Pirmieji nauji elektromobiliai Lietuvoje atsirado prieš mažiau nei 10 metų, o šiandien tokią transporto priemonę išvysti šalies gatvėse – jokia egzotika. Vilniuje netgi taksi įmonė „Smart Taxi“ naudoja keliolika „Nissan LEAF“ bei „Nissan E-NV200“ automobilių. Tačiau naujų elektromobilių pardavimas Lietuvoje nėra populiarus.
Priežastis paprasta: net ir naujų vidaus degimo variklius turinčių transporto priemonių pardavimai nežiba, nes vairuotojai skundžiasi aukštomis kainomis ir greitu naujų automobilių nuvertėjimu. O elektromobiliai už panašaus dydžio ir komplektacijos automobilius kainuoja maždaug dvigubai daugiau, tad jų pardavimai skaičiuojami geriausiu atveju dešimtimis per metus.
Todėl pagrindinis elektromobilių plėtros Lietuvoje variklis – naudotos transporto priemonės. 2016-ųjų pabaigoje visų Lietuvoje įregistruotų elektromobilių skaičius artėjo prie 400, kai dar prieš metus buvo bene perpus mažesnis.
Tarp naudotų elektromobilių populiarūs ne tik „Nissan“ modeliai, bet ir iš JAV atkeliavę „Tesla Model S“. Šie dideli sedanai žavi pagrindinės problemos, kuria pasižymi likę elektromobiliai, neturėjimu: vieną kartą įkrovus, net ir nenauji „Tesla“ modeliai gali nuvažiuoti daugiau nei 300 kilometrų.
Naudotą maždaug penkių metų amžiaus „Nissan LEAF“ Lietuvoje galima įsigyti nuo 10 tūkst. eurų, o „Mitsubishi i-MiEV“ ar jo analogai kainuoja kiek mažiau. BMW i3 atsieitų dvigubai tiek, o naudotų „Tesla“ modelių kainos – maždaug triskart didesnės.
Perkant naudotą elektromobilį, didžiausias nerimas gali kilti dėl baterijų ilgaamžiškumo. Tai tiesa – jos dėvisi, tačiau ne taip sparčiai, kaip galima tikėtis. Daugelis gamintojų suteikia baterijoms 8 metų garantiją: užtikrinama, kad jų talpa praėjus tokiam laikotarpiui bus ne mažesnė nei 70 proc. naujų baterijų talpos. Tai yra, jeigu nauju elektromobiliu galite įveikti 300 kilometrų, tai 8 metų amžiaus elektrinė transporto priemonė nuvažiuos mažiausiai 210 km.
Skirtumas nėra mažas, tačiau visos transporto priemonės dėvisi. Juk ir perkant 8 metus naudotą automobilį su vidaus degimo varikliu, naivu būtų tikėtis, kad jame viskas veiks kaip naujame.
Kilometražo bijoti neverta: elektromobiliai nėra perkami tam, kad kasdien važiuotų didžiulius atstumus. Be to, jų naujų aptarnavimo kaštai yra gerokai mažesni nei kitų transporto priemonių, o naudoti išlaiko tą patį privalumą. Jiems nereikia keisti alyvos, daugelio kitų skysčių, jie neturi tokios sudėtingos aušinimo sistemos.
Perkant naudotą elektromobilį ne Lietuvoje, verta atkreipti dėmesį, kur jis buvo įsigytas naujas. Šiaurės šalims elektromobiliai tiekiami su specialiu žiemos paketu, kuris retai montuojamas Ispanijoje ar kitoje šilto klimato šalyje: esant neigiamai temperatūrai, baterijos yra papildomai šildomos, kad išlaikytų didesnę talpą. Tuo tarpu visiškai šaltomis baterijomis elektromobilio įveikiamas atstumas žiemą, lyginant su vasara, gali sumažėti keliskart.
Vis tik bene didžiausia problema įsigyjant naudotą elektromobilį yra būtent jo amžius, o tiksliau – technologijų atsilikimas. Paprastuose automobiliuose technologijos keičiasi kur kas lėčiau. Prieš 3 metus tik „Tesla“ galėdavo svaičioti apie 300 km įveikiančius elektromobilius, o šiandien tokiems suskaičiuoti jau neužtektų vienos rankos pirštų. Po penkių metų antrinėje rinkoje dominuos bent 300 km įveikiantys elektromobiliai ir parduoti tokį, kuris gali nuvažiuoti vos 100 km, bus itin sunku.
