Kur dingsta remonto atliekos iš neautorizuotų automobilių servisų?
Problemų, susijusių su neautorizuotais automobilių servisais, sprendimas svarbus ne vien kovojant su šešėline ekonomika, bet ir dėl gamtos apsaugos. Pasak „Moller Auto“ garantinės priežiūros vadovo Baltijos šalyse Arčio Štrauso, tinkamas atliekų saugojimas ir tvarkymas yra atsakingo šiuolaikinio verslo ir sertifikuotų autoservisų kasdienybė, tačiau kai kuriuose servisuose po automobilio remonto likusios pavojingos atliekos patenka į aplinką ir yra netinkamai utilizuojamos tiesiog gretimuose kiemuose.
Atliekas tvarko netinkamai
A. Štrausas pažymi, kad neautorizuoti servisai remonto atliekas vis dar kaupia šalia namų esančiuose garažuose ar kiemuose. Galų gale šios atliekos atsiduria artimiausiame miške ar pievoje.
„Žinau bent keletą atvejų, kaip tvarkomos atliekos nesertifikuotuose servisuose. Deja, neatrodo, kad situacija gerėtų. Pavyzdžiui, panaudoti alyvos filtrai ne atiduodami perdirbti, o sumaišomi su buitinėmis atliekomis arba deginami statinėse. Panašus likimas ištinka ir susidėvėjusias padangas – jos deginamos arba tiesiog išmetamos pamiškėse. Iš esmės neautorizuotuose servisuose visas atliekas maksimaliai stengiamasi utilizuoti savo jėgomis“, – sako A. Štrausas.
Sertifikuoti servisai kasmet atiduoda perdirbti tonas atliekų
A. Štrausas sako, kad po kiekvienos automobilio apžiūros ar rimtesnio remonto likusias atliekas dažniausiai sudaro plastikas, kartonas, stiklas, medis, metalas, statinės nuo įvairių medžiagų, pavyzdžiui, variklinės alyvos. Taip pat lieka įvairių buitinių atliekų, naudotų akumuliatorių ir, žinoma, padangų.
„Moller Auto“ servisuose šios atliekos rūšiuojamos – pavojingos atliekos, pavyzdžiui, naudoti akumuliatoriai ir alyva, laikomos uždarose talpyklose, kad jų išskiriamos medžiagos nepatektų nei į aplinką, nei į lietaus ar buitinius vandenis. Po to jos perduodamos atliekas perdirbantiems partneriams. Pavyzdžiui, „Moller Auto“ naudotą variklio alyvą laiko 2 tonų talpos konteineriuose, kurie vėliau perduodami utilizuoti.
„Mūsų servisuose per mėnesį vidutiniškai sukaupiama 20 tonų naudotos variklio alyvos, tai sudaro maždaug 240 tonų per metus. Per metus perdirbti atiduodama apie 2 tūkst. padangų, 1 tūkst. priekinių stiklų ir kitų atliekų. Belieka pasitelkti fantaziją bandant įsivaizduoti, kiek tonų atliekų netinkamai saugo ir utilizuoja nesertifikuoti servisai“, – aiškina A. Štrausas.
Itin svarbi – partnerių ir gamintojų atsakomybė
Sertifikuotuose servisuose svarbūs ne tik rūšiavimo ir tinkamo atliekų saugojimo procesai, bet ir nuotekų valymas. Nesertifikuotuose servisuose nuotekų valymo sistemų dažniausiai nėra, juose automobilių dalys plaunamos degalais, o ne specialiais plovikliais.
„Pastebime, kad aplinkosaugos aspektams vis didesnį dėmesį skiria ne tik klientai, bet ir verslo partneriai. Pavyzdžiui, atsarginės dalys vis dažniau pristatomos kartoninėse, o ne plastikinėse pakuotėse arba ant medinių padėklų ir metalinių grotelių. Mūsų servisų užduotis pagal tokį žaliąjį bendradarbiavimo modelį yra pasirūpinti, kad pakuotės būtų grąžinamos tiekėjui, taigi – naudojamos pakartotinai arba perdirbamos. Alyvos, tepalai ir kiti techniniai skysčiai taip pat pristatomi jiems skirtose talpyklose, kurios yra grąžinamos, vėl pripildomos ir naudojamos toliau. Jei tokia praktika nebūtų taikoma, susidarytų didžiulė atliekų jūra“, – sako A. Štrausas.
Neautorizuoti servisai nepajėgūs įgyvendinti tvarių kasdienio darbo sprendimų
A. Štrausas pažymi, kad šiuo metu įmonės servisuose įdiegtos pagrindinės priemonės, leidžiančios taupyti išteklius ir dirbti tvariau. Ateityje šiuos procesus planuojama plėtoti. Pavyzdžiui, servisų pastatuose yra įrengtos saulės baterijos, taip pat – šildymo įranga, užtikrinanti efektyvesnį energijos išteklių naudojimą. Be to, servisų patalpose naudojamas automatinis apšvietimas ir pan. – visa tai prisideda prie tvaresnio ir efektyvesnio darbo.
„Svarbios ne tik tvarios darbo patalpos, bet ir kokybiški įrankiai bei įranga. Esame įsitikinę, kad kokybiška įranga, nors ir kainuoja daugiau, bėgant laikui atsiperka ir padeda atlikti aukščiausios kokybės automobilių remontą. O neautorizuoti servisai mėgina sutaupyti kasdienių įrankių ir įrangos sąskaita. Kitaip tariant, darbui naudojami pigūs, dažnai pagal paskirtį netinkami įrankiai, kurie ne tik kelia pavojų su jais dirbančiam asmeniui, bet ir gali pakenkti remontuojamai transporto priemonei. Net ir tokie paprasti dalykai kaip vienkartiniai popieriniai rankšluosčiai, kurie sukuria itin daug atliekų, sertifikuotuose servisuose palaipsniui keičiami į mikropluošto šluostes, kurios po naudojimo išvalomos ir vėliau naudojamos pakartotinai,“ – sako A. Štrausas.
A. Štrausas tvirtina, kad ateityje automobilių servisuose vis svarbesnį vaidmenį atliks elektrifikacijos procesai. Jau dabar naujuose automobiliuose daugelyje funkcijų naudojama elektronika, o gatvėse daugėja elektromobilių. Taigi, automobiliai tampa technologiškai sudėtingesni, o pagrindiniai remonto darbai – vis dažniau susiję su elektronika.
Pasak A. Štrauso, tai – vienas iš veiksnių, prisidėsiančių prie neautorizuotų servisų išnykimo: jie neturės nei žinių ir kvalifikacijos elektronikos remontui atlikti, nei reikiamų įrankių kokybiškoms paslaugoms teikti.
Apie „Moller Auto“:
„Moller Auto“ grupė veikia trijose Baltijos šalyse, atstovaudama „Volkswagen“ ir „Audi“ prekės ženklams Latvijoje ir Lietuvoje, „Volkswagen“ prekės ženklui Estijoje bei įgaliotiems „Škoda“ atstovams. „Moller Auto“ grupė Baltijos šalyse sudaro dešimt įmonių, kurių bendra apyvarta 2022 m. siekė 315 mln. eurų, o pelnas – 8,3 mln. eurų.
Kontaktai žiniasklaidai:
Inga Vaitkevičiūtė
866749292// [email protected]
IDEA PRIMA Projektų vadovė
