Dėl to, kokia varančiųjų ratų komponuotė automobiliui geriausia, ginčijamasi nuolat. Vieni sako, kad galu varomas automobilis pats geriausias, nes galiniai ratai stumia automobilį, o priekiniai vairuoja, todėl yra balansas. Kiti kategoriškai pasisako tik už priekinius – paprasčiau valdyti ir praktiškiau. Treti be kompromisų tik už visų varančiųjų ratų pavarą, nes ji užtikrina geresnį sukibimą. Ar galima šiame ginče rasti teisybę?

Visi varantys ratai užtikrina stabilumą

Daugybę naujų automobilių išmėginantis, vienas iš „Lietuvos metų automobilio“ konkurso nuolatinių komisijos narių Jurgis Paplaitis mano, kad jei keliamas toks klausimas, kurie varantieji ratai yra geriau, vadinasi, važiuojama per greitai.

„Iš esmės, didelio skirtumo varomi priekiniai, galiniai ar visi keturi ratai, nėra. Tačiau yra skirtingos situacijos, pavyzdžiui, bekelėje visi varomi ratai yra geriausia ir kitaip būti negali. Ant slidžios kelio dangos, tikriausiai, taip pat geriau visi varomi ratai“, – mano J. Paplaitis.

Lenktynininkas Ramūnas Čepkauskas, kasdien naudojantis „Audi“ automobilį, kuris turi visų varančiųjų ratų pavarą, mano, kad tai leidžia pasiekti optimaliausią balansą ir užtikrina geriausią stabilumą kelyje. Tačiau, kalbant apie automobilius su visais varančiais ratais, jis iškart pastebi, kad tokių buvo ir yra nedaug.

„Iš esmės, lengvieji automobiliai, kurie turi nuolatinę visų varančiųjų ratų pavarą, yra tik du – „Mitsubishi Lancer“ ir „Subaru“. Daugelis kitų neturi mechaninių blokiruočių ir tokių sistemų, kurias turi mano minėti automobiliai. 

Dažniausiai tie automobiliai, apie kuriuos sakoma, kad jie turi visus varančius ratus, ten naudojamos tokios sistemos, kai visi ratai į priekį varo esant mažam greičiui arba kai diferencialas blokuojamas elektroniškai arba mechaniškai“, – pastebi R. Čapkauskas.

Tą pastebi ir J. Paplaitis, kuris sako, kad daugeliu atvejų, šiuolaikiniuose automobiliuose su visų varančiųjų ratų pavara, dažniausiai į priekį automobilį varo tik du, priekiniai, o galiniai į darbą kimba tik esant poreikiui. Pavyzdžiui, kai automobilis pradeda slysti arba norint užvažiuoti į kalniuką nepakanka priekinių ratų sukibimo į pagalbą pasitelkiami galiniai.

Jis pastebi ir dar vieną tendenciją. Vis labiau populiarėjant hibridinėms pavaroms, tokios sistemos pasitelkiamos ir išnaudojamos kuriant visų varančiųjų ratų sistemas.

„Pavyzdžiui, „Volvo Twin Engine“ sistema, kur priekinius ratus suka keturių cilindrų benzininis variklis, o galinius – elektrinis. Tokiai sistemai taip pat nereikalingas kardaninis velenas, galbūt tik truputį vietos pareikalauja elektrinis variklis ir akumuliatorius“, – LRT.lt sako J. Paplaitis.

Su galiniais varomais ratais paslysti lengviau

Lyginant priekinius ir galinius varančius ratus turinčius automobilius, R. Čapkauskas pastebi, kad galinius varančius ratus turintį automobilį išprovokuoti klaidai yra paprasčiau.

„Manau, kad pati problematiškiausia komponuotė, kai varomi galiniai ratai, ypač, kai kalbame apie senus automobilius su mechaninėmis pavarų dėžėmis. Pavyzdžiui, žiemą važiuojant nuo kalno ir per greitai arba visiškai atleidus akseleratorių užsiblokuoja galiniai ratai ir automobilis pradeda slysti. 

Tuo metu su automobiliu varomu priekiniais ratais pakliūti į tokią situaciją sudėtingiau, o net jei taip ir nutiktų, viskas suvokiama kur kas greičiau ir automobilį galima greičiau stabilizuoti“, – svarsto R. Čapkauskas.

Tačiau lenktynininkas pabrėžia, kad naujausios elektroninės sistemos tokių klaidų leidžia išvengti.

„Šiandien jau yra kitaip, nes stabilumo kontrolė daro didelę įtaką. Tai, kas anksčiau buvo labai pavojinga, pavyzdžiui, atleisti arba per daug nuspausti akseleratorių, dabar kontroliuojama stabilumo kontrolės, kuri viską stabilizuoja“, – akcentuoja R. Čapkauskas.

J. Paplaitis pritaria, kad elektroninės sistemos praktiškai eliminuoja visas galima klaidas, kurias galima padaryti vairuojant automobilį su galiniais varančiais ratais. Tačiau jis pastebi, kad automobilių su galiniais varančiais ratais apskritai mažėja, išskyrus kelias išimtis.

„Gamintojui paprasčiau gaminti automobilį, kurio varomieji ratai priekiniai, išskyrus retus atvejus, kai variklis montuojamas gale, pavyzdžiui keli „Porsche“ modeliai ar paskutinės kartos „Renault Twingo“. 

Taip pat galima paminėti ir BMW, bet net ir šis gamintojas keičia kai kurių modelių komponuotę. Pavyzdžiui, anksčiau 1-osios serijos BMW buvo varomas galiniais ratais, tačiau naujausios kartos modelis jau varoma priekiniais“, – pastebi J. Paplaitis.

