Ketvirtadienį ryte vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas kartu su viceministru Dariumi Urbonu pristatė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (SEAKĮ) pakeitimų projekto siūlymus. Įstatymo pakeitimais siekiama didesnio saugumo keliuose, skaidresnio paslaugų teikimo ir teisinio reguliavimo viešojo eismo srityje, taip pat mažinti administracinę naštą valstybės institucijoms.
Policijos departamento duomenimis, 2018 metais pėsčiųjų bei dviratininkų kelių eismo taisyklių pažeidimų palyginus su 2016 metais išaugę beveik per pusę arba nuo 26 tūkst. iki 46 tūkst. Tai susiję ir su išmaniųjų technologijų naudojimu ir budrumu dalyvaujant eisme – taisyklių pažeidimų dėl mobiliųjų priemonių naudojimo vairuojant skaičius taip pat auga (2016 metais – 17 tūkst., 2018 metais – daugiau nei 20 tūkst.).
„Saugumas, skaidrumas, mažesnė administracinė našta – esminiai principai, kuriais paremti siūlymai Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo projektui. Atsižvelgiant į avaringumo tendencijos Lietuvoje ir kelių eismo taisyklių pažeidimų statistiką, siūlomais pakeitimais siekiame didinti eismo dalyvių saugumo užtikrinimą“, – sako ministras E. Misiūnas.
Įstatymo projektu siūloma transporto priemonėms, kurios gali dalyvauti viešajame eisme, taikyti aiškų klasifikavimą nurodant jos kategoriją, pavadinimą, aprašymą, vairavimo kategorijų reikalingumą. Toks transporto priemonių sąrašas leistų palengvinti administracines paslaugas teikiančių institucijų darbą, efektyviau naudoti turimus žmogiškuosius ir finansinius išteklius, taip pat išspręstų tokių elektrinių transporto priemonių, kaip elektriniai paspirtukai, dalyvavimo viešajame eisme problemas.
Numatomas aiškesnis paspirtukų klasifikavimas atsižvelgiant į jų galią ir išvystomą greitį. Siūloma, kad paprastu paspirtuku (be variklio) arba su paspirtuku, kurio didžiausias projektinis greitis ne daugiau 6 km/h, važiuojantis asmuo būtų prilyginamas pėsčiajam, jei galia ne daugiau 1 kw, o greitis ne daugiau 25 km/h – motoriniams dviračiams, nuo 1kw ir iki 45 km/h greičio – mopedams, o elektrinės transporto priemonės, kurių greitis virš 45 km/h, būtų prilygintos motociklams. Reikalavimai bei elgesio kelyje taisyklės bus taikomi analogiškai.
Siekiant užtikrinti skaidresnį paslaugų teikimą, siūlomi nauji vairuotojų mokymo bei egzaminavimo sistemos reikalavimai – asmuo mokytis vairuoti galėtų ne tik vairavimo mokykloje, bet ir su šeimos nariu ar individualiai dirbančiu vairavimo mokytoju.
Pažymėtina, kad vairuotojo pažymėjimai asmeniui, įgijusiam teisę vairuoti, galiotų 10 metų – dabar pradedantiesiems vairuotojams išduodamas 3 metus galiojantis pažymėjimas. Turintiems teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, bus galima vairuoti ir sunkiuosius keturračius motociklus.
SEAKĮ įstatymo pakeitimais taip pat norima panaikinti techninės apžiūros monopolį. Techninės apžiūros įmonėmis galės būti servisai, įgalioti automobilių atstovai, kurie turės reikiamą įrangą techninei apžiūrai atlikti.
Numatoma, kad visi duomenys apie atliktas technines apžiūras automatiškai bus teikiami į Transporto priemonių registrą (toliau – TPR), kurio valdytoja taps VĮ „Regitra“. Visos įmonės, kurios norės prisijungti prie TPR, galės tai padaryti be jokių kliūčių. Tai padės užtikrinti duomenų saugumą ir išvengti galimų korupcinio pobūdžio apraiškų.
Dar vienas teikiamas įstatymo projekto siūlymas – vieningas Transporto priemonių registras. Šiuo metu Lietuvoje egzistuoja keletas atskirų duomenų bazių, kuriose kaupiama su transporto priemonėmis susijusi informacija. Siekiama užtikrinti, kad tokie duomenys būtų kaupiami vienoje duomenų bazėje. Tai leis sumažinti duomenų administravimo kaštus, o kontroliuojančios institucijos galės paprastesniu ir greitesniu būdu gauti reikalingus duomenis.
Duomenų tvarkymas vieningame TPR registre palengvins policijos ir kitų pareigūnų darbą, transporto priemonių savininkams ir valdytojams bus paprasčiau įregistruoti ar išregistruoti transporto priemonę. Registre, planuojama, bus išsaugoti duomenys apie visų transporto priemonės techninių apžiūrų rezultatus.
Taip pat aktualus įstatymo projekte numatytas pakeitimas – transporto priemonės savininko laidavimas už vairuotoją dėl paskirtų ir nesumokėtų baudų.
„Tai leis užkirsti kelią tokioms situacijoms, kuomet sąmoningai nurodomas neegzistuojantis, kitoje šalyje gyvenantis asmuo, kuriam transporto priemonė buvo patikėta pažeidimo padarymo metu. Tikram pažeidėjui vis dar pavyksta išvengti atsakomybės, o administracinė teisena tampa beprasme – eikvojamas policijos darbo laikas, švaistomi žmogiškieji ištekliai ir biudžeto lėšos“, – teigia vidaus reikalų viceministras Darius Urbonas, vadovavęs SEAKĮ įstatymo projekto naujos redakcijos rengimo darbo grupei.
Siūlomais pakeitimais taip pat inicijuojama naujovė – įpareigojimas deklaruoti įgytas ar perleistas transporto priemonės nuosavybės teises. Pagal įstatymo projektą transporto priemonės savininkui neįvykdžius šios pareigos, naujasis transporto priemonės savininkas negalėtų jos registruoti, t. y. transporto priemonei nebūtų suteiktas leidimas dalyvauti viešajame eisme.
„Dažnai pasitaiko atvejų, kai transporto priemonė jau būna parduota, būna, kad ir ne vieną kartą, tačiau Transporto priemonių registras jokių duomenų apie tai neturi. Tokiais atvejais ieškant transporto priemonės savininko eikvojamos valstybės lėšos, nes visos valstybės institucijos pirmiausiai vadovaujasi registro duomenimis“, – sako vidaus reikalų ministras E. Misiūnas.
Taip pat įstatymo projekte pailgintas naujų transporto priemonių techninės apžiūros periodiškumo terminas – iki 4 metų po registracijos. Iki šiol galiojo nuostata – 3 metai po registracijos. Taip pat siūloma įtvirtinti pareigą fiksuoti automobilio ridą. Tai sudarytų galimybę patikrinti transporto priemonės ridą ir ją palyginti su savininko deklaruojama. Tikimasi, kad tai padės sumažinti ridos klastojimo atvejus.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo projekto pristatymas.
Šaltinis: VRM.lt
