Peršalimas, sloga ar bet koks kitas negalavimas vairuotoją gali veikti taip pat neigiamai, kaip lengva alkoholio koncentracija kraujyje. Tiek vienu, tiek kitu atveju sulėtėja žmogaus reakcija, mažėja dėmesio koncentracija ir atidumas. Tačiau neblaivumą įvertinti lengva – jeigu išgėrei, prie vairo nesėdi. O kaip įvertinti ligos poveikį?
Vairavimą prastai jaučiantis apibrėžia net kelių eismo taisyklės: žmogus negali sėsti prie vairo, jeigu jaučiasi apsvaigęs ar negaluoja. Vis tik vargu ar kam yra tekę išgirsti atvejį, jog sergantis žmogus tik dėl šios priežasties nesėstų prie automobilio vairo – liga daugeliui neatrodo kaip draudimas vairuoti. Juk policininkui įrodyti, kad žmogus jaučiasi blogai ir dėl to jo koncentracija suprastėjusi, yra itin sunku.
Tai nereiškia, kad bet koks negalavimas yra nesuderinamas su vairavimu, tačiau privalu įsiminti, jog temperatūros turinčio žmogaus reakcija yra 10-20 proc. lėtesnė nei sveiko. Tad jaučiant negalavimo požymius ir vairuojant, vertėtų pasirinkti mažesnį greitį: jeigu sveikas konkrečioje gatvėje važiuojate 70 km/val., sirgdamas judėkite bent 10 km/val. lėčiau.
Šiuo metu, prasidėjus oro kondicionierių ir šienligės „sezonui“, žmonės neretai pajunta įvairius simptomus – perštinčią gerklę, niežtinčias akis ar čiaudulį. Tai žmogaus nepadaro pavojingu kitiems eismo dalyviams, tačiau ar kada bandėte skaičiuoti, kiek metrų nuvažiuojate per sekundę?
Jeigu judate 100 km/val. greičiu, per sekundę įveikiate 28 metrus. O kiek laiko būnate užsimerkęs, kai čiaudite? Bent pusę sekundės – tikrai. Be to, čiaudulys juk nebūna vienkartinis – čiaudima du, tris ar daugiau kartų. Kiekvieno tokio veiksmo metu vairuotojas nematydamas kelio nuvažiuoja daugiau nei 10 metrų. Tai nelabai suderinama su saugiu eismu.
Čiaudulys ypatingai pavojingas miestuose. Nors greičiai čia nedideli, atstumai tarp automobilių ir pėsčiųjų bei dviratininkų – taip pat. Net ir Lietuvoje yra įvykusi ne viena avarija, kai automobilis parbloškė dviratininką ar pėsčiąjį po to, kai jo vairuotojas čiaudėjo.
Dar daugiau avarijų yra įvykę po to, kai automobilio vairuotojui staiga sustreikavo sveikata – ištiko priepuolis ar kitas negalavimas, privertęs nebesirūpinti mašinos valdymu. Neretai tokie incidentai baigiasi tragiškai. Nors iš anksto priepuolių nuspėti neįmanoma, vos pajutus galvos svaigimą ar mirgėjimą akyse būtina nedelsiant stoti į šalikelę ir pailsėti.
Kitas sunkiai pamatuojamas elementas, prastinantis žmogaus gebėjimą vairuoti – nuovargis. Vasara yra kelionių metas, kurių metu žmones per dieną neretai įveikia po tūkstantį ir daugiau kilometrų. Vairavimas pavargus ir merkiantis akims gali būti prilyginamas tiek lengvam neblaivumo laipsniui, tiek aukštą temperatūrą turinčiam vairuotojui.
Toks negalavimas įmanomas ne tik jums, bet ir kitam eismo dalyviui. Matant karts nuo karto į kelkraštį išvažiuojantį automobilį, vertėtų paskambinti policijai ir pranešti apie pavojingą vairuotoją. Tas vairuotojas nebūtinai yra neblaivus, gali būti tiesiog pavargęs, tačiau jo atsakomybės prieš kitus eismo dalyvius tai nekeičia.
Autogidas.lt