Priekiniai varantys ratai – praktiškiau

Žvelgiant į visą automobilizmo istoriją, inžinieriai nuolat konkuravo kurdami automobilius varomus priekiniais arba galiniai ratais. Iki 5-ojo XX amžiaus dešimtmečio gamintojai pirmenybę teikė galinių varančių ratų pavarai. Tačiau tobulėjant technologijoms gamintojai pradėjo kurti vis daugiau automobilių, kurie būtų varomi priekiniais ratais. Tai buvo daroma dėl praktiškumo.

„Priekiniai varomi ratai pirmiausia buvo pradėti naudoti mažuose automobiliuose, nes jei visi mazgai priekyje, natūralu, kad nebereikia kardano, todėl nereikalingas ir tunelis automobilio dugne. Taip padidėjo mažų automobilių erdvė“, – pasakoja J. Paplaitis.

Priekinių varančių ratų komponuotė leidžia padidinti ne tik salono, bet ir bagažinės turį, nes nereikalingas ir galinis diferencialas. Tai ypač aktualu mažiems miesto automobiliams, kurie turi išlikti kompaktiški, bet tuo pat metu turi būti erdvūs ir praktiški. Vienas geriausių pavyzdžių, klasikinis „MINI Cooper“ – tai mažas, tačiau dėl priekinių varančiųjų ratų pakankamai erdvų saloną turintis automobilis.

Automobilių sporte galioja kitos taisyklės

Jei kasdieniai automobiliai turi būti praktiški ir patogūs, tai lenktyniniams taikomi kitokie prioritetai. Pavyzdžiui, žiedinėse lenktynėse labiausiai vertinami galinius varančius ratus turintys automobiliai.

„Žvelgiant iš sportinės pusės, šiemet lenktyniavau su naujausiu TCR klasės žiedinių lenktynių automobiliu, kuris varomas priekiniais ratais. Jį valdyti kur kas paprasčiau, net ir neturint didelės patirties, tačiau dėl to kyla kita problema – padangų dilimas.

Važiuojant ilgų nuotolių lenktynėse, galinės padangos atlaiko visas keturias valandas, o priekinių kartais neužtenka ir valandai. Todėl visi labai galingi automobiliai varomi galiniais ratais tam, kad nuimtų apkrovą nuo priekinių ir taip geriau paskirstytų balansą, nes priekiniais tik vairuojama, o į priekį varo galiniai“, – LRT.lt paaiškina R. Čapkauskas.

Jis mano, kad kai kurie gamintojai vis dar stengiasi kurti automobilius su galiniais varančiais ratais, nes stengiasi išlaikyti tęstinumą, o ir pačios technologijos per daug nesikeičia, todėl kurti naujus modelius yra paprasčiau. 

„Pavyzdžiui, jei paimtume 1972-aisiais ir 2009-aisiais pagamintų automobilių galinius reduktorius, tai esminių veikimo principo skirtumų ten nerasime. Taip, važiuoklėje skiriasi traukių ilgis, šakės ar amortizatoriai, tačiau pats varomasis mechanizmas iš esmės nepasikeitęs“, – teigia R. Čapkauskas.

Taip pat lenktynininkas pastebi, kad kai kuriuos gamintojus nekeisti savo filosofijos skatina ir automobilių sportas.

„Pavyzdžiui, BMW automobiliai yra naudojami labai plačiame automobilių sporto diapazone. Tai – ralis, žiedinės lenktynės, šonaslysdis ir kitos disciplinos. Tame pačiame šonaslydyje reikia, kad automobilis būtų varomas tik galiniais ratais. Jei ne BMW ar keletas senesnių japoniškų modelių, tai reikėtų imti kitus automobilius ir juos stipriai modifikuoti. 

O dabar yra modeliai, kuriuos lengva pritaikyti tokiam automobilių sportui, bet jie turi ir daug standartinių detalių, kurios labai stiprios, praktiškai nesulaužomos“, – kodėl kai kuriems gamintojams apsimoka ir toliau gaminti automobilius su galiniais varančiais ratais svarsto R. Čapkauskas.

Taigi – kas geriau?

Deja, tačiau vieningo atsakymo į šį klausimą nėra. Pavyzdžiui, automobilis su visais varančiais ratais yra stabilesnis ir užtikrina geresnį pravažumą, tačiau jo išlaikymas yra brangesnis, taip pat jis vartoja daugiau degalų ir yra techniškai sudėtingesnis.

Automobilis su galiniais varančiais ratais gali būti sunkiau valdomas, tačiau suteikia malonesnius pojūčius, jo valdymas labiau subalansuotas. Taip pat tokia komponuotė labai vertinama automobilių sporte.

Priekiniai varantys ratai leidžia sukurti itin praktišką ir erdvų automobilį. Taip pat tokį automobilį paprasčiau valdyti ir gerokai mažesnė riziką su juo pakliūti į ekstremalią situaciją, bet balanso atžvilgiu – tai prasčiausias sprendimas.

Tiesa, tiek J. Papalaitis, tiek ir R. Čapkauskas sutinka, kad ateityje daug kas gali pasikeisti, jei įsibėgės elektromobilių rinka. Elektros varikliai yra mažesni ir jiems nereikia pavarų dėžės, todėl norint sukurti modelį su visais varančiais ratais labai paprasta, nes vienas variklis sumontuotas priekyje suka priekinius ratus, o sumontuotas gale – galinius. Galbūt tuomet teks atsakinėti į kitus klausimus, bet automobilių gamintojai tikrai turės daugiau laisvės kuriant įvairius sprendimus.

Šaltinis: http://technologijos.lt