Vienus tai akina, kitiems gražiau atrodo, tretiems – praktiška. Rūko žibintai automobiliuose yra dalykas, galintis padalinti vairuotojus į dvi dalis: vieni už jų naudojimą tik prireikus, o kiti nori juos įsijungti bet kada ir bet kur.
Rūko žibintų naudojimas yra reglamentuotas: juos įjungti galima tik esant blogam matomumui, o priekinius – ir sugedus priekiniam kairiajam artimųjų šviesų žibintui. Tačiau jeigu giedrą dieną pabandysite paskaičiuoti, bent vieną iš dešimties automobilių išvysite su įjungtais rūko žibintais. Kodėl žmonės taip daro?
Juos naudojantys dažniausiai teisinasi, kad automobilis taip atrodo gražiau. Su tuo nepasiginčysi – skonio reikalas. Automobilių entuziastai kartais priešrūkinius aptraukia geltona plėvele – taip šių skleidžiama šviesa sumažėja iki minimumo, tačiau neva atrodo labai išskirtinai.
Kitas girdimas argumentas – neva tamsiu paros metu kelias apšviečiamas geriau. Tačiau jis yra niekinis, kadangi rūko žibintai apšviečia vos kelis metrus į priekį ir jų efektyvumas gali pasireikšti tik važiuojant keliolikos kilometrų per valandą greičiu. Važiuojant greičiau, tam yra skirtos artimos šviesos.
Dar vienas pasiteisinimas, kurį reidų metu ne kartą yra girdėję policijos pareigūnai – lempučių taupymas. Neva priešrūkinės lemputė kainuoja mažiau nei artimųjų šviesų. Tačiau ar pakeitimas toks pat paprastas ir užtrunka tiek pat laiko? Toli gražu ne. Vairuotojai, norėdami sutaupyti vieną kitą dešimtį centų, kartais pamiršta apie savo laiko kainą.
Tačiau turbūt dažniausias pasiteisinimas – „nepastebėjau“. Nepamatyti prietaisų skydelyje ryškiai šviečiančios žalios (priekinių) ar oranžinės (užpakalinių) rūko žibintų lemputės nėra lengva. Kita vertus, nepatyręs vairuotojas rūko žibintų lemputę gali lengvai sumaišyti su artimųjų šviesų.
Tad vienintelis atvejis, kai pasireiškia rūko žibintų privalumai – prasto matomumo sąlygos. Pavyzdžiui, rūkas. Bet net ir šiuo atveju pasitaiko neteisingo naudojimo atvejų – pavyzdžiui, kai rūko žibintai įjungiami kartu su ilgosiomis šviesomis.
Kartais vairuotojai savo kolegomis prie vairo piktinasi ir bereikalingu rūko žibintų naudojimu kaltina be reikalo. Naujesniuose automobiliuose egzistuoja toks reiškinys kaip sudvejinto tipo žibintai. Tai yra viename žibinte sumontuotos dvi lemputės: neryškios dienos šviesos ir ryškesnės – priešrūkinės. Abi lemputės įrengtos viename priešrūkiniame žibinte, tad kai toks automobilis važiuoja įjungtais dienos šviesos žibintais, galima pagalvoti, jog važiuoja įjungtais rūko žibintais. Tokių pavyzdžių netrūksta: daug naujų „Nissan“, „Toyota“, „Volkswagen“ ir kitų markių automobilių turi sudvejinto tipo žibintus.
Visos šios istorijos – apie priekinius rūko žibintus. Tačiau ar užpakalinius visi naudojate pagal paskirtį? T.y., blogo matomumo sąlygomis? Deja, ne, ir tuo nesunku įsitikinti gatvėje.
Nereikia nė pusvalandžio dairymosi, kad bet kurio Lietuvos miesto gatvėje pamatytum automobilį su įjungtu užpakaliniu rūko žibintu. Kai kurie vairuotojai „pamiršta“, jog jis įjungtas, kiti bando paslėpti neveikiančią gabaritinės šviesos lemputę, nors to daryti negalima. Tuo tarpu per stiprų lietų automagistralėje, kai užpakaliniai rūko žibintai išties reikalingi, juos įjungtus pamatysime geriausiu atveju kas trečiame automobilyje.
