavyzdžiui, šiandien gaminamo „Honda Civic“ universalo bagažinė yra talpesnė (624 l) nei šešių metų amžiaus penktos serijos BMW (500 l). Erdvė salone – analogiškai didesnė, kaip ir saugumas. Naujas „Civic“ turi kur kas daugiau elektroninės įrangos, gali susijungti su išmaniuoju telefonu ir t.t. Kita vertus, jo garso izoliacija bus kiek prastesnė, o važiavimo komfortas – mažesnis, tad šioms savybėms didelį dėmesį skiriantis žmogus „Civic“ niekada nesirinks.
Tačiau jeigu argumentas yra tik mašinos talpumas, vertėtų apsilankyti naujų automobilių pardavimo salone – šiuolaikiniai hečbekai talpa pralenkia dar nespėjusius nusenti prabangius sedanus.
Automobilius nuo 2010 metų rasite paspaudę ant nuotraukų:
