Leistinas greitis Lietuvos automagistralėse yra 130 km/val., o greitkeliuose – 120 km/val. Kituose užmiesčio keliuose – 90 km/val., žvyrkeliuose – 70 km/val., o miestuose – 50 km/val. Kone kasmet kyla diskusijų, kodėl jis toks ir ar negalėtų būti didesnis.
Greitkelio statusą turintis kelias Vilnius-Kaunas artimiausiais metais taps automagistrale, kur leistinas greitis padidės iki 130 km/val. – tam statomi du viadukai, be kurių greičio padidinimas neįmanomas. Tačiau kitose vietose greičio didėjimas yra sunkiai įmanomas, bent jau artimiausią dešimtmetį.
Daugelyje Europos valstybių galioja panašūs greičio limitai, kaip ir Lietuvoje: keturias eismo juostas turinčiuose greitkeliuose ar automagistralėse leidžiama važiuoti 120-140 km/val. greičiu, o dvi juostas turinčiuose užmiesčio keliuose – 90-100 km/val. Išimtis – Vokietija, kur dalyje automagistralių greitis yra neribojamas.
Kaip nustatomas kelio tipas? Įvairiose šalyse jų pavadinimai, identifikaciniai ženklai ir leistinas greitis skiriasi, tačiau bendras sutarimas yra toks: aukščiausios kategorijos kelias, Lietuvoje vadinamas automagistrale (šiandien tokių kelių šalyje du: Vilnius-Panevėžys ir Kaunas-Klaipėda), negali turėti susijungimų su kitais keliais viename lygyje, t.y. posūkiai čia vyksta dobilo tipo sankryžose. Kelias turi turėti mažiausiai dvi eismo juostas viena kryptimi, o skirtingų pusių eismas atitvertas skiriamąja juosta su atitvaru.
Žemesnės kategorijos kelyje, Lietuvoje vadinamame greitkeliu (tokie keliai – Vilnius-Kaunas ir Radviliškis-Šiauliai), susikirtimai su šalutiniais keliais dažnesni, kaip ir greičio apribojimai dėl įrengtų autobusų stotelių ir pan.
O kaip nustatomas leistinas greitis kelyje? Pirmas eismo specialistų kriterijus – šalies automobilių parkas, jo amžius. Natūralu, kad naujesni ir saugesni automobiliai gali važiuoti didesniu greičiu, tačiau kelio ženklų „Senesniems negu 15 metų automobiliams leistinas greitis 120 km/val., naujesniems – 150 km/val.“ juk niekas neįrenginės. Todėl priimamas sprendimas atsižvelgiant į šalies automobilių parko vidurkį.
Antras kriterijus – kelio būklė, šalia esantys objektai. Kuo būklė prastesnė, o statinių kiekis aplink didesnis, tuo mažesnė tikimybė kelio atkarpai gauti automagistralės vardą. Vokietijoje taip pat sunku rasti bent 200 km atkarpą kelyje, kuriame nei viena dalis nebūtų rekonstruojama – tik esant tokiai priežiūrai įmanomas didelis greitis.
Trečias kriterijus – vairuotojai. Pavyzdžiui, Lietuvoje kurį laiką buvo draudžiama mokyti vairuoti automagistralėse, tačiau kaip žmonėms išmokti važiuoti ten, kur to daryti negalima? Tiesa, tokio apribojimo jau daug metų nėra, tačiau Vokietijoje vienas iš kriterijų dėl neriboto greičio automagistralėse yra aukšto lygio vairuotojų paruošimas.
Lietuvoje dar neretai pasitaiko atvejai, kai būsimi vairuotojai mokomi išlaikyti egzaminą, o ne išmokti vairuoti.
Daugelis specialistų sutaria, kad kelio dangos ir aplinkos sąlygos keliuose automagistralės Kaunas-Klaipėda ruožuose leistų greitį padidinti iki 140 ar 150 km/val., tačiau tam yra kita kliūtis – eismo juostų kiekis. Vokietijos vietose, kur greitis neribojamas, dažniausiai būna 6 eismo juostos – po tris į abi puses. Pirmoje juostoje išsitenka apie 90 km/val. judantys sunkvežimiai ir autobusai, antroje – apie 140 km/val. greičiu važiuojantys lengvieji automobiliai, o trečioje – skubančios ir neretai daugiau nei 200 km/val. lekiančios transporto priemonės.
Jeigu pirmoje juostoje Lietuvoje taip pat telpa iki 100 km/val. greičiu važiuojantys vairuotojai, antra daugelis juda apie 130 km/val. Keliose atkarpose padidinus leistiną greitį, to efektas būtų itin mažas, nes greičiau važiuojantys vairuotojai susidurtų su lėčiau judančiu eismo srautu ir negalėtų jo aplenkti.
